nord stream

Vokietija ateityje gali priimti sprendimus dėl dujų importo iš Rusijos prieštaringai vertinamu dujotiekiu „Nord Stream“ priklausomai nuo Maskvos „elgesio“, antradienį pareiškė gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer. Berlynas patiria intensyvų partnerių – JAV ir ES – spaudimą dėl 10 mlrd eurų vertės dujotiekio, tiesiamo po Baltijos jūra, kuris padvigubins iš Rusijos į Vokietiją gamtinių dujų apimtis.

NATO neturi aiškios pozicijos dėl Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos projekto „Nord Stream 2“, tačiau tai neturėtų trukdyti aljansui vykdyti pagrindinių užduočių, antradienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Realybė ta, kad NATO sprendimai priimami bendru sutarimu“, – kalbėjo jis per spaudos konferenciją Briuselyje.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina Europos lyderius laikytis vertybinės politikos Rusijos atžvilgiu ir sustabdyti „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą iki Dūmos rinkimų. „Suteikim Vladimirui Putinui šansą surengti laisvus Dūmos rinkimus šį rudenį, dalyvaujant opozicijai, o iki to laiko sustabdykim „Nord Stream 2“ dujotiekį”, – ministerijos pranešime cituojamas G. Landsbergis. Jis pirmadienį Europos Sąjungos ir Rusijos santykius aptarė Užsienio reikalų taryboje.

Vokietija derasi su JAV dėl Rusijos antrojo dujotiekio per Baltijos jūrą projekto „Nord Stream 2“, kurių turinys neskelbtinas, pareiškė Vokietijos vyriausybės atstovė Ulrike Demmer. „Vyksta konfidencialios derybos. Mes žinome apie sankcijas ir dėl to deramės su JAV administracija“, – trečiadienį Berlyne žurnalistams sakė U. Demmer. Netrukus po to Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pareiškė, jog Berlynas neturėtų „griauti tiltų“ su Maskva.

Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ laikinai sustabdžius dujų tranzitą per Lietuvą į Karaliaučių, motyvuojant pakankamomis jų atsargomis vietos saugykloje, kai kurie ekspertai ir politikai svarsto, kad tokiu būdu Rusija bando patikrinti anklavo galimybę savarankiškai apsirūpinti dujomis.

Vokietijos pozicija dėl Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą „Nord Stream 2“ nesikeičia, penktadienį pareiškė kanclerė Angela Merkel, nepaisant Kremliaus kritiko baudžiamojo persekiojimo Rusijoje ir keleto ES diplomatų išsiuntimo iš šios šalies. „Pozicija dėl „Nord Stream 2“ lieka nepakitusi“, -  A. Merkel sakė žurnalistams Berlyne po pokalbio su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.

Lenkijos antimonopolinė tarnyba (UOKiK) skyrė baudas Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą „Nord Stream 2“ projekto dalyviams – 29 mlrd. zlotų (6,46 mlrd. eurų) Rusijos dujų gigantui „Gazprom“ ir 234 mln. zlotų (52 mln. eurų) penkioms jo partnerėms šiame projekte už jo įgyvendinimą negavus UOKiK pritarimo. Tyrimas dėl to buvo pradėtas 2018 metų balandį.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel neatmeta galimybės, kad bus paveiktas dujotiekio „Nord Stream 2“ projektas, jei Rusijai nepavyks nuodugniai ištirti opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno apnuodijimo, pirmadienį pareiškė jos atstovas.

Šį pusmetį Europos Sąjungai pirmininkaujanti Vokietija aptarinės galimas sankcijas Rusijai dėl Aleksejaus Navalno apnuodijimo, jei Kremlius greitu laiku nepateiks paaiškinimo, sekmadienį pareiškė vokiečių užsienio reikalų ministras. Rusijos opozicijos lyderis A. Navalnas praėjusį mėnesį blogai pasijuto lėktuve, kuriuo iš Tomsko miesto Sibire turėjo grįžti į Maskvą.

Vokietijos vyriausybė nori, kad Rusijos antrasis eksporto dujotiekis per Baltijos jūrą „Nord Stream 2“ būtų baigtas tiesti, nepaisant JAV sankcijų, kurias Berlynas laiko eksteritorinėmis ir neteisėtomis, pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Mes manome, kad šios eksteritorinės sankcijos, kurios taikomos už JAV teritorijos ribų, yra neteisėtos“, – sakė A. Merkel, antradienį lankydamasi Štralzundo uostamiestyje Vokietijos šiaurės rytuose.

JAV planai išplėsti ekstrateritorines sankcijas Rusijos antrajam eksporto dujotiekiui per Baltijos jūrą „Nord Stream 2“ neatitinka Vokietijos teisinių vizijų, šis projektas turi būti užbaigtas, pareiškė Vokietijos kanclerė. „Mes manoma, kad rūšis ekstrateritorinių sankcijų, kurias planuoja JAV, neatitinka mūsų teisinių vizijų bei lūkesčių. Turime pripažinti, kad statyba apsunkinta, ir mes visvien manome, kad teisinga būtų projektą užbaigti.

Rusijos Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė, jog tikisi, kad dujotiekis per Baltijos jūrą „Nord Stream 2“ bus baigtas tiesti iki kitų metų pradžios.  „Tikiuosi, kad iki šių metų pabaigos arba kitų metų pirmąjį ketvirtį darbai bus baigti ir dujotiekis pradės veikti“, –  V. Putinas sakė per spaudos konferenciją po Kremliuje įvykusio susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

 Lietuva ketina dalyvauti teisminiame ginče dėl Rusijos ir Vokietijos dujotiekio „Nord Stream“ per Baltijos jūrą. Bylą nagrinėja Europos Sąjungos Bendrasis Teismas.  Nutiesto „Nord Stream“ bei tiesiamo „Nord Stream 2“ projektą valdančios bendrovės teismo prašo panaikinti, jų teigimu, Europos Sąjungos (ES) direktyvose numatytas „diskriminacines priemones“. Lietuva ketina palaikyti Europos Parlamento (EP) bei Tarybos pusę ir sieks, kad ieškiniai būtų atmesti.

Lietuvoje viešintis Jungtinių Valstijų energetikos sekretorius Rickas Perry pirmadienį perspėjo, kad „Nord Stream 2“ dujotiekis Baltijos jūros dugnu padidintų Rusijos įtaką Europos užsienio politikai. „Tai padidintų Rusijos įtaką Europos užsienio politikai, o Europa taps pažeidžiamesnė tiekimo sutrikimams“, – energetikos forume Vilniuje pareiškė R. Perry.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos sistemų atsijungimas nuo Maskvos valdomo vadinamojo BRELL žiedo bei prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų yra prioritetinis projektas, sako Europos Komisijos Energetikos direktorato vadovas Dominique'as Ristori. D. Ristori, šeštadienį prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanotas Komandoro kryžiumi už nuopelnus Lietuvai, gyrė EK bendradarbiavimą su Lietuva bei pabrėžė, jog Lietuva nuolat rėmė Europos energetinės nepriklausomybės projektus.

  Europos Sąjungos dujų direktyvos pataisas pavyko suderinti glaudaus Paryžiaus ir Berlyno bendradarbiavimo dėka, pareiškė Vokietijos kanclerė. „Iš tiesų, buvo pasiektas sutarimas dėl dujų direktyvos. Jis pasirodė tik todėl, kad Vokietija ir Prancūzija glaudžiai bendradarbiavo tarpusavyje, su pirmininkaujančia Rumunija ir, žinoma, su kitomis ES narėmis, – penktadienį žurnalistams sakė Angela Merkel.

Vokietija nelaiko Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projekto „Nord Stream 2“ politiniu projektu ir reikalauja išlaikyti rusiškų dujų tranzitą į Europą per Ukrainą, pareiškė vokiečių užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tikisi, kad Vašingtonas palaikys Lietuvą, jai siekiant sustabdyti Astravo atominės elektrinės (AE) Baltarusijoje statybą, o jei ji vis dėlto pradėtų veikti – neįsileisti jos gaminamos elektros. „Astravo klausimas buvo keliamas mano iniciatyva.

Šveicarų kompanijos „Allseas“ vamzdynų tiesimo laivas „Solitaire“ trečiadienį Suomijos įlankoje pradėjo tiesti prieštaringai vertinamą dujotiekį „Nord Stream 2“. Dujotiekiu į centrinę Europą turi būti tiekiamos gamtinės dujos iš Rusijos. Jo ilgis bus 1 230 km, jis tiesiamas palei 2012 metais nutiestą pirmąjį „Nord Stream“ dujotiekį. Dujotiekis, kuriuo bus galima tiekti 55 mlrd. kub. m gamtinių dujų per metus, turėtų būti parengtas naudoti 2020 metų pradžioje.

Vokietijai bendradarbiavimas su Rusija gamtinių dujų ir naftos tiekimo srityje yra labai svarbus, pareiškė Gruzijoje viešinti Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Mūsų ekonominis bendradarbiavimas su Rusija tęsiasi dešimtmečius, įskaitant dėl CO2 (anglies dvideginio emisijos mažinimo - red.). Žingsnis po žingsnio mes mažiname anglies naudojimą, mums būtinos dujos.

JAV jau netrukus gali imtis sankcijų, kurios sutrukdys Rusijai kartu su Vokietija užbaigti „Nord Stream 2“ statybas. D. Trumpo administracija baiminai, kad naujas dujotekis padidins Europos priklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų.

Valstybės kontroliuojamo didžiausio Rusijos naftos koncerno „Rosneft“ direktorių taryba pateikė siūlymą akcininkų susirinkimui pritarti 600 tūkst. JAV dolerių išmokai „Rosneft“ direktorių tarybos pirmininkui Gerhardui Schroederiui. Išmokos dar penkiems „Rosneft“ direktorių tarnybos nariams mažesnės, tačiau visos jos viršija 0,5 mln. JAV dolerių.

Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas dar kartą pareiškė, kad Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti dujotiekis „Nord Stream 2” reiškia dar didesnę energetinės priklausomybės kilpą Europos Sąjungai ir toliau stiprinamą Rusijos įtaką jos energetikai. Tai jis pareiškė, Lietuvos ir Ukrainos energetikos ministrams trečiadienį pasirašius bendrą pareiškimą dėl „Nord Stream 2“ keliamų grėsmių.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė atsižvelgusi į Ukrainos nuogąstavimus dėl Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projekto „Nord Stream 2“ ir pabrėžė, kad Ukrainos dujų tranzito koridorius turi būti išsaugotas. „Mes atsižvelgėme į Ukrainos prezidento nuomonę dėl šio klausimo („Nord Stream 2“ - red.). Mes šią situaciją taip pat aptarėme su Rusijos prezidentu, kuriam buvo išsakytas Ukrainos susirūpinimas.

Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti dujotiekis „Nord Stream 2“ yra Rusijos geopolitinis projektas ir jis neturi būti įgyvendintas, teigia Kijeve su aukštais Ukrainos pareigūnais susitikęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Pasak jo, taip pat būtina užtikrinti, kad Baltarusijoje statant Astravo atominę elektrinę būtų laikomasi aukščiausių saugumo standartų.

Maskva dar sykį nustebino Vakarus ir Europos šalis. Rusijos prezidentas praėjusios savaitės pabaigoje nusprendė pademonstruoti savo karinius raumenis. Rusai nusprendė Baltijos jūroje, tarptautiniuose vandenyse, tačiau pakankamai arti, kad sunerimusios Latvija ir Švedija uždarytų komercinę oro erdvę regione.

 Lietuvos ir Lenkijos prezidentai laikosi vieningos neigiamos nuomonės dėl Baltijos jūros dugnu tarp Rusijos ir Vokietijos ketinamo išplėsti „Nord Stream“ dujotiekio. „Dėl „Nord Stream 2“ mūsų pozicija yra bendra, kad tai yra geopolitinis projektas, neturintis ekonominio pagrindimo, kuris padaro pagrindines, didžiąsias Europos valstybes net 80 proc.

Lenkijos, Norvegijos ir kitų šalių ekspertai, taip pat NATO analitikai, svarstė, kaip pasirengti potencialiam konfliktui. Šiame fone tokių politikų, kaip lenkų europarlamentaro Januszo Korwino-Mikke, pareiškimai apie „žvėrišką rusofobiją“, skamba absurdiškai, juk jeigu mes ruošimės agresijai, mes galėsime atgrasyti priešininką nuo puolimo, rašoma „Rzeczpospolita“. Straipsnyje pažymima, kad, nepaisant simpatijomis Putinui garsėjančio lenkų politiko skeptiškų pareiškimų „Patriot“ gynybinio komplek...

Rusijos gamtinėmis dujomis prekiaujantis „Gazprom“ numatė artėjančiais metais padidinti dujotekių investicijas dėl gresiančių Vašingtono sankcijų ir JAV auginamo suskystintųjų dujų tiekimo į Europą, teigia „Bloomberg“. JAV naujienų agentūra remiasi Rusijos dujų gigantės 2018-ųjų biudžeto analize. „Gazprom“ išsigando sankcijų“, rašoma viename didžiausių Rusijos interneto portalų „lenta.

Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio „Nord Stream“ plėtros projektas Europos Sąjungai nėra būtinas, teigiama Europos Komisijos (EK) pateiktų ES gamtinių dujų rinką reguliuojančių teisės aktų pataisų lydinčiuose dokumentuose. EK pažymi, jog ES apsirūpinimo dujomis diversifikavimo strategijos prioritetai – pietinio dujų koridoriaus, suskystintų gamtinių dujų (SGD) centro Viduržemio jūroje projektai, taip pat SGD vartojimo skatinimas.

 Lietuvos ir Danijos užsienio reikalų ministrai antradienį kritikavo planus išplėsti dujotiekį „Nord Stream“ Baltijos jūros dugnu tarp Rusijos ir Vokietijos ir žadėjo siekti padaryti įtaką Europos Komisijai, kad ši projekto atžvilgiu būtų griežtesnė. Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius sakė, kad Vilnius ir Kopenhaga derins poziciją dėl „Nord Stream 2“ projekto.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) pirmadienį pasveikino Vokietijos kanclerę Angelą Merkel su „istorine“ pergalė parlamento rinkimuose ir paragino kuo greičiau suformuoti stiprią koalicinę vyriausybę. Per sekmadienį vykusius rinkimus A.Merkel konservatorių blokas užsitikrino ketvirtą kadenciją valdžioje, bet jo pozicijos parlamente gerokai susilpnėjo.

„Nord Stream“ projektu pradėjo ir toliau jo vystymu užsiima buvę KGB ir Stasi agentai, kurie naudoja spaudimą aukščiausiu valdžios lygmeniu – tvirtina danų žurnalistas Jensas Hovsgaardas. Pasak žurnalisto, jie užsiima Švedijos, Suomijos, Vokietijos ir Danijos politikų korumpavimu ir šantažu.

Ne taip jau seniai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įsaką dėl plataus masto sankcijų Rusijai, į kurias pakliuvo ir dujotekis iš Rusijos į Vokietiją „Nord Stream-2“. Jeigu jūs jį statysite, pareiškė „rusofobiškasis Kongresas“, pas jus gali apsilankyti Finansų ministerijos atstovai ir pagrūmoti didžiulėmis baudomis, rašoma „Forbes“. Vokietijos ir Austrijos valdžios supanikavo.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus ragina sušaukti regiono politikos vadovų susitikimą, skirtą energetikos klausimams. Vilniaus universitete surengtoje konferencijoje buvęs šalies vadovas antradienį sukritikavo dabartinę Lietuvos valdžią, kad ji nesugeba įtikinti kaimyninių Europos Sąjungos (ES) šalių, jog Baltarusijoje netoli Lietuvos sienos statoma atominė elektrinė kelia grėsmę.

Amerikiečių generolai su nerimu laukia Lietuvos pašonėje vyksiančių Rusijos karinių pratybų „Zapad“. Anot vieno jų, niekas negali būti tikras, kad Kremlius nesvarsto įsiveržimo į Baltijos šalis scenarijaus. Dėl to rusų veiksmai jau dabar akylai stebimi. Tuo tarpu Vokietijos ir Austrijos pareigūnai griežtai sukritikavo Vašingtoną dėl naujų sankcijų Rusijai, susijusių su „Nord Stream“ projektu, ir paragino amerikiečius kenkiant Europos ekonomikai.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė žada padėti Ukrainai blokuoti iniciatyvas dėl Rusiją ir Vokietiją jungiančio dujotiekio „Nord Stream“ plėtros, Briuseliui rengiantis pradėti derybas su Maskva. Ukraina, Lenkija ir Baltijos šalys sako, kad dujotiekis Baltijos jūros dugnu sustiprins ES priklausomybę nuo dujų įmonės „Gazprom“, ši jau tiekia apie trečdalį dujų Europai.

Ukrainos valstybinis „Naftogaz“ pateikė Europos Teisingumo Teismui prašymą prijungti jį prie Lenkijos bendrovės „PGNiG“ inicijuotos bylos prieš Europos Komisiją dėl jos nuolaidžiavimo Rusijos koncernui „Gazprom“ Vokietijoje. „Naftogaz“ pranešime teigiama, jog toks prašymas argumentuotas Rusijos dujų tranzito per Ukrainą mažėjimo, Ukrainos stabilaus apsirūpimo dujomis, taip pat konkurencijos sąlygų pablogėjimo rizikomis.

Antradienį prisieksiantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad Rusijos ir Vokietijos dujotiekio projekto „Nord Stream 2“ klausimu Lietuva iš esmės palaiko jam besipriešinančios Lenkijos poziciją. „Dėl „Nord Stream 2“ įvertinant istoriškai, mūsų pozicija tikrai buvo aktyvesnė, kalbant apie pirmojo „Nord Stream“ statybą. Šiuo metu taip, kiek yra įmanoma, pasisakome prieš.

Europos Komisija oficialiai paskelbė leidusi Rusijos dujų monopolininkui „Gazprom“ labiau išnaudoti dujotiekio Vokietijoje „Opal“, sujungto su Baltijos jūrą kertančiu „Nord Stream“ vamzdynu, galimybes. 470 kilometrų ilgio, 36 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo „Opal“ dujotiekio naudojimo kvota koncernui „Gazprom“ padidinta nuo 50 proc. iki 80 procentų.

Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Shroederis tapo Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projektą siekiančio įgyvendinanti konsorciumo „Nord Stream 2“ vykdomosios tarybos vadovu. G.Shroederis taip pat vadovauja Vokietijoje registruotos įmonės „Nord Stream AG“ akcininkų komitetetui. Beveik 10 mlrd. eurų vertinimą „Nord Stream 2“ projektą Rusijos koncernas „Gazprom“ drauge su Vakarų Europos energetikos milžinėmis tikisi pradėti įgyvendinti 2018-ųjų balandį.

Šiemet didžiąją dalį Lietuvos rinkos praradęs Rusijos dujų gigantas „Gazprom“, kovo mėnesį surengęs pirmąjį dujų pardavimo Baltijos šalims aukcioną, antrojo tokio aukciono neberengs. Tačiau energetikos ministras ir rinkos dalyviai teigia, jog Lietuvai problemų dėl to nekils.

Net jeigu tarp Ukrainos su Rusija nebūtų „ypatingai paaštrėjusių santykių dėl Krymo“, vis tiek eilinį sykį sulauktume dujų ginčo – tai tėra tik laiko klausimas, įsitikinęs „Die Presse“ žurnalistas Eduardas Steineris. Straipsnio autorius primena, kad įprastai Maskva su Kijevu pradeda ginčus dėl dujų tiekimo tranzito įkainių vasaros viduryje, tuo pačiu įvarydama siaubą nuo jo importo priklausančiai Europai.

 Didžiausia Europos Parlamento politinė grupė – Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija – nusiuntė Europos Komisijai oficialų laišką, kuriame reikalaujama Trečiojo energetikos paketo nuostatas naujojo Rusijos eksporto dujotiekio projektui „Nord Stream 2“ taikyti be išlygų. Frakcijos lydelio Manfredo Weberio pasirašytame laiške Europos Komisija raginama neremti šio projekto, kuris, pasak laiško autorių, kertasi su ES ekonominiais ir politiniais interesais.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ antradienį pradeda tris dienas truksiantį dujų pardavimo Baltijos šalims aukcioną, kuriame turėtų dalyvauti dujų importo bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“ (LDT), didžiausia Lietuvoje dujų vartotoja Jonavos trąšų gamykla „Achema“ bei Druskininkams dujas tiekiantis „Haupas“. LDT savininkės „Lietuvos energijos” vadovas Dalius Misiūnas tikisi, kad dujų kaina aukcione bus mažesnė nei „Gazprom“ siūlė įmonėms šių metų pradžioje, ir atitiks dabartinę jų kainą Europ...

Rusijos koncernas „Gazprom“ paskelbė kovo 15-17 dienomis planuojamo gamtinių dujų eksporto į Baltijos šalis aukciono sąlygas. Tai bus antrasis rusiškų dujų tiekimo Europos klientams aukcionas. Visi didieji Lietuvos dujų importuotojai, užsitikrinę Norvegijos „Statoil“ dujų iki šių metų spalio, kol kas nekomentuoja, ar dalyvaus aukcione, nes teigia esantys nesusipažinę su jo sąlygomis. „Gazprom“ pranešė, jog aukcionas vyks trimis etapais kovo 15, 16 ir 17 dienomis. 20 dalių po 57,7 tūkst.

Rusijos koncernas „Gazprom“ antrąjį dujų eksporto į Baltijos šalis aukcioną planuoja surengti kovo viduryje, praneša Rusijos portalas gazeta.ru. „Gazprom“ siūlo patiekti daugiau kaip 560 mln. kubinių metrų dujų į Lietuvą ir Latviją. „Aukcioną rengs „Gazprom export“ (Rusijos dujų monopolininko antrinė įmonė, kuri yra vienintelė rusiškų dujų eksportuotoja – BNS) 2016 metų kovo viduryje.

Lenkija nori, kad Europos Sąjunga uždraustų antrojo dujotiekio kuriu Rusijos gamtinės dujos tekėtų į Vokietiją, tiesimą Baltijos jūros dugnu, nes tai pakerta Bendrijos strateginius interesus ir pažeidžia konkurencijos taisykles.

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas ketvirtadienį pasmerkė planus nutiesti antrąjį dujotiekį Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Vokietiją, sakydamas, kad tas projektas jo šaliai kainuos 2 mlrd. JAV dolerių (1,8 mlrd. eurų) per metus prarastų pajamų.