orlen

Teismas atmetė Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ prašymą laikinai areštuoti buvusios jos rangovės – milijardinės vertės projektą Mažeikių gamykloje turėjusios įgyvendinti JK energetikos projektų valdymo bendrovės „Petrofac“ antrinės įmonės „Petrofac International (UAE) LLC“ filialo Lietuvoje turtą.

Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ arbitraže siekia prisiteisti 104 mln. eurų iš buvusios rangovės – finansinių sunkumų patiriančios JK energetikos projektų valdymo bendrovės „Petrofac“, su kuria Lietuvos įmonė pernai nutraukė beveik 1 mlrd. eurų vertės sutartį dėl Mažeikių gamyklos modernizavimo projekto. „Orlen Lietuva“ Vilniaus komerciniam arbitražui praėjusią savaitę pateiktu ieškiniu taip pat prašo laikinai areštuoti 104 mln.

Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose išaugus Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ pelnams, šalis dar birželį ketina apsispręsti dėl jų apmokestinimo, sprendimą dėl grupės įmonės Lietuvoje šalis koordinuos, sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.  „Vadinamasis viršpelnio mokestis (angl. wind-fall profit tax), jo eigą mes turime koordinuotis, be abejo, su Lenkija.

Jei Lenkija nuspręstų apmokestinti išaugusį energetikos koncerno „Orlen“ pelną, Lietuva analogišką mokestį galėtų taikyti grupės įmonei „Orlen Lietuva“, sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Vis dėlto, anot jo, šiuo metu reikia palaukti kaimyninės valstybės sprendimų ir veiksmus koordinuoti. „Pirmiausia, reikia akcentuoti patį principą, kad šiuo metu būtent naftos perdirbėjai visame pasaulyje gauna didesnes pelno maržas, čia yra faktas.

Tęsiantis konfliktui Artimuosiuose Rytuose, Europos Komisija (EK) siūlo, kad sprendimą apmokestinti neplanuotai išaugusį šalies naftos atsargas kaupiančios bendrovės „Orlen Lietuva“ pelną Lietuva koordinuotų su Lenkija, kad rinkoje nepritrūktų kuro atsargų, sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Anot jo, EK antradienį pristatys priemonių paketą, kuriame nėra numatyta „revoliucinių“ priemonių, bet siūlomos rekomendacijos valstybės narėms, kaip spręsti kuro kainų krizę.

Didžiausią šalies naftos pramonės atsargų dalį kaupianti bendrovė „Orlen Lietuva“ į rinką išleistą kuro rezervo dalį galės atkurti vėliau, kai naftos kainos rinkoje bus mažesnės, sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. „Tai yra komercinis rezervas, kurį atstatyti bendrovė turi įprastą terminą, bet dėl neįprastų aplinkybių tas terminas, tikėtina, bus pratęstas ir galės jį atstatyti tada, kai naftos kainos nukris“, – Seime per Vyriausybės valandą ketvirtadienį sakė K. Vaitiekūnas.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad papildomai apmokestinti vienintelės Baltijos šalyse naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ viršpelnį, gaunamą dėl pasaulyje smarkiai pabrangusios naftos ir jos produktų, būtų sudėtingiau nei komercinių bankų.    „Su „Orlen Lietuva“ yra sudėtingiau šiek tiek negu su bankais – bankus labai aiškiai kontroliuoja Lietuvos bankas. Labai viskas aišku. „Orlen Lietuva“ yra tiesiog eilinė įmonė ir niekas jos nekontroliuoja.

Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose kylant degalų kainoms, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad institucijos aiškinsis, kaip vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo bendrovė „Orlen Lietuva“ nustato didmenines naftos produktų kainas. „Apie didmenininką kalbėjome, apie „Orlen Lietuvos“ vaidmenį.

Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ valdoma vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo bendrovė „Orlen Lietuva“ jau panaudojo visą 80 tūkst. tonų kuro rezervą, BNS informavo įmonė. „Orlen Lietuva“ jau įvykdė nurodymą sumažinti kaupiamo rezervo lygį iki naujos energetikos ministro patvirtintos užduoties“, – komentare BNS teigė įmonė.

Lazdijų rajone esantis Mockavos terminalas, kuris daugiausia skirtas perkrauti naftos produktų krovinius tarp skirtingų geležinkelio vėžių, bus reorganizuojamas ir prijungtas prie bendrovę „Mockavos terminalas“ valdančios vienintelės Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo bendrovės „Orlen Lietuva“. Tokį sprendimą priėmė vienintelė „Orlen Lietuvos“ akcininkė – Lenkijos energetikos grupė „Orlen“, o vasario 12 dieną tam pritarė „Orlen Lietuvos“ valdyba, rodo „Orlen Lietuvos“ pateikti dokumen...

Lenkjjos energetikos koncerno „Orlen“ valdoma vienintelės Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo bendrovės „Orlen Lietuvos“ pajamos ketvirtąjį 2025 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu 2024-aisiais, augo 9 proc. iki 1,435 mlrd. JAV dolerių (šios dienos kursu – apie 1,2 mlrd. eurų). Įmonė per ketvirtį uždirbo 75,1 mln. JAV dolerių (64 mln. eurų) grynojo pelno, o užpernai tuo metu ji buvo patyrusi 197,1 mln. JAV dolerių (167 mln. eurų) nuostolio, pranešė įmonė.

Lenkijos energetikos koncernas „Orlen“ pranešė per Svinouiscio suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, kol kas vienintelį Lenkijoje, 2025-aisiais priėmęs 81-ą SGD siuntą, iš viso jų – beveik 6 mln. tonų, o tai – 30 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Anot pranešimo, 62 SGD siuntos buvo iš JAV, 17 – iš Kataro, o likusi nedidelė jų dalis – iš Trinidado ir Tobago bei Senegalo.

Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ antrinė įmonė „Orlen Upstream Norway“ perka 25 proc. koncesijos PL293 Šiaurės jūroje akcijų, kurios anksčiau priklausė bendrovei „Var Energi“. Sandorį dar turi patvirtinti Norvegijos valdžios institucijos, pranešė „Orlen“. Koncesija apima netradicinį „Aphrodite“ telkinį, kurio ištekliai vertinami maždaug 7,5 mlrd. kubinių metrų dujų, iš kurių maždaug 1,9 mlrd. kubinių metrų sudarys „Orlen“ dalis.

Didžiausia mokesčių mokėtoja pernai išliko naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“, valstybei pervedusi 415,6 mln. eurų – 21 proc. mažiau nei 2024 metais, tačiau skaičiuojant be akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM), lyderis buvo „Swedbank“, sumokėjęs 125 mln. eurų, arba 2 proc. daugiau. Antra sąraše su akcizais ir PVM buvo iš trečios vietos pakilusi degalų prekybos bendrovė „Circle K Lietuva“, sumokėjusi 28 proc. daugiau mokesčių – 375,1 mln.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad valstybės paramą milijardiniam Mažeikių gamyklos modernizacijos projektui gavusi Lenkijos naftos koncerno bendrovė „Orlen Lietuva“ ne iki galo išpildė prisiimtus įsipareigojimus, dėl to šiam klausimui Vyriausybėje reikės skirti papildomo dėmesio. „Susitarimuose buvo abipusiai įsipareigojimai – tiek iš Vyriausybės, tiek iš „Orlen“ pusės. Šio projekto priežiūra buvo vykdoma keliais lygmenimis.

Lietuvos naftos perdirbimo ir importo bendrovei „Orlen Lietuva“ nutraukus maždaug 1 mlrd. eurų vertės sutartį su JK energetikos projektų valdymo bendrove „Petrofac“ dėl vienintelės Baltijos šalyse Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos modernizavimo, premjerė Inga Ruginienė tikisi, kad projektas bus tęsiamas ir įgyvendintas numatytu laiku – iki šių metų rudens. „Tai yra strateginis projektas, todėl mūsų pagrindinis tikslas – kad darbai toliau judėtų sklandžiai.

Lietuvos naftos perdirbimo ir importo bendrovė „Orlen Lietuva“ nutraukė maždaug 1 mlrd. eurų vertės sutartį su JK energetikos projektų valdymo bendrove „Petrofac“ dėl Mažeikių gamyklos modernizavimo, BNS informavo „Orlen Lietuvos“ atstovė Kristina Gendvilė. BNS žiniomis, praėjusį pentadienį „Petrofac“ samdyti subrangovai turėjo nutraukti darbą.

Lenkijoje esančioje „Orlen“ degalinėje degalų užsipylę vairuotojai susidūrė su problemomis, rašo portalas „Money.pl“. Pasak portalo, Vloclaveke, Kapitulnos gatvėje, užpildant cisternas buvo sumaišyti degalai – vietoje benzino pripilta dyzelino. „Daugelis ten degalų užsipylę vairuotojai pranešė apie variklio gedimus ir kitas problemas, susijusias su automobiliu, vos nuvažiavus kelis kilometrus“, – rašo portalas, remdamasis bendruomenės pranešimu socialiniame tinkle.

Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ valdomos naftos perdirbimo ir importo bendrovės „Orlen Lietuva“ įgyvendinamo beveik 1 mlrd. eurų eurų vertės modernizavimo projekto pagrindinei rangovei – JK energetikos projektų valdymo bendrovei „Petrofac“ patyrus finansinių sunkumų, Lietuvos įmonė tikina, kad tai neturi įtakos didžiausiam iki šiol jos projektui Mažeikiuose.  „Susitarimas dėl giluminio naftos likučio perdirbimo įrenginio (angl.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomai Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovei „Orlen Lietuva“ nuo pirmadienio vadovauja Dariuszas Zonenbergas. Iki šiol įmonės vadovo pavaduotoju technologijoms ir investicijoms dirbęs D. Zonenbergas bus tiek bendrovės generaliniu direktoriumi, tiek valdybos pirmininku, pranešė „Orlen Lietuva“. Jis pakeis įmonei ir jos valdybai nuo pernai lapkričio vadovavusį Zbigniewą Paszkowiczių.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomą naftos perdirbimo gamyklą „Orlen Lietuva“ Mažeikių rajone prižiūrinti bendrovė „Orlen service Lietuva“ (iki 2020 metų – „Emas“) atleidžia beveik dešimtadalį darbuotojų – 31-ą iš 363-jų.  Apie planuojamą grupės darbuotojų atleidimą ji pranešė Užimtumo tarnybai, skelbia tarnyba.  Pernai „Orlen service Lietuva“ pasiekė 16,9 mln. eurų apyvartą (2023 metais – 11,74 mln, eurų), jos grynasis pelnas augo iki 1,3 mln. eurų (792 tūkst.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ pradeda tiekti tvarius aviacinius degalus.  Degalus galės naudoti visos oro bendrovės, skraidinančios iš Vilniaus, Rygos ir Talino oro uostų, pirmadienį pranešė įmonė.  „Tai svarbus žingsnis aviacijos sektoriaus dekarbonizacijos link. Suteikiame oro bendrovėms ir keleiviams galimybę rinktis tvaresnes keliones bei kartu prisidėti prie Europos Sąjungos klimato tikslų įgyvendinimo.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos naftos importo ir perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ atstovas BNS patvirtino, kad Vilniuje trečiadienį užsidegusios ir sprogusios dujų cisternos priklauso bendrovei, o incidentas įvyko „Jozitai“ priklausančioje teritorijoje Baltojoje Vokėje.  „Mūsų yra aštuoni vagonai ten su suskystintomis dujomis, tai mums priklausantys vagonai, septynis iš jų nuomojamės, o vieną turime nuosavą“, – BNS sakė „Orlen Lietuvos“ komunikacijos vadovas Tomas Digaitis.

Milijardinės vertės modernizavimo projektą įgyvendinančios Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos Lietuvos bendrovės „Orlen Lietuva“ nuosavas kapitalas didinamas 354 mln. eurų. Kaip rodo Registrų centro duomenys, kapitalas didinamas papildomu akcininko įnašu išleidžiant vieną 1 euro nominalios vertės paprastąją vardinę akciją, kurios emisijos kaina siekia 354 mln. eurų. Bendrovės praėjusių metų ataskaitoje nurodoma, kad jos nuosavas kapitalas buvo neigiamas – minus 123,6 mln. eurų.

Lenkijos energetikos koncernui „Orlen“ priklausanti bendrovė „Orlen Lietuva“ baigia statyti pirmąją atsinaujinančios energijos jėgainę, tiesiogiai prijungtą prie Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos. Bendrovės teigimu, jėgainės įrengtoji galia sieks 42,2 megavato (MW), o planuojama metinė elektros gamyba – apie 45 gigavatvalandžių (GWh). Skelbiama, kad saulės parkas užima 60 hektarų plotą, jame įrengta apie 68 tūkst. dvipusių modulių, galinčių generuoti iki 30 proc.

Lenkijos koncernas „Orlen“ sudarė vienerių metų trukmės sutartį su Norvegijos bendrove „Equinor“ dėl daugiau nei 6 mln. tonų žalios naftos tiekimo iš Johano Sverdrupo telkinio, antradienį pranešė „Orlen Lietuva“. Pagal sutartį, pirmasis Norvegijos bendrovės krovinys į Lietuvą turėtų atplaukti rugsėjo mėnesį. Skelbiama, kad nafta bus tiekiama iš Mongstado uosto Norvegijoje ir paskirstoma į „Orlen“ naftos perdirbimo gamyklas Lenkijoje, Lietuvoje ir Čekijoje.

Lenkijos energetikos koncernui „Orlen“ pasirašius pirmąją ilgalaikę naftos tiekimo sutartį su Norvegijos bendrove „Equinor“, pirmasis jos krovinys į Lietuvos Būtingės naftos terminalą turėtų atplaukti jau rugsėjo mėnesį, antradienį pranešė „Orlen Lietuva“ . BNS pirmadienį rašė, kad pagal vienerių metų trukmės daugiau nei 6 mln.

 Lenkijos energetikos koncernas „Orlen“ plečia gamtinių duju gavybos Norvegijoje pajėgumus – antrinė įmonė „Orlen Upstream Norway“ kartu su partneriais baigė dar vieną Ormeno-Langės telkinio įsisavinimo plėtros etapą, kuris leis metinę gavybą regione padidinti iki 1,5 mlrd. kubinių metrų, pranešė Lenkijos radijas. „Projektas buvo įgyvendintas pagal patvirtintą biudžetą ir grafiką“, – sakė „Orlen“ generalinis direktorius Ireneuszas Fafara.

Didžiausia mokesčių mokėtoja šalyje jau daugiau nei 10 metų išlieka naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“, valstybei pirmajį pusmetį pervedusi 198,7 mln. eurų – 30,6 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paskelbtas 500 daugiausiai mokesčių sumokėjusių įmonių sąrašas. Įmonė jame pirmauja nuo 2013 metų.

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ pranešė įrengusi pirmąsias turbinas vėjo jėgainių parke Baltijos jūroje. 2021-aisiais „Orlen“ ir „Northland Power“ susitarė statyti jūrinių vėjo jėgainių parką „Baltic Power“, kuris patenkintų apie 3 proc. viso Lenkijos energijos poreikio, visiškai aprūpindamas elektra 50 tūkst. gyventojų turintį miestą, nurodoma pranešime. „Išlaisvinome regioną nuo rusiškų angliavandenių, o dabar atveriame naują Lenkijos elektros energetikos istorijos puslapį.

Didžiausia Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ pranešė įsigijusi du visiškai naujus suskystintas gamtines dujas (SGD) gabenančius laivus, kurie bus naudojami tiekimui Lenkijai. Laivai pastatyti Pietų Korėjos „Hyundai Samho Heavy Industries“ statykloje. Kiekvienas jų gali gabenti apie 70 tūkst. tonų SGD, o tai atitinka maždaug 100 mln. kubinių metrų dujinės būsenos.

Vyriausybė kitą savaitę svarstys, ar suteikti valstybės paramą bendrovės „Orlen Lietuva“ naftos gamyklos modernizacijai. „Šis projektas, kurio vertė viršija 1 mlrd. eurų, – tai ne tik viena reikšmingiausių investicijų pastaraisiais metais, bet ir realus įrodymas, kad Lietuva yra pasirengusi priimti aukštos pridėtinės vertės projektus, stiprinančius mūsų ekonomiką, energetinį saugumą ir pramonės konkurencingumą.

Lenkijos energetikos grupei „Orlen“ priklausanti „Energa“ iki 2035 metų šalies energetikos infrastruktūros modernizavimui, plėtrai ir skaitmeninimui skirs 40 mlrd. zlotų (beveik 9,6 mlrd. eurų pagal dabartinį zloto kursą), pranešė „Orlen“. Numatyta pastatyti keturis jūrinių vėjo jėgainių parkus, nutiesti 11 tūkst. kilometrų naujų elektros linijų, daugiausia požeminių. Be to, planuojama modernizuoti beveik 10 tūkst.

Didžiausia Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ ir Ukrainos nacionalinė „Naftohaz“ pasirašė memorandumą dėl strateginio bendradarbiavimo tiekiant suskystintas gamtines dujas (SGD) Ukrainai per Lenkijos ir Lietuvos terminalus, pranešė bendrovės.

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“, Lietuvoje valdanti naftos importo ir perdirbimo bendrovę „Orlen Lietuva“, už 2024-uosius metus siūlo išmokėti 6,96 mlrd. zlotų (apie 1,68 mlrd. eurų) dividendų – 45 proc. daugiau nei pernai, kai jų išmokėta 1,16 mlrd. eurų. Išmokėti 6 zlotus (1,44 euro) už akciją koncerno valdyba siūlo atsižvelgdama į sėkmingus finansinius rezultatus.

Su Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ prezidentu Ireneuszu Fąfara susitikęs Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis aptarė kol kas neįgyvendintus su Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos modernizavimu susijusius Lietuvos įsipareigojimus bei mažųjų branduolinių reaktorių vystymo perspektyvas. „Orlen Lietuva“ valdo strateginius Lietuvos energetikos objektus – Būtingės naftos terminalą ir Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą.

Sprendimą, ar dalyvaus praėjusią savaitę paskelbtame antrojo Lietuvos jūrinio vėjo parko vystytojo konkurse, Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ priims apskaičiavęs finansinę investicijų į projektą naudą, sako bendrovės „Orlen Lietuva“ vadovas Zbigniewas Paszkowiczius.  Anot jo, galutinio sprendimo dėl dalyvavimo pakartotiniame preliminarios 3,13 mlrd. eurų vertės 700 megavatų (MW) galios parko aukcione koncernas dar nėra priėmęs.

Bendrovės „Orlen Lietuva“, kurią valdo Lenkijos valstybei didžiąja dalimi priklausanti „Orlen“ grupė, generaliniu direktoriumi Zbigniew Paszkowicz, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai. Gamyklą Mažeikiuose, taip pat terminalus Būtingėje ir Mockavoje valdančios Lietuvos bendrovės vadovas, kuris yra sulaupęs 30 metų patirtį energetikos sektoriuje, pareigas eiti pradėjo lapkričio 5-ąją.

Lenkijos energetikos grupės „Orlen“ gamyklos Čekijoje teritorijoje aptikta nesprogusi Antrojo pasaulinio karo laikų bomba buvo sėkmingai neutralizuota, skelbia portalas e-petrol.pl. Portalas nurodo, jog rugpjūčio 30-ąją Litvinovo naftos perdirbimo gamykloje aptiktoje 230 kilogramų sveriančioje bomboje buvo apie 100 kilogramų sprogmenų ir ji buvo itin pavojinga dėl įmontuoto uždelsto sprogimo saugiklio. Dėl incidento gamyklos veikla buvo nedelsiant sustabdyta, personalas evakuotas.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ įmonių grupė ieško galimybių plėsti investicijas į Lietuvos atsinaujinančios energetikos projektus – jūrinio vėjo parko statybas Baltijos jūroje ir žaliojo vandenilio infrastruktūrą šalyje, sako „Orlen“ grupės generalinis direktorius Ireneusz Fafara. Trečiadienį grupės vadovas susitiko su premjere Ingrida Šimonyte, aptarė dabartinius koncerno valdomos „Orlen Lietuva“ projektus šalyje ir ateities investicijas į grupės veiklos dekarbonizaciją.

Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį Vilniuje susitiks su Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ ir jo valdomos Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ vadovais.  „Kalbėsime apie „Orlen“ veiklą Lietuvoje ir potencialias investicijas energijos sektoriuje“, – BNS nurodė „Orlen Lietuvos“ atstovas Tomas Digaitis.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ antrąjį šių metų ketvirtį uždirbo 60,9 mln. JAV dolerių (šios dienos kursu – 54,6 mln. eurų) pelno prieš mokesčius, palūkanas ir nusidėvėjimą (EBITDA) – 8,3 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu (56,2 mln. JAV dolerių). Jos grynasis pelnas siekė 53,6 mln. dolerių (48,1 mln. eurų), arba 16,5 proc. daugiau, ketvirtadienį pranešė bendrovė. Bendrovės pajamos per ketvirtį siekė 1,865 mlrd.

Didžiausias Lenkijos energetikos koncernas „Orlen“, valdantis Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovę „Orlen Lietuva“, šią savaitę pranešė su Didžiosios Britanijos naftos ir dujų bendrove BP pasirašęs vienerių metų sutartį dėl 6 mln. tonų naftos tiekimo iš Norvegijos telkinių Šiaurės jūroje. Šis kiekis turėtų patenkinti 15 proc. visos „Orlen“ grupės metinio poreikio, rašoma „Orlen“ pranešime spaudai.

Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovę „Orlen Lietuva“ valdančio „Orlen“ valdyba analizuoja grupės strategijoje patvirtintus investicijų iki 2030 metų planus ir nori, kad strategijoje numatytos 320 mlrd. zlotų (74,6 mlrd. eurų) išlaidos būtų realistiškesnės, interviu agentūrai „PAP Biznes“ pareiškė didžiausio Lenkijos energetikos koncerno vadovas. „Dabartinėje „Orlen“ strategijoje investicijoms iki 2030 metų planuojama skirti apie 320 mlrd. zlotų. Tai didelė suma.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomai naftos importo ir perdirbimo bendrovei „Orlen Lietuva“ nepavyko iš Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos buvusios elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ prisiteisti daugiau nei 8 mln. eurų žalos su palūkanomis už nepatiektą elektrą.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) liepos 10 dieną galutinai atmetė „Orlen Lietuvos“ ieškinį ir panaikino 2023 metų gruodį pritaikytą 8,4 mln. eurų „Inter RAO Lietuvos“ turto areštą.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomai Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovei „Orlen Lietuva“ nuo gegužės pabaigos vadovauja buvęs jos finansų vadovas Marekas Pawelas Golebiewskis. Registrų cento (RC) duomenys rodo, kad naujas bendrovės generalinis direktorius paskirtas gegužės 29 dieną, o RC pakeitimai įregistruoti liepos 11 dieną.    M. P. Golebiewskis pakeitė nuo pernai spalio 31 dienos bendrovei vadovavusį Radoslawą Misztalewskį.

Buvęs Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdybos pirmininkas Danielis Obajtekas įtariamas ryšiais su „Hezbollah“ dėl libaniečio, kuris gali būti susijęs su šia teroristine grupuote, paskyrimo į pareigas vienoje iš koncerno kompanijų. Lenkijos vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas pirmadienį socialiniame tinkle X parašė, kad prašo generalinį prokurorą ir specialiųjų tarnybų koordinatorių išsiaiškinti šią situaciją.

Didžiausia Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ 2023-iaisiais uždirbo 20,7 mlrd. zlotų (4,8 mlrd. eurų) grynojo pelno. Palyginti su ankstesniais metais, pardavimų pajamos augo 32 proc. – nuo 282,4 mlrd. iki 372,8 mlrd. zlotų (86,3 mlrd. eurų), o suderintas EBITDA (pelnas iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos atskaičiavimų) – nuo 40,8 mlrd. iki 42,24 mlrd. zlotų (9,8 mlrd.

Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos. „Galiu patvirtinti, kad „Orlen Lietuva“ atlygino žalą. Šiandien (ketvirtadienį – BNS) sumokėta, padaryti pavedimai gera valia, anksčiau numatyto termino. Bendrai yra sumokėta kiek daugiau nei 150 tūkst. eurų“, – BNS ketvirtadienį teigė bendrovės atstovė Kristina Gendvilė.