nėštumo nutraukimas

Jungtinių Valstijų generalinis prokuroras Merrickas Garlandas ketvirtadienį pareiškė, kad Teisingumo departamentas nesutinka su teismo nutartimi, kuria siekiama sugriežtinti abortų tablečių naudojimą, ir nurodė, kad šį sprendimą apskųs Aukščiausiajam Teismui.

Nuo kitų metų Lietuvoje nutraukti nėštumą bus galima ir ne chirurginiu būdu, o išgėrus gydytojo paskirtus vaistus, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Vaistinis nėštumo nutraukimas, kuris yra panašus į natūraliai įvykusį persileidimą, galės būti pasirenkamas iki devynių nėštumo savaičių, atlikus būtinus tyrimus, konsultuojant ir prižiūrint gydytojui. Pagal išrašytą receptą įsigytus vaistus moteris galės suvartoti jai patogiu laiku ir patogioje aplinkoje.

Beveik 20 metų – tiek Lietuva atsilieka nuo Vakarų valstybių, kuriose įteisintas medikamentinis abortas. Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad ledai pralaužti – projektas procedūrai įtvirtinti jau paruoštas. Kai kurie politikai baiminasi, kad atsiradus medikamentiniam nėštumo nutraukimui, Lietuvoje prastės demografinė situacija, kils pavojus moterų sveikatai. Medikai tokias prognozes neigia ir tikina, kad medikamentinis abortas žymiau saugesnis nei chirurginė intervencija.

Apie nėštumų nutraukimą ir jo poveikį organizmui sklando įvairiausios kalbos. Dažniausiai yra girdimas faktas, kad moteris nutraukusi nėštumą gali tapti nevaisinga, bet ar tai yra tiesa, aiškinosi TV3 laida „Būk sveikas“.  Iki 12 savaičių moteris gali nutraukti nėštumą ir tai gali padaryti dviem būdais – medikamentiniu ir chirurginiu. „Abu būdai yra saugūs, jeigu jie taikomi licenzijuotoje įstaigoje ir šią pagalbą suteikia specialistas.

Negimusios gyvybės žūtis – nėštumo nutraukimas, Lietuvoje yra legali, ligoninėse atliekama procedūra, o dažniausiai nutraukti nėštumą moterys nusprendžia dėl to, kad pastojimas buvo neplanuotas. Vis dėlto, gydytojas ginekologas Tomas Lūža tvirtina, kad neretai toks apsisprendimas būna per daug skubotas, neįvertinant galimų komplikacijų, procedūros pasekmių bei kitų galimybių.

Abortas Lietuvoje – legali procedūra, atliekama ligoninėse ar privačiose klinikose. Tačiau lenkų frakcija siūlo abortą draudžiančio įstatymo pataisas. Jos atimtų iš moters teisę pačiai pasirinkti – gimdyti kūdikį ar ne. Kritikai sako, jog abortų skaičius šalyje ir taip mažėja, be taikomo draudimo. Tačiau pagalbos tinklas krizinį nėštumą išgyvenančioms šeimoms turi būti plečiamas. Šiuo metu įstatymo pataisos jau svarstomos Seimo Žmogaus teisių komitete, o vėliau bus teikiamos svarstyti Seimui.

Antradienio vakarą feisbuke išplito desperatiškas besilaukiančios vilnietės įrašas apie tai, kad ji šiuo metu laukiasi antrojo vaikelio, tačiau nenori gimdyti. Tokią savo poziciją ji argumentavo tuo, kad vos prieš kelias dienas ji buvo palikta savo vyro. Ji teigė neišgalėsianti viena auginti dviejų vaikelių, todėl ieško ginekologės, kuri už pinigus galėtų duoti išrašą apie tai, kad yra tam tikra vaisiaus patalogija ir jai, 16-ąją nėštumo savaitę, būtų atliktas nėštumo nutraukimas.

Artėjant Vėlinėms abortų priešininkai ragina atminti ne tik išėjusius anapilin, bet ir negimusius kūdikius. Esą apie 5 tūkst. vaikų per metus Lietuva netenka vien dėl abortų. Kovotojos už gyvybę įsitikinusios, kad visi jie turėjo teisę gyventi, ir ragina padėti sunkioje padėtyje atsidūrusioms moterims, kad joms nekiltų minčių apie abortą. 12 savaičių vaikelis įsčiose – visiškai susiformavęs, tik mažutis. Jam belieka augti, jei mama jį saugiai nešiotų.

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, atsakydama į Seimo narių klausimus apie vaistus, skirtus medikamentiniam nėštumo nutraukimui, susikirto su konservatoriumi Rimantu Dagiu. „Mes kalbame apie gyvybės nutraukimą cheminiu būdu.