nanodalelės

Žinių radijas Pasitelkdami technologijas, mokslininkai įprastas chemines medžiagas suskaido į mikroskopines nanodaleles, kurios, pasirodo, gali turėti kitokių savybių nei pradinė medžiaga. Dėl šių savybių nanodalelės plačiai naudojamos kosmetikos, kuro, dažų, tekstilės, elektronikos, vaistų, sporto įrankių pramonėje. Teigiama, kad į nanodaleles vis dažniau ėmė dairytis ir maisto pramonės atstovai.

Parduotuvėse galima pamatyti vis daugiau žmonių, skaitančių produktų etiketes. O kaipgi kitaip? Juk jeigu anksčiau pardavėjos paprašydavai, pavyzdžiui, duonos, tai ir paduodavo tos vienintelės rūšies, kurią turėdavo. Tai dabar šiam produktui skirtas visas skyrius. Deja, kartais net ir skaitant etiketes, sunku suprasti, kuo vienas produktas skiriasi nuo kito.

Šveicarų mokslininkai sukūrė metodą, kuris nanodaleles paverčia pagalbiniais antikūnais, leidžiančiais greičiau išvalyti organizmą nuo virusų ir įveikti ligą. Biotechnologai jau svarsto galimybę panaudoti sintetines nanodaleles kamieninių ląstelių pernešimui į reikiamas organizmo vietas, rašo „Ars Technica“. Dabar Šiaurės Vakarų Šveicarijos taikomųjų mokslų ir menų universiteto tyrėjai teigia radę būdą nanodaleles panaudoti kaip pagalbinius antikūnus, skirtus kovoti su užkrečiamomis ligomis.

Manipuliuoti mikrodalelėmis (įskaitant atskiras ląsteles), pasitelkiant vadinamąjį lazerio poveikiu grindžiamą optinį pincetą, jau senokai nėra problema. Tačiau nanodalelių paėmimas ir perkėlimas į kitą vietą yra daug sudėtingesnė užduotis. Teoriškai su optiniu pincetu galima perkelti maždaug 10 nm dydžio daleles, tačiau toks instrumentas pareikalaus galingiausių lazerių bei labai sudėtingos, daug energijos vartojančios įrangos, todėl eiliniams mokslo centrams tai yra per brangus malonumas.

Elektronų judėjimo laidininke tyrimai yra esminis dalykas tobulinant elektroninius ir elektromechaninius įrenginius. Daugeliu atvejų viską lemia elektromagnetinis laukas, kurį veikiantys dėsniai labai panašūs į šviesos sklidimo dėsnius. Šiuolaikinės kompozitinės medžiagos leidžia pasiekti optinio „nematomumo“ efektą, kai šviesos spinduliai tarsi apgaubia daiktą už jo vėl atstatydami pradinę savo kryptį.

Kas sukelia alergijas, plaučių ar net smegenų ligas, reguliuoja klimatą? Už tai labai dažnai atsakingos Žemės atmosferoje kybančios įvairaus dydžio bei sudėties dalelės, vadinamos aerozoliais. Kadangi pastaruoju metu vis daugiau tokių nanodalelių atsiranda dėl žmogaus veiklos, labai svarbu įvertinti jų poveikį mūsų sveikatai ir planetos klimatui.

JAV Notre Dame universiteto mokslininkai išrado naują šviesai jautrią medžiagą, galinčią versti saulės šviesą elektros energija. Šis išradimas atveria kelią saulės baterijų dažams, kuriais nudažyti pastatai ar technika tiektų nemokamą energiją, sakoma universiteto pranešime. Skelbiama, kad šios medžiagos pagrindas – titano dioksido ir kadmio sulfido nanodalelių vandeninis - spiritinis tirpalas. Medžiaga panaši į  pastą.

Visai neseniai Maršalo universitete (JAV) atlikti tyrimai atskleidė, jog cerio oksido nanodalelės, kurias įprasta naudoti siekiant pagerinti dyzelino efektyvumą, gali iš plaučių pasiekti kepenis ir šis procesas yra susijęs su kepenų žalojimu. Duomenys, kuriuos surinko Erikas Blau (Eric Blough) kartu su kolegomis iš Maršalo universiteto Diagnostinių nanosistemų centro, rodo, jog gyvūnų, kurie buvo veikiami šiomis nanodalelėmis, kepenyse susidaro cerio koncentracijos padidėjimas.

Čalmerso technologijos universiteto (Švedija) tyrėjai sukonstravo labai paprastą nanoanteną, kuri sugeba raudoną ir mėlyną šviesą nukreipti priešingomis kryptimis. Įdomu tai, kad antenos matmenys yra mažesni už išsklaidomos šviesos bangos ilgį. Šis darbas, aprašytas šios savaitės prestižinio žurnalo „Nature Communications“ numeryje, gali padėti sukurti optinius nanojutiklius, kurie aptiktų itin menkas dujų arba biomolekulių sankaupas.