nt mokesčiai

Ketvirtadienį Seimas galutinai priėmė Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisas. Jomis pakeista tvarka, kas ir kiek turės mokėti ne tik už gyvenamąjį būstą, bet ir kitos paskirties turtą – ūkinius pastatus, sodo namelius, poilsines, garažus ir kt. Už įstatymo pataisas balsavo 77 Seimo nariai, 46 buvo prieš, o 4 – susilaikė. Priimtą projektą dar turėtų pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.

Valdantieji galutinai nesutaria, kaip apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą (NT). Daugelis anksčiau pasisakė už tai, kad pirmajam būstui išvis nebūtų taikomas NT mokestis. Tačiau pirmadienį Seime po svarstymo priimta naujausia įstatymo pataisų versija – apmokestinti NT vertę, viršijančią 450 tūkst. eurų.

Vyriausybei pateikus nekilnojamojo turto mokesčio projektą – sumaištis. Gavę teisę pirmajam būstui ne tik nustatyti mokesčio dydžius, bet ir nuo jo atleisti, merai reikalauja dar daugiau – nustatinėti likusio būsto mokesčių dydį, iš kurio Vyriausybė planuoja rinkti pinigus gynybai. Premjeras Gintautas Paluckas tokią teisę žada nebent po penkerių metų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Lietuvoje bręsta nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pokyčiai, kurie sukėlė itin daug diskusijų. Vyriausybė tikina, kad nauja tvarka leis apmokestinimą padaryti teisingesnį ir labiau atitinkantį realią turto vertę, tačiau gyventojai baiminasi papildomos finansinės naštos.  Šiuo metu gyventojai, turintys iki 150 tūkst. eurų vertės būstą, NT mokesčio nemoka. Didesnė vertė iki 300 tūkst. eurų apmokestinama 0,5 proc. mokesčio tarifu. Nuo 300 iki 500 tūkst. eurų vertės apmokestinama 1 proc.

Kilus didžiuliam nepasitenkinimui dėl gresiančio nekilnojamojo turto mokesčio, Vyriausybė atsisako neapmokestinamojo būsto dydžio ribų ir leis pačioms savivaldybėms spręsti, kokį mokestį gyventojai mokės už būstą, kuriame yra registravę gyvenamąją vietą. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Tačiau už visą kitą nekilnojamąjį turtą, jei jo vertė viršys 20 tūkst. eurų jau teks mokėti. Nuo mokesčio gyventojai bus atleisti tik tuo atveju, jei jis bus mažesnis nei 5 eurai.

Valdančiųjų planuojama mokesčių reforma nežavi nei gyventojų, nei verslininkų ar ūkininkų. Verslas gąsdina, kad padidėjus mokesčiams daug įmonių iš Lietuvos esą pasitrauks, nebebus naujų investicijų, nebeaugs algos, tad mokesčių valdžia surinks ne daugiau, o mažiau. Finansų ministerija sako, kad mokesčius didinti reikia ne tik dėl gynybos finansavimo. Esą Lietuvoje mokesčių santykis su bendruoju vidaus produktu yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, o pajamų nelygybės lygis – didžiausias.

Būsto įsigijimas – vienas svarbiausių gyvenimo sprendimų. Nors viešojoje erdvėje nemažai diskutuojama apie galimus naujus nekilnojamojo turto (NT) mokesčius, svarbu žinoti, kad daugelis su NT susijusių prievolių jau egzistuoja. Jų žinojimas – galimybė sąmoningai pasiruošti ir užtikrintai veikti, rašoma pranešime žinaisklaidai. „Nekilnojamojo turto pirkimas ar dovanojimas, paveldėjimas ar kitas perleidimo sandoris – tai ne tik teisiniai veiksmai, bet ir sprendimai, turintys finansinį foną.

Premjeras Gintautas Paluckas žada dar šią savaitę paskelbti visą finansų ministerijos mokesčių reformą, kartu ir siūlymus, kaip apmokestinti nekilnojamąjį turtą. Tačiau šalyje vis daugiau pasigirstant apie galimą protestų bangą nekilnojamojo turto mokesčio priėmimą valdantieji gali būti linkę atidėti. Premjeras G. Paluckas anksčiau teigė, kad priėmus visus numatomus mokestinius pakeitimus būtų planuojama surinkti apie 500 mln. eurų per metus, kurie galėtų būti skirti šalies gynybai.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad valdančioji dauguma „radikaliai“ išsiskyrė nuomonėmis dėl ketinamo įvesti Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Todėl, konstatuoja politikė, nereikėtų stebėtis, kodėl visuomenėje dėl šios iniciatyvos kyla nepasitenkinimas ir inicijuojami protestai.  „Keista, kad koalicijoje yra toks radikalus nuomonių išsiskyrimas.

Seimo pirmininkas, valdančiosios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis sako, kad demokratų frakcija nepalaikytų dabar koalicijoje svarstomo nekilnojamo turto (NT) mokesčio varianto.

Daliai valdančiojoje daugumoje dirbančių „Nemuno aušros“ narių ketinant dalyvauti mitinge dėl planuojamo naujojo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis ironizuoja – „aušriečiai“ protestuos patys prieš save. Vis tik, pažymi jis, tai yra viena iš demokratinės išraiškos formų. „Naujas žanras, bet jis nėra draudžiamas – gali protestuoti prieš save kartu su žmonėmis, jeigu nori.

Nekilnojamojo turto (NT) vidutinei rinkos kainai, kas penkerius metus  naudojamai NT mokesčiui skaičiuoti, per pastaruosius metus išaugus 70-80 proc., valdančiosios koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ frakcija siūlo keisti Vyriausybės tvirtinamas NT vertinimo taisykles.  Partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis prašo Seimo Biudžeto ir finansų komitete dirbančių frakcijos narių pateikti pasiūlymus, kaip reikėtų jas taisyti. „Jos prieš daug metų priimtos.

 Valdantiesiems svarstant kaip labiau apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį (NT) turtą, koalicijos partnerės Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos nariai trečiadienį su Registrų centro (RC) generaliniu direktoriumi Adriju Jusu aptars augančias NT vertes. „Aušriečių“ atstovas Robertas Puchovičius BNS tvirtino, kad RC turėtų pateikti pirminį variantą dėl NT mokestinių verčių pokyčių.  „Kokiuose rajonuose, kur daugiau, kur mažiau augs. Aiškinsimės, kas laukia žmonių“, – teigė parlamentaras.

Profesinėms sąjungoms siūlant neapmokestinti vienintelio žmogaus būsto, kuriame jis deklaruoja savo gyvenamąją vietą, premjeras Gintautas Paluckas pripažįsta, kad nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pertvarka yra „sprangi“, bet žada išklausyti visas puses.  „Bus išklausyti visi – tiek profesinės sąjungos, tiek verslo asociacijos, tiek neasocijuoti visuomenės nariai, nes jie taip pat turi įvairių argumentų, kaip reikėtų sukonstruoti nekilnojamojo turto mokesčio pertvarką.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvoje turėtų būti apmokestinamas tik tas nekilnojamasis turtas (NT), kurio mokestinė vertė siekia bent 50 tūkst. eurų. „Prezidento manymu, neapmokestinamo NT vertė turėtų siekti bent 50 tūkst. eurų“, – BNS pirmadienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas. Šalies vadovas valdančiųjų svarstomą mokesčių pertvarką pirmadienį aptarė su premjeru Gintautu Palucku.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigiamai vertina valdančiosios koalicijos sprendimą įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį taikant diferencijuotus tarifus bei progresinį gyventojų pajamų apmokestinimą.  „Kalbant apie patį mokestį (NT – BNS), svarbiausia, kad žmonės, kurie turi nedidelį nekilnojamąjį turtą ir pirmiausia gyvenamosios paskirties turtą, mokėtų kur kas mažiau negu tie, kurie turi daug prabangaus nekilnojamojo turto.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad permainos dėl naujojo NT mokesčio yra būtinos. Taip pat primena, kad ir šiuo metu yra taikomas tam tikras mokestis, tačiau jį, kaip sako I. Šimonytė, galima pavadinti „buržujaus“ mokesčiu. I. Šimonytei stojus ginti siūlomą NT mokestį programuotojas Paulius Jakutavičius negalėjo nutylėti ir tiesiai šviesiai rėžia, jei būtų priimtas NT mokestis jo šeimai pareikalautų atsisakyti būtiniausių dalykų. „Apie planuojamus NT mokesčio pakeitimus.

Vyriausybės siūlomas NT mokestis audrina visuomenę. Ketvirtadienį prie Seimo planuojamas didžiulis mitingas, kuriame planuoja rinktis gyventojai iš visos Lietuvos. Žmones ketinama vežti autobusais iš visos Lietuvos. „Pasakyk NE mokesčiui už gyvenamąjį būstą“, – tokiu šūkiu socialiniame tinkle „Facebook“ kviečiami gyventojai jungtis į ketvirtadienio mitingą prieš NT mokestį. Vienas iš pagrindinių organizatorių nurodomas Raimondas Šimaitis.

Pensininkams, neturintiems pinigų sumokėti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, savivaldybės galėtų jį atidėti, o po jų mirties skolą padengtų paveldėtojai arba naujieji būsto savininkai. Tai numatančios pataisos skinasi kelią Seime.  Savivaldybių asociacija sako, kad daugeliui menkas pajamas gaunančių žmonių iš viso nebūtų prievolės mokėti šio mokesčio, o pensininkų pajamų vertinimas numatytas siekiant neskatinti masinių atidėjimų.

Seimo biudžetų ir finansų komitetas siūlo savivaldybėms pačioms nustatyti nekilnojamojo turto apmokestinimo tarifus. Surinkti pinigai liktų savivaldybėse, jos galėtų lėšas skirti savo nuožiūra. Nors šį sprendimą palaiko Savivaldybių asociacija, merų nuomonės išsiskyrė.

Praėjusių metų vasario pabaigoje Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, į Lietuvą atvyko nemažai karo pabėgėlių, daugiausiai iš Ukrainos ir Baltarusijos. Stipriai pakilus paklausai šoktelėjo ir būstų kainos, sumažėjo pasiūla. Pasak specialistų, šiandien rinka kiek stabilizavosi, nuomos sutartis praėjusiais metais pasirašę asmenys gali tikėtis panašių kainų.

Šią savaitę Finansų ministerija pristatė mokestinių pasiūlymų paketą, kuriame buvo aptartas ir kiek anksčiau registruotas Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektas. Vis tik nelogišku šio mokesčio modelio veikimo principu piktinasi net patys politikai, esantys valdančioje koalicijoje. Seimo narys Laisvės partijos atstovas Kasparas Adomaitis savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje išreiškė neigiamą nuomonę apie naujo gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį.

Investicijų pritraukimas į Lietuvą – vienas svarbiausių veiksnių nulemiantis ir atlyginimus kiekvienam gyventojui. Kuo daugiau didelių, sėkmingų verslų, tuo didesnė konkurencija ir galimybė žmonėms dirbti norimą darbą su didžiuliu atlygiu. Tačiau ne visi regionai stengiasi sukurti palankiausias sąlygas investuotojams. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikta analizė ir paskelbtas savivaldybių indeksas atskleidžia, kur palankiausios sąlygas ateiti investuotojams.

Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Varėnos rajono savivaldybė naujus investuotojus vilioja žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių lengvatomis, siūlymais sumokėti paskolų palūkanas. Tačiau neturėdama laisvų žemės sklypų investuotojams praranda naujas darbo vietas. Nors laisvų nišų smulkiam ir vidutiniam verslui yra – tai medienos apdirbimo, kaimo turizmo, alternatyvios žemdirbystės srityse. Varėnos rajone veikia daugiau nei 400 smulkiųjų ir vidutinių įmonių. 70 proc.

Vos Lietuvoje viešinti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovė Katriona Purfild (Catriona Purfield) užsiminė, kad Lietuvai reikia praplėsti mokesčių bazę, pavyzdžiui, įvesti nekilnojamojo turto (NT), automobilių ar kapitalo prieaugio mokestį, šalies Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius džiugiai nusitvėrė NT mokesčio idėją ir pareiškė, kad šis mokestis galėtų būti įvestas jau nuo kitų metų.