Tokius Darbo kodekso ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimus siūlo Seimo narė Rūta Miliūtė. Jeigu Seimas jiems pritartų, nauja tvarka įsigaliotų nuo 2027 m. kovo 1 d.
Pagal projektą atostogos priklausytų nėštumui nutrūkus nuo 11-os iki 21-os savaitės imtinai. Darbuotojai dėl jų turėtų kreiptis ne vėliau kaip per savaitę nuo nėštumo netekties ir darbdaviui pateikti gydytojo pažymą.
Tačiau naujų atostogų siūlymas sulaukė ir kritikos.
Nauja išmoka priklausytų ir vyrams
Šiuo metu atskirų atostogų dėl nėštumo netekties Darbo kodekse nėra. Nėštumo netektį patyrusi moteris, atsižvelgiant į sveikatos būklę, gali gauti nedarbingumo pažymėjimą arba pasinaudoti kitomis atostogomis.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) nurodo, kad moters sutuoktiniui ar partneriui specialių garantijų neatvykti į darbą ir atskirų išmokų šiuo metu nėra.
„Pagal bendras Darbo kodekse numatytas taisykles, kasmetinės atostogos ir nemokamos atostogos suteikiamos darbuotojo ir darbdavio susitarimu“, – tvirtina VDI.
Todėl darbdavys ne visais atvejais privalo patenkinti tokį darbuotojo prašymą.
Priėmus siūlomus pakeitimus, atsirastų atskira atostogų rūšis, o už tris kalendorines dienas būtų mokama 77,58 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka, apskaičiuota už šį laikotarpį.
Norint ją gauti, paprastai reikėtų turėti bent šešių mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per pastaruosius 24 mėnesius.
Nedarbingumą galima gauti ir dabar
„Sodros“ Nepensinių išmokų skyriaus vedėjas Rimantas Mitkevičius paaiškino, kad po nėštumo nutraukimo operacijos nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas iki dviejų kalendorinių dienų.
Tačiau esant komplikacijų arba nėštumą nutraukus dėl medicininių indikacijų, nedarbingumas gali trukti ilgiau, atsižvelgiant į moters sveikatos būklę.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžia, kad nėštumo netektį patyrusioms moterims jau dabar prieinamos socialinės garantijos, todėl ministerija nemato pakankamo pagrindo įteisinti naują atostogų rūšį.
Jeigu moteris dėl savaiminio persileidimo negali dirbti, gydytojas gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą. Jo trukmė priklauso nuo individualios sveikatos būklės.
Už pirmas dvi nedarbingumo dienas, sutampančias su darbo grafiku, darbdavys moka nuo 62,06 iki 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio ligos išmoką. Nuo trečiosios dienos, jeigu tenkinamos nustatytos sąlygos, „Sodra“ moka 62,06 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoką.
„Tais atvejais, kai moteriai reikalingas ilgesnis fizinis ar psichologinis atsistatymo laikotarpis ir dėl sveikatos būklės ji negali dirbti, laikinasis nedarbingumas gali trukti ilgiau nei siūlomos trys dienos“, – komentuoja ministerija.
SADM atkreipia dėmesį ir į privatumo problemą. Norėdama pasinaudoti naujomis atostogomis, darbuotoja turėtų darbdaviui atskleisti, kad neteko nėštumo.
„Praktikoje dalis darbuotojų gali nenorėti atskleisti darbdaviui nėštumo netekties fakto, ypač tais atvejais, kai apie nėštumą darbovietėje apskritai nebuvo informuota“, – pabrėžia ministerija.
„Buvo taip sunku, o jau reikėjo grįžti į darbą“
Krizinio nėštumo centro projektų vadovė Simona Nevierienė pasakoja, kad po persileidimo moterys į centrą dažniausiai kreipiasi dėl sunkių emocinių išgyvenimų.
Pasak jos, vienoms moterims suteikto nedarbingumo pakanka, tačiau kitoms atsigauti reikia daugiau laiko.
„Moterys tik byloja: „Buvo taip sunku, o jau reikėjo grįžti į darbą.“ Tačiau kitoms mėgstama, prasminga veikla padeda“, – pasakoja S. Nevierienė.
Centro atstovės nuomone, jeigu moteriai nepriklausytų nedarbingumas, bent trys laisvos dienos būtų reikalingos.
„Visgi tai emociškai sunkus laikotarpis, gedėjimo, netekties laikotarpis ir tikrai reikia duoti laiko, kaip ir po kitos artimo žmogaus netekties“, – kalbėjo ji.
S. Nevierienė priduria, kad laiko atsigauti reikia ir vyrams, ypač po vėlyvos nėštumo netekties.
Tačiau, anot pašnekovės, moterys dažniau skundžiasi ne dėl grįžimo į darbą, o dėl to, kad medicinos įstaigose joms nebuvo pasiūlyta emocinė pagalba ar paaiškinta, kur jos ieškoti.
Portalas tv3.lt primena, kad nėštumo netektį patyrusios moterys pagalbos gali kreiptis į Krizinio nėštumo centrą telefonu +370 603 57912 arba el. paštu [email protected]. Centre teikiamos individualios konsultacijos, organizuojamos savitarpio paramos grupės.
Trys dienos nieko neišspręs?
Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentas doc. dr. Tomas Biržietis abejoja, ar siūlomos trijų dienų atostogos būtų veiksminga pagalba nėštumo netektį patyrusioms šeimoms.
Pasak gydytojo, kiekviena nėštumo netektis yra individuali, todėl fizinio ir emocinio atsigavimo trukmė gali labai skirtis.
„Vieniems netekties skausmas praeis greičiau, kitus patirtas išgyvenimas gali lydėti visą gyvenimą“, – pridūrė jis.
Gydytojas primena, kad esant medicininiam poreikiui nedarbingumas gali būti tęsiamas, todėl abejoja atskiros trijų dienų garantijos nauda.
„Būklę po netekties atostogomis pavadinti būtų keista, o ir trys dienos nelabai ką išspręs. Artimo žmogaus palaikymas šiuo periodu itin svarbus, tačiau kelių dienų atostogos partneriui labiau panašios į populistinį sprendimą nei į tikrąją pagalbą“, – svarsto T. Biržietis.
Medikas kritikuoja ir siūlymą atostogas suteikti tik nėštumui nutrūkus nuo 11-os iki 21-os savaitės.
„Toks siūlymas mediciniškai sunkiai paaiškinamas, nes ir anksčiau, ir vėliau nutrūkęs nėštumas patyrusiems tai gali sukelti labai stiprius išgyvenimus“, – akcentuoja draugijos prezidentas.
Kol Seimas nepriėmė siūlomų pakeitimų, naujos trijų dienų atostogos ir speciali nėštumo netekties išmoka Lietuvoje negalioja.
