pajamos

Giedrė Sankauskaitė Prekybos tinklų vadovai, ūkio ministras, Lietuvos banko vadovas, vartotojų teisių atstovas bei Latvijos verslininkai antradienį tarėsi, kaip skaidriai ir efektyviai bendradarbiauti bei užtikrinti, kad dėl valiutos keitimo kainos pirkėjams nesikeis. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, vienas didžiausių iššūkių – užtikrinti, kad verslas laiku apsirūpintų naująja valiuta. „Mažmeninės prekybos įmonės – vienos iš svarbiausių šio proceso grandžių.

Kredito unija „Amber“ 2013-uosius metus baigė uždirbdama 267,12 tūkst. Lt pelno. 2013 m. pabaigoje kredito unijos „Amber“ turtas sudarė 31,44 mln Lt. Tai – 39,7 proc. daugiau nei 2012 m., kuomet jis siekė 22,5 mln. Lt. Unijos indėlių portfelis per 2013 metus išaugo 35 proc. ir metų pabaigoje siekė 25,49 mln. Lt. Kredito unija „Amber“ 2013 m. pabaigoje atitiko visus Lietuvos banko kredito unijoms taikomus normatyvus. „Amber“ kapitalo pakankamumo rodiklis siekė 37,19 proc.

Aludarių pareiškimai apie atleidimus ir prarandamas biudžeto pajamas nusprendus didinti alkoholio akcizą neatspindi realybės, teigia Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija. „Slenkstis, kurį perlipus pajamos pradėtų mažėti, yra taip toli mums, kad praktiškai mes net nefantazuojame, kad galėtume jį pasiekti. Tie skaičiai, kurie buvo minimi, kad 50 proc. bus padidintas akcizas, tai galutinėje kainoje nebūtų labai didelė išraiška.

Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota 2014 m. sausio mėn. vidutinė metinė infliacija sudarė 1 procentą, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Išlieka vidutinės metinės infliacijos lygio mažėjimo tendencija. Pagal SVKI apskaičiuota 2014 m. sausio mėn. metinė (2014 m. sausio mėn., palyginti su 2013 m. sausio mėn.

Valdančiųjų Politinė taryba penktadienį vėl tarsis, iš kokių šaltinių surinkti pajamų grąžinti per krizę apkarpytas pensijas. „Darbiečių“, „tvarkiečių“, Socialdemokratų partijų ir Lenkijos rinkimų akcijos atstovai neturi vieningos nuomonės dėl darbo grupės siūlymų įvesti automobilių mokestį ir didinti alkoholio akcizus. Daugiausia valdančiųjų koalicijoje narių turinčios socialdemokratų frakcijos vadovė Irena Šiaulienė BNS teigė, kad automobilių apmokestinimas neišvengiamas.

Naujosios kartos Lietuvos verslo grandu tituluojamo Ilja Laurso įkurta mobiliųjų programėlių parduotuvė „GetJar“ pereina į Kinijos bendrovės „Sungy Mobile Limited“ rankas, teigia gigaom.com šaltiniai. Teigiama, kad „Android“ vartotojams gerai pažįstamos „Go Launcher“ aplinkos išmaniesiems telefonams kūrėjas „Sungy" pasiruošęs už I. Laurso kūrinį pakloti 50 mln. JAV dolerių (127,5 mln. litų). Teigiama, kad oficialios žinios apie sandorį turėtų pasirodyti kitą savaitę.

Praėjusiais metais Lietuvos reklamos mastas, palyginti su 2012 m. duomenimis, paaugo 3,8 proc. 2013 m. daugėjo reklamos kine, radijuje, internete ir televizijoje. Tai parodė didžiausios Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas reklamos rinkos tyrimas. „Pernai labiausiai reklamos mastas augo kalėdiniu laikotarpiu – nuo spalio iki gruodžio pradžios. Šiais mėnesiais reklamai buvo skiriama po 11–12 proc. metinio gross biudžeto.

Edgaras Savickas, LRT.lt Vos tik Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pirmadienį prabilo apie tai, kad pajamų krizės metu sumažintoms pensijoms kompensuoti gauti galima padidinus akcizą alkoholiui, žiniasklaidoje pasipylė komentarai, kodėl to padaryti neįmanoma. Tačiau visos šios kalbos buvo pirmalaikės. Visų pirma, todėl, kad Vyriausybė dar nepateikė konkrečių sprendimų, kuriuos ketina priimti.

2014-ieji Britanijoje prasidėjo su pranešimais apie pasikeitimus finansų, pašalpų ir socialinių garantijų srityje. Atvykusiems iš Europos Sąjungos šalių pradedama taikyti vis daugiau apribojimų. Anglija.lt apžvelgė svarbiausius pasikeitimus, laukiančius 2014 metais. Kaip tai palies pašalpas gaunančius ir dirbančius lietuvius? Apribojimai – ES piliečiams Vos prasidėjus 2014-iesiems, JK Vyriausybė įvedė naują apribojimą bedarbiams iš Europos Sąjungos šalių.

Asta Volkovaitė Banko atstovų apklausoje dalyvavo daugiau kaip pusantro tūkstančio mažų ir vidutinių įmonių, iš kurių apie 150 veikia Šiaulių apskrityje. Antradienį apklausą Šiaulių arenoje pristatė banko vyriausiasis ekonomistas, prezidento patarėjas Gitanas Nausėda ir banko mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveikis. „Anksčiau pesimistiškai nusiteikusios įmonės papildė nuosaikių optimistų gretas“, – teigia V. Doveikis.

Siūlų pardavėjai sako, kad atšalus orams sulaukia vis daugiau pirkėjų. Moterys esą parduotuvėse ieško šiltų, natūralaus pluošto siūlų, ketina megzti kojines, šalikus, pirštines. Vienos Kauno siūlų parduotuvės pardavėja Kristina Vizbarienė teigia, kad labiausiai domimasi įvairių rūšių vilna.  „Kai nebuvo tų šalčių, tai ir prekyba nebuvo tokia. Kai pašalo, jaučiamas pagyvėjimas. Tai kojinėms reikia siūlų, tai kepurėms, šalikams.

Nors Vyriausybė skelbiasi įvykdžiusi pajamų surinkimo planą, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma, išnagrinėjęs Finansų ministerijos informaciją apie 2013 m. nacionalinio biudžeto pajamų surinkimą (lentelė pridedama), su apgailestavimu konstatuoja, kad Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė neįvykdė pajamų plano (skaičiuojant su ES paramos lėšomis), atsilikimas – beveik 5 procentai.

Atimti pinigus iš turtingųjų ir padalinti juos vargšams – toks paprastas sprendimas, atrodytų, gali išspręsti visas Lietuvos ekonomines problemas. Tačiau „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas Šervudo girių herojaus metodą vadina populistiniu ir sako, kad greiti ir neapgalvoti sprendimai Lietuvos žmonių laimingesnių nepadarys.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2013 metų nacionalinio biudžeto planas įvykdytas ir viršytas. Jį sudarantys valstybės biudžetas pajamų gavo 282 mln. litų daugiau nei planuota, savivaldybių - 133 mln. litų daugiau. Daugiausiai virš plano gauta pelno mokesčio, didžiausias trūkumas - pridėtinės vertės mokesčio pajamų. Viršplaninės pajamos pirmiausiai skirtos biudžeto deficitui finansuoti. Į nacionalinį biudžetą pernai planuota gauti 21,390 mlrd.

„Manchester United“ – dar vienas smūgis. Po sero Alexo Fergusono pasitraukimo galią aikštelėje praradęs klubas pirmą kartą istorijoje iškrito ir iš daugiausia uždirbančių futbolo komandų Europoje trejeto. Pasak „Deloitte“, „Manchester United“ praėjusį sezoną gavo 423,8 mln. eurų pajamų. Anglijos čempionus aplenkė Madrido „Real“ (518,9 mln. eurų), „Barcelona“ (482,6 mln. eurų) ir Miuncheno „Bayern“ (431,2 mln. eurų). Įspūdingą šuolį iš 10-os vieto į penktą atliko PSG (398,8 mln.

Nors per sunkmetį verslas įprato „spausti“ savo tiekėjus ir taupyti, tačiau atsiranda vis daugiau gamintojų, kurie siekia išskirtinumo. Pakuotę ir pakavimo medžiagas tiekiančios bendrovės „Plombos LT“ vadovas Tomas Mačėnas sako pastebintis, kad į pakuotės rinką skverbiasi ekologinės idėjos.   „Pasaulis eina link ekologijos. Naujausios tendencijos – kuriami projektai su susinaikinančiomis medžiagomis. Nemažai atsiranda klientų, klausiančių, ar turime susinaikinančio popieriaus.

Stasys Šlioža Gamtos negandos, netikėtos nesėkmės ar per didelis godumas priverčia bankrutuoti pradedančius ūkininkus, verslininkus ir darbo netekusius žmones. Per ekonominį pakilimą gerai uždirbę ir verslą pradėti ryžęsi šiauliečiai per ekonominį nuosmukį buvo prispausti negandų, jiems teko prašyti fizinio asmens bankroto bylos. Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene Vytautas Jončas Etaplius.

Karolis Birgilas Vilniaus Dailės akademijos studentų grupės „5/5/ Junior” rengiamoje diskusijoje penktadienį agentūros „Adell Taivas Ogilvy" vyriausiasis meno vadovas Ignas Kozlovas kalbėjo apie reklamą ir jos kūrimo užkulisius. Pirmąjį savo užsakymą jis teigė gavęs iš prekybos tinklo „Maxima“. „Užduotis buvo sukurti plakatus prie daržovių skyriaus.

Sausio mėnuo atidaro metinių ataskaitų sezoną, taigi liūdėti tikrai neteks. Ir jei greitu metu sužinosime apie tokių kompanijų, kaip Apple ir AMD, veiklos rezultatus, tai dabar analitikus ir rinkos ekspertus nudžiugino kompanija Intel. Per praėjusių metų IV ketvirtį Intel rodikliai atrodė tikrai geriau, nei per analogišką laikotarpį 2012 m. Pajamas pavyko padidinti 3% – nuo $13,5 mlrd. iki $13,8 mlrd.

Laura Auksaitytė Internete ir laikraščiuose pasitaiko skelbimų apie parduodamą verslą – kavines, įmones, kaimo turizmo sodybas ir kt. Ar žinia, kad verslas parduodamas, nereiškia, kad veikla yra nuostolinga ir ja siekiama atsikratyti? O gal priešingai – verslininkas nori susikoncentruoti į vieną verslo šaką, o pašalines, pelningas, parduoda, nes tenori susigrąžinti investicijas? Korporacijos „Matininkai“ Šiaulių skyriaus vadovas Valdimaras Guzaitis sako, kad įvertinti mažų įmonių turtą vertinto...

Dalis darbuotojų sutiktų keisti darbą ne dėl to, kad nepatinka įmonė, kolektyvas, vadovas ar darbo pobūdis – keistų dėl didesnio atlyginimo galimybių. Dauguma norėtų uždirbti maždaug nuo 200 Lt daugiau nei gauna šiuo metu. Vidutiniškai keturi iš dešimties keistų darbą, jei naujoje darbo vietoje būtų garantuojamas didesnis atlyginimas, atskleidė darbo portalo CVbankas.lt atliktos apklausos rezultatai. Trečdalis darbuotojų susiviliotų ne dėl pinigų, bet dėl naujos veiklos ir iššūkių.

Dažnas po apsilankymo prekybos centre nuostabos kupinomis akimis žiūri į ištuštėjusią banko sąskaitą – pirkdami užsimirštame, todėl maisto produktams išleidžiame kur kas daugiau, nei turėtume. Businessinsider.com apie dažniausias pirkėjų klaidas kalbėjosi su JAV bestselerio „Vakarienė už 10 dolerių“ autore Melissą d‘Arabian. Virtuvės šefė išskyrė esmines pirkėjų klaidas, kurios neleidžia išleisti mažiau.

Inga Smalskienė Nedideles pajamas gaunantiems vaikus auginantiems Panevėžio miesto ir rajono gyventojams, iš savivaldybių gaunantiems vadinamuosius vaiko pinigus – po 52 litus kas mėnesį, skaudžiai atsirūgsta matematikos spragos. Tenka atiduoti Jeigu apskaičiuodami šeimos pajamas jie apsirinka bent vienu litu, po kelių mėnesių sulaukia raginimo grąžinti visą už vaikus gautą sumą, nors pinigus jau būna išleidę.

Paskutiniuoju metu programinės įrangos kūrėjams vis sunkiau uždirbti iš mobiliųjų aplikacijų. Jei tikėtume kompanijos „Gartner“ analitikų pateikta prognoze, artimiausioje ateityje situacija dar labiau pablogės. Per 2014 – 2018 m. laikotarpį tik apie 10 tūkst. aplikacijų savo kūrėjams taps finansiškai sėkmingos. „Didžiulis kiekis mobiliųjų aplikacijų gali sudaryti įspūdį, kad jos leidžia praturtėti daugeliui savo kūrėjų, – rašo kompanijos „Gartner“ viceprezidentas ir analitikas Kenas Dulaney.

Ar galite įsivaizduoti kompaniją, kurioje nėra vadovų, vyresniųjų vadybininkų, o priedų ir personalo dydis priklauso nuo kolegų sutarimo? Negana to, ši įmonė yra viena sėkmingiausių savo sektoriuje. Ir tai nėra juokelis – kompiuterinių žaidimų gamintojas „Valve Corporation“ gyvena būtent taip, rašo inc.com. Buvęs „Valve“ ekonomistas Yanis Varoufakis pasidalino įžvalgomis apie horizontalios hierarchijos vadybą korporacijoje, kuri vertinama daugiau nei 4 mlrd. JAV dolerių (10,2 mlrd.

 Vienos didžiausių šalies pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninė vadovas ir pagrindinis akcininkas Gintaras Bertašius teigia, kad pernai įmonė gavo planuotas pajamas, nors Rusijos rinka ir buvo užverta paskutinį metų ketvirtį. „Galima sakyti, kad praėjusių metų pavasario pajamų prognozes pasiekėme“, – BNS sakė G. Bertašius. Pasak jo, jei Rusijos rinka pernai spalį nebūtų užsivėrusi, pajamos būtų dar didesnės.

Ekonomikos augimo laikais transporto sektorius buvo tarsi ant bangos, tačiau ekonominė krizė šios srities įmonėms gerokai pakirpo sparnus. Mažėjantį pelną ir krovinių trūkumą savo kailiu pajuto ne viena transporto bendrovė. Ieškodami naujų pajamų šaltinių, vežėjai pradėjo plėtoti kitas papildomas veiklas. Šią temą ir panagrinėkime. Kai kurie verslininkai sėkmingai plėtoja kelias įvairias veiklas, o kitiems nepavyksta susitvarkyti ir su viena.

Medijų kompanija „Rovio“, išleidusi „Angry Birds“ galiausiai įsitraukia į nemokamų programėlių pasaulį. Naujausias jų kūrinys „Angry Birds Go!” yra pirmasis nemokamas šios serijos žaidimas. Dažniausiai tokio modelio imamasi, kai siekiama sulaukti pajamų iš papildomų mokamų žaidimo funkcijų, kai vartotojas „užsikabina“. Šiuo atveju viskas kiek kitaip, rašoma portale qz.com.

Pavadinimą pakeitusi UAB „Vičiūnų restoranų grupė“, persivadinusi į „Amber Food“, per 2013 metus pasiekė 86 mln. Lt apyvartą – tai 12 proc. daugiau nei 2012 metais (2012 m. įmonės apyvarta siekė 77 mln. Lt). 2014 metais UAB „Amber Food“ ketina atidaryti iki 10 naujų restoranų, tad prognozuojama, kad įmonės apyvarta ir toliau augs bei pasieks 93 mln. litų.

Jungtinės Valstijos iki kovo pradžios pristigs lėšų savo finansiniams įsipareigojimams vykdyti, jeigu Kongresas nepadidins valstybės skolinimosi ribos, ketvirtadienį pranešė iždo sekretorius Jacobas Lew (Džeikobas Liu). Laiške Kongresui J.Lew ragina įstatymų leidėjus imtis „skubių veiksmų“, kad dar kartą būtų padidinta skolinimosi riba.

Besibaigiantys 2013-ieji daliai Lietuvos gyventojų jau buvo geresni, o kiti metai bus dar sotesni ir tai pajus didesnė dalis žmonių, pastebi „Swedbank“ asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė. Pasak jos, pirmą kartą nuo 2008 mtų realus darbo užmokestis augo visais metų ketvirčiais, toliau mažėjo nedarbo lygis, o namų ūkių išlaidos pasiekė iki recesinį lygį.  „Visą laiką yra svarbiausi du dėmenys: pajamos ir išlaidos. Per šiuos metus gyventojų išlaidos didėjo.

Viena turtingiausių valstybių pasaulyje – Šveicarija, tiesiog nerimsta dėl piniginių klausimų, rašo BBC. Vien šiemet pajamų klausimu jau vyko du referendumai. Vieno jų baigtis lėmė perdėm didelių premijų ribojimą ir milžiniškų išeitinių kompensacijų draudimą. Ir tai dar ne viskas. Šveicarų laukia dar du referendumai susiję su pajamų reguliavimu. Pirmuoju bus siekiama nustatyti šalyje dar neįvestą minimalaus atlygio dydį.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui, skaičiuojant pagal perkamąją galią, pernai padidėjo 4 punktais iki 72 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Po finansų krizės šis rodiklis Lietuvoje stabiliai auga: 2011 metais jis siekė 68 proc., 2010 metais - 62 procentus. Kitų Baltijos šalių rodikliai per metus taip pat didėjo: Latvijos - iki 64 proc. (2011 metais - 60 proc.), Estijos - iki 71 proc. (2011-aisiais - 69 proc.

Pasaulinio audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklo KPMG tyrimas „Profiles of a Fraudster“ parodė, kad dažniausiai versle sukčiauja įmonių darbuotojai, kurie neretai turi pagalbininkų pačioje įmonėje ar už jos ribų. Siekdami sudaryti tipiško „nusikaltėlio darbo vietoje“ portretą, KPMG komercinių ginčų ir sukčiavimo atvejų tyrimų padalinio specialistai išnagrinėjo 596 piktnaudžiavimo ir sukčiavimo atvejus, įvykdytus per pastaruosius dvejus metus 78 pasaulio šalyse.

 Finansų ministerijos duomenimis, per 11 šių metų mėnesių į nacionalinį biudžetą gauta 19 mlrd. 595 mln. litų, t. y. 395,8 mln. litų arba 2,1 proc. daugiau nei buvo prognozuota. Prognozuota, kad į nacionalinį biudžetą per 2013 m. vienuolika mėnesių įplauks 19 mlrd. 199,2 mln. litų. Į valstybės biudžetą pajamų per sausio-lapkričio mėnesius gauta 16 mlrd. 607,1 mln. litų. Buvo prognozuota, kad į valstybės biudžetą bus surinkta 16 mlrd. 316,2 mln. litų pajamų, t.y. faktiškai gauta 290,9 mln.

Lietuvoje iš tradicinio amato išgyventi galima, tačiau reikia atrasti tai, ko reikia rinkai, tvirtina skulptorius, pedagogas, medžio drožėjas ir dailės studijoje Varėnoje savininkas Algimantas Juškevičius. „Skulptoriui, medžio meistrui, išgyventi galima, tačiau reikia daryti tuos gaminius, kurie ras pirkėją. Jeigu darysi rimtas, parodines skulptūras, tai jau yra sudėtinga (išgyventi – red.

Seimas iš naujo pradėjo svarstyti patikslintą kitų metų "Sodros" biudžeto projektą. Vyriausybė, tikslindama projektą, 400 tūkst. litų sumažino "Sodros" deficitą, tačiau neatsižvelgė į parlamentarų priekaištus dėl Darbo biržos finansavimo iš "Sodros", taip pat į tai, kad "Sodros" pervedimams į antros pakopos pensijų fondus lėšos skiriamos ne iš valstybės biudžeto, o iš "Sodros". Kitais metais planuojamos "Sodros" pajamos yra 9,974 mlrd. litų, o išlaidos - 11,2 mlrd. litų.

Tik 10 proc. šalies gyventojų jaučia gyvenimo pagerėjimą, kiti mano, kad padėtis blogėja arba nejaučia jokių pokyčių. Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas mano, kad situacija pagerėtų, jei šalyje vis dėlto būtų įvesti progresiniai mokesčiai. Tuo tarpu SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda labai tuo abejoja.   „Kur nėra progresinių mokesčių? Lūzerių šalyse. Nu tai tarp tų lūzerių šalių yra ir Lietuva“, - drąsiai kalbėjo A. Sysas.

Šią savaitę Vyriausybė beveik 100 mln. litų padidino planuojamas kitų metų pajamas ir išlaidas. Taip pat šioje korekcijoje buvo pažymėta, kad mažės biudžeto pajamos iš dividendų – 57 mln. litų. Finansų ministro Rimanto Šadžiaus nuomone, nieko nebuvo galima pakeisti šioje situacijoje.

Vyriausybė teikia Seimui patikslintą 2014 metų biudžeto projektą - palyginti su pirmuoju jo variantu, asignavimai be ES ir kitos tarptautinės paramos lėšų didėja 103,3 mln. litų, su ES parama - 152 mln. litų, o pajamų dalis didėja 177 mln. litų. Pasak Finansų ministerijos, beveik 50 mln. litų papildomos ES paramos numatoma gauti iš 2014-2020 metų finansinės perspektyvos, kai kurioms ministerijoms pareiškus, kad jos įsisavins daugiau pinigų.

Vilius Petkauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Gyvendami valstybėje, kurios gyventojai gauna vienas mažiausių pajamų Europoje, kartais paniškai vengiame karčių naujienų ir paskęstame beprasmėse rašliavose. Deja, atėjo laikas pažiūrėti tiesai į akis – absurdiška mokesčių reformų stoka į dugną traukia šalies ateitį. Iš pradžių pasidžiaukime.

 Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) pajamos šiemet ir toliau didėja. Šiemet per dešimt mėnesių jos buvo dešimtadaliu didesnės, nei per tą patį laikotarpį prieš metus. Per šių metų sausį – spalį į „Sodros“ biudžetą surinkta 7 mlrd. 972,6 mln. Lt (be sveikatos draudimo įmokų). Tai 735,2 mln. Lt arba 10,2 proc. daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. 92,7 proc. (7 mlrd. 394,9 mln.

Vilnius, lapkričio 14 d. Finansų ministerijos duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių į nacionalinį biudžetą gauta 17 mlrd. 796,4 mln. litų, t. y. 202,3 mln. litų arba 1,1 proc. daugiau, nei buvo prognozuota. Prognozuota, kad į nacionalinį biudžetą per 2013 m. dešimt mėnesių įplauks 17 mlrd. 594,1 mln. litų. Į valstybės biudžetą pajamų per sausio-spalio mėnesius gauta 15 mlrd. 138,7 mln. litų. Buvo prognozuota, kad į valstybės biudžetą bus surinkta 14 mlrd. 986,3 mln.

Ekonomistės Aušros Maldeikienės nuomone, jauna šeima, kuri neturi būsto ir nori išlaikyti 2 vaikus, be 5000 Lt Vilniuje sunkiai išsivers. Anot ekonomistės, ši suma reikalinga būtinoms reikmėms.   „Jeigu manęs paklaustų, kiek turi uždirbti jauna šeima, norinti auginti du vaikučius ir neturinti būsto, tam, kad pragyventų Vilniuje, atsakyčiau, kad jiems reikia 5000 Lt.

„Dar prieš statant Šiaulių areną neturėjau tokios iliuzijos, kad ji galės gyventi iš krepšinio. Žinojome, kad reikės koncentruotis į kur kas platesnį renginių ir veiklos spektrą“, – apie ne pačią geriausią kasdienybę naujienų portalui Etaplius.lt pasakojo Šiaulių areną valdančios viešosios įstaigos „Pramogų sala“ generalinis direktorius Gintaras Radavičius. Prieš Lietuvoje vykusį Europos vyrų krepšinio čempionatą išdygusi arena dabar dėl kai kurių krepšinio varžybų patiria nuostolių.

2013 m. per devynis mėnesius bankai padidino tiek paskolų, tiek indėlių portfelius, tačiau svarbiausios – grynosios palūkanų pajamos šiemet yra mažesnės nei pernai. Trečiąjį ketvirtį bankų sektoriaus valdomas turtas išaugo 0,5 mlrd. Lt ir 2013 m. spalio 1 d. sudarė 76,1 mlrd. Lt. Bankai nuosaikiai didino skolinimą: trečiąjį ketvirtį klientams suteiktų paskolų portfelis padidėjo 0,5 % (0,3 mlrd. Lt) ir spalio 1 d. sudarė 54,2 mlrd. Lt.

Valstybinė mokesčių inspekcija, vykdydama projektą „Elektroninė prekyba", nustatė apie 2,35 mln. litų neapskaitytų pajamų iš veiklos elektroninėje erdvėje. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI), vykdydama projektą „Elektroninė prekyba", pastebi, kad bendrovės, siekdamos išvengti mokesčių mokėjimo, dalį pajamų slepia naudodamosi transakcijų tarpininkų paslaugomis (PayPal, Moneybookers, Mokėjimai.

Karolis Birgilas specialiai „Ekonomika.lt“ iš Rygos Baltijos tigrės – taip neretai yra vadinamos Estija, Latvija ir Lietuva. Vis dėlto, bent jau mūsų šalyje, greitai pereinama į žirgų lenktynių retoriką: žiūrėk, vėl latvius aplenkėme. Estų šį pusmetį nepavijome, bet akimirka, kai Latvija įsives eurą, gali keistai sudėlioti Baltijos medalius.

Išparduotuvių prekybos centras „Parkas Outlet“ per devynis šių metų mėnesius pasiekė 25 proc. didesnę apyvartą nei tuo pačiu laikotarpiu 2012 m. Tokį apyvartos augimo tempą išparduotuvių centrui pavyksta išlaikyti jau septintą ketvirtį iš eilės.