moldova

Metų infliacija Moldovoje rugsėjį sulėtėjo iki 8,6 proc. nuo 9,7 proc. rugpjūtį, pasiekdamas žemiausią per pastaruosius dvejus metus lygį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti duomenys. Kita vertus, šis infliacijos rodiklis tebėra gerokai aukščiau šalies centrinio banko nustatytos 5 proc. tikslinės ribos. Maisto produktų kainų metinis prieaugis praėjusį mėnesį sumenko iki 8,2 proc., ne maisto prekių – iki 5 proc., paslaugų – iki 14,9 procento. Rugsėjį šalyje užfiksuota 0,5 proc.

Moldova vyriausybė įvedė apribojimus grūdų importui iš Ukrainos – jis bus licencijuojamas, skelbia šalies žiniasklaida, remdamas vyriausybės spaudos tarnyba. Priimdama tokį sprendimą Nacionalinė nepaprastųjų situacijų komisija jį motyvavo būtinybe apsaugoti vidaus rinką.

Europos Parlamento (EP) plenarinėje sesijoje kalbėdamas dėl Moldovos narystės ES perspektyvos, EP narys Andrius Kubilius sakė, kad Moldova – tai ne tik šalis, rodanti tvirtybę imantis reformų ir kuriant sėkmingą demokratinę valstybę, tačiau ir lakmuso popierėlis Europos Sąjungai. „Akivaizdu, kad Moldova ir Ukraina nusipelno šių metų pabaigoje būti pakviestos pradėti derybas dėl narystės ES, – sakė A. Kubilius.

Antradienį Europos Parlamento (EP) plenarinės sesijos metu kalbėdama dėl Moldovos pažangos siekiant narystės ES, EP narė Rasa Juknevičienė pabrėžė, kad Moldovos vieta yra Europos Sąjungoje. Ji išreiškė įsitikinimą, kad Europos Komisija pasiūlys pradėti stojimo derybas. „Prezidentės Majos Sandu ir dabartinės vyriausybės vadovavimo dėka Moldova įrodė, kad yra atspari demokratija, – sakė EP narė.

Maskva antradienį išsikvietė Moldovos ambasadorių, kad pareikštų protestą dėl esą politiškai motyvuoto žiniasklaidos rusų kalba persekiojimo šioje provakarietišką užsienio politiką vykdančioje šalyje. Rugsėjo viduryje Kišiniovas išvarė Rusijos valstybinės naujienų agentūros „Sputnik“ biuro Moldovoje vadovą, apkaltinęs šią agentūrą skleidžiant propagandą ir dezinformaciją.

Moldovos separatistinio Padniestrės regiono kaime pirmadienį buvo rasta raketos fragmentų po to, kai Rusija naktį surengė didelę oro ataką prie Ukrainą, pranešė regiono valdžios institucijos. Šis separatistinis regionas atsiskyrė po trumpo pilietinio karo žlugus Sovietų Sąjungai ir nėra pripažįstamas tarptautiniu mastu.

Moldova svarsto galimybę įstoti į Europos Sąjungą be kairiojo Dniestro kranto teritorijos, kurios šiuo metu nekontroliuoja, o po to toliau ieškotų būdų, kaip sureguliuoti Uždniestrės konfliktą.

Pirmasis nepriklausomos Moldovos prezidentas Mircea Sneguras mirė būdamas 83 metų, ketvirtadienį pranešė dabartinė šalies vadovė. Buvęs komunistas, tapęs provakarietišku liberalu, M. Sneguras 1991 metų rugpjūčio 27 dieną, subyrėjus Sovietų Sąjungai, paskelbė nepriklausomybę nuo Maskvos. „Su giliu liūdesiu sužinojau, kad šiąnakt mirė pirmasis Moldovos Respublikos prezidentas Mircea Sneguras“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė prezidentė Maia Sandu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje pirmadienį lankysis delegacija iš Moldovos darbo ir socialinės apsaugos ministerijos.  Kaip pranešė ministerija, Moldovos darbo ir socialinės apsaugos ministras Alexei Buzu ir Darbo ir socialinės apsaugos ministerijos valstybės sekretorė Corina Ajder domėsis integracijos į Europos Sąjungą procesais, nelegalaus darbo prevencijos ir kontrolės priemonėmis, aptars galimus tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimo būdus.

Moldovos gamtinių dujų perdavimo sistemos valdymą laikinai perėmė bendrovė „Vestmoldtransgaz“, priklausanti Rumunijos nacionaliniam operatoriui „Transgaz“ ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui, pranešė Moldovos energetikos ministerija. Atitinkamą sutartį penkeriems metams „Vestmoldtransgaz“ pasirašė su „Moldovatransgaz“ – antrine įmone „Moldovagaz“, kurios 50 proc.

Moldovos vyriausybės pasamdyta tarptautinė audito kompanija nerado nacionalinės „Moldovagaz“ 800 mln. JAV dolerių vertės įsiskolinimų Rusijos koncernui „Gazprom“ už gamtines dujas, sekmadienį pareiškė Moldovos prezidentė Maia Sandu, skelbia „Deutsche Welle“. „Kitą savaitę mūsų vyriausybė paskelbs, kad pasamdėme tarptautinę bendrovę, kuri atliko auditą ir konstatavo, jog neturime jokių 800 mln.

Moldova iš šalies išsiunčia daugiau nei pusę Rusijos ambasados darbuotojų, paaiškėjus, kad šie galėjo šnipinėti vietos valdžios institucijas. Moldovą įsiutino tai, kad rusai ant savo ambasados stogo įrengė tikras antenų ir palydovų džiungles. Prasivėrus vartams iš Rusijos ambasados Moldovos sostinėje Kišiniove eina dešimtys žmonių su dėžėmis ir lagaminais. Tai – ne turistai, o Rusijos ambasados darbuotojai, kurie privalo palikti Moldovą.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova tvirtina, kad Ukraina juodojoje rinkoje pardavinėja žmogaus organus, rašo „Sky news“. Nuo karo pradžios M. Zacharova jau ne kartą šiurpino pasaulį savo fantazija ir įvairiais nepagrįstais kaltinimais. Taigi, kaip rašo minėtas leidinys, ir pastarieji M. Zacharovos žodžiai ne išimtis. Dabar ji tvirtina, kad Ukraina ima iš mūšio lauko atgabentų žmonių organus ir juos pardavinėja juodojoje rinkoje Europos ir NATO šalyse.

Moldova 45 Rusijos diplomatams ir ambasados darbuotojams įsakė palikti šalį, trečiadienį pranešė pareigūnai.  Kišiniovo teigimu, šis veiksmas yra Maskvos nedraugiškų veiksmų rezultatas. Proeuropietiška Moldovos vyriausybė griežtai smerkia Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą ir baiminasi, kad Maskva galbūt rengia sąmokslą nuversti dabartinę valdžią.

Penktadienį Kišiniovo tarptautiniame oro uoste aidėjo šūviai. Pranešama, kad į Moldovą neįleistas užsienio pilietis paėmė ginklą iš pasieniečio ir pradėjo šaudyti. Vyras užsibarikadavo oro uosto patalpose, bet vėliau buvo sulaikytas, rašo „Ziarul de Gardă“. Kaip pranešė vietos žiniasklaida, vyras paleido kelis šūvius, o vėliau užsibarikadavo vienoje iš oro uosto patalpų ir su savimi laikė įkaitus. Skelbiama, kad per susišaudymą žuvo du žmonės.

Moldovos konstitucinis teismas pirmadienį uždraudė iš šalies pabėgusio prorusiškų pažiūrų oligarcho Ilhano Shoro (Ilhano Šoro), kurį proeuropietiška vyriausybė kaltina bandymu ją nuversti, opozicinę partiją. Sprendimas priimtas po to, kai Kišiniovas, teigiantis, kad partija veikia prieš šalies nacionalinius interesus, paprašė teismo priimti sprendimą dėl jos konstitucingumo.

Su sovietiniais šūkiais ant sienų ir Lenino biustu prie durų atrodo, kad laikas restorane „Back in SSSR“ sustojo. Restoranas yra ne kur kitur, o Tiraspolyje, Moldovos separatistinio Padniestrės regiono sostinėje. Tačiau išvaizda dar ne viskas. Rusijos remiamam sukilėlių regiono galiojimo laikui ateina galas: karas kaimyninėje Ukrainoje suteikia Moldovai galimybę pagaliau išspręsti 30 metų užsitęsusį konfliktą.

Kol Ukraina negavo modernių naikintuvų, jai reikia daugiau oro gynybos sistemų, pareiškė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo per Moldovoje vykusį Europos politinės bendrijos (EPB) viršūnių susitikimą, rašo „Ukrinform“. „Mums reikia modernių naikintuvų. Ir tai ne tik mūsų kontrpuolimo dalis, tai mūsų dangaus, logistikos ir, svarbiausia, Ukrainos žmonių apsaugos klausimas.

Moldovos prezidentė Maia Sandu ketvirtadienį paskelbė, kad jos šalis negrįžtamai žengia keliu į Europos Sąjungą. Ji kalbėjo po Moldovoje įvykusio Europos politinės bendrijos (EPB) viršūnių susitikimo. „Šiame viršūnių susitikime dėl jūsų dalyvavimo esame labiau nei bet kada tikri savo, kaip taikios, demokratinės ir laisvos šalies, ateitimi, – lyderiams sakė M. Sandu. – Šalies, negrįžtamai žengiančios keliu į Europos Sąjungą.

Europos lyderiai ketvirtadienį susitinka Moldovoje – viename pažeidžiamiausių žemyno strateginės fronto linijos taškų – norėdami pademonstruoti Maskvai diplomatinę jėgą ir vienybę. Europos politinė bendrija (EPB), vienijanti 27 Europos Sąjungos šalis ir 40 jų sąjungininkių, savo antrajam viršūnių susitikimui pasirinko mažytę Ukrainos kaimynę Moldovą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pirmasis iš 47 Europos politinės bendrijos (EPB) viršūnių susitikime Moldovoje laukiamų lyderių atvyko į šią šalį. V. Zelenskį Mimi pilyje Bulboakoje pasitiko Moldovos prezidentė Maia Sandu.

Netoli Moldovos sostinės Kišiniovo ketvirtadienį vyksiančiame Europos politinės bendrijos (EPB) susitikime prezidentas Gitanas Nausėda su valstybių vadovais aptars strategines grėsmes, su kuriomis žemynas susiduria Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje. Kaip pranešė Prezidentūra, susitinkant 47 valstybių lyderiams, Lietuvos vadovas taip pat pasisakys saugumo klausimams skirtoje sesijoje.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) trečiadienį pasveikino Moldovos prezidentę Maią Sandu padariusius didelę pažangą siekiant narystės Europos Sąjungoje.  Prieš ketvirtadienį vyksiantį ES aukščiausiojo lygio susitikimą Kišiniove, Moldovos sostinėje, U. von der Leyen surengė bendrą spaudos konferenciją. „Moldova yra Europos širdyje. Moldova yra Europa. Šiandien ir rytoj visa Europa yra Moldova“, – teigė ji.

Europos Sąjunga antradienį įvedė sankcijas septyniems asmenims, kaltinamiems mėginimu destabilizuoti Moldovą – vieną skurdžiausių Europos šalių, kuri ribojasi su Ukraina. Sprendimas priimtas likus dviem dienoms iki ketvirtadienį Moldovoje įvyksiančio antrojo Europos politinės bendrijos (EPB) aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame dalyvaus 47 valstybių ir vyriausybių vadovai.

Netoli Moldovos sostinės Kišiniovo vyksiantis 47 Europos lyderių susitikimas turėtų pasiųsti Rusijai aiškią žinią, nors gal ir nebus daug laiko išsamiai aptarti saugumo strategiją. Trapi Moldovos demokratija gyvena Maskvos invazijos į kaimyninę Ukrainą šešėlyje, Rusijos remiamiems agentams bandant pakenkti Moldovos siekiams integruotis į Europos Sąjungą.

Moldova nori kuo greičiau tapti Europos Sąjungos nare, kad apsisaugotų nuo Rusijos keliamos grėsmės, ir tikisi, kad sprendimas pradėti derybas bus priimtas artimiausiais mėnesiais, interviu naujienų agentūrai AFP sakė šalies prezidentė Maia Sandu. Birželio 1-ąją šioje mažoje 2,6 mln. gyventojų turinčioje valstybėje, įsikūrusioje tarp ES priklausančios kaimynės Rumunijos ir karo nuniokotos Ukrainos, įvyks pirmasis jos svarbus platesnės Europos viršūnių susitikimas.

Moldovos premjeras Dorinas Receanas paskelbė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui yra draudžiama atvykti į Moldovą. Netrukus į tai sureagavo Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas, pareiškęs, kad „tokia šalis išvis neegzistuoja“. „Visiems tiems, kas propaguoja ar sėja karą, mes užkimšime burnas“, – pažadėjo Moldovos premjeras. Jis pareiškė, kad Moldova turi juodąjį Rusijos piliečių sąrašą, kuriems yra draudžiama lankytis šalyje.

Kišiniovo tvirta politinė valia ir Europos Sąjungos (ES) šalių atvirumas atveria Moldovai „galimybių langą“ dėl jos ateities Bendrijoje, po susitikimo su prezidente Maja Sandu sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Kaip ketvirtadienį informavo Užsienio reikalų ministerija, G. Landsbergis susitikime su Moldovos vadove pabrėžė, kad nepaisant Rusijos pastangų destabilizuoti vidaus situaciją šalyje, Moldovos ateitis neišvengiamai yra Europoje.

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį iškvietė Moldovos ambasadorių Lilianą Darii ir pareiškė jam protestą dėl Maskvos nedraugiškais vadinamų Kišiniovo žingsnių. L. Darii įteikta nota, informuojant, kad atsakydama į Moldovos balandžio 19-osios sprendimą paskelbti nepageidaujamu asmeniu vieną Rusijos ambasados Kišiniove darbuotoją, Maskva išvaro vieną moldavų ambasados darbuotoją, sakoma rusų URM tinklalapyje paskelbtame pranešime.

Medininkų punkte pasieniečiai sulaikė Moldovos pilietį, dokumentų patikros metu pateikusį, įtariama, suklastotą savo šalies vairuotojo pažymėjimą, rašoma Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pranešime spaudai. Sekmadienio pavakarę Padvarionių pasienio užkardos pareigūnai Medininkų kontrolės punkte tikrino iš Lietuvos į Baltarusiją išvykstančio automobilio „Toyota Avensis“ ir jį vairavusio 42-ejų Moldovos piliečio dokumentus.

Bėglys Moldovos oligarchas ir opozicinės partijos lyderis ketvirtadienį už akių buvo nuteistas 15 metų kalėjimo už vaidmenį milijardinės vertės bankų vagystės byloje. Ilanas Shoras, vadovaujantis populistinei Rusijai palankiai partijai „Shor“, buvo nuteistas už sukčiavimą ir pinigų plovimą, 2014 metais iš Moldovos bankų dingus 1 mlrd. dolerių (904,77 mln. eurų). Sostinės Kišiniovo apeliacinis teismas taip pat nurodė konfiskuoti 290 mln. dolerių (262,45 mln. eurų) vertės jo turto.

Lietuva per specialią Ukrainos atstatymui ir Moldovos atsparumo stiprinimui skirtą finansuoti Pasaulio banko priemonę įsipareigojo skirti 10 mln. eurų, pranešė Finansų ministerija.  „Pasaulio banko sukurtas naujas instrumentas yra svarbus įrankis telkiant donorų paramą pirmiems platesnio masto Ukrainos atstatymo projektams, taip pat remiant ir karo paveiktos Moldovos atsparumą bei vystymąsi.

Lietuva yra pasiruošusi stiprinti tikslinę paramą Moldovai jai siekiant narystės Europos Sąjungoje (ES), antradienį sako premjerė Ingrida Šimonytė. Kaip pranešė Vyriausybės kanceliarija, premjerė susitikime Vilniuje su Moldovos parlamento pirmininku Igoriu Grosu aptarė Moldovos eurointegraciją ir Lietuvos paramą vykdant šalies narystei ES reikalingas reformas.

Prezidentas Gitanas Nausėda narystės Europos Sąjungoje (ES) siekiančiai Moldovai siūlo Lietuvos ekspertų pagalbą.  Lietuvos ir Moldovos dvišalį bendradarbiavimą, eurointegraciją ir Moldovos atsparumo stiprinimą Lietuvos vadovas antradienį aptarė su Vilniuje viešinčiu Moldovos parlamento pirmininku Igoriu Grosu, pranešė Prezidentūra. „Tvirtai remiame greitą stojimo į ES derybų pradžią, kai Moldova visiškai įgyvendins Komisijos rekomendacijas.

Moldovos narystė Europos Sąjungoje (ES) yra tik laiko klausimas, o reformų šaliai reikia ne dėl Briuselio ir Vilniaus, o dėl jos žmonių, sako Moldovos parlamento vadovas Igoris Grosas. „Mes esame daugiau nei tikri, kad vieną dieną Moldova taps ES dalimi, tai tik laiko klausimas.

Vilniuje su oficialiu vizitu lankosi Moldovos parlamento pirmininkas Igoris Grosas ir jo vadovaujama delegacija. Antradienį numatyti jo susitikimai su prezidentu Gitanu Nausėda, Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, premjere Ingrida Šimonyte, ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite, Krašto apsaugos ministerijos, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro atstovais, moldavų bendruomene.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį su oficialiu vizitu lankosi Bukarešte ir dalyvaus trišalėse derybose su Rumunijos ir Moldovos prezidentais. Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje visos trys šalys siekia sustiprinti ryšius įvairiose srityse.

Ukrainos karo ir politikos apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka mano, kad Rusija Moldovos teritorijoje pajėgi suformuoti 50 000 žmonių kovinę grupuotę, kuri sukels „košmarą“ Ukrainos pasienyje ir atvers naują frontą kare. O. Kovalenka apie tai rašo savo „Telegram“ kanale, aiškindamas, kodėl Ukrainai tokia svarbi nepriklausoma Moldova, kuri neprisiims Rusijos prezidento Vladimiro Putino primesto vaidmens.

Ukraina šiuo metu gina ir Moldovos laisvę, sako šalies prezidentė Maia Sandu, rašo „The Guardian“. Anot jos, kol Ukraina laikosi, Moldovai negresia karo pavojus. „Kol Ukraina kariauja, Moldovai negresia joks karas. Noriu nuraminti mūsų piliečius, kad Moldovai dabar negresia joks karo pavojus. Rusijos kariuomenė negali čia patekti, kol Ukraina laikosi – ir (taip) saugo Moldovą. Esame dėkingi ukrainiečiams už jų drąsą ir meilę laisvei“, – penktadienį kreipdamasi į Moldovos parlamentą sakė ji.

Kitą savaitę Kinijos lyderys Xi Jinpingas turėtų vykti į Rusiją ir susitikti su Vladimiru Putinu. Tai ne tik dar viena kregždė, rodanti, kad Pekinas pilna jėga grįžta į tarptautinės politikos areną, kurią buvo apleidęs dėl koronaviruso ir vidaus neramumų, bet ir ženklas, kad formuojasi ir stiprėja autoritarų koalicija. Kitaip tariant, mūsų laikų Ašis.

Moldovai šiuo metu negresia „neišvengiamas karinis pavojus“, tačiau jai gresia „hibridinis karas, kurį kuria Rusija“, siekdama nuversti valstybės valdžią, pirmadienį interviu naujienų agentūrai AFP sakė gynybos ministras Anatolie Nosatii. „Tiesioginio karinio pavojaus Moldovai šiuo metu nėra, tačiau yra kitokio pobūdžio pavojų, kurie daro įtaką šalies saugumui – hibridinis karas“, – sakė A. Nosatii.

Moldovai susiduriant su antivyriausybiniais protestais, Rumunija siūlo sukurti atskirą sankcijų režimą, kuris padėtų kovoti su bandymu destabilizuoti padėtį šalyje, sako Rumunijos užsienio reikalų ministras Bogdanas Aurescu. Taip jis kalbėjo pirmadienį viešėdamas Vilniuje, kur susitiko su Lietuvos diplomatijos vadovu Gabrieliumi Landsbergiu.

Lietuva palaiko Moldovą šalies eurointegracijos kelyje, po pirmadienį vykusio pokalbio telefonu su šios šalies vadove Maia Sandu sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Lietuva tvirtai palaiko ir padeda Moldovai jos demokratiniame, europiniame kelyje. Europos Sąjungos (ES) šalių solidarumas su Moldova – ypatingai svarbus dėl grėsmę keliančios Rusijos politikos regione“, – Prezidentūros išplatintame pranešime cituojamas jis.

Masiniai, prorusiški protestai nuo ryto drebina Moldovos sostinę. Kišiniove pareigūnai sulaikė daugiau nei pusšimtį agresyvių asmenų. Provakarietiška šalies prezidentė sako, kad Rusija Moldovoje mėgina destabilizuoti padėtį ir ragina gyventojus nepasiduoti provokacijoms. Tuo metu Ukrainoje Kremlius ir toliau lieja kraują. Ukrainos rytuose vykstant intensyviems mūšiams, pasienyje su Baltarusia – ukrainiečių karių pratybos.

Moldovos policija sekmadienį pranešė, kad prieš antivyriausybinį protestą suėmė Maskvos organizuoto tinklo, siekiančio destabilizuoti padėtį šalyje, narius. Po šeštadienio vakarą atliktų kratų buvo apklausti 25 vyrai, septyni iš jų sulaikyti, žiniasklaidai sakė policijos viršininkas Viorelas Cernauteanu. Jis sakė, kad vienam agentui pavyko infiltruotis į grupę, kuriai vadovavo Moldovos rusas, ir pridūrė, kad prokuratūra įrašė 10 valandų vaizdo ir garso įrašų.

Jungtinės Valstijos penktadienį apkaltino Rusiją bandant destabilizuoti buvusią sovietinę Moldovos Respubliką, be kita ko, pasitelkiant gatvės protestus, kad galiausiai būtų suformuota Maskvai palanki vyriausybė. „Manome, kad Rusija siekia susilpninti Moldovos vyriausybę, tikriausiai siekdama galiausiai išrinkti Rusijai palankesnę administraciją“, – žurnalistams sakė sakė Baltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby.

Su Ukraina besiribojančio Moldovos separatistinio Uždniestrės regiono promaskvietiška valdžia ketvirtadienį pranešė, kad užkirto kelią esą Kyjivo organizuotam teroro išpuoliui prieš separatistų pareigūnus. Moldovos premjeras sakė, kad nėra šios informacijos patvirtinimo, o Ukraina pavadino pastarąjį Uždniestrės pareigūnų pareiškimą Kremliaus surengta provokacija.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba įsitikinusi, kad Rusija Moldovoje bando panaudoti tą pačią taktiką, kurią anksčiau pasitelkė Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse.

Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ dėl skrydžių saugumo rizikos neribotam laikui stabdo reisus į Ukrainai kaimyninę Moldovą, skelbia Rumunijos žiniasklaida, remdamasi aviakompanijos pranešimu spaudai.