nacionalinis saugumas

Pirmadienio naktį Varėnos rajone nukritęs dronas yra ukrainietiškas, patvirtino premjerė Inga Ruginienė, kuri pridūrė, kad dronas buvo skirtas atakai prieš Rusiją.  Po Nacionalinės saugumo komisijos posėdžio premjerė Inga Ruginienė nurodė, kad į Lietuvą įskridęs dronas priklauso ukrainiečiams.

Europos Komisija (EK) patvirtino, kad Lietuva gali perskirstyti 618,4 mln. eurų – apie 10 proc. ES fondų lėšų – naujiems prioritetams. Lėšos bus skirtos gynybai, atsparumui, kariniam mobilumui, kritinės svarbos ir dvejopos paskirties infrastruktūrai bei kitoms svarbioms sritims, pranešė Finansų ministerija. „Lietuva, kaip ES rytų pasienio valstybė, dėl kaimynystės su šalimis agresorėmis susiduria su išskirtiniais ekonominiais, socialiniais, saugumo ir atsparumo iššūkiais.

Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė metinį grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimą. Jame aptartos Rusijos, Baltarusijos bei Kinijos keliamos grėsmės Lietuvai, hibridiniai pavojai ir ekstremizmo bei terorizmo apraiškos. Apie tai, kaip galime įvertinti Lietuvos saugumą ir kokių priemonių privalome imtis, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su Atsargos majoru Dariumi Antanaičiu ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu Dainiumi Gaižausku.

Praėjusiais metais 1 721 Baltarusijos ir Rusijos pilietis buvo pripažintas grėsme Lietuvos saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, trečiadienį pranešė Migracijos departamentas. Remiantis departamento duomenimis, didžioji dalis sprendimų buvo priimta dėl baltarusių. Institucija nustatė, kad grėsmę valstybės saugumui kelia 1 634 Baltarusijos piliečiai.

Lietuva turėtų ruoštis galimam karui su Rusija anksčiau nei 2030-aisiais. Vyriausybėje Krašto apsaugos ministerija pristatė Naują nacionalinio saugumo strategiją, kurioje pagrindinis dėmesys grėsmėms iš rytų. Esą Rusija sugeba ne tik kariauti Ukrainoje, bet ir tuo pat metu pildyti savo sandėlius: ruoštis ateities konfliktams.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Tarpušventis, Premjerė Inga Ruginienė atostogauja, o likę ministrai ir juos pavaduojantys asmenys susitiko nuotoliu.

Jungtinių Valstijų neseniai paskelbta nacionalinio saugumo strategija sulaukė plačios kritikos Europoje. Daugelis Europos politikų ir ekspertų teigia, kad dokumente akcentuojamos JAV prioritetinės interesų sferos gali kelti įtampą transatlantiniuose santykiuose. Ypač nerimą kelia strategijoje numatyta stipresnė konfrontacija su tam tikromis pasaulio galiomis, kuri, pasak kritikų, gali destabilizuoti regioninį saugumą.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, kad šaliai išsiuntus karius prisidėti prie taikos palaikymo pajėgų Ukrainoje, būtų prašoma sąjungininkų kompensuoti atsivėrusias spragas dislokuojant daugiau pajėgumų Lietuvoje.

Latvijoje 841 Rusijos piliečiai iki rudens pabaigos privalės išvykti iš šalies, nepateikę dokumentų prašymui dėl ES nuolatinio gyventojo statuso gauti. Vienas iš reikalingų dokumentų šiam statusui gauti – tai valstybinės kalbos mokėjimo įrodymas. Ekspertai sako, kad toks latvių sprendimas yra nuoseklus, o tokiu būdu siekiama didint šalies nacionalinį saugumą.

Ministrų kabinetas pritarė, kad žemės ūkio ir maisto sektoriai būtų pripažinti svarbiais nacionaliniam saugumui. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtą projektą dar turės priimti Seimas, parlamentui bus siūloma papildyti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą. Anot ministro Igno Hofmano, žemės ūkis užtikrina pagrindinius žmogaus fiziologinius poreikius.  „Šis žingsnis svarbus, nes visi turi suprasti, kas yra žemės ūkis ir ką jis mums duoda.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl Žemės ūkio ministerijos siūlymo pripažinti žemės ūkio ir maisto ūkio politiką viena svarbiausių nacionalinį saugumą užtikrinančių Lietuvos vidaus politikos dalių. Siūloma šiuos sektorius pripažinti strategiškai svarbiais, taip užtikrinant šalies gyventojų apsirūpinimą maisto produktais, ypač ekstremaliųjų situacijų ir krizių metu, paskelbus mobilizaciją ar įvedus nepaprastąją ar karo padėtį.

Pastarąją parą Lietuvą talžius audrai, daugelis žmonių pradėjo nuogąstauti dėl valstybinių institucijų gebėjimo pasiruošti ekstremaliai situacijai. Žmonės piktinasi negautomis SMS žinutėmis apie audrą, sutrikusiu mobiliuoju ryšiu, o kai kuriems dar iki dabar neatstatytas elektros ir vandens tiekimas. O atsakingos institucijos sušauktame susirinkime pritaria, kad reikėjo įdėti daugiau pastangų sprendžiant situaciją ir aktyviau bendradarbiauti su visuomene.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuvoje smarkiai sumažėjo tolerancija viskam, kas susiję su šalimi-agresore. Iš valstybės ir ES pusės – kalnas sankcijų už sąsajas su Rusijos karo mašina. Iš įmonių – kiek leidžia sąlygos ir liepia sąžinė – kapitalo evakuacija iš Rusijos. Iš gyventojų pusės – atsiribojimas nuo rusiškų produktų ir blogos karmos taškai įmonėms, kurios vis dar vykdo verslą Rusijoje. Tačiau toks sąmoningumas aplankė ne visus.

Europos Sąjunga išreiškė susirūpinimą, kad Honkongo planas parengti savo nacionalinio saugumo įstatymą gali susilpninti miesto laisves, o verslo lyderiai paragino suteikti daugiau aiškumo. Miesto vykdomosios valdžios vadovas Johnas Lee antradienį pristatė teisės akto pasiūlymą, kuriuo būtų nustatytos naujos saugumo nusikaltimų kategorijos, papildančios esamą nacionalinio saugumo įstatymą, kurį Pekinas primetė 2020 metais.

Seimas ketvirtadienį planuoja apsispręsti dėl pataisų, kuriomis, be kita to, būtų uždrausta profesinės karo tarnybos kariams ne tarnybos tikslais vykti į pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui keliančias valstybes. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimus inicijavo Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pagal projektą, valstybes ar teritorijas, į kurias būtų draudžiama keliauti kariams, turėtų patvirtinti Vyriausybė.

Konservatorių krikdemų lyderiai užsimojo įvesti daugiau tvarkos imigrantams iš trečiųjų šalių: 5 metus Lietuvoje pradirbusiems ir pragyvenusiems atvykėliams, norint likti Lietuvoje, būtų privaloma išmokti lietuvių kalbą. Taip pat siūlo įtraukti saugumo departamentą, kad šis įvertintų, kuriose šalyse Lietuva nori atidaryti vizų išdavimo centrus. Užsimenama, kad netrukus sugriežtinimų sulauks ir baltarusiai.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas penktadienį pavedė partijos Politikos komitetui parengti veiksmų planą dėl nacionalinio saugumo. „Apsikeitėme nuomonėmis apie galimus Lietuvai grėsmingesnius geopolitinius scenarijus, kurie paveiktų ir mūsų nacionalinio saugumo situaciją. (...) Vienodai matome padėtį.

Gabrielius Landsbergis atvirai pripažino – situacija Ukrainos kare prasta. Anot jo, rusai Ukrainoje greičiausiai nebus sustabdyti, todėl karui turi ruoštis ir Lietuva. Jis teigia, kad rusai atsigaus, atkurs pajėgumus ir kovą tęs, o mus nebūtinai išgelbės NATO. Vis dėlto, grėsmingai kalbėdamas, konservatorių lyderis nesakė, ar imsis kokių nors veiksmų stiprinant valstybę. Rusams užpuolus Ukrainą, lietuviai iš pradžių patyrė šoką, o vėliau optimizmo bangą.

Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje figūruojanti mokytoja Ela Kanaitė pasitraukė iš pareigų.

Valstybės gynimo taryba patvirtino gynybos planą. Ar turėsime dar vieną gražų dokumentą stalčiuje, ar tikrai žengėme rimtą žingsnį valstybės gynybos link?  Į šį bei kitus klausimus laidoje „Dienos komentaras“ atsakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui Kęstutis Budrys.

Kitų metų krašto apsaugos biudžeto projekte nenumatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje (VGT) patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją, teigia Prezidentūros ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atstovai.

Lietuva mokosi iš karo Ukrainoje. Netoli Vilniaus jau atsirado pirmasis parkas, kuriame kariuomenė pradėjo kaupti barikadas – prieštankinius ežius, vadinamuosius „drakono dantis“ ir kitas fizines kliūtis, kurios, prireikus, būtų staigiai išdėstomos pasienyje. Perkamos ir minos, kuriomis pasienis būtų užminuotas. O Vyriausybinė komisija nusprendė ir, kam bus draudžiama keliauti į Rusiją, Baltarusiją ir kitas Lietuvai grėsmingas šalis.

Dalis Lietuvoje gyvenančių baltarusių teigia pastebintys prastėjančią baltarusių padėtį Lietuvoje, nes šalyje ima dominuoti pirmenybė nacionaliniam saugumui, o pabėgėlių interesai neva nustumiami į šoną. Baltarusiai kritikuoja, kaip Lietuva kai kuriuos Baltarusijos piliečius skelbia esant grėsme nacionaliniam saugumui – esą tai daroma gerai neįsigilinus į situaciją ir neturint patikimų duomenų.

Vilniaus miesto savivaldybė antradienį pranešė, kad dėl nacionalinio saugumo bus koreguojami Vilniaus ortofotografiniai žemėlapiai, laikinai nebus galimybės peržiūrėti kai kurios infrastruktūrinės informacijos.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį savo pirmojoje kalboje nuo istorinės trečiosios kadencijos pradžios pabrėžė, kad reikia stiprinti nacionalinį saugumą. Praėjusią savaitę Xi Jinpingas tapo įtakingiausiu Kinijos vadovu per kelias kartas, kai buvo perrinktas dar penkeriems metams vadovauti daugiausiai gyventojų turinčiai pasaulio valstybei. Trečia jo kadencija neturi precedento.

Verslininkas Igoris Udovickis ir jos šeimos valdoma logistikos bendrovė „Ferteksos transportas“, ekspedijavusi Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ produkcijos tranzitą per Lietuvą, galutinai pralaimėjo ginčą su vyriausybine strateginių įmonių sandorius tikrinančia komisija dėl jos išvados, kad I. Udovickio ryšiai kelia riziką šalies nacionaliniam saugumui.

Lietuvos teismas galutinai atsisakė atnaujinti bylą dėl  Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) šių metų vasarį nutrauktos sutarties – birželį tas pats teismas pripažino, kad sutartis kėlė grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.

699 Nekilnojamojo turto (NT) objektai – tiek iki šių metų lapkričio 15-os įsigijo Rusijos piliečiai Lietuvoje. Šis skaičius vos keliomis dešimtis mažesnis nei pernai, ir tai, anot politikų, itin rimta problema. Jų teigimu, šaliai deklaruojant rusų ir baltarusių neįsileidimo į šalį politiką, būtina užtikrinti, kad pastarieji negalėtų įsigyti nei namų, nei butų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė parlamento (Aukščiausiosios Rados) priimtą 2023 metų valstybės biudžeto įstatymą, beveik pusė išlaidų skiriant nacionaliniam saugumui ir gynybai. Planuojamos iždo pajamos – 1,33 trln. grivinų, išlaidos – 2,64 trln. grivinų. Deficitą, kuris sudarytų 20,6 proc. tikėtino bendrojo vidaus produkto (BVP), tikimasi padengti didinant skolinimąsi užsienyje. Įstatymu įtvirtinta ribinė valstybės skola 2023-ųjų pabaigoje – 6,423 trln.

Vilniuje neužbaigti statyti Maskvos namai gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Dėl šio statinio sostinės vicemeras Valdas Benkunskas kreipėsi į Statybų inspekciją, paragindamas jį nugriauti. Apie tai V. Benkunskas pranešė antradienį. „Yra praėję visi terminai, kada šito pastato savininkai turėjo nugriauti šitą statinį po teismo sprendimo. Spalio 18 dieną suėjo šita data.

Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas kalbėdamas apie dabar susiklosčiusią energetinę kebeknę Lietuvoje, sako, kad problemų išties daug, bet didžiausios jų – priklausomybė nuo  dispečerinės Maskvoje ir elektros energijos generacijos stygius. Tai, pasak energetikos eksperto, problemos, kurias reikia spręsti skubiai ir negailint lėšų.

Prabėgus dvejiems metams po buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo pažado išleisti vykdomąjį įsakymą, kuriuo JAV būtų buvęs stabdomas „TikTok“ veikimas, šio socialinio tinklo veikla Vašingtone ir vėl analizuojama. „TikTok“ po padidinamuoju stiklu atsidūrė iš esmės dėl tos pačios priežasties – glaudžių ryšių su Kinijos vyriausybe per motininę įmonę „Bytedance“, rašo CNN.

Penktadienį parlamentinės partijos Seime pasirašė naują gynybos susitarimą, kuriame siekiama išlaikyti ne mažesnį nei 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio finansavimą, didinti šauktinių skaičių.Teigiama, kad šis susitarimas svarbus dabartinių geopolitinių iššūkių kontekste, kai reikia užtikrinti nuoseklią gynybos politikos kryptį ir strateginių tikslų įgyvendinimą.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) korupciją siūlo vertinti kaip vieną grėsmių nacionaliniam saugumui. STT direktorius Žydrūnas Bartkus tai trečiadienį aptarė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu (NSGK) posėdyje.  Jis pažymėjo, kad korupciją vis dažniau galima įvardyti kaip priešiško veikimo prieš valstybę įrankį.

Baltarusijos trąšų gamintojų „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) sutartis dėl milijonų tonų trąšų gabenimo per Lietuvą kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui, galutinai paskelbė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). LVAT ketvirtadienį konstatavo, kad Vyriausybės nutarimas ir Nacionalinio saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos išvada – šiuose dokumentuose pripažinta, kad „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartis neatitinka nacionalini...

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Taryba įvertino valdančiųjų iniciatyvą ir drauge su visomis Lietuvos Respublikos Seimo darbe dalyvaujančiomis partijomis parengtą susitarimą „Dėl Lietuvos nacionalinio saugumo artimiausio laikotarpio sustiprinimo“. „Kadangi mūsų atstovai dalyvavo rengiant projektą, turiniui pastabų neturime“, – sakė LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kaltina valdančiuosius sulaužius susitarimą su opozicija karo Ukrainoje metu neteikti visuomenę priešinančių įstatymo projektų. Valstiečiai paskelbė, kad jei Seime bus pritarta partnerystės įteisinimui, o Vytautui Landsbergiui bus suteiktas valstybės vadovo statusas, LVŽS pasitrauks iš rengiamų bendrų partijų susitarimų dėl gynybos bei užsienio politikos.

Lietuvos moksleiviai įgis nacionalinio saugumo ir gynybos žinių dar mokyklos suole. Taip skelbia krašto apsaugos ir švietimo, mokslo ir sporto ministrai. Jų teigimu, vaikų ugdymas ir parengimas ekstremalioms situacijoms bei krašto gynybai yra prioritetinė valstybės užduotis. Pirmieji mokymai prasidės dar šių metų birželį 10-yje šalies mokyklų. Krašto apsaugos ministerija (KAM) kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ruošia projektą, skirtą gynybos įgūdžiams ugdyti dar mokykloje.

Karinės gynybos pramonės stiprinimas yra Lietuvos nacionalinio saugumo prioritetas, teigia prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį apsilankęs Giraitės ginkluotės gamykloje Kauno rajone. „Karinės gamybos pramonės vystymas ir stiprinimas yra Lietuvos nacionalinio saugumo prioritetas“, – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas. „Lietuvos pramonė sėkmingai prisideda prie šalies gynybos sistemos aprūpinimo, tačiau siekiame, kad investicijos į ginkluotės gamybą augtų dar labiau.

Lenkijos gynybos ministras penktadienį patvirtino pranešimus, kad duomenys apie kariuomenės techniką ir kitas atsargas buvo nutekinti ir atsidūrė internete, tačiau patikino, kad šis incidentas nekelia grėsmės valstybės saugumui. „Duomenų paskelbimas nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui arba Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacijoms“, – nurodoma Mariuszo Blaszczako pareiškime. Pasak ministro, nutekinti duomenys tėra „informacija, kuri (jau) buvo prieinama visuomenei.

Šiuo metu Lietuva – pačiame geopolitinių įvykių sūkuryje. Tai lėmė kelios priežastys: į šalį tebeplūsta migrantai, už sienos siautėja Baltarusijos autoritarinis režimas, o iš Rusijos pusės kyla galimas agresijos pavojus. Politologai apžvelgė scenarijus, kokie įvykiai gali sukrėsti Europą bei pasaulį kitais metais ir kaip tai atsilieps Lietuvai.

„Lietuvos geležinkelių“ sutarties su „Belaruskalij“ turėjo būti pristatyti Vyriausybės nacionalinio saugumo komisijai, teigė premjerė Ingrida Šimonytė. LRT laidai „Dienos tema“ premjerė tvirtino, kad spalį „Lietuvos geležinkeliai“ pakoregavo sutartį su „Belaruskalij“, joje numatydama įpareigojimą už trąšų gabenimą atsiskaityti iš anksto, ir tai yra suprantama.  „Tačiau atrodo, kad sutarties pakeitimų būta ir daugiau.

Pasaulinė Covid-19 pandemija nugulė tarp 10 didžiausių grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui. Kartu su Baltarusijos politine krize, Rusijos uždarumu ir karine galia, Covid-19 pandemija įvardijama kaip pavojus, mat prisidengdamos viruso valdymu kai kurios valstybės seka savo gyventojus ir užsienio piliečius. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su visu grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui dešimtuku.

Pasaulinė Covid-19 pandemija įnešė sumaišties ne tik į Lietuvos socialinį ar ekonominį gyvenimą, bet ir kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui. Lietuvos žvalgyba mato, kad Kremliaus brukama propaganda daro įtaką Lietuvoje kylantiems judėjimams prieš kovos su koronavirusu priemones ir skiepus.

Ne tik Rusija ir Kinija, kaip įprasta girdėti, šį kartą laikomos grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Išskirdamas penkias grėsmes šalies saugumui, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas be šių valstybių mini dar ir Covid-19 pandemiją, Baltarusijos santykius su Rusija bei Europos Sąjungą kamuojančias problemas.  Ketvirtadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pateikė prognozes Lietuvos saugumo ir gynybos politikai 2021 metams.

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas penktadienį kreipėsi į vyriausybinę komisiją, prašydamas įvertinti, ar Kinijos valstybės valdomos įmonės siekis įrengti rentgeno patikrą Lietuvos oro uostuose nekelia grėsmės šalies nacionaliniam saugumui.

Palydovinė navigacija reikalinga tam, kad šiuolaikinis pasaulis veiktų. Daugelis mūsų net neįsivaizduoja, kaip plačiai ji yra naudojama. Tuo pat metu ši sistema yra itin pažeidžiama – ir kuo pažeidžiamesnė, tuo labiau pažengusi technologija. Ekspertai vis dažniau išsako nerimą dėl GPS alternatyvos trūkumo.  Kuomet praėjusių metų vasarą Ben Guriono oro uoste Tel Avive pradėjo staiga strigti GPS sistemos darbas, tik meistriškas dispečerių darbas padėjo išvengti rimtų nelaimių.

Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiausių įmonių, o taip pat kitų valstybės ir savivaldybių bendrovių valdybos nuo šių metų lapkričio keičiamos nebus. Tai bus galima padaryti tada, kai baigsis šių valdybos narių kadencija.  Seimas pakluso prezidento Gitano Nausėdos veto pataisoms, numatančioms pokyčius sudarant tokių bendrovių valdybas.

Jungtinės Valstijos šiemet rudenį vėl atsiųs batalioną karių į Lietuvą daugiau kaip pusės metų rotacijai, trečiadienį pranešė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. „Rugsėjo viduryje dviem savaitėms atvyksta batalionas iš Lenkijos, kuris vykdys trumpas pratybas Pabradėje, po to bus kelių savaičių arba mėnesio pertrauka, ir tada vėl planuojamas dislokavimas bent jau didžiosios dalies bataliono Pabradėje iki kitų metų birželio pabaigos“, – BNS sakė R. Karoblis.

Buvęs sostinės meras, Vilniaus tarybos narys, „Laisvės ir teisingumo“ atstovas Artūras Zuokas, daugiau negu prieš du dešimtmečius atstovavęs įmonei, gaminančiai karinę techniką ir ginklus, teigia, kad anksčiau apie šį verslą negalėjo kalbėti, nes tai siejasi su nacionaliniu saugumu, rašo „Kauno diena“.  Pasak dienraščio, nuo 1995 metų Artūras Zuokas buvo Švedijos gynybos pramonės giganto „Bofors Weapon System“, vėliau pervardytos į „Saab Befors Dynamics“, atstovu Baltijos šalyse.