nsgk

Neužtenka įšaldyti sankcionuoto rusų ir baltarusių turto bei lėšų, reikia juos konfiskuoti ir perduoti ukrainiečiams, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Valdantieji ir institucijų vadovai sako, kad sveikatos apsaugos sistema pasirengusi dirbti karo sąlygomis, bet opozicija su tuo nesutinka. Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Sveikatos reikalų komitetai uždarame posėdyje išklausė informaciją apie sveikatos sistemos pasirengimą išorės grėsmėms ir darbą krizių bei karinių grėsmių atveju.

Seimas ketvirtadienį svarstys pataisas, kurios įstatymu įtvirtintų neteisėtų migrantų apgręžimą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu. Šias pataisas kritikuoja žmogaus teisių gynėjų organizacijos, kurių teigimu, taip būtų įteisinti tarptautinei teisei prieštaraujantys migrantų išstūmimai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) prašo Krašto apsaugos ministeriją (KAM) įvertinti galimybę kurti bendrą karinį poligoną su Latvija. „Latviai statosi poligoną visai netoli Lietuvos sienos ir siūlome pagalvoti apie tai, ar galimas bendras darbas, kad mes turėtume didelę treniravimosi erdvę, kuri iš esmės mus pakeltų į visai kitą lygį“, – BNS trečiadienį po uždaro komiteto posėdžio sakė NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas.

Savigynai, medžioklei ar sportui ginklą norintys įsigyti asmenys privalėtų išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą, siūlo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Jis trečiadienį registravo tai numatančias Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas. Jose siūloma, kad išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą reikėtų norint įsigyti medžioklei, sportui, savigynai, mokymui skirtus A ir B kategorijos ginklus, jų šaudmenis.

Lietuvoje reikėtų surengti visuotinius pilietinio pasipriešinimo mokymus, sako Šaulių sąjungos vadovas Linas Idzelis. Anot jo, mokymai turėtų vykti kiekvienoje savivaldybėje ir turėtų būti kartojami bent kelerius metus, kad išryškėtų didžiausios pilietinio pasipriešinimo strategijos spragos ir jos būtų išspręstos. Neseniai Rusijoje atlikta sociologinė apklausa rodo, kad trečdalis rusų pateisintų karinius veiksmus prieš Baltijos šalis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) iš nacionalinių sankcijų įstatymo projekto siūlo išbraukti dar vieną ribojimą Baltarusijos piliečiams – prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje nebūtų priimami tik iš Rusijos piliečių. Pirmadienį NSGK nariai bendru sutarimu pritarė tokiam „valstiečio“ Jono Jaručio siūlymui. Parlamentaras pasiūlymą grindė tuo, kad sustabdžius baltarusių prašymų priėmimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, sunkumų patirtų Lietuvos vežėjų įmonės.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė subalansuotu vadina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) pakoreguotą projektą, kuriuo buvo sušvelninti ribojimai šalyje esantiems rusams ir baltarusiams. „Tarptautinių sankcijų įstatymų rinkinys iš Vyriausybės išėjo be tų visų ribojimų ir jie atsirado Seime, komitete.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pritarė draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įvežti į Lietuvą ir išvežti iš jos ukrainietiškas grivinas.  Tačiau poziciją dėl anksčiau siūlytų ir kritikos sulaukusių ribojimų suteikiant Lietuvos pilietybę, įsigyjant nekilnojamąjį turtą, komitetas sušvelnino. Visos šios nuostatos bus įrašytos į Seime svarstomą Ribojamų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad Rusijos sprendimas Baltarusijoje dislokuoti taktinį branduolinį ginklą privalo sulaukti NATO bei Europos Sąjungos (ES) atsako. „Tai yra desperatiškas Kremliaus žingsnis, bet jis yra branduolinio šantažo dalis, todėl pasakymai, kad jis nieko nekeičia regiono saugume, būtų lengvabūdiškas bei neatsakingas“, – įraše „Facebook“ paskyroje sakė valdančiųjų konservatorių atstovas parlamente.

Lietuvoje per metus ketinama įkurti 18 kontrmobilumo priemonių parkų, kur bus saugojami įvairūs fortifikacijai skirti įrenginiai. Tai numatantis planas penktadienį pristatytas per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) surengtą pasitarimą. „Institucijos atėjo su aiškiu, konkrečiu planu, dabar jį įgyvendinsime“, – po jo žurnalistams sakė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno iniciatyva į nacionalinių sankcijų įstatymo projektą įrašyta naujų ribojimų.  Trečiadienį komitetas pritarė jo pasiūlymui viešai skelbti duomenis apie Lietuvoje įsteigtų įmonių ekonominius ryšius, plėtojamus su Rusija bei Baltarusija. Taip pat siūloma stabdyti Rusijos piliečių ar jiems priklausančių įmonių teisę šalyje įsigyti nekilnojamąjį turtą.

Dėl parlamentinio tyrimo aiškinantis Valstybės saugumo departamento (VSD) darbo aplinkybes nėra apsispręsta, bus ieškoma būdų, kaip užduoti klausimus, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Nekalbu apie tyrimą, nesakau, kad jo nereikia, kol kas dar nėra apsispręsta.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ketvirtadienį uždarame posėdyje svarstys, kaip Lietuvoje įgyvendinamos Europos Sąjungos (ES) sankcijos Rusijai ir Baltarusijai bei aptars bendrovės „Lietuvos geležinkeliai” (LTG) lokomotyvų saugos sistemas.  Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, jog ketinama aptarti sankcijų taikymo problemas, kaip jos veikia.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas mano, kad socialiniu tinklu „TikTok“ derėtų uždrausti naudotis tarnybiniuose telefonuose viešajame sektoriuje. „Manau, kad reikia eiti dar galbūt žingsniu į priekį dėl tarnybinių telefonų“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Laurynas Kasčiūnas. Taip jis komentavo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) rekomendaciją nesinaudoti šia programėle valstybiniame sektoriuje dirbantiems žmonėms.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad parlamentas turi reaguoti į tyrimų žurnalistų naujoje knygoje atskleistas Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istorijos aplinkybes, nes reakcija į jas nulems prieš kelerius metus įteisinto pranešėjo instituto ateitį Lietuvoje. „Nuo to, kaip bus reaguojama į knygoje aprašytus įvykius, priklausys pranešėjo instituto ateitis Lietuvoje.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas atsidūrė ligoninėje. Apie tai pirmiausia socialiniuose tinkluose pranešė L. Kasčiūno žmona, o vėliau parlamentaras tai patvirtino ir tv3.lt. „Nepraėjo nė 1,5 valandos po narkozės, o jis jau dirba. Būtų jo valia, tai iš kart iš operacinės į darbą važiuotų. Tai prilaikau. Šiandienai užteks ir nuotolinių komentarų“, – „Facebook“ rašo Monika Kasčiūnienė.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį aiškinsis Lietuvos verslo ryšių su Rusija mastą ir tendencijas.  „Siekis yra įsivertinti mastą, tendencijas – sumažėjo ar padidėjo, intencijas nuo karo pradžios. Tiek importo, tiek eksporto prasme“, – BNS teigė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.    Pasak jo, bus žiūrima, kiek ir kokios įmonės, turinčios ryšių su Rusija, dalyvauja viešuosiuose pirkimuose.

Seime svarstant įstatymų pataisas dėl Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) rezervo, Vidaus reikalų ministerija (VRM) ruošia ir balandį parlamentui ketina teikti analogiškus siūlymus dėl kitų statutinių pareigūnų.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas kartu su kitais Lietuvos parlamentarais lankosi Taivane, susitiks su prezidente Tsai Ing-wen.

699 Nekilnojamojo turto (NT) objektai – tiek iki šių metų lapkričio 15-os įsigijo Rusijos piliečiai Lietuvoje. Šis skaičius vos keliomis dešimtis mažesnis nei pernai, ir tai, anot politikų, itin rimta problema. Jų teigimu, šaliai deklaruojant rusų ir baltarusių neįsileidimo į šalį politiką, būtina užtikrinti, kad pastarieji negalėtų įsigyti nei namų, nei butų.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas su grupe parlamentarų siūlo Lietuvos šaulių sąjungai kitų metų biudžete papildomai skirti 3,6 mln. eurų. Seimo NSGK pirmininkas atkreipia dėmesį, kad šiuo sprendimu Šaulių sąjungos finansavimas auga 50 proc., taip pat pabrėžia, kad papildomas lėšų skyrimas yra suderintas su premjere Ingrida Šimonyte.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas inicijuoja įstatymų pataisas, užkirsiančias kelią Rusijos ir Baltarusijos piliečiais Lietuvoje turėti ginklų. Politikas teigia, kad to reikia, jog neramumų atveju Lietuvoje nesusikurtų diversinių grupių.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) paraginta su vokiečiais suderinti karių dislokavimo datas, atsižvelgiant į Lietuvoje įrengiamos karinės infrastruktūros planus. Tokį sprendimą trečiadienį uždarame posėdyje priėmė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). „NSGK vieningai priėmė sprendimą, įpareigojantį, raginantį Krašto apsaugos ministeriją tą infrastruktūros įgyvendinimo planą susieti su vokiečių brigados dislokavimo planu.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikisi, kad JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) penktadienį patvirtins įsipareigojimą keleriems metams dėl nepertraukiamo amerikiečių karių buvimo Lietuvoje. Penktadienį Briuselyje numatytas L. Austino susitikimas su Bukarešto devintuko šalių, tarp jų ir Lietuvos, gynybos ministrais.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas pritaria Vidaus reikalų ministerijos (VRM) iniciatyvai jos valdymo srityse nutraukti bendradarbiavimą. Pasak L. Kasčiūno, pasirašyti susitarimai realiai neveikia, nutraukus juos formaliai būtų pasakyta, kad Lietuva su Baltarusijos režimu neturi nieko bendro.

Du Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai siūlo įstatyme numatyti galimybę atimti pilietybę, jei asmuo padarė nusikaltimą prieš Lietuvą. Tokias Pilietybės įstatymo pataisas parengė ir registravo konservatoriai Arvydas Pocius bei Laurynas Kasčiūnas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį aiškinsis, kokį poveikį Lietuvos nacionaliniam saugumui turi lietuvių verslas Rusijoje ir aptars teisines galimybes jį riboti. „Visais kampais pažiūrėsime“, – posėdžio išvakarėse BNS sakė šio komiteto pirmininkas konservatorius Lauryno Kasčiūnas. Anot jo, norima pasvarstyti, kaip turėtų elgtis tokį verslą turintys asmenys, tarp jų – ir politikai.

Antradienį sueina lygiai metai, kai Lietuva pradėjo vykdyti migrantų apgręžimo politiką, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Anot jo, tai buvo vienas stipriausių nacionalinio saugumo sprendimų praėjusiais metais. Apie tai parlamentaras parašė savo „Facebook“ paskyroje. „Šiandien – metai, kai pradėjome vykdyti migrantų apgręžimo politiką.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas sako, kad neteisėtų migrantų apgręžimo politiką būtų galima įtvirtinti įstatymo lygmeniu, tačiau tam dar reikia politinio sutarimo. „Net yra minčių visai tai (apgręžimo politiką) įtvirtinti Lietuvos įstatymuose.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai lankosi Švenčionių rajone, kur pasienyje su Baltarusija statoma tvora.  Ši tvora – strateginis Lietuvos tikslas, norima tapti stipriausią sienos apsaugą turinčią ES valstybe nare. Pasak NSGK vadovo Lauryno Kasčiūno pasistatę fizinį barjerą nuo Baltarusijos nelegalių migrantų visiškai gal ir neišvengsime, bet jų sumažės bent 95 procentais.

Po mįslingo lėktuvo skrydžio iš Lietuvos siūloma griežtinti šalies oro erdvės reglamentus. Šiandien tai svarstė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kariuomenės ir policijos atstovai. Anot jo pirmininko, praėjusią savaitę iš Lietuvos pakilęs lėktuvas, kuris kirto septynias Europos Sąjungos ir NATO valstybes, nepateikė skrydžio plano ir nereagavo net į pakilusius naikintuvus, atskleidė sistemos spragas, kurias reikia kuo greičiau užlopyti.

Po mįslingo tarptautinio skrydžio iš Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį aiškinosi, kaip vyksta oro erdvės kontrolė. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad mįslingas skrydis iš Lietuvos turi daugiau kriminalinio, o ne grėsmės nacionaliniam saugumui prieskonio. „Ten tiek įvairių pikantiškų įdomybių, kad aš noriu palikti tyrėjams, profesionalams pasakyti, kiek jie gali pasakyti.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, kad Vokietija atsisako planų dislokuoti Lietuvoje karius yra interpretacija ir dėl to nereikėtų panikuoti. Antradienį „Financial Times“ pasirodė informacija, kad Berlynas siūlo 3,5 tūkst. karių brigadą dislokuoti ne Lietuvoje, bet Vokietijoje, esant poreikiui ji esą skubiai galėtų būti permesta į Baltijos šalis. L. Kasčiūno teigimu, tai – tik startinės pozicijos.

Baltarusijai iki šių metų pabaigos pratęsus bevizį režimą Lietuvos piliečiams, politikai svarsto imtis socialinės kampanijos ir įspėti vykstančiuosius apie grėsmes.

Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, Lietuvos politikai imasi rengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos, tai planuojama padaryti per mėnesį, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Jam pavesta organizuoti ir koordinuoti procesą. „Tikiuosi, kad per mėnesį pavyks parengti. Dirbsime kartu su prezidento Nacionalinio saugumo grupės patarėjais.

Lietuva tampa panaši į Vakarų Berlyną Šaltojo karo metais, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Pasak jo, Lietuvai dabar itin svarbu karinių pajėgų stiprinimas, mat Rusija gali pateikti bet kokį įmanomą scenarijų.

Kol pasaulis kalba apie galimą Rusijos invaziją į Ukrainą, Kremlius ir toliau siekia demonstruoti savo minkštąją galią Lietuvoje. Prorusiški atlikėjai vienas po kito planuoja pasirodymus šalyje. Tarp jų – ir Vladimirą Putiną šlovinantis baleto šokėjas Sergejus Poluninas. Nacionalinio saugumo ekspertai ragina jo neįsileisti, teigdami, kad tokiam „Putiną aptarnaujančiam personalui“ Lietuvoje – ne vieta.

„Lietuvos geležinkelių“ elgesys parodė pernelyg didelę įmonės  priklausomybę nuo kontrakto su „Belaruskalij“ dėl šios trąšų gamybos milžinės tranzito, sako Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Tarp į Lietuvą patekusių neteisėtų migrantų nustatyta keliolika su teroristinėmis organizacijomis siejamų asmenų, praneša naujienų portalas delfi. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas portalui tvirtino, kad nustatyta „keliolika tokių asmenų, kurie pateko į Lietuvą kaip neteisėti migrantai, ir apie kuriuos mes jau turime informaciją, jog jie siejami su viena ar kita teroristine organizacija ar grupuote“. Pasak jo, šiuo metu nuo liepą įvestos ekstr...

Po vakar Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio esu šokiruotas. Dalis informacijos yra įslaptinta, tad ji liks istorijai. Tačiau net ir tai, kas yra viešoje posėdžio dalyje, sukrečia. Pirma. Vakar komitete, kurio uždaras posėdis netikėtai buvo pavadintas „bryfingu“, nors tokio žanro nenumato joks teisės aktas, buvo aiškiai pasakyta, kad sulaikyti į Lietuvos teritoriją prasmukę migrantai nuvežami prie pasienio ir jiems liepiama grįžti į Baltarusijos teritoriją.

Minsko režimo sukeltą migrantų krizę hibridine ataka įvardija ir Lietuvos, ir Europos Sąjungos aukščiausi politikai. Ekspertai pažymi, kad jei prieš didžiąsias Vakarų valstybes nukreiptomis hibridinėmis atakomis siekiama išpešti naudos derybose, tai atakos prieš tokias valstybes kaip Lietuva gali būti įžanga į karinę agresiją. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje keltas klausimas, kokias pamokas išmokome iš migrantų krizės.

Ruošiamos įstatymų pataisos, kaip sumažinti kai kurių valstybės įstaigų ir strateginių įmonių priklausomybę nuo nepatikimų technologijų. Krašto apsaugos ministerija  baigia rengti siūlymus, kaip ateityje bus organizuojami programinės įrangos bei jos priežiūros viešieji pirkimai.

Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimai gali paskatinti kai kurių teisininkų ar organizacijų siekį pasipelnyti taip nesąmoningai padedant Minsko režimui, sako Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. L. Kasčiūnas interviu LRT radijui trečiadienį tvirtino, kad jį „pozityviai nustebino“ EŽTT sprendimai dėl Lenkijos ir Latvijos, kuomet rugpjūčio pabaigoje teismas įpareigojo šalis teikti pagalbą kelioms migrantų grupėms.

Baltarusijos pareigūnų veiksmai pasienyje, kai 12 jų pateko į mūsų šalies teritoriją, yra provokacija, į ją Lietuva reaguos, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Pamokos iš tikrųjų yra aiškios – bus nota, taip pat, matyt, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes šie žmonės stūmė nelegalius migrantus – tai yra jau nelegalios migracijos organizavimas – tai bus teisiniai procesai pradėti“, – BNS sakė jis.

Dėl antradienį vykusių riaušių sostinėje ketvirtadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) susirinko į slaptą posėdį aptarti saugumo padėties šalyje. Aptartas ir kai kurių politikų indėlis į riaušių kurstymą. Po posėdžio NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Delfi komentavo, kad apkaltos tikimybė Seimo nariams, dalyvavusiems ir kursčiusiems riaušes, didėja.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas piktinosi dėl Seimo kontrolieriaus įstaigos atstovų elgesio. „Lietuvos pasieniečiai ir kiti jiems talkinantys vidaus reikalų sistemos pareigūnai šią savaitę itin sėkmingai pasipriešino Baltarusijos režimo priešiškiems išpuoliams, užkardė juos, apgynė Lietuvos valstybės sienas ir nacionalinio saugumo interesus.

Su migrantais susitikę Lietuvos politikai sulaukia ne tik priekaištų, bet ir pasiūlymų. Štai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Lauryną Kasčiūną pabėgėliai palaikė kelionių į Vokietiją organizatoriumi. Politikas, pabendravęs su neteisėtai sieną kirtusiais migrantais, dalinosi įspūdžiais su žurnalistais. Pirmiausiai politikas sulaukė nepasitenkinimo dėl tiekiamo maisto. „Mano požiūriu, nelabai pagrįsti priekaištai apie tai, kad nori geresnio maisto.

Nelegalūs migrantai ir toliau plūsta į Lietuvą iš Baltarusijos. Pasieniečiai stebisi nelegalų vedlių iš Baltarusios pusės taktika – migrantai pristatomi ten, kur Lietuvos pareigūnai juos greit išgaudo. Vis tik vietomis siena su Baltarusija yra kone kiaura – nėra nei vaizdo kamerų, nei tvoros, o šiemet sulaikytas rekordinis nelegalų skaičius mums kainuos šimtus tūkstančių eurų, mat Lukašenkos režimas panoro susigrąžinti vos keletą, įtartinų piliečių.