mokslas

Klimato pokyčiai keičia Himalajų veidą, o kopti į Everesto viršukalnę tampa vis pavojingiau, įspėja žymiausi pasaulio alpinistai. Nepalietis šerpas Apa, į Everestą įkopęs 21 kartą, teigia esantis sunerimęs dėl sniego stokos ant aukščiausio pasaulio kalno. „1989 metais, kai pirmą kartą kopiau į Everestą, ten buvo daugybė sniego ir ledo, o dabar ten daugiausia plika uola. Dėl to kyla daugiau akmenų griūčių, kurios kelia pavojų alpinistams“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

D. Britanijos milijardieriaus Richardo Bransono kompanija „Virgin Atlantic“ pasamdys specialų trenerį, kuris mokys orlaivių stiuardeses ir stiuardus šnibždėti taip, kad nesutrikdytų pirmąja klase skrendančių keleivių miego, rašo „The Telegraph“. Įgulos nariai lankys vienos dienos kursus, per kuriuos bus apmokyti kalbėti pašnibždomis – 20–30 decibelų garsumu. Nušlifuotas kalbėjimas pašnibždomis turėtų daryti raminamąjį poveikį keleiviams, sakė aviacijos bendrovės atstovai.

Naujausias tyrimas parodė, jog aukštesnei socialinei klasei priklausantys žmonės yra labiau linkę į melą, apgaudinėjimą ir net įstatymų pažeidimą nei žmonės iš mažiau privilegijuotų sluoksnių, skelbia „telegraph.co.uk“. Tyrimą atlikę psichologai iš Kalifornijos universiteto teigė, jog tyrimo išvados gali padėti paaiškinti bankų krizę, nes savimi pasitikintys, pasiturintys bankininkai yra labiau linkę į neatsakingą elgesį. Komanda, kuriai vadovavo dr.

Jei jums kada nors darė operaciją, ją ištvėrėte tik padedami anestetikų. Tačiau kaip veikia šie kūną nuskausminantys eliksyrai?Prieš tai, kai XIX amžiaus pradžioje anestezija buvo išrasta, chirurgai amputuodavo galūnes, siūdavo žaizdas ir pašalindavo auglius pacientų skausmą malšindami opiumu arba alkoholiu. Nors jie ir sumažindavo skausmą, jo visiškai neužblokuodavo, be to, pacientas viską prisimindavo, rašo lifeslittlemysteries.com. Nuo to laiko gydytojai, darydami narkozę, labai patobulėjo.

Iki maždaug 950 metų po Kristaus dabartinės Meksikos ir Gvatemalos teritorijoje klestėjusią majų civilizaciją galėjo sunaikinti gana nedidelė sausra. Mokslininkai ilgą laiką manė, kad tai nutiko dėl itin didelės sausros, praneša BBC. Tačiau Meksikos ir britų tyrėjai nustatė, kad pakako vos 25–40 proc. mažesnių kritulių, kad regiono sezoniniai vandens resursai būtų išeikvoti.

Europos Komisijos inovacijų tyrėjai Lietuvą nustūmė į pačią pabaigą, tačiau dažnas lietuvis savo šalį laiko pakankamai inovatyvia. Kuri pusė teisi? Apie inovacijas bene kasdien girdime iš politikų, verslininkų, visuomenės veikėjų. Turime Lietuvos inovacijų strategiją iki 2020 metų. Ją įgyvendinę planuojame tapti Šiaurės Europos inovacijų centru.

Nacionalinės studijų kreditų sistemos koncepcijos nuostatos, principai bei tam skirto projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų  programų metodikos kūrimas ir diegimas“ patirtis ne kartą aptarinėta įvairiose diskusijose, sugulusi dokumentų puslapiuose.

Dėl kaimo mokyklų naikinimo vis labiau kritikuojama švietimo reforma, kuri ne tik sužlugdys ugdymą kaimuose, bet dar labiau paskatins emigraciją. Vaikų skaičius Lietuvoje mažėja. Regionuose sparčiai mažėja ir mokinių skaičius. Švietimo ir mokslo įstatymas, vienodai taikomas mokykloms didžiuosiuose miestuose ir mokykloms, esančioms rajono vietovėse, jau nebeatitinka realybės.

Ketvirtadienį startuosianti tryliktoji Vilniaus knygų mugė šiemet kvies atsiversti knygą ir pažinti pasaulį. Kone didžiausiame Lietuvos kultūriniame renginyje bus surengta beveik 400 šimtai renginių vaikams ir suaugusiems, dešimtys susitikimų su knygų autoriais ir kitais įdomiais žmonėmis. Kasmet tarptautinę knygų mugę aplanko per 60 tūkst. žmonių, ne mažiau jų tikimasi ir šiemet. Apsilankyti knygų mugėje leidyklos vilioja ne tik turtinga programa, bet ir ženkliomis nuolaidoms knygoms.

Istorija rodo, kad daugybė mokslinių atradimų, tarp jų ir tokių, kurie aukštyn kojomis apvertė pasaulį, buvo padaryti visiškai atsitiktinai. Pakanka prisiminti Archimedą, kuris, norėdamas išsimaudyti vonioje, atrado vėliau jo paties vardu pavadintą dėsnį apie jėgą, veikiančią panardintus kūnus. Arba Izaoką Niutoną ir garsųjį obuolį, nukritusį jam ant galvos. Ar Dmitrijų Mendelejevą, kuris savąją cheminių elementų lentelę tiesiog išvydo sapne.

Mokslininkų grupių tyrimų projektus finansuojanti Lietuvos mokslo taryba (LMT) šių metų konkurse užkirto kelią jauniesiems mokslininkams pretenduoti į lėšas tyrimams atskiroje grupėje, skelbia Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga. Tokiomis sąlygomis dešimtis metų tose pačiose srityse dirbantys mokslininkai be didelių pastangų konkurencinėje kovoje pralenkia jaunuosius Lietuvos tyrėjus, net jei pastarųjų vykdomi darbai progresyvesni, sakoma sąjungos pranešime.

Mokslininkai mano, kad „Facebook“, „YouTube“ ir net trumposios žinutės gali išgelbėti daug nykstančių pasaulio kalbų, praneša BBC. Spėjama, kad iki 21 amžiaus pabaigos išnyks apie pusę iš maždaug 7 tūkst. pasaulio kalbų. Dėl to dažniausiai kaltinama globalizacija, bet kai kurie modernaus pasaulio aspektai, ypač skaitmeninės technologijos, daro priešingą įtaką. Šiaurės Amerikos gentys naudojasi socialiniais tinklalapiais, kad pritrauktų jaunimą.

Šį mėnesį akademinei bendruomenei pristatyta Nacionalinės studijų kreditų sistemos koncepcija, pagrista pagrindiniais Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) principais. Šiame darbe dalyvavo dauguma Lietuvos aukštųjų mokyklų – tame tarpe, ir meno mokyklos. Apie tai, kuo ši koncepcija ir apskritai ECTS inspiruota kaita svarbi mūsų aukštajam mokslui apskritai ir meno sričiai konkrečiai, savo mintimis dalijasi Vilniaus dailės akademijos (VDA) prorektorė studijoms prof.

Vyriausybė patvirtino valstybės finansavimą 2012 m. pirmakursių studijoms. Priėmimui į aukštąsias mokyklas ateinantį rudenį bus skiriama 31,1 mln. litų: 19,8  mln. litų numatyta universitetams, 11,3 mln. litų – kolegijoms. Vertinant pastarųjų metų priėmimo praktiką, numatoma, kad 2012 m., kaip ir anksčiau, valstybės finansuojamą vietą universitetuose ar kolegijose galės gauti daugiau nei pusė stojančiųjų.

Didžiosios Britanijos sostinė pripažinta antru geriausiu pasaulio miestu studijuoti. Šiuo atžvilgiu Londonas nusileido tik Paryžiui, skelbia Britanijos žiniasklaida. Šiame tyrime „dalyvavo“ daugiau nei 250 tūkst. gyventojų turintys miestai, kuriuose taip pat yra du ar daugiau žinomų universitetų. Tyrėjai taip pat atsižvelgė į gyvenimo kokybę ir prieinamumą miestuose, o taip pat universitetų skaičių ir jų reputaciją.

Nedaug chemikalų turi tokią švytinčią reputaciją, kaip oksitocinas. Vadinamas „meilės hormonu“ ar „apsikabinimų chemikalu“, jis buvo siejamas su beveik visais teigiamais žmogaus psichikos aspektais. Vienas jo dvelktelėjimas gali padaryti žmogų labiau pasitikinčiu, užjaučiančiu, dosnesniu ir labiau bendradarbiaujančiu. Toks yra populiarusis įvaizdis, jo purškalo galima netgi įsigyti iš įtartinų interneto prekeivų. Pats laikas peržiūrėti šį rožinį įvaizdį.

Švietimo ir mokslo ministerija, skatindama studentus veržliai įsitraukti į aukštojo mokslo kaitos procesus, finansiškai remia jaunimo visuomenines iniciatyvas. Lietuvos studentija raginama aktyviai naudotis savo galimybėmis ir teisėmis dalyvauti aukštųjų mokyklų savivaldoje ir kuo plačiau įsijungti gerinant esamą akademinę sistemą. Studentams atstovaujanèios organizacijos kvieèiamos teikti paraiðkas su akademiniø procesø kaita susijusiø projektø finansavimui.

14-metis paauglys iš Kirovo miesto Rusijos Uralo regiono įtrauktas į Šiaurės ašigalio ekspediciją. Šis berniukas gali tapti jauniausiu ašigalio tyrinėtoju pasaulyje, skelbia „RIA Novosti“. Kirovo vidurinės mokyklos mokiniui Aleksandrui Petrovui leista prisijungti prie 16-18 metų komandos narių, kurių tikslas – slidėmis pasiekti Šiaurės ašigalį.

Vilniuje vykusio projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“ ekspertų – išplėstinės dokumentų vertintojų grupės – susitikimo metu iš esmės, su nedidelėmis pataisomis buvo pritarta galutinei Nacionalinės studijų kreditų sistemos koncepcijos versijai.

Studijų ir aukštosios mokyklos pasirinkimas – daug nulemiantis dalykas jauno žmogaus gyvenime ir net gyvenant naujųjų technologijų amžiuje, kai, atrodytų, pačios įvairiausios informacijos gavimas nereikalauja labai daug pastangų, šį sprendimą priimti nėra paprasta.

Švietimo ir mokslo ministerija kviečia teikti kandidatus užsienio lietuvių mokslo premijų konkursui. Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva šiemet numatoma apdovanoti tris iškiliausius užsienio lietuvius. Premijomis siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus palaikyti glaudžius dalykinius ryšius su Lietuva, būti Lietuvos mokslo ambasadoriais užsienio šalyse ir su žymiausiais lietuvių kilmės mokslininkais supažindinti Lietuvos visuomenę.

Sostinėje rengiama didžiausia studijų paroda „Mokymasis. Studijos. Karjera“ ambicingai žada, kad kiekvienas atėjęs gaus atsakymą, kokį karjeros kelią pasirinkti. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ atliko eksperimentą, ką norintiems tapti verslininkais gali pasiūlyti šalies aukštojo mokslo atstovai.

Lietuvos mokslų akademija (LMA) paskelbė septynis 2011 metų mokslo premijų laureatus humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse. Humanitarinių mokslų srityje mokslo premija už darbų ciklą „Lietuvos bernardinų meninis paveldas. Vilniaus konvento architektūros ir dailės tyrimai“ apdovanota Rūta Janonienė.

Lietuvos aukštajame moksle įtvirtinant Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą (ECTS) pabrėžiama į studentą orientuotų studijų svarba. Bet ką gi tai reiškia? Ar anksčiau buvo kitaip? Savo mintimis apie pokyčius, jų poveikį aukštajam mokslui apskritai ir menų sričiai dalijasi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijų prorektorė doc. dr. Vida Umbrasienė.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) organizuotoje konferencijoje „Tarpdiscipliniškumas: kaip padaryti jį veiksmingesniu?“ buvo diskutuojama apie geriausias patirtis ir įrankius, kurie skatintų tarpdiscipliniškumo svarbos suvokimą ir panaudojimą moksliniuose tyrimuose. Renginyje prieita išvados, jog tik sinergija tarp skirtingų mokslo šakų gali padėti efektyviai spręsti šiuolaikines mokslo problemas ir kilstelti Lietuvos mokslo tyrimų rezultatus į aukštesnį lygmenį.

Rusija modernizuoja arsenale naudojamus Tu serijos bombonešius. Kaip skelbia lenta.ru, Rusija rengiasi modernizuoti tris dešimtis tolimojo nuotolio bombonešių Тu-22М3. Bombonešiai gali gabenti įvairią ginkluotę, atlikti užduotis.

Neseniai vykusio simpoziumo metu Toronto profesorius Ron Deibert teigė, kad kovojant su kibernetiniais nusikaltimais nereikėtų pažeisti asmeninio žmonių privatumo. Ron Deibert yra Toronto universiteto laboratorijos ir Kanados globalių saugumo studijų centro vadovas. Jo indėlis kibernetinio saugumo ir žmogaus teisių srityse yra gerai žinomas. Kartu su savo komanda jis išreiškė susirūpinimą dėl didėjančio šalių skaičiaus, kurios riboja informacijos srautus ir cenzūruoja Internetą.

Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (ECTS) Lietuvoje dar tik įvedinėjama naujovė. Daug kalbama apie tai, kad ji susijusi su mąstymo kaita, kad į pirmą planą ji iškelia studentą ir jo poreikius, t. y. jo darbo laiko skaičiavimą ir pan.

– Pirmasis tavo sezonas „Žalgiryje“, kaip jautiesi šioje komandoje? Komandoje jaučiuosi gerai, tiesiog komandai nesiseka šį sezoną, bandome spręsti iškilusias problemas. – Esi patenkintas savo žaidimu? – Nesu visiškai patenkintas, visada tiek pats, tiek komanda galėtų žaisti geriau. – Esi žaidęs užsienio klubuose, ar labai skalsi legionieriaus duona? – Daug kas priklauso nuo komandos, nuo spaudimo, nėra labai sunku.

ietuva šį pavasarį, balandžio 22–29 dienomis, pirmą kartą organizuos tarptautinę Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiadą (European Union Science Olympiad – EUSO). Lietuvoje viešintį olimpiados įkūrėją ir jos prezidentą Michaelą A. Cotterį priėmė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Susitikime M.Cotteris pažymėjo, kad Lietuva labai gerai pasirengė būsimai gamtos mokslų olimpiadai ir išreiškė viltį, kad tai bus vienas sėkmingiausiai organizuotų renginių.

Tai vienas iš kreacionistų mitų, kalbant apie evoliuciją kaip apie mokslą. Tačiau tai visiškai klaidingas teiginys - yra daug atradimų ir eksperimentų, kurie galėjo paneigti evoliuciją, tačiau to nepadarė, mat jie tik patvirtino evoliucijos teoriją. Apie evoliucijos mokslo pagrįstumą kalba dar ir tas faktas, jog šios teorijos nepavyko paneigti jau pusantro šimtmečio, praėjusio nuo Darvino teorijos paskelbimo.

87 procentai universitetines studijas pasirinkusių būsimųjų policijos pareigūnų studijuoja, už mokslą mokėdami milžiniškas sumas – nuo 4,5 iki 11 tūkst. litų per metus. Susimokėję dar privalo atidirbti už mokslus mažiausiai penkerius metus. Šiuo metu būsimus policijos pareigūnus rengia dvi mokymo įstaigos: Lietuvos policijos mokykla ir Mykolo Romerio universitetas (MRU). Lietuvos policijos mokykloje mokslas būsimiems pareigūnams nieko nekainuoja.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, suteikiančias universiteto senatui ir kolegijos akademinei tarybai daugiau valdymo galių ir numatančias studentų rotaciją ne rečiau nei kas vienerius studijų metus. Pataisos priimtos atsižvelgus į Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 dienos nutarimą dėl Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų, prieštaraujančių Konstitucijai.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) kartu su Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) bei Lietuvos moksleivių parlamentu (LMP), reaguodami į studentų ir moksleivių atsiliepimus dėl aukštųjų mokyklų teikiamos informacijos, pabrėžia, jog remiantis LR Mokslo ir studijų įstatymu, dažnu atveju duomenys esamiems ir būsimiems studentams yra pateikiami ne visada pakankami ir kokybiški.

Sausio 26 – 27 dienomis Vilniuje susirinkę Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkai tarptautinėje konferencijoje aptars mokslo tarpdiscipliniškumo teikiamas galimybes ir iššūkius, pranešė  Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS). Šioje LJMS organizuojamoje konferencijoje dalyvaus politikai ir mokslo politiką įgyvendinančių institucijų atstovai, skirtingų tyrimų sričių mokslininkai.

Vasario 10 d., penktadienį, 10–13.30 val., VDU Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7) vyks VDU profesoriaus ir Senato pirmininko Zigmunto Kiaupos 70-mečio sukakčiai skirta mokslinė konferencija, kurią organizuoja VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedra. Konferencijoje pranešimus skaitys ir diskutuos profesoriaus Z. Kiaupos išugdyti mokiniai. Diskusiją moderuos Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto direktorius istorikas prof. Egidijus Aleksandravičius.

Negyvosios jūros dugną gręžę mokslininkai nustatė, kad dėl pasikeitusio klimato prieš 125 tūkst. metų ji buvo beveik visiškai išdžiūvusi.Jūros centre išgręžus 300 metrų gręžinį, mokslininkai paėmė nuosėdų mėginių, atskleidžiančių informacijos apie senovėje buvusias klimato sąlygas ne tik Negyvosios jūros regione, bet ir Arabijos bei Sacharos dykumų vietovėse, praneša „Jerusalem Post“. „Manome, kad Negyvoji jūra yra pagrindinė vietovė, padėsianti rekonstruoti ir nustatyti regioninius klimato sv...

Europos gamintojai išbandė skraidantį radarą. Kompanijos "Airbus" skraidantis radaras sumontuotas ant karinio-krovininio lėktuvo korpuso. Pats radaras bus pagamintas ne Europoje. Teigiama, kad prie lėktuvo pritvirtintas radaras veiks keletos kilometrų aukštyje, rašo lenta.ru. Lėktuvas-radaras gali stebėti teritoriją. Tokio tipo lėktuvai dažnai gali stebėti taikinius tiek ore, tiek ant žemės.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcija prašo Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės nepasirašyti Seimo priimto Mokslo ir studijų įstatymo pataisų ir grąžinti jį Seimui svarstyti iš naujo. „Socialdemokratų partijos frakcijos manymu, šis įstatymas neatitinka Konstitucinio Teismo sprendimo, jame siūlomos normos nepateisina nei akademinės bendruomenės, nei studentų lūkesčių.

Šiemet mažiausiai 300 šalies viešųjų bibliotekų pirmą kartą nemokamai gaus apie 30–40 kultūros, šviečiamojo pobūdžio ir jaunimui skirtų leidinių. Tai paaiškėjo po Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdžio, kuriame buvo iškelta ši iniciatyva. Galutinį sprendimą dėl nemokamo leidinių platinimo bibliotekoms Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas tikisi priimti iki vasario mėnesio.

Šiuo metu Lietuvoje bandoma įtvirtinti Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (ECTS) tiesia kokybinius pamatus aukštojo mokslo studijų kaitai. Apie tai, ką tokie pokyčiai mums atneš ir kuo jie bus naudingi, savo mintimis dalijasi Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros profesorius Romas Lazutka. Studijų programa – tai ne pažadas, o įsipareigojimas ECTS sistema pirmiausia yra skaidri, informatyvi, nes ji orientuota į studentą.

Pagrindinės nuostatos dėl Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS), kurias įtvirtina dabartinis LR Mokslo ir studijų įstatymas, įsigaliojo jau nuo šių metų rugsėjo pirmosios. Jos atitinka Europoje pripažįstamas Bolonijos deklaracijos normas bei įvardija kitokią kredito sampratą. Apie tai, kas keičiasi iš esmės, ko naujoji sistema leidžia tikėtis iš dėstytojų ir studentų, mintimis dalijasi Vilniaus universiteto Studijų programų skyriaus vedėja doc. dr. Inesa Šeškauskienė.

Anksčiau Oksfordo ar Kembridžo universitetai ne vienam moksleiviui atrodė tik tolima, nepasiekiama svajonė. Pastaraisiais metais vis daugiau jaunuolių, gavusių brandos atestatus, išvyksta studijuoti svetur. Svarbiausia – motyvacija Vis daugiau abiturientų kelia sparnus ir studijuoti išvyksta į užsienio universitetus.

Neeilinę Seimo sesiją planuojama sušaukti šių metų sausio 17–19 dienomis. Tai apsispręsta Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės surengtame susitikime su Seimo frakcijų seniūnais. Seimo Pirmininkė pasidžiaugė, kad buvo rastas sutarimas. „Darome bendrą programą – ir vienų, ir kitų iniciatorių. Bet yra procedūriniai dalykai, todėl dabar iš naujo renkami 47 Seimo narių parašai.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys ir Seimo narys,   švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius Seime įregistravo Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Azijoje kuriama nauja tarpžemyninė raketa. Indijos kariuomenė kuria raketą, galinčia pasiekti kitus kontinentus, skelbia lenta.ru. Teigiama, kad raketa bus moderniausia Indijos kariuomenėje. Šiuo metu tokios raketos šalis neturi. Ši raketa, kaip ir kitos panašios Indijos kariuomenės turimos raketos, gali gabenti tiek tradicinius sprogmenis, tiek masinio naikinimo ginklus.

Seimo socialdemokratų partijos frakcijos nariai Vytenis Povilas Andriukaitis ir Juozas Olekas įregistravo Laikinojo mokslo ir studijų įstatymo projektą, kuriuo laikinai būtų galima valdyti valstybines aukštąsias mokyklas. „Kiek mums žinoma, dabartinio antikonstitucinio įstatymo autoriai nori tik šiek tiek pataisyti įstatymą, imituodami, jog atsižvelgia į Konstitucinio Teismo 2011m. gruodžio 22 d. sprendimą, bet palikdami tokį patį įstatymo modelį.

Valstybinis studijų fondas skelbia pradėsiantis paraiškų priėmimą paramai išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose gauti. Prašymus studentai galės pateikti nuo kitos savaitės, sausio 18 d. iki vasario 15 dienos.Pasak Fondo vyresniosios specialistės Aldonos Valatkevičiūtės, studentai gali pretenduoti į dviejų rūšių paramą: stipendiją už studijų rezultatus ir vienkartinę socialinę išmoką.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo pakeitimus bei Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą. 2012 m. pirmą kartą organizuojamas valstybinis (pasirenkamasis) geografijos egzaminas. Jo  turinys apims bendrojo ir išplėstinio geografijos kurso pasiekimus iš geografinio pažinimo, gamtinės ir visuomeninės, regioninės ir globalinės geografijos teminių sričių.