moldova

Moldova antradienį pradėjo tiesti naują elektros liniją, sujungsiančią jos sostinę Kišiniovą su kaimynine Rumunija, buvusiai sovietinei respublikai siekiant didesnės energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos. Įgyvendinusi šį projektą, finansuojamą Pasaulio banko, Moldova nebebus priklausoma nuo elektrinės, esančios atsiskyrusiame Padniestrės regione, kur dislokuoti Rusijos kariai, o jos remiami separatistai anksčiau buvo nutraukę tiekimą Kišiniovui.

Kremlius aktyviai bando pasinaudoti prorusiškais veikėjais Moldovoje, kad destabilizuotų Moldovos demokratiją ir visuomenę. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje rašo JAV Karo studijų institutas (ISW). Tokiu būdu Rusija nori užkirsti kelią Moldovai įstoti į Europos Sąjungą ar net pateisinti būsimas hibridines ar konvencines operacijas prieš Moldovą.

Penktadienį prorusiško separatistinio Moldovos Uždniestrės regiono ministerija pareiškė, kad dronas su sprogmenimis smogė į karinės bazės radiolokacinę stotį, tačiau niekas nebuvo sužeistas, didelė žala nepadaryta. Panašus incidentas įvyko ir prieš tris savaites. „Šiandien 14.35 val.

Moldovos pietuose, už 500 metrų nuo sienos su Ukraina, rasta drono nuolaužų. Tai ketvirtadienį pranešė Moldovos pasienio policija, rašo „Ukrinform“, remdamasi portalu „NewsMaker“. „Apie 14 val. 15 min. prie Vulkeneščio rajono Etulijos kaimo buvo aptikta drono su užrašu „Geran-2“ ant sparno fragmentų. Nuolaužos buvo rastos už maždaug 500 metrų nuo Moldovos ir Ukrainos sienos“, – informavo pasieniečiai. Teritorija buvo apsupta. Į incidento vietą atvyko specialiosios tarnybos.

Per visą Rusijos istoriją jos carai ieškojo būdų, kaip dominuoti vadinamajame „artimajame užsienyje“, kurį jie vadino savo išsiplėtusios imperijos dalimi. Šiuolaikiniame pasaulyje karas Ukrainoje vyksta pagal šį strateginį principą, rašo „Bloomberg“ rašo JAV laivyno atsargos admirolas Jamesas Stavridis, anksčiau vadovavęs NATO pajėgoms Europoje.

Karui Ukrainoje trunkant jau trečius metus, Rusijos agresijai galo nematyti. Moldovoje prasidėjo tarptautinės karinės pratybos, kuriose dalyvauja JAV ir Rumunija, pranešė šalies Gynybos ministerija.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė buvusį Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorių Oleksijų Danilovą Ukrainos ambasadoriumi Moldovoje. Apie tai valstybės vadovas pranešė vakariniame vaizdo kreipimesi. „Oleksijus Danilovas toliau dirbs diplomatiniame sektoriuje, o konkrečiai – pritariau jo kandidatūrai į naujojo mūsų valstybės ambasadoriaus Moldovos Respublikoje pareigas“, – sakė V. Zelenskis.

Antradienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pasisakė Europos Parlamento (EP) Užsienio reikalų komiteto surengtoje diskusijoje apie Europos Sąjungos (ES) plėtrą. „Turime tesėti tai, ką jau seniai pažadėjome narystės ES siekiančioms šalims, ir kuo greičiau pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova – ne vėliau kaip birželio mėnesį“, – susitikime su EP nariais sakė ministras.

Moldovos policija sekmadienį sulaikė vieną vyrą po to, kai į Rusijos ambasadą, kurioje vyko balsavimas prezidento rinkimuose, buvo įmesti du Molotovo kokteiliai, pranešė Moldovos žiniasklaida. Sužeistųjų per incidentą nebuvo. „Vyras per Rusijos ambasados Kišiniove tvorą permetė du indus su degiomis medžiagomis“, – sakoma policijos pranešime. 54 metų moldavas, kuris sakė, kad turi ir Rusijos pilietybę, buvo „nedelsiant sulaikytas“ ir nuvežtas apklausai, nurodė policija.

Moldovos Respublika kaltina Rusiją, kad ši, planuodama separatistiniame Uždniestrės regione įrengti kelis balsavimo punktus, pažeidžia tarptautinę teisę. Taip pažeidžiamas Moldovos suverenumas ir teritorinis vientisumas, pareiškė Užsienio reikalų ministerija Kišiniove, kuria remiasi agentūra „Reuters“. Ministerija pranešė išsikvietusi Rusijos ambasadorių Olegą Vaznecovą ir pateikusi jam oficialų protestą dėl atitinkamo sprendimo. O. Vaznecovas kalbėjo apie nepagrįstus kaltinimus.

Pastarieji dveji metai kandidatei į Europos Sąjungą Moldovai buvo sunkiausi ir neramiausi per daugiau nei tris dešimtmečius, nes ji susiduria su Rusijos keliamomis grėsmėmis įvairiose viešojo gyvenimo srityse, sako šalies užsienio reikalų ministras. Nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, pastarosios kaimynė Moldova susidūrė su daugybe krizių, kurios kartais kėlė nuogąstavimų, kad šalis taip pat atsidūrė Maskvos taikiklyje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pažadėjo savo šalies „nepalaužiamą paramą“ Moldovai. Pastaruoju metu didėja įtampa tarp Kišiniovo ir prorusiškų separatistų. „Prancūzija dar kartą patvirtina savo nepalaužiamą paramą Moldovos Respublikos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui jos tarptautiniu mastu pripažintose ribose“, – sakė jis bendrame pareiškime su Paryžiuje viešinčia Moldovos prezidente Maia Sandu.

Rusija parengė planus, kaip destabilizuoti padėtį Moldovoje. Ji, be kita ko, nori daryti įtaką prezidento rinkimų rezultatams. Tai pareiškė Moldovos informacijos ir saugumo tarnybos vadovas Alexandru Musteata, praneša portalas „rbc.ua“. Pasak pareigūno, Informacijos ir saugumo tarnyba 2023 metais užfiksavo rekordinį Rusijos žvalgybos aktyvumo lygį ir laukia naujų destabilizuojančių veiksmų šiais ir kitais metais.

Neteisėtai sieną su Moldovos Uždniestrės regionu kertantys Ukrainos piliečiai atsiduria Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) akiratyje – juos bandoma verbuoti. Šią informaciją kanale „Telegram“ pranešė Ukrainos nacionalinio pasipriešinimo centras. Iš neteisėtai sieną su Uždniestre kirtusių ukrainiečių siekiama išgauti informaciją apie karinius objektus ir Ukrainos sienos su Uždniestre išsidėstymą.

Po Padniestrės pseudodeputatų prašymo spausti Moldovos valdžią, kad ši atšauktų esą pradėtą blokadą šiam regionui, Vladimiras Putinas, skaitydamas savo metinį pranešimą, apie tai neužsiminė nė žodžiu. Vis dėlto nuo Kremliaus įtakos tolstanti Moldova siutina Maskvos režimą, tad tikėtina, kad rusai bandys šioje šalyje rengti perversmą. Šeši šimtai nepripažintos Padniestrės vadinamųjų deputatų prašėsi Rusijos pagalbos: esą Moldova Padniestrei taiko ekonominę blokadą.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock teigia matanti paralelių tarp įvykių Moldovos Respublikoje ir Ukrainos karo pradžios. Jau prieš daug metų patyrėme, kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Ukrainos rytuose pasinaudojo mažumomis kaip instrumentu, kad vėliau pasirengtų karui, sakė ji lankydamasi buvusios koncentracijos stovyklos vietoje Ravensbriuke Brandenburgo žemėje.

Iš Moldovos į Rusiją per Lietuvą masiškai vyksta „autobusai vaiduokliai“. Pagal R. Pogorelį, lietuviai dažnai susiduria su paslaptingais šių autobusų dingimais ir vėlavimais. Tačiau institucijos teigia, kad tokių sustojimų Lietuvoje paimti keleivių patikrinimų metu neužfiksuota. Visgi jau nustatyta apie 10 pažeidimų, išrašyta baudų už 1500 eur. „autobusų vaiduoklių" vairuotojams, važiuojantiems beveik be poilsio. O įtarimų kėlę keleiviai – nepatikrinti.

Moldovos separatistinio Padniestrės regiono lyderiams kreipusis į Maskvą „apsaugos“, Lietuvos prezidento patarėja sako matanti rizikų, jog ši teritorija gali tapti nauju Rusijos agresijos židiniu. „Iš tikrųjų – rizika yra, – žurnalistams ketvirtadienį teigė Asta Skaisgirytė. – anašius veiksmus jau esame matę praeityje: 2014 metai būtų gera analogija, kai tam tikras autonominis regionas „pasiprašo Rusijos apsaugos“ ir Rusija sutinka ją suteikti.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija trečiadienį perspėjo dėl bet kokio Rusijos kišimosi po to, kai Moldovos separatistinio Padniestrės regiono lyderiai kreipėsi į Maskvą prašydami „apsaugos“. Šis Padniestrės separatistų žingsnis sukėlė nuogąstavimų, kad teritorija gali tapti nauju židiniu Maskvos kare su kaimynine Ukraina.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pareiškė remiančios Moldovos suverenitetą po to, kai separatistinio Padniestrės regiono pareigūnai kreipėsi į Rusiją prašydami „apsaugos“. „Jungtinės Valstijos tvirtai remia Moldovos suverenitetą ir teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintose sienose“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris.

Moldovos vyriausybė trečiadienį pareiškė atmetanti Uždniestrės „propagandinius pareiškimus“, kai prorusiški šio regiono separatistų vadai kreipėsi į Rusiją prašydami „apsaugos“. Vyriausybė „atmeta propagandinius pareiškimus iš Tiraspolio ir primena, kad Uždniestrės regionas gauna naudos iš taikos, saugumo bei ekonominės integracijos su Europos Sąjunga politikos, kuri yra naudinga visiems piliečiams“, – „Telegram“ teigė Moldovos ministro pirmininko pavaduotojas Olegas Serebrianas.

Rusijos marionetinės Padniestrės teritorijos deputatai oficialiai kreipėsi į Maskvą pagalbos dėl tariamai Moldovos organizuotos „ekonominės blokados“. Moldovoje nerimaujama, kad Kremlius gali pasinaudoti Padniestre ir sukelti karinius neramumus šiame regione. „Moldova faktiškai paskelbė ekonominį karą Padniestrei, sąmoningai kurdama sąlygas daugiamilijoniniam deficitui“, – skelbiama dokumente.

Trečiadienį prorusiški Moldovos Uždniestrės regiono separatistai rengia retą susitikimą, tai kelia nuogąstavimų, kad ši teritorija gali atverti naują židinį Maskvos kare su kaimynine Ukraina. Nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo siaurą žemės ruožą de facto kontroliuoja prorusiškos jėgos, bet tarptautiniu mastu regionas pripažįstamas Moldovos teritorija.

Nesąžiningos taikos tarp Ukrainos ir Rusijos sudarymas dabar reikštų, kad karas bus atnaujintas, kai Kremliui tai bus naudinga. Tokią nuomonę JT Generalinės Asamblėjos posėdyje išsakė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas. „Putinas sakė, kad taikos nebus, kol Rusija nepasieks savo tikslų. Neseniai duotame interviu jis atsargiai vengė patvirtinti, kad yra patenkintas teritorijomis, kurias jau atėmė iš Ukrainos. Tai nėra kompromisų ieškantis žmogus.

Prieš dvejus metus Rusijai visu frontu užpuolus Ukrainą pasaulį ištiko šokas, tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos, visuomenė, šalies lyderiai susimobilizavo ir sugebėjo sustabdyti agresorių bent jau tiek, kad frontas stabilizavosi rytinėje šalies dalyje.

Prorusiškų separatistų kontroliuojamame Moldovos Padniestrės regione nepripažintos „valdžios“ atstovai vasario 28 d. gali surengti pseudoreferendumą dėl regiono prijungimo prie Rusijos. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW). Analitikai įspėja, kad apie tai tikriausiai bus paskelbta vasario 28 dieną įvyksiančiame „Padniestrės deputatų suvažiavime“ Kremliaus kontroliuojamame regione, kuriame šiuo metu gyvena apie 470 000 gyventojų.

Iš Moldovos į Rusiją per Lietuvą masiškai vyksta „autobusai vaiduokliai“. Lietuviai dažnai susiduria su paslaptingais šių autobusų dingimais ir vėlavimais. „Facebook“ bendruomenės „Mokėk keliauti“ įkūrėjo Roberto Pogorelio atliktas tyrimas sukėlė rimtų abejonių, galbūt rusų kariai iš Moldovos į Rusiją ir atgal „autobusais vaiduokliais“ vyksta apsimesdami turistais su suklastotais dokumentais.

Narystės Europos Sąjungoje (ES) siekiančių valstybių neturėtų gąsdinti institucijų reformos, kurių nepasiekus jos taptų kliūtimi narystei, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras. Gabrielius Landsbergis sako, kad nebūtina keisti priėmimo į Bendriją tvarkos, nes Lisabonos sutartis ir taip suteikia plėtros galimybę, užtektų pakoreguoti kai kuriuos dokumentus. „Tai nėra būtina. Lisabonos sutartis suteikia mums galimybę plėstis, yra dokumentai.

Lietuva palaikys Moldovą šaliai siekiant tapti Europos Sąjungos nare, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paramą žadėjo šeštadienį susitikęs su Moldovos kolega Mihai Popsoi. „Esame pasiryžę ir toliau padėti Moldovai jos Europos integracijos kelyje“, – URM pranešime teigia G. Landsbergis, kuris su Moldovos užsienio reikalų ministru Miunchene aptarė Europos Komisijos rekomendacijų įgyvendinimą.

Iš Moldovos į Rusiją per Lietuvą masiškai vyksta „autobusai vaiduokliai“. Lietuviai dažnai susiduria su paslaptingais šių autobusų dingimais ir vėlavimais, todėl nepasiekia kelionės tikslo. „Facebook“ bendruomenės „Mokėk keliauti“ įkūrėjo Roberto Pogorelio atliktas tyrimas sukėlė rimtų abejonių.

Moldovoje, prie sienos su Ukraina esančiame Vulkaneščio rajone, apžiūrėdami drono „Shahed“ nuolaužų kritimo vietą, pareigūnai aptiko jo kovinę galvutę, kurioje buvo apie 50 kilogramų sprogmenų. Tai pirmadienį pareiškė Moldovos policijos generalinis inspektorius, praneša „Ukrinform“, remdamasi leidiniu „NewsMaker“. Moldovos vidaus reikalų ministerijos Sprogmenų skyriaus darbuotojai neutralizavo ir surinko visas drono nuolaužas.

Jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas laimės Ukrainoje, jis nesustos ir bandys užgrobti šalis, kurios anksčiau priklausė Sovietų Sąjungai, interviu laikraščiui „Rheinische Post“ sakė Miuncheno tarptautinės saugumo konferencijos vadovas Christophas Heusgenas. „Jei V. Putinas nepralaimės karo Ukrainoje, turėtume tikėtis, kad jis sieks Moldovos arba Baltijos šalių“, – interviu sakė Ch. Heusgenas.

Moldovos gynybos ministerija paneigė socialiniuose tinkluose pasirodžiusią informaciją, kad esą šalies prezidentė Maia Sandu leido naikintuvų F-16 tranzitą per Moldovą į Ukrainą. Tai pranešė portalas „NewsMaker“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Pastarosiomis dienomis internete, ypač „Telegram“ kanaluose, pasirodė provokacinė dezinformacija, nukreipta prieš Moldovos gynybos ministeriją.

Ukraina praneša pagaminusi perteklinės elektros energijos ir nukreipusi ją į Lenkiją. Taip pat planuojamas eksportas į Moldovą, „Telegram“ tinkle paskelbė Ukrainos energetikos ministerija, kuria remiasi agentūra „Reuters“. Prieš Rusijos invaziją prieš beveik dvejus metus Ukraina reguliariai gamino perteklinę energiją. Tačiau po rusų smūgių šalies energetikos infrastruktūrai ir didžiausios Europoje Zaporižios branduolinės jėgainės užėmimo gamyba sumažėjo.

Moldovos gynybos ministras Anatolie Nosatîi trečiadienį paneigė per „Telegram“ kanalus paskleistą informaciją, kad esą naikintuvai F-16, kuriuos Vakarai siųs Ukrainai, kurį laiką stovės Merkuleščio oro uoste. Tai pranešė Moldovos leidinys „Newsmaker“, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“. Pastarosiomis dienomis kai kurie anoniminiai „Telegram“ kanalai platino pranešimus, kad Merkuleščio oro uoste bus laikinai dislokuoti naikintuvai F-16, skirti Ukrainai.

Trečiadienį netikėtai atsistatydino Moldovos užsienio reikalų ministras Nicu Popescu, padėjęs buvusiai sovietinei respublikai siekti narystės Europos Sąjungoje (ES). Praėjusį mėnesį ES lyderiai susitarė pradėti oficialias narystės derybas su maža valstybe, turinčia bendrą sieną su Ukraina. „Su prieštaringais jausmais pranešu, kad nusprendžiau įteikti atsistatydinimo pareiškimą“, – per spaudos konferenciją sostinėje Kišiniove sakė N. Popescu, jis buvo ir ministro pirmininko pavaduotojas.

Lietuva tikisi, kad derybų procesas dėl Moldovos narystės Europos Sąjungoje (ES) prasidės kovą, trečiadienį susitikęs su narystės Bendrijoje siekiančios šalies premjeru Dorinu Receanu sakė prezidentas Gitanas Nausėda. „Lietuva tikisi, kad derybų procesas prasidės jau kovą, dar iki Europos Parlamento rinkimų, tačiau iki tol Moldova turi mobilizuotis vykdydama reformas ir atlikti likusius namų darbus“, – sakė prezidentas.

2024 m. pavasarį Rusija vėl bandys destabilizuoti politinę padėtį Moldovoje, pareiškė Moldovos prezidentė Maia Sandu, pranešė „Ukrinform“, remdamasi „Agerpres“. „Per visą šį laikotarpį Rusija mėgino destabilizuoti tvarką ir valdžią Kišiniove, kaskart mėgindama pasitelkti Uždniestrės regiono režimą“, – per spaudos konferenciją žurnalistams sakė Moldovos prezidentė. „Mes žinome apie šias rizikas ir imamės visų veiksmų, kad išvengtume šių destabilizacijų.

Ukrainos policija ketvirtadienį paskelbė, kad Moldovoje sulaikyti du asmenys, padėję ukrainiečiams vyrams išvengti šaukimo į kariuomenę. Sulaikymai įvykdyti šalyje vykstant diskusijoms dėl tolesnės mobilizacijos Ukrainos pajėgoms, kurios jau beveik dvejus metus kovoja su Rusijos invazinėmis pajėgomis, sustiprinti. „Moldovoje buvo sulaikyti du nusikalstamos grupuotės nariai, vienas iš jų veždamas keturis ukrainiečius“, – pranešė Ukrainos policija.

Ketvirtadienį Ukrainos policija pranešė apie Moldovoje sulaikytus du žmones, padėjusius vyrams išvengti šaukimo į kariuomenę kovai su įsiveržusiais rusais. Areštai įvykdyti vykstant diskusijoms dėl tolesnės mobilizacijos į Ukrainos kariuomenę, kurią reikia stiprinti beveik dvejus metus atremiant Rusijos puolimą. „Du nusikalstamos grupuotės nariai buvo sulaikyti Moldovoje, vienas pervežantis keturis ukrainiečius“, – pranešė Ukrainos policija.

Buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Žydrūnas Bartkus dirbs Europos Sąjungos (ES) patarėjų misijoje Moldovoje. Apie tai jis penktadienį pranešė savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“. „Na, o po Naujųjų metų švenčių laikinai kelsiuosi į kitą šalį kandidatę įstoti į Europos Sąjungą – Moldovą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pats nesustos Ukrainoje, jei nebus sustabdytas, trečiadienį pareiškė Moldovos prezidentė Maia Sandu, Apie tai pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi „Point.md“. M. Sandu buvo paklausta, ar Ukraina galėtų išgyventi be Vakarų šalių paramos ir kokios galėtų būti šios paramos nutraukimo ar sumažinimo pasekmės Ukrainai ir Moldovai. „Visi turėtų suprasti, kad Putinas nesustos, jei nebus sustabdytas.

Moldovos prezidentė Maia Sandu sekmadienį pareiškė, kad kitais metais sieks antros kadencijos šiame poste, nes siekia savo šalį nukreipti narystės Europos Sąjungoje link. Šį mėnesį ES lyderiai susitarė pradėti oficialias derybas dėl narystės bloke su Moldova ir kaimynine Ukraina. M. Sandu sakė, kad tai atveria naują puslapį 2,6 mln. gyventojų turinčiai šaliai, kuri ribojasi su Ukraina ir ES nare Rumunija.

Europos Sąjungos vadovai ketvirtadienį sutarė pradėti narystės Bendrijoje derybas su Ukraina ir Moldova. „Europos Vadovų Taryba (EVT) nusprendė pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova“, – įraše socialiniame tinkle „X“ pranešė EVT vadovas Charles'is Michelis.

Tarptautinio valiutos fondo vykdomoji taryba patvirtino naują 173 mln. JAV dolerių vertės programą Moldovai pagal RSF finansavimo priemonę, skelbia šalies žiniasklaida, remdamasi TVF spaudos tarnyba. Naujoji programa numatyta 22-ų mėnesių laikotarpiui, orientuota į reformų energetikoje ir su klimato kaita susijusių projektų finansavimą.

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) trečiadienį priimtu pareiškimu paragino Bendrijos šalis gruodžio mėnesio Europos Vadovų Taryboje (EVT) patvirtinti Europos Sąjungos (ES) stojimo derybų su Ukraina ir Moldova pradžią. „Komiteto nariai ypač pabrėžė Ukrainos pasiryžimą prisijungti prie ES, kuri kariaudama gebėjo įgyvendinti 90 proc. reikiamų žingsnių.

Uraganiniai vėjai, snygis ir potvyniai Ukrainoje, Rusijos pietuose ir Moldovoje pirmadienį nusinešė mažiausiai 13 gyvybių, pranešė pareigūnai. Audra, kurią Rusijos žiniasklaida vadina didžiausia per šimtmetį, nuo sekmadienio siautė Dagestano, Krasnodaro ir Rostovo regionuose, rusų okupuotose Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono, Zaporižios srityse ir aneksuotame Kryme. Rusijos energetikos ministerija paskelbė, kad elektros tiekimo sutrikimai paveikė apie 1,9 mln. žmonių.

Moldovos prezidentūroje šalies vadovės Majos Sandu šuo apkandžiojo besisvečiuojantį Austrijos prezidentą. Kameros užfiksavo, kaip svečias norėjo paglostyti šunį, o šis puolė svečią kandžioti. Tačiau kelių sekundžių incidente niekas nenukentėjo. Moldovos prezidentūros kieme Austrijos prezidentas Aleksandras Van der Bellenas ruošėsi susipažinti su Moldovos lyderės Majos Sandu šunimi Kodrucu tiesė jam ranką.

Moldovai siekiant tapti Europos Sąjungos (ES) nare, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragina Kišiniovą sutelkti politinę valią proveržiui. Taip jis kalbėjo antradienį po pokalbio telefonu su Moldovos prezidente Maia Sandu. Anot šalies vadovo, Kišiniovui pavyko pasiekti progresą įgyvendinant europines reformas ir Europos Komisijos (EK) rekomendacijas, tačiau yra būtina dėti papildomas pastangas ir sutelkti politinę valią dėl ryškaus proveržio.