negalia

Sunkios negalios pilnamečius vaikus auginantys tėvai jaučiasi pamiršti valstybės. Atžalos ligos atveju jie teigia negaunantys nedarbingumo, o neįgalumo išmokos jų vaikams tokios mažos, kad net nepavyksta nusisamdyti pagalbos priežiūrai. Be to, dirbantiems tėvams nepriklauso neįgalaus vaiko slauga, todėl atžala kartais juos turi lydėti į darbą. Lietuvos negalios organizacijų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė augina sunkios negalios dukrą Aušrą.

Skaitytojų klausėme, kuris kaimyninės Lenkijos miestas geriausiai pritaikytas negalią turintiems žmonėms. Apklausoje dalyvavo 158 žmonės.  Daugiau kaip pusė apklausos dalyvių (55,1 proc.) įsitikinę, kad labiausiai pritaikytas Lenkijos miestas yra Krokuva.  Antroje vietoje atsidūrė Vroclavas – šiam miestui savo balsus atidavė 23,4 proc. apklaustųjų.  Tik 21,5 proc. spėjo, kad labiausiai pritaikytas miestas yra Gdynė.

Molėtiškiai Ramūnas Pivoras ir jo draugė Gražina Turkina turi judėjimo negalią, bet stengiasi kiek galėdami išsiversti be aplinkinių pagalbos. „Savo jėgomis susiremontavome būstą, prisitaikėme aplinką. Viską stengiamės daryti patys. Po vieną būtų sudėtinga, o kartu viskas pavyksta“, – pasakoja Gražina.  Pora kartu jau beveik trejus metus. Abu šypsosi – jei ne negalia, jie nebūtų susitikę, nebūtų atradę naujos veiklos ir talentų. „Aš esu iš Vilniaus, Ramūnas – iš Molėtų.

„KODĖL mes į negalią įprastai žiūrime su užuojauta ar netgi vengiame, šalinamės jos? KODĖL gi negalime pasižiūrėti į tai kaip į unikalią žmogaus GALIĄ?“ – būsimus atviros diskusijos „(ne)GALIA“ dalyvius intrigavo „TEDxKaunas“ renginių organizatoriai, žadėdami, kad diskusija apie autizmą paskatins įsikūnyti į kitokią nei mums įprasta žmogaus realybę ir pažvelgti į pasaulį šių unikalių žmonių akimis.  „Autistas – tai žmogus labai aukšta kakta, iššokusia į priekį.

Alzheimerio liga kasmet suserga vis daugiau žmonių, bet mažai atvejų diagnozuojama, nes susirgę žmonės nesikreipia į medikus. Ši liga diagnozuojama tik vienam iš 4 sergančiųjų.  Alzheimerio liga nesirenka ir gali užklupti visiškai netikėtai, vis dėlto gydytojai tvirtina, kad jos galima išvengti savo smegenis verčiant nuolat dirbti: patariama skaityti knygas, spręsti kryžiažodžius, mokytis užsienio kalbų, kasdien sau kelti naujas užduotis.

Skaitytojų klausėme, kas labiausiai padėtų mažinti pandemijos pasekmes psichikos sveikatai. Apklausoje dalyvavo 195 žmonės.  Beveik du trečdaliai (64,6 proc.) apklausos dalyvių įsitikinę, kad pandemijos pasekmes psichikos sveikatai labiausiai padėtų mažinti didesnis profesionalios psichologinės pagalbos prieinamumas.  21,6 proc. norėtų daugiau galimybių psichologinę pagalbą gauti telefonu ir internetu.  13,8 proc.

Vilnietė Vilija (vardas pakeistas) kurį laiką gyveno įprastai – baigė magistro studijas, sėkmingai dirbo, sukūrė šeimą. Tiesa, moterį retsykiais vargino nuotaikų kaita, bet tai pernelyg netrikdė. Problemos prasidėjo, kai Vilija susilaukė pirmagimės – tada jai diagnozuotas bipolinis sutrikimas.

Sakoma, kad žaibas antrąkart į tą pačią vietą netrenkia, tačiau tai, atrodo, negalioja Gintarės ir Tomo Plungių šeimai, gyvenančiai Priekulėje. Jų penkerių metukų dukrai Medai nuo kūdikystės buvo diagnozuotas mišrus specifinis raidos sutrikimas, kitokia epilepsija ir regos nervų subatrofija. Per penkerius metus mergaitė turėjo daug reabilitacijų ir gydymų, po kurių sustiprėjo ir buvo labai pažengusi.

Skaitytojų klausėme, ar turintiesiems psichikos negalią turėtų būti taikomos išimtys gauti paramą savam verslui. Apklausoje dalyvavo 383 žmonės.  Daugiau kaip pusė apklausos dalyvių (61 proc.) įsitikinę, kad turintiesiems psichikos negalią išimtys gauti paramą savam verslui turėtų būti taikomos.  27,4 proc. dalyvavusiųjų mano, kad išimčių daryti nereikėtų.  11,5 proc. apklausos dalyvių neturėjo nuomonės, sakė, kad šis klausimas jiems neaktualus.

Neįgali mergina užregistruota prastovoje, nes įmonės, kurioje ji dirba, veikla yra uždrausta karantino metu. Mergina negavo valstybės mokamos prastovos dalies ir baiminasi, kad ją galėjo prarasti vien dėl to, kad gauna neįgaliojo pašalpą. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Miglė (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.). Mergina turi antro lygio neįgalumą, bet, kaip pati sako, tai jai niekada netrukdė susirasti darbą.

Gegužės pirmąją savaitę minima Trapių kaulų sindromo diena. Turintieji šį sindromą vadinami stikliniais žmonėmis, nes jų kaulai gali sulūžti net ir, atrodytų, visai be priežasties. Orinta Kerbelienė atvirai pasakoja, ką tenka išgyventi auginant traputį – taip švelniai šios bendruomenės nariai vadina vieni kitus.

Universalaus dizaino sąvoka vis dažniau minima įvairiuose pranešimuose, konferencijose, įtraukiama į teisės aktus, tačiau iki šiol nebuvo įrankio, galinčio padėti įvertinti, kaip šių principų laikomasi praktiškai.

Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) paskelbė gerą žinią: virtualioji biblioteka ELVIS, internete nemokamai prieinama garsinių knygų platforma, karantino metu atveria duris platesniam vartotojų ratui. Registruotis prie ELVIS dabar paprasčiau – nereikia pateikti skaitymo sunkumus įrodančios medicininės pažymos.  Plačiau apie šią iniciatyvą ir LAB darbą karantino metu pasakoja LAB Informacinių išteklių skyriaus vedėja, Disleksijos centro koordinatorė Dalia Balčytytė.

Skaitytojų klausėme, kiek procentų vaikų turi autizmo spektro sutrikimų. Apklausoje dalyvavo 767 žmonės.  Trečdalis (31,6 proc.) pasirinko teisingą atsakymo variantą – skaičiuojama, kad autizmo spektro sutrikimą turi 1,7 proc. vaikų.  Dauguma (56,1 proc.) dalyvavusiųjų apklausoje buvo įsitikinę, kad autizmo spektro sutrikimą turi 2,1 proc. vaikų.  12,3 proc. manė, kad tokių vaikų yra vos 0,6 proc.

Neapykantos nusikaltimai Lietuvos viešajame gyvenime dar nesulaukia deramo dėmesio, nors teisininkams ir įstatymų leidėjams jie nėra naujiena. Apie neapykantos nusikaltimus kalbama ir Baudžiamajame kodekse. Ar pakankamai – tai jau kitas klausimas.  Lietuvos žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) projektų vadovė GodaJurevičiūtė pastebi, kad šiek tiek skiriasi Lietuvos baudžiamajame kodekseir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) siūloma šiųnusikaltimų samprata.

Visi gerai žinome posakį „Nėra to blogo, kas neišeitų į gera“. Karantino metu jis pasidarė ypač aktualus, mat užvėrę namų duris daugelis pasinėrė į naujos veiklos paieškas. Tauragiškis Petras Kasanavičius prisiminė kartu su tėčiu vaikystėje gamintus medinius kardus ir tai, kaip nedideliu įkaitintu įrankiu ant jo rankenos degindavo ornamentus. Beliko tik šį įrankį susirasti...  Išeidami iš namų dabar visi užsidedame apsaugines veido kaukes, o Petras ją dėvi net ir kambaryje.

Šiaulių sanatorinė mokykla – vienintelė Lietuvoje, kur teikiamos ir mokymo, ir gydymo paslaugos. Ji skirta vaikams, turintiems judesio ir padėties sutrikimų bei sergantiems lėtinėmis neurologinėmis ligomis. Paskelbus karantiną visi mokiniai mokosi nuotoliniu būdu. Pasak mokyklos direktorės Lijanos Giedraitienės, sėkmę galima pasiekti tik tada, kai tėvai, globėjai ar rūpintojai įsitraukia į nuotolinį ugdymą, padeda vaikams ir bendradarbiauja su mokyklos darbuotojais.

Vis dažniau įvairios Lietuvos nevyriausybinės ar tarptautinės organizacijos, visuomenės veikėjai atkreipia dėmesį į COVID-19 pandemijos metu blogėjančią psichosocialinę situaciją. Ypač pažeidžiami yra ir dėl karantino darbo netekę, ir negalią turintys žmonės, senjorai, šeimos su vaikais, smurtą artimoje aplinkoje patiriantys vaikai ir suaugusieji.

Regina Gavėnytė originalius margučius pradėjo kurti vos nurimus didžiosioms žiemos šventėms – ruošėsi velykinei mugei. Tauragiškiai jau buvo įpratę prieš didžiąsias metų šventes įdomesnių dovanų ar šventinių akcentų ieškoti mieste įsikūrusiame Adakavo socialinių paslaugų namų Tauragės neįgaliųjų reabilitacijos padalinyje. Deja, šalyje paskelbtas karantinas pakoregavo visus planus – mugė neįvyks, o moters sukurtoms Velykų puošmenoms teks palaukti geresnių laikų.

Eivutei nustatytas Angelmano sindromas. Dauguma šį retą sindromą turinčių vaikų nevaikšto, nekalba, tačiau Eivutės mama Agnė deda visas pastangas, kad mergaitė būtų kuo savarankiškesnė, ir sako, kad dukros Eivos gimimas – galbūt geriausias jai gyvenime nutikęs dalykas.  Agnė Krylavičiūtė nesijaučia likimo nuskriausta ar nelaiminga – ji neturi tam laiko.

Naujojoje Akmenėje gyvenanti Marina Bakienė per karantiną nesėdi rankų sudėjusi. „Negaliu nepadėti kitiems – toks mano būdas. Dievas man davė talentų, gabumų, negaliu jais nesidalinti. Kasvakar pamąstau – ką šiandien gero padariau žmonėms? Tik perkračiusi mintis užmiegu ramiai“, – sako Marina.  Moteris visada buvo linkusi padėti kitiems, dažnai – be atlygio. Dabar ji ne tik siuva apsaugines kaukes, bet ir kitus sielos ligomis sergančius žmones skatina ieškoti prasmingos veiklos.

Panevėžietė Dalė Oniūnienė karantino laiką leidžia ir šv. Velykoms ruošiasi kartu su dviem anūkėmis. Karinai – 17, o autizmo spektro sutrikimą turinčiai Serenai – 15. Vyriausias anūkas Raimilas jau kuris laikas gyvena Olandijoje, jam 24-eri. Prieš 26 metus našle likusi Dalė prieš penkerius metus palaidojo ir savo vienturtę dukrą Astą, bet jau nuo 2010-ųjų beveik ant jos vienos pečių gulė rūpestis trimis dukters vaikais.  Serena gimė 2004 metais, prieš pat Kalėdas.

Vilniaus neįgaliųjų dienos centro (VNDC) lankytoja Aldona Garliauskienė, turinti judėjimo negalią, neįgaliojo vežimėliu judantis Saulius Cibulskas ir kiti centro lankytojai patys stebisi, kad karantino metu neturi nė minutės atokvėpio – kiekvieną dieną bendra veikla vyksta nuotoliniu būdu. VNDC grupėje „Darbelių kambarys“ nuotoliniu būdu centro lankytojai margina margučius, grupėje „Sveikatingumas ir sportas“ sportuoja. Kaip jiems tai pavyksta? Pasakoja VNDC darbuotojai ir lankytojai.

Balandžio 6 d. Tarptautinis negalios aljansas (International Disability Alliance) ir Europos negalios forumas (European Disability Forum) surengė internetinį seminarą „Negalia ir koronavirusas: diskriminacija teikiant skubią pagalbą“.  Seminare diskutavo, į auditorijos klausimus atsakė Tarptautinio negalios aljanso vykdomasis direktorius Vladimiras Cukas, Europos negalios forumo direktorė Catherine Naughton ir Italijos negalios forumo atstovė Luisa Bosisio Fazzi.

Lietuvoje vykstančios deinstitucionalizacijos, arba tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų, tikslas – perkelti žmones iš valstybinių globos įstaigų į grupinio, savarankiško gyvenimo namus ar apsaugotą būstą, parengti juos savarankiškam gyvenimui. Nors globos įstaigose dar tebegyvena 6,5 tūkstančio žmonių, pastaruoju metu atsirado ir alternatyvų. Lietuvoje jau veikia 26 grupinio gyvenimo namai, išbandytas apsaugoto būsto projektas.

Lietuvos specialiosios olimpiados programos „Jaunieji atletai“ dalyviai, karantino sąlygomis priversti likti namuose, nenustoja sportuoti – specialiųjų poreikių turintys vaikai ir jų treneriai susitinka nuotoliniu būdu. „Kad ir kokios aplinkybės šalyje ar pasaulyje, vaikai turi išlieti savo energiją“, – sako šios programos koordinatorė Aušra Kriškoviecienė. Trenerė sukūrė uždarą feisbuko grupę, kurioje treneriai metė sporto iššūkį vaikams ir jų tėveliams.

Vienam vilkaviškiečiui ištvermės, jėgų ir kantrybės galėtų pavydėti daugelis. Vyras jau 30 metų nepasikelia iš lovos – apatinė kūno dalis sukaustyta negalios. Tačiau suvalkietis nedejuoja, nesiskundžia, o rado išeitį, kaip turiningiau leisti dienas. Jis drožia iš medžio. Ir drožia ne bet kaip, o lovoje kniūbščias. Vilkaviškietis Vidmantas Kojutis išsimatuoja, kiek kiaušinių išeis iš šio medžio gabalo. Vyras ruošiasi Velykoms – daro medinius kiaušinius.

Šiauliečiui Laurynui – jau dvidešimt. Vaikinas iki šiol nemoka apsirengti, susisagstyti sagų, užrakinti durų, bet žino visus pro namus važiuojančių autobusų tvarkaraščius ir gali negalvodamas pasakyti, kokia savaitės diena buvo bet kuri data. Pasak vaikino mamos Vidos, autistiški žmonės yra labai skirtingi. Jai iki šiol nepavyko sutikti nė vieno panašaus į jos Lauryną.  Vida pasakoja ilgai netikėjusi tuo, kad jos Laurynas turi autizmo bruožų: „Diagnozė sūnui buvo nustatyta labai keistai.

Nuo kovo 9 dienos visos tiesiogiai per televiziją transliuojamos oficialios kovai su koronaviruso pandemija skirtos spaudos konferencijos verčiamos į gestų kalbą. Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) prezidentas Kęstutis Vaišnora džiaugiasi, kad aukščiausios šalies institucijos labai greitai reagavo į LKD prašymą užtikrinti kurčiųjų bendruomenės poreikį visuomenei svarbią operatyvią informaciją gauti jai suprantama kalba.

Ką tik mažo stebuklėlio sulaukusiems tėvams išgirsti žodžius: „Duodame kūdikiui 24 valandas, po kurių jis arba išgyvens, arba mirs“ – lyg peiliu durti į širdį. Tokio dūrio sulaukė Anželika ir Dainius Judickai, kurie nuo pirmos jų mergaitės akimirkos šiame pasaulyje pradėjo kasdienę kovą dėl jos gyvybės. Vos 5 mėnesių Deimantės mama Anželika pasakoja, kad žodžiais sunku apibūdinti tai, kas dėjosi tėvų galvose, kai jie sužinojo, kad gali prarasti savo ką tik gimusią dukrą.

Skaitytojų klausėme, ko labiausiai reikia, kad Dauno sindromą turintys vaikai galėtų mokytis bendrojo ugdymo mokyklose. Apklausoje dalyvavo 402 žmonės.  40,6 proc. dalyvavusiųjų apklausoje įsitikinę, kad pirmiausia reikėtų formuoti pozityvų visuomenės požiūrį.  39,4 proc. norėtų, kad būtų ruošiama daugiau specialiųjų pedagogų, mokytojo padėjėjų.  12 proc. apklaustųjų siūlo mažinti mokinių skaičių klasėse.  8 proc. mano, kad reikėtų keisti pedagogų nuostatas.

2007 metais Jungtinių Tautų Organizacijos iniciatyva balandžio 2-oji paskelbta Pasauline autizmo supratimo diena. Balandis jau daugelį metų visame pasaulyje minimas kaip supratimo apie autizmą mėnuo.  Autizmo spektro sutrikimų turintys asmenys kitaip suvokia aplinką, todėl autistiškiems vaikams reikalinga sisteminga pagalba, kad užaugę galėtų gyventi visavertį gyvenimą.  Kauno Prano Daunio ugdymo centre kuriama tokiems vaikams palanki aplinka.

Šalyje įvedus karantiną, kai daugelis žmonių užsidarė namuose, kilo grėsmė, kad be pagalbos liks tie, kuriems jos reikia labiausiai, – negalią turintys, senyvi žmonės. Pasidomėjome, ar nenutrūko pagalba jiems savivaldybėse.

Įprastinį pasaulio ritmą išderinusi koronaviruso pandemija griauna viską – suplanuotus kultūros renginius, sporto varžybas, atostogų planus. Atšauktas ir Nyderlanduose, Roterdame, turėjęs vykti „Eurovizijos“ dainų konkursas, į kurį ruošėsi keliauti ir trys socialinio projekto „Draugystė veža“ nugalėtojų poros. Vis dėlto organizatoriai ragina neprarasti vilties ir sako, kad šių metų nugalėtojai tikrai vyks į, tikėkimės, kitais metais vyksiantį konkursą.

Trečia savaitė Lietuva gyvena griežto karantino sąlygomis. Įvairių negalių turintys žmonės – taip pat. Paskelbus karantiną jiems galioja tie patys reikalavimai, tos pačios elgesio, bendravimo taisyklės, kaip ir kitiems Lietuvos gyventojams, tačiau kartu kyla papildomų sunkumų, ypač vienišiems, turintiems sunkią negalią.  „Kiekviena negalia lemia specifines galimybes, – sako Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) administracijos direktorė Henrika Varnienė.

Arkadijus Vinokuras – rašytojas, žurnalistas, teatro ir judesio aktorius. Sovietmečiu jis aktyviai priešinosi režimui, dalyvavo kuriant Baltijos valstybių jaunimo antisovietinę pogrindinę organizaciją. Nesyk areštuotas ir kalintas, uždarytas psichiatrijos ligoninėje, Arkadijus nepalūžo. Sovietmečiu gautas „baltas bilietas“, reiškęs, kad žmogus turi sunkią negalią, nesutrukdė jam tarnauti Izraelio kariuomenėje, aktyviai darbuotis Švedijoje ir prisidėti prie Lietuvos kariuomenės kūrimo.

Panevėžietė Laimutė Morkūnaitė motociklininko pažymėjimą įgijo daugiau kaip prieš 40 metų, kai buvo sveika. Susirgusi išsėtine skleroze pradėjo vairuoti ir automobilį. Šią ligą jai medikai diagnozavo prieš 24 metus, bet pasakiusi sau, kad ne liga ją valdo, o ji ligą, moteris nė karto nestabtelėjo ir negailėjo savęs. Dar aistringiau atsidavė savo pomėgiams, atrado naujų, o nuolatiniu bendrakeleiviu pasirinko pozityvų požiūrį į viską, kad ir kas nutiktų.

Karolina Zakarauskaitė, po studijų užsienyje grįžusi į Lietuvą ir prisijungusi prie programos „Kurk Lietuvai“, sako, kad negalia jos gyvenime egzistavo nuolatos. Sąvoką „kitoks“ prisimena pirmą kartą išgirdusi būdama aštuonerių, kai tėtis aiškino, kad jos jaunesnysis brolis Kasparas turi Dauno sindromą.

Šeimos kortelė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva, kuria siekiama padėti šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų arba prižiūrinčioms (slaugančioms) bet kokio amžiaus neįgalų vaiką. Naudodamosi kortele jos gali pigiau įsigyti įvairių prekių ir paslaugų ar pramogauti. Šia kortelę užsisakė jau per 18 tūkst. šeimų, o nuolaidas siūlo 178 partneriai.

Moterų ir mergaičių su negalia pažeidžiamumas, galimas smurtas prieš jas net artimoje aplinkoje – beveik neanalizuota, neatskleista tema. Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) prezidentės Dovilės Juodkaitės teigimu, tik dabar pradedame aktyviau kalbėti apie jų situaciją, gynimą, atstovavimą.

Jungtinių Tautų Organizacijos iniciatyva nuo 2012 metų kovo 21-ąją minima Pasaulinė Dauno sindromo diena. Trečio mėnesio 21-oji diena pasirinkta neatsitiktinai – Dauno sindromą turintys asmenys turi tris 21-ąsias chromosomas vietoj dviejų. Papildoma chromosoma nulemia šį sindromą turinčių žmonių fizinius, sveikatos, raidos, charakterio ypatumus.

Skaitytojų klausėme, kokios socialinio taksi funkcijos. Apklausoje dalyvavo 95 žmonės.  Net 91,4 proc. apklausos dalyvių žinojo teisingą atsakymą – socialinio taksi funkcijos yra neįgaliųjų pavėžėjimas ir palydėjimas.  Tik 5,4 proc. dalyvavusių apklausoje spėjo, kad socialinio taksi funkcijos – maisto pristatymas, o likusieji 3,2 proc. manė, kad socialinis taksi vežioja socialinių įstaigų klientus.

„Balandžio mėnesį pirmą kartą būčiau skridusi į Italiją. Labai norėjau, labai laukiau. Kai išgirdom apie koronavirusą, supratom, kad kelionė tikriausiai neįvyks“, – sako panevėžietė Daiva Riliškytė. Kalbamės telefonu, ir negaliu atsistebėti sklandžia Daivos kalba ir logišku mąstymu. Daiva, kuriai gegužę sueis 42-eji, turi Dauno sindromą. Ji kartu su grupe Panevėžio jaunuolių dienos centro lankytojų ir darbuotojų ruošėsi dalyvauti projekto „Dienos centrai be sienų“ partnerių susitikime Italijoje.

Sergantys genetinėmis nervų ir raumenų ligomis, susibūrę į asociaciją „Sraunija“, save vadina ypatinga šeima. Šios asociacijos prezidentė Kristina Antanavičienė, pati auginanti neįgalų sūnų, sako, kad į asociaciją susibūrę žmonės įveikia neįveikiamas kliūtis, kovoja su vidiniais ir išorės demonais, tačiau kitiems spinduliuoja šviesą.

Neįgaliųjų reikalų departamentas (NRD) penkiose savivaldybėse – Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus ir Marijampolės – surengė universalaus dizaino (UD) seminarus. Jie skirti regionų savivaldybių sveikatos, socialinių reikalų, švietimo, kultūros, sporto, susisiekimo, miesto planavimo specialistams ir nevyriausybinių organizacijų atstovams.

Lietuvoje daugiau nei 6,5 tūkst. negalią turinčių žmonių tebegyvena ilgalaikės globos namuose. Didžioji dalis po valdiškas įstaigas blaškomi nuo kūdikystės, todėl neturi savarankiško gyvenimo įgūdžių, pasitikėjimo savimi, motyvacijos dirbti ir užsidirbti.

Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF) kovo 13 d. paskelbė į lietuvių kalbą išverstą Europos neįgaliųjų forumo (EDF) kreipimąsi į Europos valstybių ir institucijų lyderius. Atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtą pandemiją dėl koronaviruso ir neproporcingai didelę riziką dėl jos pasekmių negalią turintiems žmonėms, EDF parengė rekomendacijas sprendimų priėmėjams, kuriomis siekiama sumažinti riziką, su kuria susiduria negalią turintys žmonės.

Valentina Teleišienė gimė ir augo Kaune. Šiuo metu ji su sunkią negalią turinčiu vyru džiaugiasi gyvenimu vienkiemyje. Apsigyventi ištuštėjusioje tėvų sodyboje praėjusių metų birželį jiems pasiūlė Valentinos vaikystės draugė, žinoma dainininkė Jolanta Naruševičiūtė.  „Niekada neįsivaizdavau, kad galėčiau gyventi kaime. Nejutau potraukio žemės darbams. Net nuvažiavusi pas tėtį į vienkiemį nueidavau tik iki šiltnamio nusiskinti agurko ar pomidoro.

Lietuvos nepriklausomybės 30-ųjų metinių išvakarėse pagerbti Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatai – 12 menui savo gyvenimą paskyrusių žmonių. Tarp jų – ir daugybės parodų autorė ir bendraautorė dailininkė Audronė Petrašiūnaitė.  „Kultūros ir meno žmonės yra tie, kurie mąsto kritiškai, kurie formuoja kritiškai mąstančius žmones, o to kiekvienai stipriai visuomenei ypač reikia.