parama

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį per pokalbį telefonu padėkojo JAV kolegai Joe Bidenui už „nuolat besitęsiančią gynybinę ir finansinę paramą“, Vašingtonui paskelbus apie naują ginklų siuntą į Kyjivą. Kaip rašoma V. Zelenskio „Facebook“ paskyroje paskelbtame pranešime, abi pusės aptarė „papildomas sankcijas (ir) padėtį mūšio lauke“, po to, kai Jungtinės Valstijos pranešė skirsiančios Ukrainai 625 mln. JAV dolerių (627 mln. eurų) vertės karinę pagalbą.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje ir pakilusių energijos energijos kainų nukentėjęs verslas gali kreiptis dėl lengvatinių paskolų, kurios skirtos apyvartinėms lėšoms likvidumui užtikrinti ir investicijoms finansuoti – tam numatyta 50 mln. eurų. Tiesioginės paskolos bus teikiamos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams bei didelėms įmonėms, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Aukštos energijos kainos neišvengiamai paveikė visus, ne išimtis ir bažnyčios. Jau praėjusį šildymo sezoną kai kurios bažnyčios skendėjo skolose, todėl šiemet šaltajam metų periodui tikinčiųjų bendruomenės pradėjo ruoštis anksčiau. Dvasininkai sutiko papasakoti, kaip atrodo jų pasiruošimas artėjančiam šildymo sezonui. Kernavės Švč.

Šveicarija planuoja Lietuvai skirti beveik 48 mln. eurų sveikatos apsaugai, švietimui ir pilietinio aktyvumo skatinimui, pranešė Finansų ministerija. Pagal šiemet birželį Šveicarijos ir Europos Sąjungos pasirašytą memorandumą dėl antrojo Šveicarijos finansinio įnašo Lietuvai suplanuota skirti apie 48 mln. eurų, kurie turi būti panaudoti iki 2029 metų gruodžio.  „Tęsiant daugiametę bendradarbiavimo patirtį ir toliau investicijomis bus skatinami pokyčiai sveikatos apsaugos srityje.

Lietuvoje yra per 100 tūkst. gyventojų ir įmonių, turinčių žemės ūkio paskirties žemės. Jau netrukus į jų sąskaitas bus pervesta Europos Sąjungos parama. Už tai, kad verčiasi žemės ūkiu gyventojai ir verslas gaus milijonus eurų niekaip neapmokestinamų pajamų. Ketvirtadienį paskelbtas įsakymo projektas, kuriame yra numatyta, kiek šiemet siūloma skirti pinigų vienos ar kitos rūšies tiesioginėms išmokoms.

Ukrainiečių studentų mokslams iš dalies finansuoti ir stipendijoms mokėti Vyriausybė trečiadienį iš rezervo skyrė 660 tūkst. eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, 420 tūkst. eurų bus skirti ukrainiečių, priimtų į Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas, šių metų mokslams iš dalies kompensuoti, 240 tūkst. eurų – jų stipendijoms. Šiais metais valstybė iš dalies finansuos iki 700 ukrainiečių studentų studijas.

Energijos išteklių kainos kanda visiems. Gyventojai elektros ir dujų kainas aptarinėja beveik kiekviename lifte ar koridoriuje, bet gana ramiai. O verslas jau netenka kantrybės. Viešbučių ir restoranų savininkai protestavo prie Vyriausybės reikalaudami bent kiek ilgiau pratęsti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą. Skirtingų sektorių verslo įmonės vis aktyviau kalba, kad be paramos gali neišgyventi, svarsto apie gresiančius bankrotus, darbuotojų atleidimus.

Kyjivas trečiadienį paragino Vakarus reikšmingai padidinti savo karinę pagalbą Ukrainai, Maskvos primestiems pareigūnams keturiuose okupuotuose Ukrainos regionuose paskelbus pergalę „referendumuose“ dėl prisijungimo prie Rusijos. „Ukraina ragina Europos Sąjungą, NATO ir Didįjį septynetą nedelsiant reikšmingai padidinti spaudimą Rusijai, įskaitant griežtų sankcijų įvedimą, ir reikšmingai padidinti savo karinę pagalbą Ukrainai“, – sakoma ukrainiečių Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Latvijos valdančioji koalicija pirmadienį pritarė 425 mln. eurų papildomai paramai gyventojams ir įmonėms energetikos krizės poveikiui sušvelninti. Po valdančiosios koalicijos tarybos posėdžio ekonomikos ministrė Ilzė Indriksonė paaiškino, jog sutarta papildomą paramą skirti tiek namų ūkiams, tiek ir juridiniams asmenims, įskaitant įmones ir bendrijas. Pasak ministrės, 165 mln. eurų bus nukreipta papildomai namų ūkiams, o 260 mln. eurų – įmonėms ir kitiems juridiniams asmenims paremti.

Pasirodo, socialinę išmoką gaunantys gyventojai, susigrąžinę mokesčių permoką, išmokos nebegauna, nes taip esą padidėjo jų pajamos. Ministerijos teigimu, jeigu per pajamų vertinimo laikotarpį asmuo gavo su mokesčių susigrąžinimu susijusių lėšų, apskaičiuojant asmens pajamas socialinei paramai gauti, šios lėšos įskaitomos į asmens gaunamas pajamas.

Verslininkai teigia, kad sąskaitos už elektrą varo į neviltį, o jas apmokėjus neretai nelieka pinigų ir darbuotojų atlyginimams, tačiau nereikia gailėti verslininkų, kurie savo noru pasirinko žaisti elektros biržos kainos „loterijoje“, nefiksavo kainų, nors buvo įspėti, ir  pralaimėjo, teigė „DOW consulting, MB“ vadovas Laurynas Boguševičius.

Lietuvos vyriausybės atstovai didžiuojasi šiais metais pateiktu 2,26 mlrd. eurų vertės antiinfliaciniu pagalbos priemonių paketu, bet verslininkai niekaip neranda šiame pakete numatytų 120 mln. eurų, kurie turėjo pagelbėti verslui išaugus energijos išteklių kainoms. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigia niekaip negaunantis atsakymų iš Vyriausybės, nors 120 mln. eurų galėtų padengti viso Lietuvos verslo vieno mėnesio elektros energijos sąskaitas iki 24 ct/kWh.

Nuo šiandien gyventojai, turintys ar suplanavę įsirengti saulės elektrines, galės teikti paraiškas kompensacijoms už elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimą. Turintys tokį įrenginį gali gerokai sutaupyti už suvartotą elektrą. Tokia parama suplanuota pirmą kartą, o 2022 m. šiai priemonei skirta 1 mln. eurų iš Klimato kaitos programos lėšų, praneša aplinkos ministerija. Skaičiuojama, kad vien šiemet saulės elektrines jau įsirengė ar dar įsirengs beveik 17 tūkst. gyventojų.

Lietuva prašys Europos Komisijos (EK) pagalbos ruošiantis priimti žiemą galinčiam išaugti karo pabėgėlių iš Ukrainos srautui. Ministrų kabinetas trečiadienį priėmė sprendimą prašyti civilinės saugos tarptautinės pagalbos per EK Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą dėl didėjančio pabėgėlių iš Ukrainos skaičiaus. Nutarimą parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) prognozuoja, kad artėjant žiemai į Lietuvą gali atvykti 60–100 tūkst. karo alinamos Ukrainos gyventojų.

Nuo karo Ukrainoje pasekmių nukentėjusiam Lietuvos verslui numatyta skirti 50 mln. eurų paskolų apyvartinėms lėšoms ir investicijoms.   Europos Komisija pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rengiamai pagalbos priemonei, pranešė ministerija.

Su aukštomis energetikos produktų kainomis susiduria ne tik gyventojai, bet ir verslas. Tačiau nereikėtų visų įmonių remti valstybės biudžeto pinigais. Tai padarius, problemų Lietuvai gali būti dar daugiau. Taip yra įsitikinęs Mantas Mikuckas, „Vinted“ bendraįkūrėjas, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ valdybos pirmininkas. „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ jis pripažino, kad kai kurioms labiausiai nukentėjusioms įmonėms reikėtų padėti.

Lietuvoje pernai suteikta 201 mln. eurų paramos – 8,1 proc. daugiau nei 2020 metais, remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Muitinės departamento duomenimis, pranešė Lietuvos statistikos departamentas. Vien šalies įmonės ir organizacijos suteikė 54,6 proc., užsienio šalių – 24 proc., anoniminiai teikėjai ir gyventojai – 21,4 proc. visos paramos. Didžiausia paramos dalis (72 proc.) buvo suteikta pinigais – 13,9 proc. daugiau nei 2020-aisiais, materialinėmis vertybėmis – 27,2 proc.

„Lietuva turi labai daug neišnaudotų galimybių, bet trūksta lyderių, kurie tai padarytų. Manau, kad didžiausias potencialas slypi skaitmeninėse kooperacijos formose“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, kai kalbamės apie kooperacijos šiandieną ir perspektyvas. - Dažnai minime, kad kooperacija Lietuvoje nėra itin populiari – į kooperatyvus yra įsitraukę tik apie 12 proc. ūkininkų. O ES senbuvėse ji labai paplitusi.

Anksčiau tvirtinęs, kad visiems gyventojams reikia fiksuoti elektros kainą ties 24 centų riba, dabar prezidentas Gitanas Nausėda persigalvojo ir kainą fiksuoti jau siūlo tik daliai išnaudotos elektros.  Kodėl šalies vadovas persigalvojo ir iš kokių aruodų žada ieškoti papildomų milijardų siūlomoms subsidijoms, TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.

Ukrainos pasipriešinimą prieš Rusijos invaziją remianti organizacija „Blue/Yellow“ pelnė Europos piliečio apdovanojimą Lietuvoje, ketvirtadienį pranešė jį teikiančio Europos Parlamento (EP) atstovybė. „Jonas ir jo suburta komanda padarė milžinišką darbą pastaruosius aštuonerius metus tiekdama visokeriopą paramą ukrainiečių savanoriams, kovojantiems prieš rusų ir kolaborantų agresiją.

Gyventojai jau gali teikti paraiškas Lietuvos energetikos agentūros paskelbtam pirmajam 6,2  mln. eurų kvietimui nuosavoms elektromobilių įkrovos stotelėms įsirengti. Iš viso tam iki 2026 m. I ketvirčio pabaigos bus skirta 45 mln. eurų. Gyventojai gali gauti iki 1 tūkst. eurų kompensaciją stotelės įsirengimui.

Daugelyje Vakarų valstybių inovacijos jau seniai tapo pagrindiniu ekonominio augimo varikliu, leidžiančiu pasiekti aukštą verslo našumo ir pelningumo lygį bei sparčiai gerėjančią piliečių gyvenimo kokybę.

Vidutines pajamas gaunantis asmuo Lietuvoje jau gali įpirkti ne tik naudotą, bet ir naują elektromobilį, o dviejų asmenų šeimai prieinami ir nauji elektriniai miesto visureigiai. Vis dėlto prognozuojama, kad automobiliai tik brangs – jei dabar naują mašiną Lietuvoje galima nusipirkti už vidutiniškai 30 tūkst. eurų, tai už 10 metų bus 60 tūkst. eurų. Tačiau įperkamumas taip pat didės. Tą rodo SEB banko analitikų antrus metus iš eilės apskaičiuotas Lietuvos elektromobilių įperkamumo indeksas.

Valdantieji jau paskelbė planą, kaip ketina padėti gyventojams susitvarkyti su išaugusiomis elektros ir dujų sąskaitomis, tačiau tame plane vietos verslui – nedaug. Naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ apsilankęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad pinigų verslui buvo skirta ir šių metų biudžete, tačiau kur jie – neaišku. Kartu su A. Romanovskiu laidoje diskutavo ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas.

Lietuvos paukštininkystės verslui nykstant Žemės ūkio ministerija nesiūlo jokių būdų, kaip amortizuoti augančias energijos kainas, neremia šio verslo finansiškai, teigia sektoriaus atstovai.

Apie 14 tūkst. pieno gamintojų bus išmokėta 2022 metų pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną, iš viso – 12,3 mln. eurų. Paramos dydis sieks 15,5 euro už parduoto pieno toną, trečiadienį pranešė Žemės ūkio ministerija.  Pagrindiniai reikalavimai atsietajai nacionalinei paramai liko tokie patys, kaip ir pernai. Parama mokama tiems gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 metų kovo pabaigoje turėjo nustatytą pieno gamybos kvotą.

Europos Sąjunga pirmadienį pasirašė susitarimą su karo draskoma Ukraina dėl papildomos 500 mln. eurų vertės paramos, kurią šį kartą planuojama išskirti būsto, švietimo ir žemės ūkio sektoriams. Europos Komisija paskelbė apie šį paketą, Briuselyje prasidėjus ES ir Ukrainos asociacijos tarybos susitikimui. Jame dalyvauja aušto rango Bendrijos pareigūnai ir Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

Visiems gyventojams, pateikusiems paraiškas paramai įsirengti saulės elektrines  namuose, bus skirtas numatytas bei papildomas finansavimas – daugiau nei 46 mln. eurų, pranešė Energetikos ministerija. Anot jos, dėl didelio paraiškų skaičiaus sudarytas pagrindinis ir rezervinis sąrašai, tačiau planuojama, kad parama bus skirta abiejuose sąrašuose esantiems gyventojams.

Apie 60 proc. lietuvių yra prisidėję prie paramos Ukrainai, bet gerokai aktyviau tai darė karo pradžioje nei dabar. Tačiau 6 iš 10 tautiečių ir šiuo metu yra labiau linkę įsigyti prekių ar paslaugų iš įmonių, remiančių Ukrainą, bei tokiu būdu prisidėti prie pagalbos karo niokojamai šaliai. Tokius duomenis atskleidė „Bucha.app“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. Karas tapo kasdienybe 30 proc.

Vyriausybė jau svarsto kitų metų biudžetą, o kartu ir tai, kaip padėti gyventojams susimokėti už brangstančią elektrą, dujas, šildymą. Nevyriausybininkai perspėja – prasidėjusi energetikos krizė dar labiau padidins šalyje skurdą. Tuo metu prezidentas reikalauja, kad parama gyventojams būtų pagrindinis politikų prioritetas.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė sako, kad stabdoma Jonavos azoto trąšų gamintoja „Achema“ galėtų pasinaudoti šimtamilijoninio fondo parama. Aušrinės Armonaitės teigimu, tiek įmonei, tiek visam regionui galėtų būti skirta iki 100 mln.

Karas Ukrainoje Lietuvai nuo pat pirmos dienos reiškė susivienijimą ir besąlygišką pagalbą. Tačiau lietuviai veikia ne tik gimtinėje. Užsienyje gyvenantys kraštiečiai buria pilietines bendruomenes ir išsiskiria savo pagalba nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams.

Nuo rugpjūčio 8 d. iki rugsėjo 20 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) renkamos paraiškos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos pirmojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemonę „Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas.

Europos Komisija (EK) patvirtino 61 mln. eurų vertės Lietuvos schemą, skirtą įmonių likvidumui užtikrinti, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą. Parama galės pasinaudoti žemės ūkio, maisto, miškininkystės, kaimo plėtros, žuvininkystės ir akvakultūros įmonės, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai paveikė karo sukelti dideli ekonomikos trikdžiai, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje Jungtinės Valstijos orientuojasi teikti saugumo pagalbą ilgesniu laikotarpiu ir planuoja paskelbti dar apytikriai 3 mlrd. dolerių (ir eurų) paramos paketą, iš kurio Kyjivo pajėgos būtų apginkluojamos ir apmokomos ne vienerius metus, pranešė amerikiečių pareigūnai. JAV pareigūnai naujienų agentūrai AP sakė, kad šį paketą planuojama paskelbti trečiadienį, kai bus minima Rusijos invazijos pradžios šešių mėnesių sukaktis ir Ukrainos nepriklausomybės diena.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį su eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi aptars Europos Sąjungos (ES) paramą Ukrainai bei sankcijas Rusijai. Šalies vadovo atstovas Ridas Jasiulionis susitikimo išvakarėse BNS sakė, kad jie taip pat planuoja aptarti sankcijas Rusijai, kovą su dezinformacija ir istorijos klastojimu, ES strateginių projektų Lietuvoje įgyvendinimą.

Šeimos, auginančias vaikus, gali gauti ne tik įvairias pinigines išmokas, bet ir pasinaudoti šeimoms stiprinti skirtomis paslaugomis, rašoma pranešime spaudai.  Teisę gauti bazines paslaugas, kurias sudaro keturiolikos svarbiausių šeimoms teikiamų paslaugų rinkinys, ir socialinę prevencinę pagalbą turi visos Lietuvos šeimos. Tai reiškia, kad šeima nebūtinai turi atitikti kokius nors specialiuosius kriterijus ar patirti socialinę riziką.

Iki mokslo metų likus dviem savaitėms, prasideda mokyklinių prekių bumas. Šiais metais mokyklinės reikmės pabrango net iki 40 proc.. Tačiau sunkios finansinės padėties žmonės gali teikti prašymus dėl mokinio reikmių paramos, kuriai šiais metais skirta 7,1 mln. eurų. Pašnekovai atskleidė, kad šiemet mokslo metams buvo pradėta ruoštis anksčiau, nei pernai. Dėl pakeltų tiekėjų kainų, žaliavų trūkumo ir brangaus tiekimo be išimties brango visos prekės.

Lietuva ieško galimybių Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai siųsti papildomos ginkluotės ir teigia, jog tai įvyktų greičiau, jeigu sąjungininkai sutiktų perduodamus ginklus pakeisti naujais. Tokią poziciją išsakė krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius, ketvirtadienį dalyvavęs Kopenhagoje vykusioje paramos Ukrainai konferencijoje.

Kartu su rekordine infliacija augant pragyvenimo išlaidoms, kai kurios įmonės padeda darbuotojams didindamos algas, skirdamos vienkartinius priedus ar apmokėdamos maitinimą. Neseniai Jungtinėje Karalystėje (JK) įsikūrusi automobilių gamintoja „Rolls Royce“ paskelbė skirsianti vienkartinius 2 tūkst. svarų sterlingų (daugiau kaip 2,3 tūkst. eurų) priedus daugiau kaip 14 tūkst. mažiausias algas gaunančių darbuotojų tam, kad „padėtų jiems išgyventi šiuo išskirtiniu ekonominiu metu“, primena BBC.

Pačias pirmąsias „Stinger“ raketas Ukraina gavo iš savo draugų – lietuvių, kurių teikiama pagalba parodo, kokios artimos abi šalys, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Ketvirtadienį Kyjive apsilankė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Pačią sunkiausią dieną, vasario 24-ąją, Gitanas buvo vienas pirmųjų, su kuriuo pasikalbėjau. Lietuva suteikė Ukrainai svarią gynybinę paramą.

Gyventojai, ketinantys modernizuoti savo individualų gyvenamąjį namą, gali kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir pasinaudoti finansine parama. Jai šiais metais skirta 10 mln. eurų iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos, pranešime žiniasklaidai nurodo APVA.

„Naujienoms apie karą Ukrainoje tampant kasdienybe, ir parama jai turi būti įkasdieninta“, - sako Ieva Nomeika, kartu su broliu suvienijusi jėgas ir sukūrusi paramos Ukrainai programėlę, skirtą el. parduotuvėms. Jos gali pasirinkti – arba paramai skirti dalį savo apyvartos, arba kviesti pirkėjus greitai ir paprastai paaukoti Ukrainai apsiperkant internetu. Visos per programėlę suaukotos lėšos bus skiriamos paramos fondams. Programėlės „Bucha.

Trečiadienį Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė, kad iki liepos 31 d. gyventojai dar gali kreiptis paramos saulės elektrinių įrengimui namų ūkiuose, o iki rugpjūčio 14 d. – nutolusioms elektrinėms iš saulės parkų. Agentūra sulaukė apie 12,8 tūkst. gyventojų paraiškų dėl ketinimo tapti gaminančiais vartotojais. Šiai priemonei Energetikos ministerija suplanavo skirti 29,9 mln. eurų, pranešime žiniasklaidai rašo APVA.

Nuo šiol Lietuvos ūkininkai atsakymų dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos  (KPP) priemones gavimo galės sulaukti greičiau, tačiau tam reikalingos ir pačių ūkininkų pastangos, pabrėžia Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). Atsižvelgdama į žemės ūkio ministro 2022 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3D-416 patvirtintą KPP administravimo taisyklių pakeitimą, pagal kurį paraiškų vertinimo terminas sutrumpintas iki 2 mėn.

Kinijos nekilnojamojo turto (NT) vystytojų akcijos pirmadienį pabrango, kai šalies premjeras Li Keqiangas (Li Kečiangas) pažadėjo paremti įmones ir per ministrų kabineto posėdį užsiminė apie galimą finansavimą valstybės lėšomis. Dėl pandemijos sukelto ekonominio neapibrėžtumo vyriausybei sumažinus finansavimo šaltinius ir paklausai atvėsus, įsiskolinusios NT vystytojos patiria vis didesnį spaudimą.

Net 89 proc. šalies gyventojų sutinka, kad renovacija prisideda prie tvaraus išteklių naudojimo, rodo rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas, kurį užsakė daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). 37 proc. respondentų teigė, jog renovacija labai prisideda, o 52 proc. sutiko, kad prisideda.

Atsinaujinantys energijos ištekliai jau seniai nebėra naujovė. Vis daugiau įmonių renkasi tvarias alternatyvas. Saulė, vėjas, vanduo – tai nesibaigiantys šaltiniai, kurie neteršia gamtos ir padeda sutaupyti. Verslas tampa konkurencingesnis ir tvaresnis, o su ES investicijomis projektų įgyvendinimo našta lengvesnė.

Kone trečdaliu pakilusios pigiausio maisto kainos išaugino skurstančiųjų gretas. Per metus prašančiųjų paramos maistu Lietuvoje padaugėjo net penkiolika tūkstančių. Prie paramos organizacijų durų stovintys žmonės skundžiasi parduotuvėse perkantys tik smarkiai nukainotas prekes, kitu atveju – nebeturėtų ką valgyti. Esą juos nuo bado gelbėja tik parama maistu, o vargšais besirūpinančių organizacijų atstovai optimizmu netrykšta.