pasaulis

Stebinantis jaunuolių įžūlumas Vilniuje per karantiną. Apie šimtas studentų, kurių dauguma – užsieniečiai, naktį linksminosi pobūvių salėje. Pasirodžius policijai, jaunuoliai ėmė bėgti, tačiau daugumą pareigūnai sustabdė, jiems gresia baudos už karantino pažeidimus. Taip pat, didmiesčiai intensyviai skiepyja gyventojus nuo koronaviruso ir savaitgalį.

Danijoje įsigaliojo vadinamasis koronapasas. Pasiskiepijusiems ar virusą įveikusiems žmonėms su juo atsiveria kavinės, grožio ir kitos paslaugos. Savo ruožtu Slovakiją drebina „Sputnik“ vakcinos skandalas. Šalies vaistų kontrolės institutas skelbia, kad Rusija Slovakijai pristatė kitokią vakciną nei kad ji aprašyta garsiame moksliniame žurnale. Savo ruožtu „AstraZeneca“ vakcina skiepijimą visiškai sustabdžiusioje Danijoje jau įsigaliojo vadinamieji koronaviruso pasai.

Renginiai, kelionės, atverti barai ir visos parduotuvės bei paslaugos. Kol dauguma europiečių apie tai kol kas gali tik pasvajoti, britai tvirtais žingsniais keliauja visiško atsivėrimo link. O štai premjeras Borisas Johnsonas žada, kad jau kitą pirmadienį su tauta bare pakels bokalą alaus. Dar savaitė ir Jungtinė Karalystė atsikvėps gerokai lengviau. Britų premjeras Borisas Johnsonas nuo balandžio 12-osios atveria šalį ir jos ekonomiką.

Nauji labiau užkrečiami SARS-CoV-2 variantai daugelyje pasaulio vietų užvirė pragarą ir greitai tapo vienomis iš labiausiai dominuojančių viruso atmainų. Pasirodo, šie subtiliai mutavę virusai gali sukelti problemų ir daugybei kitų gyvūnų, ne tik žmonėms. Mokslininkai atrado galimą ryšį tarp kačių bei šunų, užsikrėtusių JK B.1.1.7 variantu, ir padidėjusios miokardito, širdies raumens uždegimo, rizikos.

Briuselyje balandžio pirmosios pokštas apie didelį vakarėlį miesto parke karantino metu virto tūkstančių jaunuolių susirėmimais su riaušių policija, suėmimais ir kruvinomis žaizdomis. Trumpam nukelsime jus ir į Londono Karališkosios Operos koncertą. Kiek neįprastą, bet vis vien įspūdingą ir įkvepiantį vilties. Balandžio pirmosios pokštai – dažniausiai baigiasi nedideliu išgąsčiu ar juoku – tačiau tai, kas dėl pokšto įvyko Briuselyje – juoku nepavadinsi.

Buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius apdovanotas Palmerio apdovanojimu, jis skiriamas diplomatams už nuopelnus pasaulio demokratijai ir taikai.

Kaimyninėje Lenkijoje per paskutinę parą pasiektas didžiausias visos pandemijos naujų susirgimų rekordas – daugiau nei 35 tūkst. atvejų per parą. Lenkams ligoninėse jau trūksta lovų ir plaučių ventiliatorių. O vokiečių neurologas prabilo apie tai, kodėl jų šalis nuo šiol neskiepija „AstraZeneca“ jaunesnių žmonių, ir įvardijo, kokiems pacientams gali pasireikšti trombozė. Vakar pasiekė kelių mėnesių mirčių rekordą naujų atvejų. 35 251 naujas susirgimas per 24 val.

Nuo šiol visoje Vokietijoje britiška koronaviruso vakcina „AstraZeneca" bus naudojama tik vyresniems nei 60-ies žmonėms skiepyti. Ir Berlynas jau žvalgosi į Rusišką vakciną „Sputnik": apie ją kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas tiesiogiai kalbėjo su Vladimiru Putinu. Tuo metu mūsų kaimyninėje Lenkijoje – nauji mirčių nuo COVID rekordai. Lenkijos vyriausybė skelbia planą per mėnesį paskiepyti 10 mln. žmonių.

Britų vakcina nuo koronaviruso „AstraZeneca", pasaulyje sukėlusi abejonių dėl saugumo – pakeitė pavadinimą: nuo šiol vadinsis „Vaxzevria", bus kiek kitaip įpakuota, tačiau įpakavime – ta pati vakcina. Tiesa, dėl jos ir vėl kyla abejonių – ir Kanada, ir Vokietija dabar skelbia laikinai stabdančios šios vakcinos naudojimą, šį kartą jaunesniems pacientams.  Britų ir švedų farmacininkų vakcina nuo koronaviruso „AstraZeneca" – negali pasigirti geriausia reputacija.

Jungtinėje Karalystėje – gerų naujienų diena. Šalyje laisvėja karantinas, o Londone pirmą kartą per pusmetį nuo koronaviruso nemirė nė vienas žmogus. Su trečiąja koronaviruso banga kovoja ir Prancūzija. Štai Paryžiuje pareigūnams teko vaikyti žmones iš apgultų Senos pakrančių. Besitęsiantys griežti karantino ribojimai, praėjus daugiau nei metams nuo pandemijos pradžios, ir žmonių išsiilgta laisvė, ypač atėjus pavasariui, du sunkiai suderinami dalykai.

Lenkijoje dar vienas – jau trečias – užsikrėtimų koronavirusu paros rekordas, vedantis šalies sveikatos sistemą prie griūties. O vokiečių mokslininkai sako, kad trečioji koronaviruso banga bus pavojingesnė nei pirmosios dvi. Savo ruožtu Europos Sąjungos lyderiai sutarė ne tik riboti vakcinų eksportą iš bendrijos, bet ir didinti skiepų gamybos mastą. Trečią parą iš eilės Lenkija fiksuoja užsikrėtimų koronavirusu rekordą.

Lenkijoje nauji koronaviruso atvejai ir toliau muša rekordus. Šalies medikai perspėja, kad sveikatos sektorius padėtis nepavydėtina ir kabo per plauką nuo griūties. Visgi, nors ir paskelbusi apie naujus ribojimus, atšaukti pamaldų per Velykas Lenkijos valdžia nedrįso. Tuo metu Belgija skelbia, kad, siaučiant naujoms atmainoms, į ligonines plūsta vis jaunesni žmonės.

Trečioji koronaviruso banga siaubia Lenkiją. Šalyje užfiksuotas didžiausias užsikrėtimų skaičius nuo pandemijos pradžios – beveik 30 tūkstančių. Lenkijos vyriausybė jau ryt ketina skelbti naujus suvaržymus, kurie gali apimti visą šalį. Kaimyninėje Lenkijoje koronavirusas plinta nevaldomai. Per praėjusią parą šalyje nustatyta beveik 30 tūkstančių naujų užsikrėtimų ir tai yra didžiausias atvejų skaičius nuo pat pandemijos pradžios. Dieną prieš patvirtinti dar beveik 17 tūkstančių užsikrėtimų.

Vokietija dar trims savaitėms visoje šalyje pratęsė karantiną ir atšaukia planus jį švelninti, o per Velykas šalis visiškai užsidarys. Kanclerė Angela Merkel įspėja – šiuo metu dalis Europos jau kovoja su trečiąja viruso banga, kurią sukėlė gerokai greičiau plintanti ir daugiau mirčių sukelianti britiškoji koronaviruso atmaina. Karantino švelninimo planai Vokietijoje subliuško.

Vokiečiai užplūdo Maljorką ir kitas Ispanijos salas, o vietiniai pyksta, nes dėl griežtų ribojimų jie priversti nekelti kojos už savo regiono ribų – tad apie Maljorką gali tik pasvajoti. O štai Europos Sąjunga svarsto, ar nereikėtų uždrausti „AstraZeneca“ vakcinos eksporto į Jungtinę Karalystę. Ispanijos Balearų salyne – vokiečių antplūdis.

Europos vaistų agentūrai užtikrinus, kad „AstraZeneca" vakcinas naudoti saugu, ir kad jos nesusijusios su kraujo krešuliais – Europos šalys viena po kitos atnaujiną skiepijimą šiuo preparatu. O štai Kolumbijoje kaista skandalas paaiškėjus, kad medikai skiepydami žmones kartais jiems iš viso nieko nesuleidžia.

Šiandien „AstraZeneca“ vakcinos naudojimą laikinai stabdo ir Vokietija, ir Prancūzija, ir Italija. Tuo metu britų vakcinų gamintoja neigia bet kokias jos vakcinos sąsajas su kraujo krešėjimo atvejais, dėl kurių kai kur stabdomas šios vakcinos naudojimas. Venų trombozė ir plaučių embolija esą natūraliai pasitaiko kur kas dažniau, nei užfiksuota žmonėms, pasiskiepijusiems „AstraZeneca“ vakcina.

Iš Lietuvos ir viso pasaulio tolimiausių kampelių: Naujosios Zelandijos, Pietų Afrikos Respublikos ir net Taivano gražiausi linkėjimai ir dainos šiandien skirtos nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvai. Ir net pandemija negali užkirsti kelio užlipti ant aukščiausio kalno ir iškelti savo Tėvynės trispalvę. Įspūdingame aukštyje Kovo 11-osios proga Lietuvos trispalve puošiasi Garni tarpeklio bazaltinės kolonos.

Europos vaistų agentūra masiniam naudojimui patvirtino ketvirtą vakciną Europos Sąjungoje. Kompanijos „Johnson & Johnson“ vakcina, pirmoji, kuriai suleisti užtenka vienos dozės. Tiesa, gamintojai jau dabar įspėja, kad preparto tiekimas vėluos, o pirmosios siuntos Europos šalis pasieks ne ankščiau kaip kitą mėnesį. Tuo metu Lietuvos kaimyninėse šalyse nauji koronaviruso atvejai muša rekordus.

Lietuva švenčia gimtadienį – nepriklausomybės atkūrimo dieną Kovo vienuoliktąją. Nors dėl galiojančio karantino masinių renginių atsisakyta, žmonių noro švęsti tai nesumažino. Tautiečiai laiką leido lauke, būriavosi pagrindinėse miestų aikštėse. Prezidentas Gitanas Nausėda tautai palinkėjo neprarasti kovo vienuoliktosios dvasios, nepasiduoti neigiamai pendemijos įtakai ir kantriai sulaukti geresnių laikų.

Pandeminio koronaviruso atmaina, atsiradusi Jungtinėje Karalystėje ir plintanti pasaulyje, yra 64 proc. mirtinesnė negu kitos, anksčiau atsiradusios koronaviruso atmainos, sakoma trečiadienį paskelbtoje studijoje, patvirtinančioje anksčiau Britanijos vyriausybei pateiktą perspėjimą. Viruso variantas, atrastas praeitų metų pabaigoje, yra viena iš keleto atmainų, pastaruoju metu aptiktų šalyse, apimtose didelių COVID-19 epidemijų.

Kovos su koronaviruso priešakyje žengiantis Izraelis siekia vėl atverti savo šalį tarptautinėms kelionėms. Artėjant turistiniam sezonui šalyje išbandomi specialūs greitieji testai, kurie leistų užtikrinti, kad į lėktuvą nepatektų nei vienas viruso nešiotojas. Kornaviruso kelionės pasus, kuriuos svarsto įvesti ir Europos šalys, jau išbando Kinija. Galbūt tik bandymas, o gal kelionių lėktuvais ateitis.

Nepaisant lėtų skiepijimo apsukų, karantino suvaržymai Vokietijoje lengvinami. Į mokyklas mokiniai grįžta ir Didžiojoje Britanijoje. Tačiau Italija skelbia, apie naują susirgimų protrūkį – šalis jau netrukus gali skelbti trečią visuotinį karantiną. Paryžiaus rotušė – vienas iš 20-ties šiomis dienomis duris atvėrusių naujų vakcinavimo centrų. Nuo pat ryto driekiasi pasiskiepyti nuo koronaviruso skubančių senjorų eilės.

Karas dėl vakcinų tęsiasi. Italija neleido iš šalies į Australiją išskraidinti ketvirčio milijono „AstraZeneca“ vakcinų. Italija piktinasi tuo, kad „AstraZeneca“ Europai šį ketvirtį pristatys tik 40 procentų žadėtų vakcinų. Australija dėl šio Italijos žingsnio kreipėsi į Europos Komisiją. „AstraZeneca“ vakcina įžiebė konfliktą tarp bene labiausiai nuo koronaviruso Europoje nukentėjusios Italijos ir Australijos.

Europos vaistų agentūra ėmėsi vertinti rusiškąją „Sputnik V“ vakciną, o Maskva žada, kad jei procesas bus sklandus, jau birželį Bendrijai pasiūlys vakcinų 50 milijonų europiečių. Tuo metu didžiausia Europos ekonomika Vokietija nuo kitos savaitės pradeda karantino švelninimą. Vokietijos restoranų, kavinių ir barų savininkai neapsikentė. Su puodais ir šaukštais jie Diuseldorfe kelia triukšmą dėl to, kad vis dar negali atsidaryti.

Jungtinė Karalystė jau paskiepijo daugiau nei 20 milijonų žmonių ir pirmą kartą per šešis mėnesius nustatė mažiausią paros užsikrėtusiųjų skaičių. Tuo metu Izraelyje pareigūnams teko vaikyti pavasario šventę Purimą paminėti nusprendusius žydus, o olandai Amsterdame priešinosi komendanto valandai. Dalis olandų nenori laikytis koronaviruso suvaržymų ir dėl to protestuoja sostinėje Amsterdame.

Nors vakcinų siuntos ir vėluoja, Europos Sąjungos lyderiai sako, kad iki vasaros vidurio pavyks paskiepyti 70 procentų Bendrijos gyventojų. O prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad iki to laiko skiepą gaus ir du milijonai lietuvių. Vakarėlis Belgijos Lježo miesto parke toks, lyg prieš kelerius metus, o ne dabar, per pandemiją, kai draudžiama būriuotis, reikia dėvėti kaukes ir laikytis atstumo.

Per Europą ritasi naujų ribojimų dėl koronaviruso banga. Apie suvaržymus praneša Graikija, Suomija ir net Švedija. Pastarosios politikai bando užbėgti trečiajai viruso bangai už akių. Izraelis – priešingai – jau kalba apie visišką ekonomikos atvėrimą. Atėnų ligoninėse medikai kaunasi dėl koronavirusu užsikrėtusių žmonių gyvybių.

Koronavirusas pasaulyje jau pareikalavo daugiau nei 2,5 mln. gyvybių, ketvirtadienį rodo naujienų agentūros AFP iš oficialių šaltinių renkami duomenys. Iš viso pasaulyje pranešta apie 2 500 172 mirties ir 112 618 488 užsikrėtimo koronavirusu atvejus. Smarkiausiai nukentėjęs regionas yra Europa, kur patvirtintos 842 894 mirtys. Toliau seka Lotynų Amerikos ir Karibų regionas, kur užregistruoti 667 972 mirties atvejai, ir Jungtinės Valstijos ir Kanada, kur patvirtinta 528 039 žmonių mirtis.

Izraelyje, kuris nuo koronaviruso jau paskiepijo beveik pusė šalies gyventojų, pradedami lengvinti suvaržymai. Atidaromos sporto salės, prekybos centrai, viešbučiai ir baseinai. Tiesa, į juos patekti gali tik žmonės su specialiu leidimų, kurį gauti gali tik pasiskiepijus arba persirgus koronavirusu. Tuo metu Ispanijos pareigūnai iš po lovų ir spintų traukė nuo teisėsaugos besislapstančius karantino vakarėlių dalyvius.

Turtingos pasaulio šalys siekia gauti milijardu daugiau vakcinos nuo koronaviruso dozių negu joms reikia, paskaičiavo kovos su skurdu aktyvistai. Tuo metu skurdžios pasaulio šalys neturi, iš kur jų gauti. Augant nelygybei tarp pandemiją pažaboti bandančių šalių, šiandien aptarti kovos su koronavirusu priemones planuoja didžiojo septyneto šalių vadovai. Vakcina dalintis žada britai, o Emmanuelis Macronas skurdžios šalims siūlo skirti 5 procentus Europos Sąjungos turimų vakcinų.

Kol vienos šalys savo gyventojus skiepytis nuo koronaviruso stengiasi įtikinti moksliniais faktais, Izraelis vakcinuotis ragina nemokama pica ir skanėstais. Pagal paskiepytos populiacijos dydį pasaulyje pirmaujanti šalis, visiems gavusiems imunitetą žada atverti ir sporto klubus bei viešbučius. O Vengrija tapo pirmąją Europos Sąjungos šalimi, kuri pradėjo skiepyti kiniška vakcina.

Mieli, maži pingvinų jaunikliai, kartu su keliskart už jais didesniais pelikanais, dienas leidžia ant Cachagua salos uolų, Čilėje. Tai – nykstantys Humbulto pingvinai, kuriuos surašyti užsibrėžė Čilės gamtosaugininkai. Jie tikisi, kad šis tyrimas atskleis, kodėl šios rūšies pingvinai elgiasi vienaip ar kitaip. „Mes surašome Humbolto pingvinus, nes norime suprasti šios rūšies elgesį.

Bandant užkirsti kelią naujoms koronaviruso atmainoms patekti į Didžiąją Britaniją, šalyje įvesta nauja atvykimo tvarka.  Iš daugiau nei 30-ties Pietų Amerikos, Afrikos ir Europos šalių atvykstantys žmonės – 10 dienų privalės praleisti specialiuose karantino viešbučiuose, o už viešnagę susimokėti. Tuo metu Vokietija iš dalies uždarė sieną su Austrija ir Čekija, tačiau Kelno mieste vis tiek surengtas karnavalas.

Karantino suvaržymuose gyvenantis pasaulis ruošiasi Valentino dienai. Papasakosime ir apie tai, kodėl kai kurie gėlių pardavėjai prašo žmonių per Valentino dieną atsisakyti raudonų rožių. Kaip sekasi belgų šokolado gamintojams irr kuo džiaugiasi Paryžiaus sekso prekių parduotuvės savininkas. Raudona spalva simbolizuoja aistrą. O raudonos rožės pasaulyje jau tapo meilės šventės – Valentino dienos simboliu. „Rožės visur. Ir čia, ir ten. Jau nėra vietos.

Vilniuje esančiame prekybos centre užfiksuotas apsaugos darbuotojo smurtas. Sulaikęs vagiliaujantį benamį apsauginis jį nusivedė į tualetą ir ėmė talžyti lazda, o visa tai užfiksavo parduotuvės lankytojas. Dėl šio įvykio teisinasi tiek prekybos tinklas, tiek ir apsaugos bendrovė, bet tyrimą dėl smurto jau pradėjo ir policija. Ukmergės rajone būriui abiturientų šimtadienis pasibaigė policijos vizitu.

Nuo šiol tikrintis, ar neserga koronavirusu, gali ir katės bei šunys. Tiesa, ne Lietuvoje. Pietų Korėja – pirmoji šalis pasaulyje, kuri nemokamai testuoja koronavirusu užsikrėtusių šeimininkų augintinius. Nosiaryklės testas ne tik žmonėms, bet ir šunims. Kokerspanielė tiriasi nuo koronaviruso, nes karščiuoja ir sloguoja. Testas aštuonerių metų kalei nemokamas, nes virusu užsikrėtę ir jos šeimininkai. Jei testo atsakymas bus teigiamas, šuneliui teks 14 dienų izoliuotis.

Rusijos ambasada užsipuolė premjerę Ingridą Šimonytę, kuri pareiškė, kad Lietuva nepirks „Sputnik V“ vakcinos. Anot jos, vakciną Rusijos prezidentas  siūlo kaip dar vieną hibridinį ginklą, padedantį Maskvai skaldyti ir valdyti. Tuo tarpu Pietų Afrikos Respublika pareiškė, kad neskiepys „AstraZeneca“ vakcina, nes ši esą neefektyvi. Pietų Afrikos Respubliką praėjusią savaitę pasiekęs milijonas „AstraZeneca“ vakcinos dozių gali nueiti perniek. Šalis nusprendė ja savo medikų neskiepyti.

Jau netrukus pasaulyje turėtų būti pradėta naudoti ir dar viena vakcina nuo koronaviruso, kurią gamina amerikiečių kompanija „Johnson & Johnson“. Vakcina išskirtinė tuo, kad reikia vienos jos dozės, transportavimui nereikia šalčio. O netrukus pamatysite ir liūdnai juokingą situaciją Anglijoje, kur policija pričiupo karantino metu dirbantį kirpėją.

Estijoje įvykdytas išpuolis prieš vyriausybei pandemijos klausimais patarinėjantį profesorių, Šiaurės Estijos regioninės ligoninės vyriausiąjį gydytoją. Prie ligoninės į profesorių žmogus šliūkštelėjo šlapimo. Pareigūnai tirdami išpuolį sulaikė šalyje gerai žinomą karantino suvaržymų priešininką. Išpuolis prieš Estijos vyriausybei pandemijos suvaldymo klausimais patariantį profesorių Peepą Talvingą įvykdytas Šiaurės Estijos regioninės ligoninės automobilių stovėjimo aikštelėje.

Griežtinamos koronaviruso (COVID-19) plitimo valdymo priemonės keliautojams, atvykstantiems ir grįžtantiems į Lietuvą – į paveiktų šalių sąrašą įtrauktos visos pasaulio valstybės. Naujieji izoliacijos ir testų atlikimo reikalavimai įsigalios pirmadienį, vasario 8-ąją. Iš bet kurios valstybės atvykusiems asmenims bus privaloma turėti tyrimo rezultatą, atliktą 48 val. iki atvykimo, arba atlikti tyrimą atvykus į Lietuvą.

Šalims svarstant, ar skiepyti vyresnius žmones „AstraZeneca" vakcina, kita kompanija – „Pfizer“ skelbia, kad net ir viena jos vakcinos dozė suteikia 90 proc. imunitetą nuo koronaviruso. Pasaulis ieško ir vis įdomesnių būdų kovoti su pandemija. Vokiečių veterinarai išmokė šunis aptikti COVID pauosčius pacientų seiles. O į nuošalias gyvenvietes vakcinas siūloma skraidinti net 240 km/h greitį pasiekiančiu dronu.

Kinija įsileido Pasaulio Sveikatos Organizacijos ekspertus į Uhano virusologijos laboratoriją. Jie tikrina teorijas, kad esą būtent joje galėjo būti sukurtas virusas pražudęs jau daugiau nei 2 mln. žmonių. Tuo metu pasaulyje plintant naujoms pavojingesnėms koronaviruso atmainoms, britai su vokiečiais pradeda kurti naujos kartos – daugiavalentę vakciną kovai su mutacijomis.

Deja, skiepijimas vyksta ne taip greitai, kaip norėtųsi. Vokietijos kanclerė bando teisinti vėlavimą Europoje, o britai ėmėsi tikro karo prieš naują koronaviruso atmainą iš Pietų Afrikos, kuri aptikta įvairiose šalies vietose. Tuo metu Kinija skelbia areštavusi per 80 žmonių, gaminusių padirbtas vakcinas iš paprasčiausio fiziologinio tirpalo. Neįtikėtinas naktinis vaizdelis atkeliavo iš Jungtinės Maralystės Meno salos.

Europos vaistų agentūra masiniam naudojimui Europos Sąjungoje patvirtinto trečiąją švedų ir britų farmacijos milžinės „AstraZeneca“ vakciną. Ja skiepyti leista visus vyresnius nei 18-os metų asmenis. Tiesa, šios vakcinos patvirtinimą ir toliau seka nemalonumui. Įpykęs dėl mažesnių nei žadėti busimo vakcinos kiekių, Briuselis pranešė įvedantis eksporto kontrolės schemą. Jeigu Briuselio nuomone farmacininkai gudraus – jiems iš Europos vakcinos išvežti nebus leidžiama.

Lygiai prieš metus, sausio 27-toji, Vokietijoje, kaip ir daugelyje šalių, buvo niekuo ypatinga diena. Ir tai, kad tą dieną Bavarijoje buvo užfiksuotas pirmasis koronaviruso atvejis, niekam nerūpėjo. Praėjus metams koronaviruso atvejų skaičius pasaulyje perkopė jau 100 milijonų, o Vokietija svarsto tarptautiniams skrydžiams uždaryti savo oro uostus. Griežtinti patekimą į šalį žada ir Didžioji Britanija, o štai Portugalija įspėja, kad šalies sveikatos sektorius arti griūties.

Olandiją trečią naktį iš eilės drebina riaušės dėl įvestų koronaviruso suvaržymų. Protestuodami prieš įvesta komendanto valandą šimtai kaukėtų riaušininkų siaubė ir padeginėjo parduotuves, susirėmė su policija ir gatvėse statė barikadas. Aistros verda ir Briuselyje, tačiau dėl vakcinų. Prieš 2 savaites apie tiekiamos vakcinos vėlavimus pranešė kompanija „Pfizer“ o dabar ir „Astra Zeneca“. Įpykęs Briuselis reikalauja atsakymų.

Nyderlanduose tūkstančiai žmonių susirėmė su policija dėl koronaviruso įvestos komendanto valandos. Įpykę žmonės daužė parduotuvių vitrinas, akmenimis apmėtė ligonines ir padegė testavimo nuo koronaviruso punktą. Pasaulyje dėl plintančių naujų koronaviruso atmainų vėl stiprėja kelionių suvaržymai. Izraelis savaitei nutraukė visus skrydžius, atvystančių žmonių tvarką griežtina ir kitos šalys.

Koronaviruso pandemija praėjusiais metais padarė didžiulę įtaką darbo vietoms visame pasaulyje, pirmadienį pranešė Jungtinės Tautos (JT), o bendri dėl pandemijos patirti nuostoliai prilygsta  daugiau nei ketvirtadaliui milijardo prarastų darbo vietų. JT Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) atliktas tyrimas parodė, jog pernai buvo prarasta 8,8 proc. viso pasaulio darbo valandų, palyginti su 2019 metų ketvirtuoju ketvirčiu. Šis skaičius prilygsta 255 mln.