obligacijos

Vasara įsivyravo ir finansų rinkose. Regis, šiomis dienomis jas labiau jaudina „Pokemon Go“ užkratas, nuo liepos pradžios 120 proc. pasiekęs „Nintendo“ akcijų kainos šuolis ir kitų žaidimų gamintojų akcijų populiarumo bumas, o ne tarptautinės politikos pokyčiai ar ekonominės prognozės. Išties stebėtina, tačiau praėjusios savaitės tragedija Nicoje ir savaitgalį naujienų puslapius sudrebinęs neįvykęs pučas Turkijoje, finansų rinkoms nepadarė didesnio įspūdžio.

Norėdami išjudinti euro zonos ekonomiką iš letargo, Europos centrinio banko vadovai nutarė dar labiau išplėsti pinigų politikos apimtis, superkant įmonių obligacijas. ECB jau pelnė „mago“ statusą, eilinį kartą ištraukdami kiškį iš tuščios skrybėlės. Po tokio ECB sprendimo, pirminės euro zonos rinkos kaista nuo naujų platinimų – didieji regiono verslai pradėjo skolintis vis daugiau pinigų, rinkose išleisdami skolos popierius.

Per pirmąsias šių metų savaites nuvertėjančios akcijos bei kiti finansiniai aktyvai „išgarino“ apie dvidešimt trilijonų JAV dolerių. Tai prilygsta maždaug 500 metų Lietuvos BVP. Ar tokie finansų rinkų svyravimai ir investuotojų nerimas signalizuoja apie galimą ekonomikos nuosmukį? Metų pradžioje raudonavo ne tik akcijos nuo Niujorko iki Šanchajaus. Nuvertėjo ir rizikingesnės įmonių obligacijos, ir daugelis žaliavų – naftos kaina per tris pirmąsias sausio savaites sumažėjo beveik ketvirtadaliu.

Finansų ministras nepritaria idėjai leisti savivaldybėms platinti obligacijas. Rimantas Šadžius sako, kad tokios obligacijos sudarytų papildomą riziką fiskaliniam tvarumui. „Nė viena savivaldybė savarankiškų obligacijų Lietuvoje, kol aš einu šias pareigas, neplatins, bent jau mano valia.

Šią savaitę rinkos dalyviai laukia Europos centrinio banko (ECB) susirinkimo, kuriame, tikimasi, bus paskelbta daugiau detalių apie obligacijų supirkimo programą. Tuo tarpu JAV laukiama darbo rinkos duomenų. Tikimasi sužinoti daugiau detalių Europoje svarbiausia diena bus ketvirtadienis, kuomet vyks ECB susirinkimas. Manoma, kad bus paviešinta daugiau techninių detalių, kaip bus įgyvendinama sausio mėnesio susirinkime patvirtinta obligacijų supirkimo programa.

SEB bankas nuo šių metų vasario 6 dienos pradeda platinti dvi naujas obligacijų emisijas litais, o nuo vasario 13 dienos platins vieną obligacijų emisiją eurais. Emisija eurais bus platinama ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje. Visų trijų emisijų „SEB pasaulio titanai 2“ pelningumas priklausys nuo dešimties pasaulio įmonių akcijų krepšelio vertės pokyčio. Naujos trejų metų trukmės obligacijos bus platinamos iki šių metų kovo 17 dienos.

 Akcijų „Finasta“ Rusijos TOP20 subfondui ir obligacijų „Finasta“ besivystančios Europos obligacijų subfondui nepriklausoma reitingų agentūra MORNINGSTAR skyrė maksimalų penkių žvaigždučių reitingą. Dar du aktyviai valdomi „Finastos“ fondai turi keturias MORNINGSTAR žvaigždutes. MORNINGSTAR vertina ir reitinguoja ne mažiau kaip tris metus rinkoje veikiančius fondus pagal jų rizikos ir grąžos santykį bei lygina su keliasdešimties panašios strategijos fondų grupe.

Kredito reitingų agentūra „Standard&Poor’s” trečiadienį išleistai 10 metų trukmės Lietuvos euroobligacijų emisijai suteikė BBB reitingą (atitinkantį šalies reitingą). Toks pat reitingas buvo suteiktas Vyriausybės vidutinės trukmės vertybinių popierių programai, pagal kurią emisija buvo išplatina. „Standard&Poor’s” akcentavo, kad šis reitingas atspindi palankiai vertinamą šalyje vykdomą viešųjų finansų valdymo politiką.

Trečiadienį Lietuva platino naują euroobligacijų emisiją – po metų pertraukos Lietuva išeina į tarptautines rinkas diena vėliau, nei tą patį padarė Latvija. Vakar išplatintos euroobligacijų emisijos dydis – 500 mln. eurų, jos pajamingumas preliminariai sudaro 3,45 proc. Tai reiškia maždaug 1,35 proc. punkto rizikos priedą. Emisijos paklausa viršijo pasiūlą net 8 kartus, ji bus išperkama 2024 m. sausio 22 dieną.

Trečius metus iš eilės „SEB gyvybės draudimas“ klientams pristato atnaujintą investicinį gyvybės draudimą „Investicija solidiems“, kurį kviečiami pasirinkti vyresnio amžiaus gyventojai. Klientų, pasirinkusių šį draudimą, lėšos bus investuojamos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijas litais arba eurais. Sudaryti draudimo „Investicija solidiems“ sutartį gyventojai gali iki gruodžio 23 dienos.

SEB bankas nuo šių metų spalio 18 dienos pradeda platinti tris naujas obligacijų emisijas, kurių pelningumas priklausys nuo Europos įmonių akcijų krepšelio vertės pokyčio. Naujos trejų metų trukmės obligacijos bus platinamos litais ir eurais iki šių metų lapkričio 4 dienos.

Šiuo metu viso pasaulio dėmesys yra nukreiptas į geopolitinius neramumus Artimuosiuose Rytuose. Vyraujant netikrumui dėl pasaulio geopolitinio saugumo, investuotojai standartiškai yra linkę kreipti lėšas į saugius finansinius instrumentus, tokius kaip aukštą kredito reitingą turinčių valstybių obligacijas. Deja, bet šiandien tai nėra panacėja tarp investuotojų.

Šią savaitę kompanija „OCZ Technology“ pranešė, kad išplatino obligacijų, kurių dėka ketina pasiskolinti apie $13 mln. Už jas kasmet bus mokamos 9% palūkanos, o po metų obligacijas bus galima konvertuoti į akcijas po $1,70 už vieną vienetą. Papildomi garantiniai popieriai leis obligacijų savininkams po penkerių metų įsigyti „OCZ“ akcijų po $0,75 už vienetą.

ECB pažadas „daryti viską ko reikės“, dabar atsidūrė teisme, o tai gali iš naujo įžiebti paniką rinkose. Vokietijos centrinis bankas bus pagrindinis dalyvis Vokietijos konstitucinio teismo svarstyme dėl Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ir ECB obligacijų pirkimo programos.

Išsivysčiusių valstybių akcijos brangsta jau ketverius metus. „Swedbank“ ekspertai pastebi, kad nors pastaraisiais mėnesiais akcijų kaina kyla ypač sparčiai, investuotojai šio kainų augimo iki galo neišnaudoja - pinigų srautai iš saugiomis turto klasėmis įvardijamų obligacijų į akcijų rinkas perkeliami vangiai.

Baltijos indeksai sekė Vakarų Europoje vyravusias tendencijas ir dieną užbaigė sumažėję (OMXV -0,49 proc., OMXR -0,23 proc., OMXT -1,11 proc.). Pastarąsias tris dienas vyravęs neigiamas sentimentas pagaliau ryškiau atsispindėjo ir mūsų regiono įmonių kainose.

2013 m. kovo 7 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė sprendimą dėl atskirojo skundo, kurį pateikė "Snoro" obligacijų įsigijęs asmuo (apeliantas), skųsdamas 2012 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą.

Naujausi Lietuvos finansų rinkos duomenys rodo, kad rinkos dalyviai teigiamai įvertino Lietuvos banko pasirinktą Ūkio banko problemos sprendimo būdą. Rinkos dalyvių vertinimus apie šalies finansinį stabilumą atspindintis rodiklis – 10 m. Vyriausybės obligacijų palūkanos, — šoktelėjusios po to, kai buvo sustabdyta Ūkio banko veikla, netrukus stabilizavosi, o kovo 19 d. grįžo į lygį, buvusį prieš banko veiklos sustabdymą.

Galima atsargiai sakyti, kad finansų krizė baigėsi, o praėjusieji metai buvo itin sėkmingi Baltijos šalių akcijų rinkomis, mano „Swedbank“ analitikai. Tiesa, jie pastebi, kad tendencijos obligacijų rinkoje gali neigiamai paveikti Lietuvos skolinimosi kainą. „Labai atsargiai sakau, kad finansų krizė baigėsi. Įžengėme į kokybišką laikotarpį. Ateinančios geros naujienos išjudins akcijų rinkas. Įmonės ir jų pelnai augs.

SEB bankas nuo šių metų vasario 26 dienos pradeda platinti tris naujas obligacijų emisijas, kurių pelningumas priklausys nuo Azijos ir Australijos įmonių akcijų kainų indekso vertės pokyčio. Naujos trejų metų trukmės obligacijos bus platinamos litais ir eurais iki šių metų balandžio 15 dienos. „Azijos šalių ekonomika ir toliau sparčiai auga, o jų skolos yra mažesnės, palyginti su euro zonos šalimis.

Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos laida „Šiandien“ Panevėžio apygardos teisme po metų pertraukos pradėta nagrinėti precedento šalyje neturinti penkiolikos asmenų byla prieš Norvegijos DNB banką. Susigundę banko lėšomis įsigyti to paties banko obligacijų ir taip uždirbti, jie dabar priversti mokėti palūkanas arba atiduoti įkeistą turtą, todėl žmonės kaltina banką nuslėpus informaciją. Penkiolika vilniečių ir kauniečių iš banko siekia prisiteisti per 11 mln. litų, nes jaučiasi apgauti.

Šiandien Finansų ministerija vidaus rinkoje išplatino 600 mln. litų nominaliosios vertės obligacijų emisiją, kurios pelningumas - 1 proc. Dvišalių derybų būdu išplatinta emisija bus išperkama po pusantrų metų - 2014 m. rugpjūtį. Siekdama didinti skolinimosi vidaus rinkoje dalį ir didelius tarptautinius įsipareigojimus (pvz.

Nuo sausio 23-iosios į NASDAQ OMX Baltijos Skolos vertybinių popierių sąrašą įtraukiama Latvijos valstybinės bendrovės "Latvenergo" pirmoji obligacijų emisija. Nuo šios dienos visi potencialūs investuotojai galės pirkti ir parduoti šių obligacijų reguliuojamoje rinkoje. Latvijos energetikos infrastruktūros bendrovė "Latvenergo", kurios pagrindinė veikla - elektros ir šilumos energijos gamyba ir pardavimas, išleido pirmąją penkerių metų trukmės, 20 mln.

Portugalija trečiadienį mažesnėmis palūkanų normomis išleido tris serijas trumpalaikių ir vidutinės trukmės obligacijų už 2,5 mlrd. JAV dolerių. Iždo vekseliai, kurių terminas yra trys mėnesiai, parduodami už 300 mln. eurų. Jų paklausa 3,8 karto viršijo pasiūlą, o pelnas sudarė 0,667 proc., palyginti su 1,936 proc. ankstesnio obligacijų platinimo pelnu. Tuo pat metu už 1,2 mlrd. eurų išleista obligacijų, kurių terminas yra 12 mėnesių.

Jei Lietuva nuspręs parduoti savo tarptautines obligacijas, jos sulauks didelės paklausos, nes taip nauja šalies Vyriausybė parodys, kad ketina laikytis fiskalinės drausmės, teigia „Royal Bank of Scotland“.  Lietuva gali pasiūlyti apie 500 mln. JAV dolerių vertės obligacijų, tačiau dar neaišku, kuria valiuta, skelbia „Bloomberg News“. Taip bus siekiama apmokėti 2,5 mlrd.

2012 finansų rinkose neabejotinai dominavo kelios reikšmingos istorijos. Viena iš jų be abejonės buvo atsigaunanti JAV būsto rinka. Kita – Europos centrinio banko (ECB) vadovo Mario Draghi pareiškimai „daryti viską, kad būtų išgelbėtas euras“, kurie nuramino dėl euro zonos valstybių skolos krizės nerimavusias rinkas. Tačiau JAV būsto rinka ir M. Draghi nebuvo vieninteliai reikšmingi proveržiai rinkose 2012 metais.

Šią savaitę AB „Latvenergo“ baigė platinti pirmąją obligacijų emisiją už 20 mln. eurų (69 mln. litų). Paklausa viršijo pasiūlą 4,6 karto – bendrovei pateikta daugiau nei 90 mln. eurų (310 mln. litų) vertės obligacijų pirkimo pavedimų. Obligacijų pajamingumas platinimo pabaigoje siekė 2,8 proc. „Investuotojai iš visų Baltijos šalių įvertino „Latvenergo“ stabilumą ir ateities augimo perspektyvas. Emisijos rezultatai pranoko lūkesčius ir tai rodo, kad priėmėme teisingą sprendimą.

Žaidimo taisyklės didžiosiose vertybinių popierių biržose tampa pernelyg sudėtingos smulkiesiems investuotojams. Tiesa, šios tendencijos iki Baltijos šalių regiono dar neatėjo. Finansų rinkos, kuriose milisekundžių tikslumu prekiauja kompiuteriai remdamiesi sudėtingais algoritmais, užsakymą pirkti ar parduoti galima pateikti 100 skirtingų būdų, smulkiajam investuotojui gali pasirodyti per sudėtingos. Bent jau taip mano Amy Butte, buvusi biržos NYSE finansų vadovė.

Graikijos žiniasklaida šeštadienį skelbia, kad šalies obligacijų atpirkimo programa buvo sėkminga ir pavyko pasiekti 30 mlrd. eurų planinį rodiklį, informuoja AFP. Finansų dienraštis "Naftemboriki" rašo, kad užsienio investuotojai sutiko parduoti obligacijų už maždaug 15 mlrd. eurų, o Graikijos bankai pardavė obligacijų dar už 15 mlrd. eurų.

Finansų ir kapitalo rinkos komisija užregistravo bazinį Latvijos energetikos kompanijos „Latvenergo“ obligacijų emisijos programos prospektą ir leis platinti viešą obligacijų emisiją. Planuojama, kad obligacijų vertė sieks 50 mln. latų (248 mln. litų) arba atitinkamai eurais. „Bazinio prospekto paskelbimas rodo, kad „Latvenergo“ Grupė pasirengusi išleisti obligacijas artimiausiu metu palankiomis rinkos sąlygomis.

Kaip ir tikėtasi, Japonijos centrinio banko monetarinės politikos komitetas antradienį vieningai balsavo už esamų trumpalaikių palūkanų normų išlaikymą ir nepadidino obligacijų išpirkimo programos masto, informuoja MNI. Bankas paliko galioti 0-0,1 proc. palūkanų normas ir nepadidino 91 trln. jenų (1,118 trln. JAV dolerių) obligacijų išpirkimo programos. Bankas taip pat išlaikė atsargią ekonomikos prognozę.

Graikija antradienį surengė sėkmingą trumpalaikių vertybinių popierių pardavimą ir pritraukė 4,06 mlrd. eurų. Šie pinigai padės susitvarkyti su savaitės pabaigoje numatomu labai svarbiu skolos grąžinimu, informuoja AP. Kadangi 31,5 mlrd. eurų išmoka iš gelbėjimo paketo jau ilgai atidėliojama, šalies finansų būklė smarkiai suprastėjo. Be sėkmingo antradienio pardavimo Graikijos vyriausybei būtų buvę neįmanoma grąžinti 5 mlrd. eurų už vertybinius popierius, kurių galiojimas baigiasi penktadienį.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ (S&P) padidino ilgalaikį Latvijos skolinimosi reitingą vienu punktu iki BBB. Kaip pastebima reitingų agentūros pareiškime, tokiam sprendimui įtakos turėjo prognozuojamas mažesnis įsiskolinimas. "Didindami reitingą tikimės, kad Latvijos valstybės skola sumažės, ir tai padės sustiprinti šalies ekonomiką, - teigiama pranešime.

Suomijos mobiliųjų telefonų gamintojos „Nokia“ atstovai paskelbė, kad kompanija nori pasiskolinti 750 mln. eurų, kad galėtų grąžinti senas skolas ir padidinti sparčiai senkančias lėšų atsargas, informuoja YLE. 2014 metais „Nokia“ turi grąžinti daugiau nei 1 mlrd. eurų už paskolas, kurias gavo 2009 m. Kompanijos lėšų atsargos per pastaruosius metus sumažėjo maždaug 1,5 mlrd. eurų. Dabar „Nokia“ atsargos siekia maždaug 3,6 mlrd. eurų.

Neramiais laikais investuotojų akys krypsta į saugias investicijas, tačiau vertinti investicijų saugumą ir riziką darbas ne iš lengvųjų. Pastarųjų metų duomenys aukso rinkoje rodo, jog daugelis tikisi išvengti nuvertėjimo investuodami į šį brangųjį metalą, rašo „Business Insider“. Dėl išaugusio susidomėjimo aukso kaina nesiliauja skinti naujų istorinių rekordų, tuo pat metu išrankaus skonio investuotojai tikisi apsaugoti savo pinigus pirkdami kolekcinį viskį bei meno vertybes.

Kembridžo universitetas pirmą kartą per savo 800 metų istoriją pardavė 40 metų trukmės obligacijų už 350 mln. svarų sterlingų, rašo „The Guardian“. Vos prieš savaitę tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ nustatė aukščiausiąjį šio universiteto AAA reitingą su stabilia perspektyva. Kaip praneša universiteto atstovai, gautos lėšos bus skirtos moksliniams tyrimams, akademinei veiklai ir darbuotojų būsto poreikiams tenkinti.

Rinkų dalyviai šią savaitę be didelių lūkesčių stebėjo Europos centrinio banko (ECB) susirinkimą. Kaip ir tikėtasi, buvo susilaikyta nuo tolesnio pinigų politikos švelninimo, palikta galioti sena bazinė palūkanų norma, kuri šiuo metu yra 0,75 proc. Visiems buvo įdomu sužinoti, kada ECB gali pradėti supirkinėti euro zonos šalių obligacijas. ECB vadovas patikino, jog yra pasiruošta anksčiau minėtai obligacijų pirkimo programai.

Dažnas bent teoriškai supranta, kas yra investavimas. Vis dėlto praktiškai tai įgyvendinti drįsta ne visi – nesijaučia turintys pakankamai kompetencijų. Šis nepasitikėjimas savimi nėra racionalus, nes investavimas – veikla, kurios pagrindinius principus galima greitai ir nesunkiai perprasti. Į klausimus apie investavimą atsako Donatas Šetikas, „Danske“ banko Finansų rinkų departamento prekybos agentas.

Seras Johnas Templetonas (1912–2008 m.) buvo legendinis investuotojas bei investicinių fondų pradininkas. 2007 m. „Time“ išrinko jį vienu įtakingiausių žmonių pasaulyje. Ritholts.com pateikia šešiolika jo patarimų pradedantiems ar jau patyrusiems investuotojams. Investuokite taip, kad gautumėte didžiausią realų pelną Realus pelnas skaičiuojamas atsižvelgus į mokesčius ir infliaciją. Tai vienintelė protinga ilgalaikių investuotojų strategija.

Augant nerimui dėl Ispanijos ekonominės ateities, šalies vyriausybė ketvirtadienį pristatys naujas taupymo priemones, praneša AP. Dauguma mano, kad priemonės, tarp kurių tikriausiai bus didesni mokesčiai ir pokyčiai pensijų sistemoje, bus pranašiškas ženklas, kad šalis prašys Europos centrinio banko (ECB) pagalbos. Ispanijos vyriausybė jaučia spaudimą dalyvauti ECB obligacijų išpirkimo programoje, skirtoje apriboti šalies skolinimosi kainą.

Lietuvių kilmės JAV ekonomistas, bestselerių apie finansus autorius Douglas Casey, dalyvaudamas „Global Lithuanian Leaders“  rengtuose verslo pusryčiuose prisipažino esantis ne tik spekuliuotojas, ateistas ir anarchistas, bet ir įspėjo investuotojus apie kilsiančią pasaulio valiutų paniką. „Manau, kad pasaulis sugrįš prie aukso kaip piniginės valiutos naudojimo. Kai kur tai jau vyksta. Pavyzdžiui, tarp kinų ir rusų.

Lietuva Šveicarijos finansų rinkoje išplatino penkerių su puse metų trukmės 175 mln. Šveicarijos frankų (apie 500 mln. litų) obligacijų emisiją, už kurią bus mokamos 2,0 proc. metinės palūkanos. Sandoriui tarpininkavo „Credit Suisse“ ir „BNP Paribas“ bankai. Pasak finansų ministrės Ingridos Šimonytės, mūsų šaliai tai buvo nauja patirtis, kadangi Lietuva Šveicarijos frankais skolinosi pirmą kartą.

Maža, turtinga, į Vakarus palinkusi Slovėnija 2004 m. Europos Sąjungoje buvo sutikta išskėstomis rankomis, o po trijų metų ji beveik nepastebimai prisijungė ir prie euro zonos. Tačiau po penkerių metų, du milijonus gyventojų turinti šalis gali tapti pirmąja buvusia komunistine ES valstybe, kuriai prireiks finansinės paramos, rašo „The New York Times“. Slovėnijos premjeras Janezas Jansa praeitą mėnesį įspėjo, kad bėdos dėl skolų gali priversti jį kreiptis į ES pagalbos.

Ispanijos bankų blogų paskolų vertė liepą išaugo iki 169,3 mlrd. eurų, praneša BBC. Ispanijos centrinio banko duomenimis, blogos paskolos liepą sudarė 9,9 proc. visų paskolų, palyginti su 9,4 proc. rodikliu birželį. Liepos mėnesio blogų paskolų rodiklis yra aukščiausias nuo 1962 metų, kai centrinis bankas pradėjo kaupti duomenis. Ispanijos vicepremjerė Soraya Saenz de Santamaria antradienį sakė, kad vyriausybė šiuo metu vertina Europos centrinio banko (ECB) siūlomos pagalbos sąlygas.

Turbūt visi pamenate pasaką apie Alisą stebuklų šalyje, kurioje iš pirmo žvilgsnio nelogiškos vaikiškos fantazijos turi visai logiškų pasekmių. Stebuklų šalies paraleles galėtumėme pritaikyti ir dabartinėms pasaulio finansų sistemos realijoms, kurioje pinigai po truputį praranda vieną iš savo esminių funkcijų – kaupti vertę. Palūkanų normos yra ne tik istorinėse žemumose – jos yra visiškai arti nulio, o kai kur jau ir apvalus nulis.

Vienas iš keturių Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovės pavaduotojų Zhu Minas antradienį sakė, kad euro zonos skolų krizė dar toli gražu nesibaigė ir kad Europa turi ir toliau tikėti bendros valiutos ateitimi. „Iš esmės manau, kad krizė dar nesibaigė. Dabar ji įpusėjusi, ir mums dar yra ką nuveikti, tačiau judame teisinga linkme, o tai labai svarbu. Turėtume įgauti daugiau pasitikėjimo ir tikėti euru“, - sakė Zhu Minas per Pasaulio ekonomikos forumo renginį Kinijoje.

Kasmet finansų pasaulio genijai sukuria naujų investicinių instrumentų. „Business Insider“ siūlo susipažinti su keisčiausiomis rinkoje esančiomis investavimo priemonėmis. Išvestiniai orų instrumentai Išvestiniai finansiniai instrumentai, susieti su orais, gali skambėti beprotiškai, tačiau ši priemonė įvairaus verslo atstovams leidžia apsidrausti nuo nepageidaujamos rizikos.

Vienas garsiausių pasaulio investuotojų George'as Sorosas „Financial Times“ teigė, kad Vokietija turi du kelius: privalo arba išvesti euro zoną iš recesijos skatindama ekonomikos augimą, steigdama bendrą fiskalinės priežiūros instituciją bei inicijuoti zonai bendras obligacijas, arba palikti bendros valiutos sąjungą, tam, kad būtų išgelbėta Europos ateitis, rašo CNBC.

Europos centrinio banko prezidentas Mario Draghi sako, kad valdžios pareigūnai sutiko neribotai obligacijui pirkimo programai, kuri turėtų sukontroliuoti palūkanų normas euro zonoje ir pabaigti spekuliacijas dėl euro zonos skilimo, skelbia „Bloomberg“. Programa leis kovoti su dideliu valstybių obligacijų rinkos iškraipymų, kuris pagrinde kilo dėl nepagrįstų investuotojų baimių dėl euro žlugimo galimybės, sakė M. Draghi po to, kai ECB nusprendė nemažinti rekordiškai žemos 0,75 proc.