nedarbingumo išmoka

Lietuva pirmauja Europoje pagal jaunimo nedarbą 15-24 metų amžiaus grupėje. Kodėl jauni žmonės neieško darbo, o vyresni dirba ilgiau? Kokios nedarbo išmokos yra kaimyninėse šalyse, ar reikėtų keisti tvarką Lietuvoje? Apie priežastis, kodėl jaunimas nebenori dirbti, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja darbo rinkos ir komunikacijos specialistė Rita Karavaitienė ir ekonomistas Algirdas Bartkus.

Pensinio amžiaus didėjimas Lietuvoje kelia vis daugiau klausimų – ar jis turėtų būti vienodas visiems, ar atsižvelgti į profesijos pobūdį? Vis dažniau kyla diskusijų, kaip darbo pobūdžio pokyčiai ir fizinio bei protinio darbo skirtumai turėtų paveikti išeinant į pensiją.

Sirgti ar slaugyti sergantį vaiką nėra malonu, taip pat nemalonu pačiame darbo įkarštyje darbdaviui pranešti, kad dėl ligos liksite namuose ir nepasirodysite. Viskas tampa dar sudėtingiau, jei biuletenį tenka imti jau antrą kartą tik prasidėjus bandomajam laikotarpiui. Į tokią situaciją pakliuvusi moteris teiravosi, ką daryti, jei per pirmas 3 savaites naujoje darbovietėje antrą kartą susirgo vaikas: „Todėl teks antrą kartą imti nedarbingumą.

Ne paslaptis, kad dėl sunkių sveikatos sutrikimų žmonės Lietuvoje gali gauti neįgaliojo statusą ir išmoką, jei jų darbingumas vertinamas ne daugiau kaip 55 proc. Pažymėtina, kad negalia gali būti laikoma ne tik bloga fizinė būklė, bet ir psichikos sutrikimai. Specialistų teigimu, žmonės kreiptis dėl neįgalumo patys negali – siuntimą su išsamiu būklės aprašymu tarnybai turi parengti gydytojas. Svarbu tai, kad bet kuri psichikos liga, pavyzdžiui, depresija, kiekvienam žmogui gali būti skirtinga.

„Sodra“ kasdien sulaukia bent keleto prašymų patikrinti, ar nedarbingumo pažymėjimą gavęs žmogus išties serga. Vasarą padaugėja tokių, kurie nusprendžia pagudrauti – apsimeta negaluojančiais ir nedarbingumą naudoja kaip laisvadienius. Kaip valdininkai išsiaiškina tiesą ir kas gresia tokiems tariamiems pacientams, laidoje „Dienos komentaras“ atsako „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.