orlen

Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ketvirtadienio vakarą susitiko į Vilnių atvykusiu Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Moraveckiu). Politikai derėjosi prieš oficialų dvišalį susitikimą penktadienį, Vilniuje vėliau vyko ir susitikimas tarp Baltijos šalių ir Lenkijos premjerų. Ketvirtadienio vakaro susitikime susitikime diplomatai ir patarėjai nedalyvavo, žiniasklaidai apie jį nebuvo pranešta.

2018 metų sausio mėnesį buvo užfiksuotas stiprus degalų kainų šuolis, kurį lėmė Vyriausybės sprendimas nuo metų pradžios padidinti akcizą dyzeliniam kurui. Pricer.lt degalų kainų tyrimas vasario mėnesį parodė, kad per mėnesį dyzelino kainos degalinėse toliau kilo, o benzinas pradėjo pigti. Vasario mėnesį žaliavinė Brend rūšies nafta biržoje atpigo 6,2 proc., o jos kaina buvo lygi tai, kuri fiksuota prieš metus – 2017 vasario mėnesį.

Lietuvoje viešintis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) šeštadienį dvišalius klausimus aptars su prezidente Dalia Grybauskaite. Lietuvai yra svarbi Lenkijos parama, siekiant sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarų Europa ir sustiprinti gynybos pajėgumus.

Į Lietuvą atvykęs Lenkijos prezidentas Andrzeju Duda (Andžejus Duda) ketvirtadienį pasidžiaugė gerėjančiais dvišaliais santykiais, bet kartu pažadėjo vizito metu iškelti Lietuvos lenkų problemas. „Man atrodo, kad Lenkijos ir Lietuvos santykiai politiniu lygiu šiuo metu rutuliojasi gera kryptimi“, – susitikime su Lietuvos lenkų bendruomene Vilniuje ketvirtadienio vakarą sakė A. Duda.

Lenkijos koncerno „Orlen“ vadovas sako, kad naujas įstatymas dėl strateginių įmonių sandorių patikros gali apsunkinti Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą valdančios įmonės veiklą Lietuvoje. „Tai jokiu būdu nėra geros naujienos mums, šis naujas reguliavimas potencialiai gali apsunkinti mūsų veiklą Lietuvoje. Mes kalbame apie potencialią įtaką, nes šis įstatymas dar tik neseniai buvo priimtas.

Lietuva turėjo galimybę išvengti rekordinės 28 mln. eurų baudos už tai, kad išardžiusi bėgius į Latviją pažeidė konkurenciją, tačiau taip ir neišsklaidė Briuselio abejonių, sako Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ketina skųsti Europos Komisijos (EK) sprendimą skirti jai beveik 28 mln. eurų baudą už 2008 metais išardytą „Orlen Lietuvai“ svarbų geležinkelį iš Mažeikių į Rengę Latvijoje, trečiadienį pranešė įmonės vadovas. Mantas Bartuška sako, jog taip bus bandoma sumažinti baudą ir apginti įmonės reputaciją. „Sprendimą esame kruopščiai išanalizavę ir nėra jokios abejonės, kad mes Europos Komisijos sprendimą skųstime.

Teisininkai sako, kad Lietuvos Vyriausybė turėtų rimtai apsvarstyti galimybę teismui skųsti Europos Komisijos skirtą baudą „Lietuvos geležinkeliams“, tačiau pripažįsta, kad turima informacija nesuteikia pagrindo tvirtai prognozuoti sėkmingą bylos baigtį. Bylinėtis Lietuvą gali paskatinti potencialūs ieškiniai iš Latvijos geležinkelių ar „Orlen Lietuvos“, jei konkurencijos pažeidimas nebus užginčytas. Teismų maratonas taip pat galėtų atitolinti baudos mokėjimą.

Latvijos vyriausybė ragina Lietuvą atstatyti išardytą geležinkelio ruožą į Latviją ir kritikuoja Lietuvos planus susitarti su Lenkijos koncernu „Orlen“ dėl krovinių tarifų mainais į tai, kad bėgiai nebūtų atstatyti. Latvijos susisiekimo ministerijos atstovas Edgaras Taravas pareiškė, kad ruožo atstatymas būtų naudingas naftos perdirbimo gamyklai Mažeikuose, pervežimo kompanijoms, krovos bendrovėms ir Rygos uostui.

Socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybėje dirbęs Algirdas Butkevičius bei 2008-ųjų pabaigoje premjeru tapęs Andrius Kubilius neprisiima atsakomybės dėl valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ sprendimo išardyti Rengės geležinkelio ruožą, dėl ko Europos Komisija bendrovei pirmadienį skyrė beveik 28 mln. eurų baudą.

Europos Komisija (EK) valstybės valdomai bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ pirmadienį skyrė 27,87 mln. eurų baudą už tai, kad ji apribojo konkurenciją, 2008 metais išardžiusi bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje.

Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis Varšuvoje pirmadienio vakarą susitiko su Lenkijos valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ partijos lyderiu Jaroslawu Kaczynskiu (Jaroslavu Kačynskiu). Susitikimas už uždarų durų truko daugiau kaip tris valandas. Diplomatai susitikime nedalyvavo, žiniasklaidai iš anksto apie jį nebuvo pranešta. J.Kaczynskis formaliai neužima jokių pareigų Lenkijos vyriausybėje, bet daugelis apžvalgininkų jį vadina įtakingiausiu Lenkijos politiku.

Lenkijos žiniasklaidai paskelbus slapta įrašytą tuometinio užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio pokalbį, kuriame jis ragino „paauklėti lietuvius“ dėl Lenkijos investicijų į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, šalies energetikos ministras Krzystofas Tchorzewskis teigia, kad tai rodo stiprią Rusijos įtaką Lenkijoje ir Lietuvoje. Jis taip pat tikino, kad „Orlen Lietuva“ dirba pelningai, pelno tikimasi ir šiemet.

Socialiniame tinkle „Facebook“ plinta įrašas, kuris sukėlė tikrą sumaištį. Klaipėdietis, papildęs savo automobilį degalais, pastebėjo, kad skaičių skalė toliau sukosi. Vaizdo įrašą nufilmavęs bokso klubo „Čempionas“ atstovas jį įdėjo į „Facebook“ paskyrą, o čia jis per naktį sulaukė šimtų tūkstančių peržiūrų.

Du mėnesius valstybės valdomai bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ vadovaujantis Mantas Bartuška sako, kad įmonėje pradėtos permainos negali būti labai greitos, tačiau jau gerokai pasistūmėta į priekį, formuojant komandą ir keičiant procesus. Klaipėdos SGD terminalo projektą įgyvendinęs finansininkas ir vadybininkas M.Bartuška sako, kad svarbiausias jo tikslas - padaryti „Lietuvos geležinkelius“ skaidria, efektyviai veikiančia įmone, duodančia gerą grąžą valstybei.

Žinoma, kad Lietuvos gyventojai medžiodami mažesnes kainas vyksta į Lenkiją. Ten tampa nebesvarbu produkto prekės ženklas, svarbiausia kaina. Prekybos tinklams ir tiekėjams prabilus apie kainų kėlimą tai tampa lenkų gamintojai ramūs – pas juos kainų šuolis jau įvyko.

Trijų Baltijos šalių ir Lenkijos derybos dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistemų sinchronizavimo su kontinentine Europa gali strigti, Lenkijos naftos koncernui „Orlen“ nuolat keliant krovinių pervežimo tarifų jos gamyklai Lietuvoje problemą.

Į didžiausių Vidurio Europos sąrašą įmonių pateko 11 Lietuvos bendrovių, o tai - viena mažiau nei pernai. Mažėjančią tendenciją parodė tarptautinės audito ir verslo konsultacijų įmonės „Deloitte“ 500 didžiausių įmonių ataskaita, kurioje įvertintos 2015 metų įmonių pajamos.

Lenkijos naftos bendrovės, tarp jų ir Lietuvoje antrinę įmonę valdantis koncernas „Orlen“, nuo liepos pereis į šalies Energetikos ministerijos rankas. Lenkijos parlamentarai nutarė, kad Energetikos ministerija vasarą perims įmonių „Orlen“, „Lotos“, „Naftoport“ ir „Siarkopol Gdansk“ valdymą. Dar anksčiau, nuo balandžio pradžios Energetikos ministerijai atiteks energetikos įmonės „Polska Grupa Energetyczna“, „Tauron“, „Enea“ ir kitos, rašo Lenkijos portalas biznes.pl.

Vienintelę Lietuvoje naftos perdirbimo gamyklą valdantis didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ gali būti jungiamas su kitu šalies naftos koncernu „Lotos“, kuris Lietuvoje valdo beveik visą naftos gavybą. Šią savaitę apie tai prabilo politikai, nors rinkos žinovai abejoja, ar tokiai pertvarkai pritartų konkurencijos pareigūnai. „Su tuo susiję sprendimai priklausys nuo koncernų valdybų“, - iždo ministrą Andrzejų Czerwinskį (Andžejų Červinskį) cituoja naujienų portalas tvn24bis.pl.

Lietuvoje įsigaliojus tvarkai, leidžiančiai vairuotojams savarankiškai piltis automobilines dujas, buvo sudarytos sąlygos greičiau ir patogiau pripildyti automobilio dujų balioną. Vis tik net ir po penkerių metų ne visi savarankiškai dujas besipilantys vairuotojai imasi privalomų saugumo priemonių.

Lenkijos koncerno „Orlen“ valdomos naftos bendrovės „Orlen Lietuva“ darbuotojų profesinė sąjunga rengia mitingą. Naftininkų profesinės sąjungos pirmininkė Virginija Vilimienė sakė, kad mitingo dalyviai reikalaus nemažinti atlyginimų bei užtikrinti socialines garantijas. Anot V. Vilimienės, premjeras Algirdas Butkevičius yra pažadėjęs pagalbą.   „Mitinge reikalausime 15 proc. nemažinti darbo užmokesčio ir kitų socialinių garantijų.

Aiškintis padėties, Lenkijos „Orlen“ grupei priklausančiai naftos bendrovei „Orlen Lietuva“ atsidūrus sudėtingoje finansinėje situacijoje, į Lietuvą žada atvykti Lenkijos vyriausybės atstovai, teigia premjeras Algirdas Butkevičius. „Artimiausiu metu laukiame iš Lenkijos atvykstant vieno viceministro.

Antanas Guoga, Liberalų sąjūdžio kandidatas į Europos Parlamentą Atrodė, kad su strateginiu investuotoju - „PKN Orlen“ – Mažeikiuose esančios naftos perdirbimo gamyklos istorijoje dėsime tašką. Užmiršime Williams istoriją ir padūmavusį privatizavimą. „Orlen Lietuva“ - didžiausias Lietuvos mokesčių mokėtojas VMI sąraše, pernai į biudžetą pervedęs 1,4 milijardo litų įvairiausių mokesčių – PVM, akcizų, GPM. Ilgametis didžiausiais Lietuvos eksportuotojas.

Šiandien Lietuvos Aukščiausiasis Teismas už padarytą žalą gamtai akcinę bendrovę „Orlen“ įpareigojo valstybei sumokėti 9 mln. 700 tūkst. lt. Kasacinis Teismas konstatavo, jog atsakovas nesiėmė tinkamų priemonių iki galo pašalinti iš produktotiekio į gruntą ir vandenį išsiliejusio dyzelino likučių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, bylą nagrinėję teismai pagrįstai įpareigojo atsakovą atlyginti aplinkai padarytą žalą ir jos dydį apskaičiavo teisingai.

2014 finansinių metų I ketvirčio rezultatai, palyginti su 2013 finansinių metų I ketvirčio rezultatais: 43 proc. mažesnės pajamos už parduotus produktus; 60 mln. JAV dolerių mažesnės EBITDA LIFO metodu, lyginant 2013 ir 3014 m. I ketvirčius (27 mln. JAV dolerių didesnės EBITDA LIFO metodu, lyginant 2014 m. I ketvirtį su 2013 m. IV ketvirčiu); 40 proc. mažesni bendri pardavimai.

Lenkijos kapitalo didžiausias Baltijos šalyse naftos koncernas „Orlen Lietuva“, didžiąją dalį produkcijos pervežantis geležinkeliais, turi gerų naujienų - premjeras Algirdas Butkevičius Lenkijos kolegai pažadėjo ne tik atstatyti uždarytą geležinkelio liniją į Rengę Latvijoje, bet ir peržiūrėti geležinkelio tarifus. „Vyriausybė sudarė galimybę statyti produktotiekį iš Mažeikių į Klaipėdą, mes čia nematome jokių problemų.

Metų pradžioje atšalę orai pastebimai padidino dyzelino su priedais pardavimus. Lyginant su praėjusių metų sausio mėnesiu priedais praturtinto „Verva“ dyzelino pardavimai tinklo degalinėse išaugo 32 proc.

Per vasarą kamštelius rinkę alaus mėgėjai, atėjus laikui juos iškeisti į aludarių pažadėtąsias taures, pasijuto vedžiojami už nosies. Panevėžyje į prizus dalijančias degalines su maišeliais kamštelių plūstantys panevėžiečiai išprašomi lauk. Kodėl kolekcininkams apkarto ir alus, aiškinosi Inga Kontrimavičiūtė. Į degalinę – su kamšteliais Per vasarą „Švyturio“ kamštelius rinkę alaus mėgėjai, atėjus laikui juos iškeisti į aludarių pažadėtąsias taures, pasijuto vedžiojami už nosies.

Nijolė Druto, LRT radijas, LRT.lt Lenkai griežtai neigia Rusijos žiniasklaidos pranešimus apie „PKN Orlen“ pasiūlymus Rusijos koncernui „Rosneft“ perleisti Mažeikių įmonę. Kaip praneša LRT radijas, taip tvirtina rusų verslo laikraštis „Vedomosti“, ketvirtadienio numeryje rašantis, kad už naftos tiekimą „PKN Orlen“ siūlo rusų koncernui „Rosneft“ Mažeikių įmonę ir dalyvavimą Lenkijos naftos rinkoje.

Bendrovės „ORLEN Lietuva“ naftos produktų gamykla po planinio dalies įrenginių remonto atnaujiną maksimalias planines degalų gamybos apimtis. Per mėnesį laiko trukusį remontą pakeisti ir atnaujinti įrenginiai, sumontuotos naujos sistemos, pakeistas katalizatorius. Naftos produktų gamykloje patobulinus įrenginius sumažės poreikis visiškai stabdyti gamybą remonto darbams tarp kapitalinių remontų. „Efektyvindama veiklą, bendrovė siekia didinti gaminamos produkcijos apimtis.

Septyniolika Lietuvos įmonių pateko į verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ praėjusiais metais sudarytą 500 didžiausių Centrinės ir Rytų Europos („CEE Top 500“ 2012) bendrovių sąrašą. Aukščiausią (8-ąją) vietą sąraše tarp Lietuvos įmonių užima „Orlen Lietuva“, pakilusi iš 14-osios vietos. Antroji didžiausia Lietuvos bendrovė – „Vilniaus prekyba“ – užėmė 41-ąją vietą, „Maxima grupė“ – 52-ąją, „Maxima LT“ pasislinko per 15 pozicijų žemyn į 116-ąją.

Rusų kapitalo įmonė „Gunvor“ beveik nebetieks rusiškos naftos. Šveicarijoje registruota kompanija yra svarbi naftos tiekėja mūsų šalies gamyklai „Orlen Lietuva“, rašo „Lietuvos rytas“. Pavyzdžiui, šių metų sausio 31 d. „Gunvor“ įsipareigojo patiekti Mažeikių įmonei 80 mln. JAV dolerių (210 mln. litų) vertės naftos. Mažeikių gamyklos savininkas – didžiausias Lenkijos koncernas „PKN Orlen“ iš „Gunvor“ per metus pirkdavo naftos beveik už 2 mlrd. litų.

Antrąjį šių metų ketvirtį eksportas augimas to meto kainomis sulėtėjo iki 3,6 proc., kai pirmąjį šių metų ketvirtį augimas dar siekė 11,4 proc., teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, didžiausią įtaką prastesniems antrojo ketvirčio rezultatams turėjo vienkartiniai veiksniai - mažesnis naftos produktų eksportas, nulemtas penkias savaites trukusio remonto naftos perdirbimo gamykloje.

„Verslo žinių“ sudarytame 1000 didžiausių Lietuvos bendrovių sąraše įvyko tam tikri persistumdymai, tačiau jie nė iš tolo neprimena ankstesniais metais vykusių pokyčių. Didžiausia bendrove ir toliau išlieka lenkų valdoma „Orlen Lietuva“, kurios metinė apyvarta 2011 metais siekė daugiau nei 20 mlrd. litų. Antrąją ir trečiąją vietas užėmė „Vilniaus prekyba“ ir „Maximos“ grupė. Šių bendrovių metinės apyvartos atitinkamai siekė 8,9 mlrd. litų ir 7,8 mlrd. litų.

Tokiais dar per krizę apibūdinti didieji JAV ir Europos bankai bei finansų korporacijos buvo gelbėjami valstybių lėšomis, neseniai 29 tokių bankų sąrašą paskelbė ir G20 šalių vadovai. „Ekonomika.lt” aiškinosi, kokios įmonės ir finansų institucijos Lietuvoje atitinka šį apibūdinimą.

Nuo kovo 26 d. planiniam įrenginių remontui stabdoma „Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose. Numatoma remonto trukmė – dvi savaitės. Degalai klientams bus tiekiami iš anksčiau sukauptų atsargų. Remonto metu bus ne tik profilaktiškai tikrinami gamyklos įrenginiai ir vamzdynai, bet ir vykdoma jų modernizacija bei technologiniai pakeitimai.

Surinktas beveik visas į aplinką po produktotekio avarijos Rokiškio rajone, Brizgių kaime, išsiliejęs dyzelinas. Po praėjusių metų gruodžio 28 d. įvykusios produktotekio Polockas-Ventspilis avarijos jau pavyko surinkti beveik visus teršalus, apie 3 tūkst. kubinių metrų, tačiau ekspertai teigia, jog mažiausiai pusę šio aplinkai kenksmingo mišinio gali sudaryti ištirpęs sniegas.

Antradienį „Statoil“ degalinių tinkluose Vilniuje A95 benzino kaina svyruoja nuo 4,30 iki 4,41 lito už litrą, dyzelinas kainuoja 3,99 lito. Sostinės „Lukoil“ tinkluose už šio benzino litrą prašoma 4,38 - 4,41 lito, už dyzeliną – 3,99 lito, o kai kur jau ir 4 litų. Pilantis degalus „Orlen“ degalinėse tektų mokėti 4,40 lito už litrą A95 benzino, o už dyzeliną – 3,98 lito, skelbia kurokainos.

Kalbėdamas su „Ekonomika.Lt“ žurnaliste  Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys prisipažino: jau pavasarį, kaip jis pats sakė „po Velykų“ nuspręs ką daryti su „Orlen Lietuva“ (buvusia „Mažeikių nafta“). Pasvers visus „už“ ir „prieš“ ir tada priims sprendimą. - Būta įvairių gandų, kad ponas B. Lubys ketina iš lenkų pirkti Mažeikių naftos bendrovę. O gal tai visai ne gandai? - Kai regnum.ru perskaičiau tą pranešimą, supykau.

"Lietuvos geležinkeliai" atmeta oficialių bendrovės "Orlen Lietuva" atstovų žiniasklaidoje skleidžiamą klaidinančią informaciją apie arbitražo teismo sprendimą. Bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" pranešime teigiama, kad reikšmingas įvykis šalies geležinkelių veiklai buvo nuo 1999 metų galiojusios sutarties su AB "Mažeikių nafta" (šiuo metu AB "Orlen Lietuva") dėl geležinkelio paslaugų teikimo nutraukimas.

Naftos perdirbimo gamyklos AB "Orlen Lietuva" vadovybei ne tik priminta apie pasiūlymus dėl dūmų valymo įrenginių statybos finansavimo naftos perdirbimo gamyklai priklausančioje Mažeikių elektrinėje, bet ir pabrėžta, kad veiklos sąlygos bendrovei negali būti gerinamos Lietuvos energetinio saugumo sąskaita. Pasak energetikos ministro Arvydo Sekmoko, " Orlen Lietuva" interesai spręsti logistikos klausimus privalo atitikti teisėtus Lietuvos lūkesčius.

Šį teiginį praeitą savaitę įrodė Čekijos valstybės Prezidentas Vaclovas Klausas. Jis vienas sugebėjo priversti visas 26 likusias ES šalis ir nusileisti Čekijos reikalavimui, apsaugant jos žmonių interesus. Taip nuostabiai buvo išnaudota proga ratifikuojant Lisabonos sutartį. Ankščiau tai padarė Airija, tik kolektyviai. Tik antrame referendume ratifikavo minėtą sutartį taip pat gavusi net kelias esmines nuolaidas iš kitų ES narių. Ir tokių išimčių ES istorijoje yra daug.

Šiandien, 2009 08 14 d. jau po darbo valandų ties Klaipėdos aerouostu priešais „Orlen“ degalinę, kairėje greitkelio Klaipėda-Vilnius pusėje žemės darbų metu buvo aptikti ne mažiau kaip dviejų 2 pasaulinio karo vokiečių kareivių palaikai (jų dalys). Kartu rasta uniformos liekanų (avalynės ir kt.), bei  vieno iš kareivių tapatybės žetonas. Jis neperlaužtas per pusę, todėl tikėtina, kad kareiviai žuvo apkasuose užversti žemėmis nuo artilerijos sukeltų sprogimų.

Lenkijos naftos koncernas „PKN Orlen“ trečiadienį sumokėjus Lietuvos Vyriausybei likusius pinigus už beveik 10 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų paketą, Vyriausybė perdavė koncernui 9,98 proc. akcijų. Premjero patarėjas Mykolas Majauskas BNS pranešė, kad už visas akcijas kartu su delspinigiais „Orlen“ sumokėjo 284 965 467 JAV dolerius.

Atsakydama į „PKN Orlen“ reikalavimą padidinti jų įtaką „Klaipėdos naftoje“ Lietuva pasiūlė palengvinti „Orlen“ bėdas krovinius gabenant geležinkeliais. Lenkų naftos koncerno vadovai derybomis nepatenkinti, praneša LTV „Panorama“. Lenkijos iždo ministerijos, kuri yra viena iš naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose valdančio koncerno „PKN Orlen“ akcininkių, atstovai paneigė kalbas apie galimą įmonės Lietuvoje pardavimą Rusijos bendrovėms.

Parlamentas antradienį pritarė Vyriausybės siekiui parduoti turimas bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijas. Už Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatymo pataisas balsavo 80 Seimo narių, prieš - 11, o susilaikė 11 parlamentarų. Didžiausiam Lenkijoje naftos koncernui „PKN Orlen“ Lietuva likusius 9,98 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų parduos už 284,45 mln. JAV dolerių.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ prekės ženklas vėl išrinktas vertingiausiu prekės ženklu Lenkijoje. Ekspertų nustatyta „Orlen“ prekės ženklo vertė šiemet siekė beveik 2,9 mlrd. zlotų (2,6 mlrd. litų) ir buvo 11 procentų didesnė nei praėjusiais metais (2,6 mlrd. zlotų arba 2,3 mlrd.

Į Konkurencijos tarybą kreipiasi degalinių verslo atstovai, tvirtindami, kad Lenkijos koncerno „PKN Orlen“ valdoma „Mažeikių nafta“ jiems taiko diskriminacines sąlygas. Sprendimą, ar pradėti tyrimą, numatoma priimti maždaug per mėnesį, praneša „Respublika“. Smulkiųjų degalinių tinklų savininkai tikina, kad „Mažeikių nafta“ jiems taiko kur kas prastesnes sąlygas, nei stambiesiems konkurentams.