padangos

Kėdainių rajone dygsta nelegalūs padangų sąvartynai. Kai kur automobilių remonto įmonės dėvėtas detales ir padangas sumeta net į konteinerinius šalia kapinių, kiti išverčia prie tvoros. Specialistai sako, kad situacija pablogėjo supleškėjus Alytuje veikusiai įmonei. Tad dabar seniūnijos jau svarsto prie kapinių įrengti vaizdo stebėjimo kameras, o aplinkosaugininkai planuoja dažnesnius ir griežtesnius reidus. Kalną padangų Šilainių kaime Pelėdnagių seniūnijoje išvydę vietiniai baisisi.

Susisiekimo ministerija pirmadienį pranešė ketinanti svarstyti, ar trumpinti žieminių padangų naudojimo terminą. „Ketinama įvertinti žieminių padangų naudojimo termino trumpinimo poreikį bei galimas to pasekmes ir grėsmes“, – rašoma pranešime. Jame taip pat teigiama, kad ministro Jaroslavo Narkevičiaus iniciatyva klausimas bus įtrauktas į artimiausio Eismo saugumo tarybos posėdžio darbotvarkę.

Lietuvoje nuo liepos planuojama sugriežtinti nebetinkamų naudoti padangų surinkimą iš jų pardavėjų bei automobilių remonto dirbtuvių. Tokias Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas siūlanti „valstietė“ Virginija Vingrienė sako, kad nauja tvarka sumažintų aplinkos taršą, nes padangos būtų geriau tvarkomos. „Jos nebebūtų mėtomos į aplinką“, – BNS sakė parlamentarė.   Ji taip pat tikisi, kad nauji reikalavimai sumažintų senų padangų surinkimo kaštus.

Valdininkai nežino, kiek šalyje yra sukaupta nebenaudojamų padangų, tuo metu  verslas, turintis pajėgumų perdirbti senas padangas, teigia neturintis kur dėti iš jų pagamintos produkcijos.  Kai kurie politikai ir valdininkai siūlo keisti tokių padangų bei iš jų pagamintos produkcijos saugojimo tvarką, įskaitant ir galimybę įvesti užstato sistemą. Verslininkai siūlo perdirbtas padangas naudoti kelių statyboje.

Klaipėdos rajone sekmadienį aplinkosaugininkai aptiko naudotų padangų krūvą, pradėtas tyrimas dėl aplinkos teršimo, pirmadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Pranešime teigiama, kad gavus pranešimą apie tai, jog iš krovininės mašinos į gamtą pilamos atliekos, aplinkosaugininkai nuvyko į nurodytą vietą. Čia jie pastebėjo asmenis, verčiančius į gamtą didelį kiekį naudotų padangų.

Po gaisro Alytuje esančioje padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ likusiose padangų liekanose pavojingos medžiagos viršija normas, ketvirtadienį pranešė šias atliekas tvarkanti valstybės valdoma bendrovė „Toksika“. „Apdegusių padangų liekanose viršijama daugelis nustatytų pavojingųjų medžiagų parametrų. Tai reiškia, kad tokioms atliekoms patekus į aplinką, vanduo ir gruntas bus užteršti dideliais organinių cheminių junginių kiekiais.

Apytiksliai prieš 30 metų pasaulyje pasirodę pirmieji miesto visureigiai pavergė amerikiečių širdis. Palaipsniui ši tendencija pasiekė ir Europą, tad šiandien miesto visureigiai yra beprotiškai populiarūs visame pasaulyje. Šios transporto priemonės puikiai atrodo, turi šiek tiek padidintą pravažumą ir, dėka aukštos keleivių pozicijos, dažniausiai yra kiek saugesnės nei įprasti automobiliai.

Ikiteisminiame tyrime dėl Alytuje esančioje padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilusio didžiulio gaisro pranešimai apie įtarimus įteikti jau penkiems asmenims. Kauno aplinkos kokybės kontrolės vyriausiosios specialistės Aušra Bružienė ir Aušra Kričenienė įtariamos netinkamai atlikusios savo pareigas, joms įtarimai pareikšti penktadienį.

Plikas ledas kelius kaustė ir Klaipėdoje, tačiau čia eismą vietomis stabdė ne smulkios avarijos, o patikrą sumaniusi policija. Pareigūnai tikrino, ar vairuotojai pasirūpino saugumu ir patys – ar tikrai jau važinėja žieminėmis padangomis. Taigi, kiek pareigingų vairuotojų, ir kokie pasiteisinimai tų, kurie vis dar keliuose su vasarinėmis padangomis? Prie vienos iš centrinių Klaipėdos gatvių rikiuojasi kelių policininkai. Čia prasideda reidas.

Neseniai iš Londono į Lietuvą vien tik dėl populiariausio muzikinio projekto „X faktorius“ atvykusi dainininkė Alna Katinaitė šįryt liko pasibaisėjusi. Įsėdusi į automobilį suprato, kad vandalai pradūrė jos mašinos padangas. Apie tai savo gerbėjams išsigandusi mergina pranešė ir socialiniuose tinkluose. Čia ji pasidalijo mašinos nuotrauka bei trumpu įrašu ir spėjimais, kas iš tiesų galėjo nutikti.

Auga Alytaus rajono ūkininkų dėl gaiso patiriami nuostoliai. Maisto ir veterinarijos tarnyba paskelbė, kad vėžį sukeliančių dioksinų rasta ne tik žaliaviniame piene, bet ir pasėliuose bei žolėje. Tuo metu Alytaus meras Nerijus Cesiulis toliau ginčijasi su Aplinkos ministerija. Nors ekspertai ir mokslininkai sutarė dar kartą ištirti po gaisro užsilikusį vandenį ir nustatyti tikslų nuodingų medžiagų kiekį, N. Cesiulis vėl piktinasi, kad darbai vyksta per lėtai.

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pirmadienį pranešė, kad gaisro padangų perdirbimo įmonėje metu padaryta žala tik Alytaus miesto ir rajono savivaldybėms, kitur jos nenustatyta. Pasak ministrės, tai rodo įvairūs vietoje atlikti tyrimai. „Iš gautų tyrimų matome, kad teritorija neišplito į kitas savivaldybes. Tyrimai buvo atlikti ir Prienų, ir Marijampolės apylinkėse“, – žurnalistams po Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio sakė R. Tamašunienė.

Alytuje įvairių sričių specialistai nesutaria, kurių laboratorijų tyrimais vadovautis dėl gaisrui naudoto vandens užterštumo. Vienose laboratorijose ištirta, kad vanduo nėra labai kenksmingas, o kitose – kad labai nuodingas. Tad nutarta dar kartą tirti vandenį. Manoma, kad gesinant gaisrą Alytaus padangų perdirbimo gamykloje buvo sunaudota apie 80 tūkstančių kubų vandens. Šiuo metu uždaruose rezervuaruose saugoma pusė tiek. Dešimtys tūkstančių pateko į aplinką.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pirmadienį pranešė pratęsiantis tyrimą dėl gaisro Alytuje esančioje padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“. Kaip teigiama departamento pranešime, siekiant įvertinti gaisro gesinimo organizavimą, darbo grupė sudaryta spalio 31 dieną ir išvadas turėjo pateikti iki praėjusio penktadienio.

Po skandalingo gaisro Alytuje – Lietuvoje kyla dar viena problema. Klaipėdoje žmonės neberanda, kur dėti nebenaudojamas automobilių padangas. Tokių atliekų surinkimo aikštelės perpildytos, esą remontuojama padangų utilizavimo gamykla. Bijodami gaisro kaip Alytuje, joje padangų darbuotojai nesandėliuoja. Bijodami tikrinimų padangų atsisako ir kiti atliekų tvarkytojai. „Reikia tvarkos su tomis padangomis. Kalną gal kokį iš jų sukrauti, kad ten visi mestų“, – mano klaipėdietis Vladimiras.

Pragariškomis sąlygomis Alytuje gaisrą gesinę nestatutiniai rajono ugniagesiai pasijuto nuskriausti – jie vis dar nesulaukia nei premijų, nei sveikatos patikrinimo. Tuo metu statutiniai ugniagesiai pinigus jau gavo. Vidaus reikalų ministerija rajono ugniagesius ramina – esą premijos juos pasieks, tik vėliau, o ir sveikatą kitą savaitę jau bus galima pasitikrinti kartu su statutiniais ugniagesiais Vilniuje.

Nukentėję nuo padangų gaisro Alytuje ūkininkai, verslininkai, gaisrininkai bei kitos tarnybos jau paprašė valstybės kompensuoti 45,5 tūkst. eurų žalos.  Alytaus rajono savivaldybė BNS pranešė, kad dėl kompensacijų jau kreipėsi 18 ūkininkų, dvi įmonės, rajono priešgaisrinės apsaugos tarnyba, Visuomenės sveikatos biuras ir savivaldybės administracija.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ir Alytaus meras Nerijus Cesiulis toliau ginčijasi dėl užteršto vandens Alytaus padangų perdirbimo gamykloje. Kol ministerija aiškina, kad savivaldybė nuodingų medžiagų kiekį matavo netinkamose vietose, Alytaus meras savo pozicijos nekeIčia, pasitiki laboratorijos rezultatais, kuriuose nuodingų medžiagų kiekis normas viršija šimtus kartų.

Premjeras Saulius Skvernelis sako matantis Aplinkos apsaugos departamento atstovų neįgalumą likviduojant gaisro Alytaus padangų perdirbimo gamykloje padarinius. Jis taip pat ragina aplinkos ministrą priimti „ryžtingus sprendimus“ ir perimti darbus iš šios ministerijai pavaldžios įstaigos Alytaus valdybos. „Natūralu, kad toks gaisras negalėjo neturėti jokių pasekmių.

Bronchitas, obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimas – tokie rimčiausi liepsnas Alytuje tramdžiusių ir nuodingų dūmų prisikvėpavusių ugniagesių sveikatos sutrikimai. Daugiau nei 100-ą pareigūnų patikrinę medikai aiškina, kad labai pavojingų apsinuodijimų buvo išvengta, tačiau priduria, kad rimčiausios bėdos gali paaiškėti ateityje, po sunkiųjų metalų ir dioksinų tyrimų. Esą šios nuodingos medžiagos gali sukelti net apsigimimus.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako buvęs nustebintas Alytaus savivaldybės paskelbtų tyrimo duomenų apie padangų perdirbimo gamyklos gaisravietėje susikaupusio vandens užterštumą. Pasak jo, ministerijos užsakymu akredituotoje laboratorijoje atliktų tyrimų duomenys gerokai skyrėsi nuo atliktųjų savivaldybės užsakymu.  „Situacija mane nustebino, nes duomenys, kurie buvo pateikti mūsų akredituotos laboratorijos, jie tikrai buvo kitokie.

Po skaudžių Alytaus gaisro įvykių gręžiamasi ir į kitas naudotų padangų perdirbimo įmones Lietuvoje. O tokių šalyje visa dešimtis. Tik prispausti didžiulės ekologinės katastrofos aplinkosaugininkai pradeda pripažinti, kad daugumoje bendrovių pažeidimų dėl vykdomos veiklos būta apstu.

Sinoptikai artimiausiomis naktimis jau prognozuoja šalnas. Tad vairuoti darosi vis sudėtingesnės sąlygos. Išgirdę apie šalčius, vairuotojai masiškai suskubo keistis padangas. Ratų keitimo vietose – didžiulės eilės. Automobilių ratų keityklose – vairuotojų antplūdis. Mat iki lapkričio dešimtosios, kai bus draudžiama važinėti vasarinėmis padangomis, liko mažiau nei dvi savaitės. Klientus į automobilių servisus gena ir sinoptikai, jau artimiausiomis naktimis pranašaujantys šalnas.

Seime antra diena ministrai bando gesinti opozicijos keliamą aliarmą dėl nelaimės Alytuje. Į neeilinių posėdžių maratoną šiandien iškviestas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Sveikatos apsaugos ministras aiškina, kad ekstremali situacija buvo suvaldyta, todėl esą nėra prasmės kaltinti Vyriausybės: „Galima čia dabar pirštais badyti, kas kur kaltas, bet gaisrai įvyksta. Deja, bet taip atsitinka.

Gaisras padangų perdirbimo gamykloje Alytuje parodė, kad tokiems incidentams tarnybos ir politikai nėra pasiruošę, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. „Deja, gaisras Alytuje ne pratybomis, o tikrove akivaizdžiai parodė, kad panašaus pobūdžio incidentams esame pasiruošę nepakankamai. Trūksta koordinavimo, sistemiško, savalaikio ir tikslaus informacijos teikimo gyventojams, o tarnybų darbą reglamentuojančios procedūros gali ne padėti, o trukdyti.

Alytuje jau šeštą parą gaisrui vis dar rusenant vietos gyventojai lieja pyktį – esą centrinė valdžia alytiškius paliko likimo valiai. Išsigandę dėl savo sveikatos rajono gyventojai užsipuolė čia šiandien atvykusią vidaus reikalų ministrę. Įtampą tarp vietinių didina ir žinios – nuodingi dūmai vis dar veržiasi, o teršalų kiekis ore vietomis normą viršijo ir aštuonis kartus. Alytaus vaistinėse jau trūksta kaukių kvėpavimo takams. Vis daugiau rajono gyventojų palieka namus.

Iš valstybės rezervo į Alytų pirmadienį keliauja 250 vienetų dujokaukių su filtrais, skirtų apsaugoti  padangų perdirbimo gamykloje gaisrą gesinančių žmonių sveikatą. „Šiandien ryte buvo gautas prašymas iš operacijų vadovo pateikti 250 kaukių su filtrais, tas prašymas bus išpildytas. Norėčiau pabrėžti, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ugniagesiai yra pilnai aprūpinti“, – BNS sakė vidaus reikalų ministrės atstovė Božena Zaborovska-Zdanovič.

Lietuva, siekdama spręsti nenaudojamų padangų surinkimo problemą, svarsto galimybę jas įtraukti į užstato sistemą.  „Svarstome kurti užstato sistemą padangų srityje“, – Seime pirmadienį vykstančioje konferencijoje apie pakuočių tvarkymą sakė Aplinkos ministerijos atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė. Pasak jos, apklausų duomenimis, į užstato sistemą įtraukti padangas siūlo ir gyventojai.

Ugniagesių pajėgoms užgesinus Alytuje padangų perdirbimo įmonę apėmusias liepsnas, visuomenės sveikatos specialistai įspėja, kad tokie gaisrai – vieni pavojingiausių. Jų metu itin nuodingos medžiagos gali būti išskiriamos net kelias savaites, užteršti maistą ir gruntinius vandenis, sukelti lėtinių ligų paūmėjimą.

Padangos yra viena iš svarbiausių automobilio sudedamųjų dalių – jos vienintelės turi sąlytį su kelio danga. Tačiau, kadangi laikui bėgant padangos susidėvi (nusidėvi protektorius, aplinkos sąlygos turi įtakos gumos tvirtumui, atsiranda įvairių mechaninių pažeidimų), jas laikas nuo laiko reikia keisti. Perkant padangas reikia atsižvelgti į keletą svarbių aspektų, kuriuos netrukus pristatysime šiame straipsnyje.

Šiltuoju metų laiku lietuviai itin mėgsta leisti laiką prie vandens telkinių. Ypač, kai užplūsta šilumos banga, tada upių, ežerų ar jūros pakrantės būna tiesiog nusėtos žmonėmis. Bet mažai kas įsivaizduoja, kas slypi panėrus giliau. O ten galima išvysti tų pačių poilsiautojų neatsakingą ir gamtą žalojantį elgesį. Apie tai, kas slypi Lietuvos vandens telkinių dugne papasakojo povandeninio pasaulio tyrinėtojas, naras Justas Leonavičius.

Vairuotojai dažnai nuvertina padangų svarbą ir neskiria pakankamai dėmesio jų kokybei, perka naudotas ar netgi restauruotas padangas. Aukštos kokybės padangos yra būtinos jūsų saugumui užtikrinti ir išgauti visas geriausias savybes iš automobilio. Taigi, atėjo laikas įsigyti naujas padangas? Žinoma, norite įsigyti tvirtas, kokybiškas ir ilgaamžes. Bet dar svarbiau yra rasti tinkamiausias būtent jums.

Portalą tv3.lt pasiekė pasipiktinusio skaitytojo vaizdo įrašas. Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip tralistų vežamas automobilis užsidega po to, kai automobilvežio vairuotojas nutaria papramogauti ir tyčia svilina padangas. Vaizdo įraše matyti, kaip vairuotoją ramina kitas vyras ir ragina šį liautis. Vaizdo įraše girdėti, kad sukėlę gaisrą vyrai kvatoja.

Nereikalingų automobilių padangų panaudojimas gali būti ir labai neįprastas. Sostinėje net kilo konfliktas, kai ant valstybinės žemės išdygo medeliai, dekoruoti senomis padangomIs. Vieniems tai medelių apsauga ir grožis, o kiti negali į tokį kraštovaizdžio elementą net žiūrėti. O dar kiti iš padangų sugalvoja gaminti vazonus, ar nuspalvinę dažais leidžia su jomis žaisti vaikams. Jauni ąžuolai ir berželiai, pasodinti šalia vienos Vilniaus gimnazijų, užvirė tikrą karą.

Trečiadienio vakarą pranešta apie Kaune, šalia autoserviso, užsidegusias padangas. Pranešimas apie įvykį Bendrajame pagalbos centre gautas apie 20 valandą. Pranešta, jog Taikos prospekte, šalia autoserviso, dega sukrautos padangos. Į įvykio vietą išvyko ugniagesiai.

Jau nuo trečiadienio draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis, praneša Automobilių kelių direkcija. Važinėjantiems su netinkamomis arba bet kur išmetantiems senas padangas gresia baudos. Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Šiltuoju metų laiku rekomenduojama eksploatuoti transporto priemones su vasarinėmis padangomis.

Nuo trečiadienio bus draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis, praneša Automobilių kelių direkcija. Važinėjantiems su netinkamomis arba bet kur išmetantiems senas padangas gresia baudos. Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Šiltuoju metų laiku rekomenduojama eksploatuoti transporto priemones su vasarinėmis padangomis.

Lietuvoje vis dar dažni atvejai, kai senos transporto priemonių padangos yra kaupiamos ar mėtosi neleistinoje vietoje. Ką turi žinoti kiekvienas vairuotojas, keičiantis padangas ar norintis atsikratyti senų? Kelių eismo taisyklės numato, kad nuo balandžio 10 dienos draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis, o su vasarinėmis padangomis galima važiuoti jau nuo balandžio 1-osios, jei Susisiekimo ministerija nepratęsia termino dėl netinkamų gamtos sąlygų.

Vasarinių padangų įsigyjimas gali būti varginantis ir laiko reikalaujantis procesas, jei nežinote, kurios iš jų bus tinkamiausios Tavo automobiliui. Tik pažiūrėję nuspręsti, kuri iš padangų duos geriausią sukibimą, tarnaus ilgiausiai ir turės trumpiausią stabdymo kelią, daugumai iš mūsų yra neįmanoma. Norint rasti savo džipui ar SUV visureigiui tinkamiausias vasarines padangas yra verta įsigilinti į jų skirtumus ir tinkamumą kiekvieno vairuotojo individualiems reikalavimams.

Šeštadienį pradeda galioti draudimas eksploatuoti transporto priemones su vasarinėmis padangomis. Kelių eismo taisyklės numato, kad nuo lapkričio 10-osios iki kovo 31-osios draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones ir priekabas su vasarinėmis padangomis. Išimtis numatyta mopedams, motociklams, triračiams, visų rūšių keturračiams.

Lietuvos vairuotojai išsiugdė naujus įpročius: vasarinių padangų keitimo dauguma jų jau nebepalieka paskutinėms dienoms. Padangų montavimo ekspertai pastebi, kad šiemet mūsų šalies vairuotojai žieminėmis automobilio padangomis rūpinasi iš anksto ir aktyviau perka naujas padangas.  „Šiemet sulaukiame daugiau klientų, kurie padangas nori pasikeisti iš anksto.

Naktį į penktadienį Ukmergėje buvo subadyta daugybės automobilių padangos. Dėl to Ukmergės policija sulaikė pusamžį neblaivų ukmergiškį. Jis bandė aiškinti šio nusikaltimo motyvus, tačiau pareigūnai jų neatskleidžia. Ukmergės policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas Vladas Butkus pasakojo, kad nukentėjusieji į policiją nuo pat penktadienio ryto atvyksta ar susisiekia telefonu. Jų kas valandą daugėja. Apie pusiaudienį buvo per 50 nukentėjusiųjų.

Panevėžyje ir vėl siautėja chuliganai, kurie pjausto automobilių padangas. Penktadienį vakare į policijos pareigūnus kreipėsi 1987 m. gimęs panevėžietis ir pranešė, kad Nemuno g., priėjęs prie automobilio „Škoda Superb“ rado perdurtą priekinę dešinės pusės padangą. Vyras, apžiūrėjęs šalia stovintį automobilį „Volvo XC70“, pastebėjo perdurtą užpakalinę dešinės pusės padangą. Panevėžietis nuostolius įvertino 100 eurų.

„Automobilio padangas prižiūriu du kartus per metus: balandį ir lapkritį, kai jas montuoju“. Tai – daugybės vairuotojų posakis. Tačiau padangoms skirti dėmesio reikėtų dažniau nei dukart per metus. Ypač tiems, kurie vairuoja senesnius automobilius. „Kiekvienas vairuotojas turėtų žinoti, kad tinkamas padangų slėgis užtikrina ne tik automobilio stabilumą, ekonomiškumą, bet ir tolygų dėvėjimąsi.

Apsilankius padangų parduotuvėje nuo vasarinio automobilio apavo pasirinkimo gali apraibti akys. Didžiosios parduotuvės įprastai atstovauja keliasdešimt gamintojų, kurių kiekvienas dar siūlo po kelis produktus, skirtus visiškai skirtingiems vairuotojams. Kaip išsirinkti tai, kas tinkamiausia? „Renkantis padangas bet kokiam automobiliui pirmasis žingsnis yra jų dydžio, apkrovos, maksimalaus greičio indeksų nustatymai, kurie dažniausiai parašyti ant vairuotojo durelių rėmo priklijuoto lipduko.

Perdirbtas padangas galima sėkmingai pritaikyti tiesiant kelius, tačiau reikia apsispręsti dėl konkrečios jų panaudojimo technologijos, teigia ekspertai. Jie įvertino Seime kilusią iniciatyvą keliams panaudoti senas padangas ir taip prisidėti prie aplinkos apsaugos.

Remiantis Kelių eismo taisyklėmis (KET), jau nuo sekmadienio eismo dalyviai automagistralėse bei greitkeliuose turės galimybę važiuoti greičiau, taip pat savo transporto priemonių apavą galės pakeisti į vasarinį. Tačiau pastarųjų kelerių metų tendencijos rodo, kad žiemos išdaigos Lietuvą kartais užklumpa netgi balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje ir būna palydėtos tragiškais eismo įvykiais šalies keliuose.

 Pilnai ir patikimai sukomplektuotas automobilis, atrodytų, yra paruoštas važiuoti. Tačiau taip nėra - viena svarbiausių ir bene labiausiai prie saugumo prisidedančių automobilio dalių - padangos. Padangos vienintelės turi tiesioginį automobilio kontaktą su važiuojamąja dalimi, todėl, specialistų teigimu, jas, norint vairuoti saugiai,  reiktų rinktis atsakingai.

Kiek kartų jau esate atsidūrę situacijoje, kai paskutinį atodūsį išleidęs automobilis yra atiduodamas į metalo laužą. Taip, kartais už tai dar galima gauti vieną kitą eurą, bet šį kartą norime parodyti itin originalias senų automobilių arba jų dalių panaudojimo idėjas. Tad gal susimąstysite ir vietoj tų kelių eurų, suteiksite savo namams išskirtinumo. Ypač plačiai yra panaudojamos automobilių padangos, kurios, deja, iki šiol nemažai lietuvių yra tiesiog išmetamos pakelėse ar miškuose.