Socialiniuose tinkluose išplitus teiginiams, kad net ir nedidelis alkoholio kiekis kraujyje gali užkirsti kelią ligos išmokai gauti, „Sodros“ atstovė spaudai Malgožata Kozič pabrėžia: įstatymas nenumato konkrečios promilių ribos, tačiau pats alkoholio vartojimo faktas tam tikrais atvejais gali tapti pagrindu išmokos neskirti.
Konkrečios promilių ribos nėra, bet taisyklės griežtos
Viešojoje erdvėje pastaruoju metu buvo teigiama, kad asmeniui, kurio kraujyje nustatoma daugiau nei 0,4 promilės alkoholio, ligos išmoka pagal įstatymus jau nebepriklauso. Tačiau, kaip aiškina „Sodra“ atstovė spaudai, jokia konkreti promilių riba įstatyme nėra įtvirtinta.
Pasak jos, Ligos socialinio draudimo įstatymas nenumato tikslaus leistino promilių skaičiaus, kuris būtų taikomas visais atvejais. Vertinimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių ir situacijos, kurioje asmuo patyrė traumą.
Skirtingiems atvejams galioja skirtingos taisyklės, kurios yra patvirtintos sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų.
„Pavyzdžiui, jei žmogus susižeidė darbe, atlikdamas kokias nors darbines funkcijas, ir buvo pavartojęs alkoholio – jis išmokos tikrai negaus, nes tokiais atvejais leistinas alkoholio kiekis kraujyje yra 0 promilių“, – aiškina M. Kozič.
Kada ligos išmoka nemokama
Esminė nuostata, anot M. Kozič, yra susijusi su nedarbingumo pažymėjimu. Jei asmuo tampa nedarbingas būdamas paveiktas alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jam nėra išduodamas nedarbingumo pažymėjimas.
Vietoje jo išduodama tik medicininė pažyma, pateisinanti neatvykimą į darbą, tačiau ji nesuteikia teisės į piniginę išmoką.
„Jeigu nėra nedarbingumo pažymėjimo, ligos išmoka nėra skiriama“, – pabrėžia M. Kozič.
Tai reiškia, kad net ir tuo atveju, kai žmogus susižaloja pats, pavyzdžiui, nugriūdamas mieste po vakarėlio, ligos išmoka jam gali nepriklausyti.
Išimtys: kai žmogus pats nekaltas
Vis dėlto yra situacijų, kai ligos išmoka gali būti mokama net ir tada, jei asmuo buvo pavartojęs alkoholio. Tai taikoma tais atvejais, kai žmogus nuo įvykio nukentėjo dėl aplinkybių, kurių pats nekontroliavo ir prie kurių sukūrimo neprisidėjo.
„Tarkime, žmogus ėjo gatve po vakarėlio, buvo pavartojęs alkoholio, ir į jį atsitrenkė dviratininkas ar kitas eismo dalyvis. Jei pats nukentėjusysis nebuvo atsakingas už įvykį, tai laikoma išimtine situacija“, – aiškina „Sodros“ atstovė.
Tokiu atveju norint gauti išmoką būtina turėti policijos ar kitos teisėsaugos institucijos išvadą, kurioje būtų detaliai aprašytos įvykio aplinkybės. Remiantis šiais dokumentais gydytojas gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą, o „Sodra“ – skirti ligos išmoką.
M. Kozič pabrėžia, kad gydytojas pats nevertina, kas ir kaip įvyko. Jo funkcija – gydyti pacientą ir nustatyti diagnozę. Visa informacija apie nelaimingo atsitikimo aplinkybes turi būti patvirtinta atskirų institucijų dokumentais, dažniausiai – policijos pažyma.
„Sodra“ sprendimus priima remdamasi tais dokumentais, kurie yra gauti iš gydymo įstaigos ir kitų atsakingų institucijų. Jei nėra patvirtinta, kad žmogus nukentėjo ne dėl savo kaltės, laikoma, kad alkoholis turėjo įtakos nedarbingumui ir ligos išmoka nėra mokama.
Net vienas kokteilis gali turėti pasekmių
Paklausta, ar realu, kad žmogus, išgėręs vieną kokteilį ar porą taurių vyno, susižeidžia ir dėl to negauna ligos išmokos, „Sodros“ atstovė atsako aiškiai – taip, tai įmanoma.
„Jei medicininės apžiūros metu nustatoma, kad asmuo buvo paveiktas alkoholio, procedūros numato, jog nedarbingumo pažymėjimas neišduodamas“, – aiškino ji .
Todėl gyventojams primenama: net ir, atrodytų, nedidelis alkoholio kiekis patyrus traumą gali lemti ne tik sveikatos, bet ir finansines pasekmes.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
