Nemuno aušra

Prasidėjus remontui Seimo viešbutyje, jiems skirto būsto netekę parlamentarai sunerimo – vykstant komitetų bei komisijų posėdžiams, prašo kanceliarijos suteikti alternatyvų apgyvendinimą sostinėje arba leisti nakvynės paslaugas apmokėti parlamentinėmis lėšomis.

Opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pakilo į pirmą politinių partinių reitingų lentelės vietą, antri rikiuojasi valdantieji socialdemokratai, rodo penktadienį paskelbta „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Birželį atliktos apklausos duomenimis, už TS-LKD balsuotų 11,7 proc. gyventojų, už socialdemokratus – 11,2 proc. gyventojų. Gegužę šie duomenys atitinkamai siekė 12,5 ir 13,5 procentus.

Pasibaigus pirmajai valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesijai šios Vyriausybės kadencijoje, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pripažįsta, kad klaidų nebuvo išvengta. Visgi, ministrė neketina ieškoti kaltų ar reikalauti, kad už įvykusius nesklandumus kas nors prisiimtų atsakomybę. „Mes matėme, kad taip buvo, bet nuo to niekas nepasikeitė. Čia yra svarbiausia.

Trečiadienį posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, jog „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbęs įrašą su klaidinančia informacija apie neva Ukrainos valstybinėmis lėšomis statomą slidinėjimo kurortą, pažeidė politiko elgesio normas. Toks sprendimas buvo priimtas bendru 10 posėdyje dalyvavusių komisijos narių sprendimu.

Keli tūkstančiai žmonių prie Seimo reikalavo Gintauto Palucko atsakyti, kas finansavo prieš dešimtmetį vystytą nesėkmingą žvejybos žemėlapių verslą bei kaip premjeras įsigijo butą sostinėje. Protestuotojams užkliuvo ir Gitanas Nausėda. Susirinkusiuosius įžeidė Frederiko Jansono žodžiai, kuriais buvo pasijuokta iš mitingo dalyvių reikalavimų.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Mitingo metu žmonės ne tik rinkosi prie Seimo, bet ir žygiavo nuo parlamento link Vyriausybės.

„Redakcijos“ kanalo kreipimąsi dėl žurnalistiniame tyrime atskleidžiamų galimai neleistinų valdančiosios „Nemuno aušros“ finansavimo šaltinių Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketina svarstyti kitą savaitę vyksiančiame posėdyje. „Peržiūrėję „Redakcijos“ žurnalistų atliktą tyrimą matome, kad nemaža dalis jame publikuotų duomenų remiasi šį pavasarį VRK atlikto tyrimo medžiaga, kuri jau mums buvo žinoma.

Antradienį įvykus protestui prieš valdančiąją koaliciją ir dėl verslo ryšių skandalo epicentre atsidūrusį premjerą Gintautą Palucką, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako – jeigu visuomenė kažką sureikšmina, vadinasi, yra dėl ko. Vis tik politikas pabrėžia, kad reikia sulaukti oficialių teisėsaugos institucijų vertinimų ministro pirmininko atžvilgiu. „Yra ką sureikšminti, kiekviena situacija yra reikšminga.

Trečiadienį posėdžiausianti Seimo Etikos ir procedūrų komisija pateiks dviejų tyrimų, susijusių su „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio elgesiu, išvadas. Ketinama apsispręsti, ar socialiniame tinkle paskelbęs įrašą apie Ukrainoje neva statomą slidinėjimo kurortą bei parlamentinėmis lėšomis apmokėjęs savo automobilio KASKO draudimą, R. Žemaitaitis nepažeidė politiko etikos elgesio normų.

Kilus visuomenės pasipiktinimui dėl premjero Gintauto Palucko verslo ryšių ir neatsakytų klausimų, antradienio pavakarę Vilniuje į protestą „Sureikšminkim“ prieš Vyriausybės vadovą ir visą valdančiąją daugumą susirinko keli tūkstančiai žmonių Protestuotojai dar prieš 18 valandą susirinko į Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų, po 19 valandos eisena Gedimino prospektu patraukė į Vinco Kudirkos aikštę, čia protestas iki 20 valandos tęsiamas priešais Vyriausybę.

Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, antradienį vyksta mitingas dėl premjero Gintauto Palucko buvusio ir esamo verslo, valdančiosios koalicijos veiksmų. Mitingą organizuoja Demokratijos forumas, studentas Robertas Koroliovas ir rudenį prieš valdančiąją koaliciją nukreiptą protestą rengęs Mantas Meškerys. „Premjeras turėjo aibę progų parodyti, kad jis yra nekaltas žmogus, prisiimti atsakomybę ir parodyti, kad jis yra stiprus lyderis, tačiau jis to nesugebėjo padaryti.

Kilus visuomenės pasipiktinimui dėl premjero Gintauto Palucko verslo ryšių ir neatsakytų klausimų, antradienio pavakarę Vilniuje prasideda protestas „Sureikšminkim“ prieš Vyriausybės vadovą ir visą valdančiąją daugumą. Protestuotojai dar prieš 18 valandą renkasi Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų, vėliau ketinama Gedimino prospektu žygiuoti į Vinco Kudirkos aikštę ir protestą tęsti priešais Vyriausybę.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, jog nei šalies vadovas, nes jis pats nedalyvaus antradienį rengiamame proteste prieš Vyriausybės vadovą G. Palucką. Nors protestuotojai tikisi, jog antradienį vykstančios akcijos metu prezidentas atsiprašys už kai kuriuos sprendimus, F. Jansonas tikina nesuprantantis, už ką G. Nausėda turėtų atsiprašinėti. „Prezidentas proteste prieš premjerą nedalyvaus“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė prezidento patarėjas.

Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, antradienį rengiamas mitingas dėl premjero Gintauto Palucko buvusio ir esamo verslo, valdančiosios koalicijos veiksmų. Po jo protesto dalyviai eis iki Vinco Kudirkos aikštės, kur įsikūrusi Vyriausybė. „Šios koalicijos valdymo pusmetis pasižymėjo puolimais prieš žiniasklaidos nepriklausomybę, korupcijos ir nesąžiningumo teisinimu, nacionalinio saugumo menkinimu“, – teigiama socialiniuose tinkluose išplatintame kvietime į protesto akciją.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis atkreipia dėmesį, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šiuo metu neturi galimybių nagrinėti, kas remia įvairias politines jėgas.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) neturi reikiamų įgaliojimų užtikrinti finansavimo skaidrumą, anot jo, šį klausimą galėtų nagrinėti Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) arba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). „Tai tikrai sistemos bėda, sisteminė bėda, nes Vyriausybėje kažkada diskutavome su STT, FNTT, ta pačia VRK dėl to, kas turėtų užtikrinti finansavimo skaidrumą.

Antradienį prie parlamento rengiant protestą prieš valdančiąją koaliciją ir žurnalistinių tyrimų centre atsidūrusį premjerą Gintautą Palucką, kaip ir Vyriausybės vadovas, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis su aktyvistais taip pat nesusitiks. „Seimo pirmininkas rytoj pikete nedalyvaus“, – pirmadienį Eltai nurodė S. Skvernelio patarėja komunikacijai Ramunė Muzikevičiūtė-Narmontienė. Kaip jau buvo skelbta, G. Paluckas pirmadienį žurnalistams teigė, jog su mitinguotojais susitikti neketina.

Tarp „Nemuno aušros“ finansuotojų per pernykščius Seimo rinkimus buvo Rusijos oligarchų patikėtinis, dosnūs buvo ir su parlamentaru Robertu Puchovičiumi susiję asmenys, teigiama pirmadienį paskelbtame „Redakcijos“ atliktame tyrime. Pasak jo, partijos finansavimo ataskaitos ir kiti dokumentai rodo, jog vienas iš „aušriečių“ narių, steigėjų ir finansinių rėmėjų buvo Rusijoje didelę dalį gyvenimo praleidęs, šios šalies pilietybę turintis bei su dviem rusų milijardieriais susijęs Alvydas Brusokas.

Seime iš naujo užgimė idėja atrišti rankas servisų atstovams. Jeigu nauja tvarka įsigaliotų, techninę apžiūrą vairuotojams būtų leista atlikti ne tik techninių apžiūrų centruose, bet ir sertifikuotuose servisuose. Transporto veiklos pagrindų įstatymo pataisas pasiūlė „Nemuno aušros“ atstovai, taip pat ir liberalai. Tokią idėją parėmė ir dalis kitų politikų, įskaitant socialdemokratų atstovus.

Pagal naujausius partijų reitingus, nors premjero Gintauto Palucko paskolos skandalas dar nebuvo pilnai atskleistas tyrimo metu birželio pradžioje, socialdemokratų partijos reitingai jau smuko. Eksperto nuomone, tam tikros partijos yra degraduojančios ir susiduria su reputacijos problemomis dėl neskaidrių sprendimų. Tuo metu Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis išlaiko solidų politinį įvaizdį.

Prieš kelias dienas socialiniuose tinkluose ėmė plisti užfiksuotas vaizdo įrašas, kaip laiką pasibaigus Seimo pavasario sesijai pajūryje leidžia politikas Remigijus Žemaitaitis. Į tokio dėmesio sulaukusią naujieną sureagavo ir pats partijos „Nemuno aušra“ lyderis. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pasibaigus posėdžiams, kai kurie Seimo nariai pasinaudojo proga „ištrūkti“ iš miesto ir pasidžiaugti saule.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neabejoja, kad socialdemokratai rudens sesijos metu ir vėl sugrįš prie kritikos susilaukusių Baudžiamojo kodekso (BK) įstatymo pataisų, palankių „čekiukų“  byloje įsivėlusiems politikams. Pasak jos, atidėti projekto svarstymą buvo nuspręsta tik dėl to, jog projektas turėjo nemažai teisinių ydų. „Manau, kad planas tikrai yra svarstyti prasidėjus rudens sesijai – tai yra rugsėjo mėnesiui.

Valdančiajai koalicijai priklausanti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ įtvirtina pozicijas kaip antra populiariausia partija, lyderiais toliau išlieka socialdemokratai, rodo naujausia „Lietuvos ryto“ užsakymu „Vilmorus“ atlikta penktadienį paskelbta apklausa. Jos duomenimis, birželį už demokratus būtų balsavę 10,5 proc. apklaustųjų, gegužę tokių buvo 11,6 proc., tuomet ši partija iš ketvirtos vietos jau buvo pakilusi į antrą. „Faktiškai nepasikeitė eiliškumas.

Mažėjant pasitikėjimui premjeru Gintautu Palucku, jo reitingas menkiausias nuo Ministrų kabineto darbo pradžios, socialdemokratų lyderį daugiau žmonių vertina neigiamai negu teigiamai, rodo penktadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Jos duomenimis, birželį G. Palucką palankiai vertino 34,4 proc., nepalankiai – 38,7 proc. respondentų.

Pirmadienį Seime finišavo pavasario sesiją, politikams nepagailėjusi įtampos. Pasibaigus posėdžiams kai kurie Seimo nariai pasinaudojo proga „ištrūkti“ iš miesto ir pasidžiaugti saule. Tarp jų – ir partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Plinta vaizdo įrašas Socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašas, kuriame politikas užfiksuotas pajūryje – nešinas kibiru, kuriame matomas šampano butelis ir kelios taurės.

Kaip ir pernai, didžiausią paramą iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies už 2024 m. gaus Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Skiriant 1,2 proc. GPM už 2024 m. mokestinį laikotarpį, šiuo metu opozicijoje dirbanti partija sulaukė daugiausiai – per 15,3 tūkst. – rėmėjų. Konservatoriai iš viso gaus kiek daugiau nei 939 tūkst. eurų paramos. Tuo metu į Seimą neperrinktą Laisvės partiją parėmė maždaug 5,4 tūkst.

Pastarosiomis savaitėmis kilus visuomenės pasipiktinimui dėl premjero Gintauto Palucko verslo ryšių ir neatsakytų klausimų, antradienį prie Seimo rengiamas protestas prieš Vyriausybės vadovą ir visą valdančiąją daugumą. Tiesa, politine organizacija save pristatantys renginio iniciatoriai „Demokratijos Forumas“ ragina protestuoti ne tik prieš į skandalus įsivėlusį premjerą. Anot jų, renginio tikslas – išreikšti nepasitenkinimą valdžios vykdoma politika.

Opozicijos bandymas inicijuoti tyrimą dėl daugiau nei prieš dešimtmetį premjero Gintauto Palucko vystyto verslo ir jo ryšių baigėsi neprasidėjęs – dauguma komisijos narių nepritarė komisijos darbotvarkei. Už darbotvarkę, kurioje buvo klausimas „Komisijos apsisprendimas dėl papildomos informacijos gavimo pagal tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ ir „Laisvės TV“ atliekamą tyrimą“, balsavo trys komisijos nariai, šeši buvo prieš.

Šeši iš dešimties lietuvių pritaria, kad nėštumo nutraukimo paslauga moterims būtų visiškai arba iš dalies finansuojama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa. Gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, 30,2 proc. respondentų mano, kad abortai turėtų būti finansuojami visais atvejais, 32,4 proc. – tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, pastojus po išprievartavimo arba esant medicininėms indikacijoms.

Seime aistras kelia premjero praeities šešėliai – paskolos, susijusios su Gintauto Palucko verslu, plėtotu prieš daugiau nei dešimtmetį. Po paskelbto „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimo, konservatoriai beda pirštu į porą šimtų tūkstančių negrąžintų eurų, kuriuos praeityje iššvaistė nesėkmingas G. Palucko žvejybos žemėlapių verslas. Neaišku, kas investavo į premjero buvusį verslą.

Lietuvoje įsigalėjo sveikintina politika, kai akcizai planuojami trims metams. Tai suteikia prognozuojamumo verslui, kainų vartotojams nuoseklumą bei aiškią žalingų produktų politiką. Taip pat ir daug aistrų paskutiniu metu keliančiu elektroninių cigarečių klausimu. Elektroninių cigarečių akcizas turėtų būti didinamas gan sparčiai. Seimui pritarta dėl 2026 m. 1,56 euro už 1 ml akcizo tarifo, 2027 metams – 3,91 euro už 1 ml akcizo tarifui.

Nuo vasario mėnesio pasitikėjimas „Nemuno aušros“ pirmininku Remigijumi Žemaitaičiu sumažėjo daugiau nei du kartus – nuo 11,2 iki 4,2 proc., rodo Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos visuomenės nuomonės apklausos rezultatai. Atliekant apklausą pačių respondentų buvo prašoma įvardyti, kuriuo visuomenės atstovu jie labiausiai pasitiki. Paaiškėjo, jog patikimiausiu visuomenės atstovu ir toliau laikomas prezidentas Gitanas Nausėda.

Vadinamųjų „čekutininkų“ gelbėjimo istorija darosi vis absurdiškesnė. Ketvirtadienį Seime iš parlamentarų lūpų skriejo įžeidimai vienas kitam ir galiausiai, kaip sako Seimo pirmininkas, buvo išprievartautas Seimo statutas.  Apsvarstę „čekutininkus“ gelbėjančias įstatymo pataisas, valdantieji suprato, kad pirmadienį negalės jų galutinai priimti dėl privalomų išlaukti terminų. Tuomet vėl paprašė grįžti prie šio klausimo, nors jo svarstymas jau buvo pasibaigęs.

Seimas ketvirtadienį nepritarė valdančiosios „Nemuno aušros“ frakcijos siūlymui sumažinti akcizą elektroninių cigarečių skysčiui. Už Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis siekta akcizą sumažinti, balsavo 28 parlamentarai, aštuonis buvo prieš, o 23 susilaikė. Kitu balsavimu Seimas pakeitimų autorius įpareigojo jas tobulinti. Pataisas pristatęs „aušrietis“ Remigijus Žemaitaitis teigė, kad akcizas elektroninėms cigaretėms dabar yra tris kartus didesnis negu taikomas tradiciniam tabakui.

Po balsavimo Seime, siūlant gerokai švelninti baudžiamąją atsakomybę „čekiukų“ bylose, tarp „aušriečių“ lyderio ir opozicijos politikų kilo žodžių mūšis, naudojant skambius epitetus: „suskis“, „debilai“, „melagis“. „Ar jūs tikrai esate tokie nagli, ar įsivaizduojate, kad šioje salėje visi debilai susirinkę? Dainius Kreivys buvo įtariamas parlamentinių lėšų švaistymu, grąžino pinigus, Jurga Šiugždinienė, buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė, į kišenėlę kišo pinigėlius, jūs nematė...

Seimo Etikos ir procedūrų komisija ketvirtadienį nusprendė pradėti tyrimą dėl „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio komentarų visuomeninio transliuotojo žurnalistui.  Siūlymą pradėti tyrimą palaikė keturi komisijos nariai, susilaikė du, prieš buvo viena narė. Etikos sargai sulaukė dviejų kreipimųsi su prašymu įvertinti „aušriečio“ elgesį. Vienas jų buvo konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno, kitas – 150 LRT darbuotojų.

Seimo etikos ir procedūrų komisija (EPK) nusprendė pradėti tyrimą dėl to, kad liberalas Eugenijus Gentvilas „Lryto“ televizijos laidoje „Nemuno aušros“ atstovą Artūrą Skardžių išvadino suskiu ir melagiu. Už tokį sprendimą balsavo 6, prieš – 1 komisijos narys.  Išvadų rengėjais paskirti Mišrios grupės atstovas Viktoras Fiodorovas ir socialdemokratė Lilija Vaitiekūnienė.

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai ketvirtadienį planuoja atversti Seimo vicepirmininkės, „Nemuno aušros“ atstovės Daivos Žebelienės „čekiukų“ bylą. Parlamentarė teismui apskųsta dėl nepagrįsto praturtėjimo, tačiau jos byla – civilinė, todėl Seimui nereikėjo panaikinti Seimo narės teisinio imuniteto. Pasak teismo atstovo Mindaugo Radvilos, negauta prašymų atidėti posėdžio, todėl tikėtina, kad byla bus pradėta nagrinėti iš esmės.

Ketvirtadienį posėdžiausianti Seimo etikos ir procedūrų komisija (EPK) svarstys „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio elgesį su visuomeninio transliuotojo žurnalistu Žygintu Abromaičiu. Tai Eltai patvirtino komisijos pirmininkė Aušra Norkienė.  Kaip skelbta anksčiau, birželio pradžioje R. Žemaitaitis parlamente reikalavo Ž. Abromaičio, kad LRT laidoje „Panorama“ būtų parodyta konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno replika.

Vilniuje ūkininkai protestuoja dėl mokesčių reformos, reikalaudami mažesnių tarifų ir aiškesnės komunikacijos. Ar valdžios siūlomos lengvatos išsklaidys protestuotojų abejones? Apie tai „Žinių radijas” laidoje diskutuoja „Nemuno aušros" vadovas Remigijus Žemaitaitis. Visų pirma, ūkininkai šiandien tęsia protestus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė buvusio „Nemuno aušros“ kandidato Aleksandro Furso ieškinį TV3 žiniasklaidos grupei dėl įpareigojimo paneigti informaciją ir neturtinės žalos (30 tūkst. eurų) atlyginimo priteisimo. A. Fursas padavė į teismą TV3, po to, kai buvo paskelbtas tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas, kad Islandijoje jam skirtas apkaltinamasis nuosprendis kokaino byloje, kuris buvo apskųstas.

Trečiadienį Lietuvos ūkininkai renkasi į dar vieną protestą prie Seimo dėl kelią besiskinančios mokesčių reformos. Šį kartą ūkininkai planuoja mitinguoti dvi dienas. Tiesa, trečiadienį jie tik pasiruoš, o ketvirtadienį ruošia staigmeną. Nuo trečiadienio 9 val. ryto prie Seimo apribotas eismas. Maždaug 10:20 val. į Nepriklausomybės aikštę atvyko pirmieji ūkininkų traktoriai. Tačiau daugiausiai veiksmo ūkininkai žada ketvirtadienį.

Sprendimas apžvalgininką Marių Laurinavičių į Lietuvą parskraidinti kariniu orlaiviu „Spartan“ yra protu nesuvokiamas, sako „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Todėl, pasak parlamentaro, šį klausimą jis jau iškėlė valdančiojoje koalicijoje.  „Svarstysime, aš koalicijoje esu iškėlęs šitą klausimą.

„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako, mokestiniais pakeitimais nepatenkinti stambesnieji ūkininkai turėtų steigti uždarąsias akcines bendroves (UAB), o šiuo metu diskutuojama, kaip jiems padėti tai padaryti. „Diskutuojamas klausimas, kaip didiesiems ūkininkams padėti pereiti prie uždarųjų akcinių bendrovių.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė, įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, liudytojų parodymus, priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl, įtarta, netikrų bilietų pagaminimo, laikymo ar realizavimo – dėl to į pareigūnus buvo kreipęsis „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Kaip pranešė prokuratūra, toks sprendimas priimtas konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Politikams siūlant du kartus didinti atsiskaitymų grynaisiais ribą nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų, šeši iš dešimties (63 proc.) gyventojų sako palaikantys tokį sprendimą, rodo LRT užsakymu atlikta apklausa.  Tuo metu kiek daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) apklaustųjų šiai idėjai nepritaria ir mano, kad reikėtų išlaikyti galiojančią 5 tūkst. eurų ribą, pirmadienį skelbia naujienų portalas LRT.

Socialiniai tinklai tampa viena iš pagrindinių komunikacijos priemonių, kuria politikai bendrauja su gyventojais. Visgi tai, kaip politikai bendrauja šioje medijoje gali gerokai skirtis, o kartais netgi sukelti ir milžiniškus skandalus. Tiesa, komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas teigia, jog dauguma Lietuvos politikų vis dar nemoka tinkamai naudotis socialiniais tinklais, o politologas Ignas Kalpokas atskleidė ir kokiais tikslais kartais politikai komunikuoja socialiniuose tinkluose.

Dirbantiems savarankiškai Lietuvoje yra taikomi mažesni mokesčiai. Vis tik iš individualios veiklos uždirbantys vos pora šimtų eurų per mėnesį yra apmokestinami taip pat kaip ir tie, kurie uždirba 3 750 eurų (45 tūkst.

Norint gauti pensiją senatvėje, reikia sukaupti daug metų stažo. Dirbant visus metus sukaupiami vieneri metai stažo. Tačiau ką daryti, jei dirbama mažiau, pvz., laisvu grafiku teikiant grožio paslaugas ar rūpinantis įmone, nedirbant griežtai nuo pirmadienio iki penktadienio kiekvieną savaitę? Tokiu atveju valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos sumokamos tik už tas dienas, kurias buvo dirbta, taigi atitinkamai sukaupiamas mažesnis stažas, dėl ko ateityje gali kilti problemų su pensija.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad Gintauto Palucko lyderiaujama dabartinė valdančioji dauguma iš esmės skiriasi nuo anksčiau buvusių koalicijų. Pasak jo, tiek „valstiečiai“ 2016–2020 m., tiek konservatoriai 2020–2024 m. laikotarpiu buvo suformavę disciplinuotus politinius darinius, kuriuose vyravo kone karinė tvarka. Savo ruožtu dabar, konstatuoja F. Jansonas, valdančioji dauguma veikia pagal kitokią koncepciją.