mokiniai

Prasidėjus rugsėjui ir mokiniams išėjus į mokyklas, nedaug kas susimąsto, kiek iš tikrųjų kainuoja vaiką išleisti į mokyklą. Specialistai apskaičiavo, kad prieš naujų mokslo metų pradžią mokykliniai reikmenys gali kainuoti nuo 400 iki 1000 eurų. Tačiau ne visi gali išleisti tokias sumas, o vaikai lankyti mokyklą privalo. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ – pokalbis su „Swedbank“ Finansų instituto vadove Jūrate Cvilikiene apie tai, kokią paramą gali gauti nepasiturinčios šeimos.

Kaune dėl galimo smurto prieš mokinį teisiama pedagogė. Į teisėsaugą kreipėsi tėvai ir kaltina mokytoją per pamoką griebus vaikui už kaklo ir jį tempus. Reikalauja tūkstančio eurų. Aiškėja, kad penktokas išplūdo mokytoją riebiais keiksmažodžiais, o ši norėjo jį jėga nuvesti pas vadovybę, dėl to ir įsiplieskė konfliktas. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Neeilinė byla Kaune – prieš teismą stojo Vaišvydavos mokyklos muzikos mokytoja, kuri kaltinama sukėlusi fizinį skausmą penktokui.

Premjeras sako, kad Šeimos pakete numatytas ir opozicijos kritikuojamas nemokamas maitinimas 5–10 klasių mokiniams yra brangi priemonė, tačiau pasirinkta siekiant šeimas remti ne tik pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, bet ir iki jo pilnametystės. Brangiausiai šeimos paramos paketo priemonei – nemokamiems pietums mokyklose – numatoma etapais skirti 375,9 mln. eurų. Planuojama, kad ji paliestų apie 160 tūkst. vaikų.

Didžiausias iki šiol vykęs Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tarptautinis penkiolikmečių tyrimas PISA, kuriame dalyvavo daugiau kaip 760 tūkst. mokinių iš 91 šalies, atskleidė, kaip per pastaruosius trejus metus pasikeitė Lietuvos mokinių gebėjimai.

Ką turi mokėti penktokas, septintokas ar devintokas? Suomijoje į šį klausimą nuo 2028 m. bus atsakoma vienodai visose mokyklose. Kiekvienai klasei ir mokomajam dalykui bus aiškiai nustatyta, kokį lygį mokinys turi pasiekti. Tačiau nauja tvarka apibrėš ne tik tai, ko tikimasi iš vaiko – ji numatys ir tai, ką mokykla turi daryti, kai jam nesiseka.

Socialiniuose tinkluose išplito istorija, kurioje moteris pasidalino esą įvykusiu incidentu, kurio metu, mokykliniam autobusui nuvažiavus nuo kelio, vairuotojas neva paliko mažamečius vaikus. Tiesa, mokyklos direktorė aiškina, jog įvykio metu vaikai nenukentėjo, o šiuo metu pradėtas tarnybinis patikrinimas.

Jau kitą savaitę mokyklinukai ir vėl sugrįš į mokyklos suolus. Tam, kad ugdymosi procesas vyktų sklandžiai, tėvai jau iš anksto skuba aprūpinti savo atžalas visomis reikalingomis mokyklinėmis priemonėmis. Prekybos tinklų atstovai pažymi, jog šiemet mokyklinių prekių kainos, palyginus su praėjusiais metais, esą ženkliai nesikeitė ir priduria, kad šiemet joms išleidžiama nuo kelių dešimčių iki 100 eurų.

Nors naujų mokslo metų pradžia daugeliui mokytojų reiškia pasiruošimą naujam etapui ir sugrįžimui į klases, viena mokytoja prisipažino, kad kai kurie mokinių vardai jai iš karto sukelia tam tikras asociacijas. Po šešerių metų darbo vidurinėje mokykloje ispanų kalbos mokytoja pastebėjo, kad tam tikrus vardus turintys vaikai dažnai pasižymi panašiais charakterio bruožais, rašoma thesun.co.uk.

Vyriausybė leido Vilniaus, Šalčininkų, Trakų ir Švenčionių rajonuose tautinių mažumų ir vienintelėms rajono lietuviškoms mokykloms mažinti mokinių skaičių.

Puikiai žinomos mokytojos Veronikos pasidalintas įrašas socialiniuose tinkluose įžiebė aštrią diskusiją apie tėvų ir mokyklos atsakomybių ribas ugdant vaikus. Postūmiu tapo vienos komentatorės retorinis klausimas bei kritika, jog mokykla ir yra skirta viskam išmokti.

Vyriausybė ketvirtadienį pritarė siūlymui atsisakyti nuo 2026 metų rudens turėjusio įsigalioti reikalavimo dešimtokams pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime (PUPP) surinkti ne mažiau kaip 4 balus, norint tęsti mokslą pagal vidurinio ugdymo programą. Galutinį sprendimą dėl parlamentarų pasiūlytų Švietimo įstatymo pataisų dar turės priimti parlamentas.

Bene iš karto po valstybinio matematikos brandos egzamino kilo abiturientų nepasitenkinimas. Mokiniai Nacionalinei švietimo agentūrai pateikė peticiją, kurioje kelia klausimus dėl egzamino sudėtingumo, užduočių atitikties ugdymo programai ir vertinimo tvarkos. Peticiją jau pasirašė tūkstančiai moksleivių.  Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popoviene.

Pirmadienį, birželio 1 d. abiturientai laikė valstybinį lietuvių kalbos brandos egzaminą. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti dvyliktokai dalinosi įspūdžiais po egzamino. Šiemet abiturientai rinkosi iš dviejų grožinio teksto interpretavimo ir dviejų probleminio klausimo pagal pateiktą grožinį tekstą svarstymo temų. Dvyliktokams šiemet buvo siūloma interpretuoti ištrauką iš Jurgio Savickio novelės „Vagis“. Kaip vienas iš galimų interpretacijos aspektų – žmogiškumo išbandymas.

Vienoje Skuodo mokykloje keliems mokiniams suspardžius savo bendraklasį, šios ugdymo įstaigos direktorius sako, kad tokio smurto protrūkio dar nėra buvę. Aiškėja, kad šių paauglių šeimos jau anksčiau buvo patekusios į vaiko teisių gynėjų akiratį. Apie incidentą vienoje Skuodo mokykloje buvo informuota policija. Ši pranešė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Kaip portalui tv3.lt nurodė mokyklos direktorius (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – red. past.

Dar vienoje Lietuvos mokykloje užfiksuotas smurto protrūkis. Internete plinta vaizdo įrašas, kaip vienoje Skuodo mokykloje (pavadinimas redakcijai žinomas – red. past.) berniukų tualete mokinys yra spardomas kelių bendraamžių. Šios mokyklos vadovas sako, kad tokio žiauraus smurto akto dar nėra buvę. Incidentas užfiksuotas vaizdo įraše, kuris ėmė plisti internete. Jame matyti, kaip vienas paauglys spardo kitą bendraamžį, dar keli šalia sustoję žiūri ir filmuoja.

Prastesni Lietuvos mokinių rezultatai dažnai aiškinami paprastai – esą švietimui skiriame per mažai lėšų. Tačiau Lietuvos kaimynės Latvija ir Lenkija vienam mokiniui išleidžia mažiau, bet jų mokinių rezultatai aukštesni. Tuo metu Estija skiria panašiai lėšų kaip Lietuva, bet šiandien jos sistema yra laikoma stipriausia Europoje.

Lietuvą sukrėtė smurto incidentas mokykloje – Kėdainiuose per konfliktą septintokas žirklėmis sužalojo bendraamžį. Įvykis primena prieš kelias savaites Marijampolėje nutikusį išpuolį, kai vaikas su peiliu šoko prieš kitus moksleivius.

Nuolatinį stresą vienoje Jurbarko švietimo įstaigų patiriantys vaikai prašo nevesti jų į mokyklą. Realybė, į kurią pateko pirmokai ir jų tėvai, sunkiai suvokiama. Tėvai atviri: taip yra todėl, kad vienas iš klasės berniukų smurtauja tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Smurtas kartojasi, todėl tėvai nutarė ginti savo vaikus. Administracijos jie reikalauja užtikrinti saugumą arba žada vaikus perkelti į kitas klases ir mokyklas.

Vašingtono valstijos vidurinės mokyklos mokytoja pateko į skandalą po to, kai klasėje vykusios prezentacijos metu mokiniams parodė nuotraukas apnuoginta krūtine, teigia mokyklos direktorė. Snohomišo mieste esančios vidurinės mokyklos mokytoja trečiadienį, skaitydama pranešimą per „PowerPoint“ programą, atsitiktinai parodė keturias atviras moters krūtinės nuotraukas.

Vilniaus Salininkų gimnazija jau ne vieną savaitę gyvena įtampoje. Per dvejus metus mokyklą paliko 36 pedagogai, dar viena darbuotoja išeina šią savaitę. Dalis benduomenės dėl to kaltina gimnazijos direktorę Jelizavetą Tumlovskają. Mokiniai dėl to net surengė piketą.  Neramumai į viešumą iškilo tada, kai svetainėje peticijos.

Siekiant išsaugoti tautinių mažumų mokyklas regionuose, siūloma mažinti joms keliamus reikalavimus dėl mokinių skaičiaus.  Tai numatančias Švietimo įstatymo pataisas įregistravę Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai Jaroslavas Narkevičius, Rita Tamašunienė ir Česlavas Olševskis siekia sudaryti galimybes šioms mokykloms tęsti veiklą net ir esant mažesniam mokinių skaičiui.

Populiarioji pradinių klasių mokytoja Veronika, kurios vardas socialiniuose tinkluose tapo šiuolaikiško ugdymo sinonimu, verčia naują puslapį. Nors šiuo metu jos kasdienybė sukasi aplink motinystės džiaugsmus, pedagogė atskleidė ambicingus ateities planus – ji ketina atidaryti savo mokyklą. Dešimtis tūkstančių sekėjų turinti Veronika ilgą laiką buvo pavyzdys, kaip atvirai ir kūrybiškai galima žvelgti į mokytojo profesiją.

Matematikos mokytojas Jasonas Hughesas tragiškai žuvo po to, kai mokiniai bandė iškrėsti pokštą prie jo namų. Po tragiškos mirties – penkiems studentams buvo pareikšti kaltinimai. Kaip paaiškėjo, penkių paauglių grupė, kurių pokštas pasibaigė mokytojo mirtimi, sulaukė visų jiems pareikštų kaltinimų panaikinimo.

Šiais mokslo metais pirmas valstybinių brandos egzaminų dalis laikys daugiau nei 27,8 tūkst. vienuoliktokų, antrąsias dalis – per 29,6 tūkst. dvyliktokų, penktadienį pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Jos duomenimis, šiemet egzaminus laikys apie 2,5 tūkst. daugiau abiturientų nei praėjusiais metais, kai egzaminus laikė per 27 tūkst. jų.

Tęsiantis konfliktui Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje, švietimo ministrė Raminta Popovienė penktadienį paragino Alytaus miesto savivaldybę paskirti naują laikinąjį mokyklos vadovą. „Kadangi nematau problemos sprendimo pažangos, o atkurti įprastą ugdymo procesą būtina kuo greičiau, raginu Alytaus miesto savivaldybę paskirti laikinąjį mokyklos administratorių, kuriuo galėtų tapti kitos ugdymo įstaigos vadovas ar vadovė“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė R. Popovienė.

„Pašalpinio“ tema dažnai išpučiama labiau, nei verta, ir tampa patogiu pasiteisinimu nekalbėti apie tikras problemas. O jos – daug rimtesnės: Lietuvoje socialinė atskirtis nemažėja, ypač švietime, kur vaikų galimybės labai priklauso nuo tėvų pajamų ir išsilavinimo. Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, ekonomistas Romas Lazutka ir Seimo narys, konservatorius Raimondas Kuodis.

Kas lemia vaiko akademinius pasiekimus – talentas ar kasdienė aplinka, kurioje jis mokosi? Nuo emocinio saugumo ir mokytojo vaidmens iki tėvų bei pedagogų bendradarbiavimo: šie veiksniai gali ir pastūmėti į priekį, ir atimti motyvaciją. Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja, Pažinimo medžio mokyklų vadovė Vilniuje Rita Navikienė.

Mirtinas šaudymas vienoje iš Kanados mokyklų – šaulys, kurį policija iš pradžių apibūdino kaip rudaplaukę moterį, nužudė mažiausiai 9 žmones, o po to nusižudė. Per išpuolį paaugliams teko barikaduotis klasėse. Valdžios institucijos praneša apie dešimtis sužeistųjų ir tragediją vadina didžiausia šiuolaikinėje Kanados istorijoje. Iš mokyklos pakeltomis rankomis išbėgo paaugliai, virš ugdymo įstaigos ratus suko policijos sraigtasparnis.

Kaune kasmet mažėja nemokamą maitinimą gaunančių mokinių. Šiemet savivaldybė į šalies biudžetą grąžino apie 1 mln. eurų. Pasak specialistų, priežastys įvairios: sumažėjo ne tik vaikų skaičius, bet ir vis dar gajus mitas, kad valgyti nemokamai – gėda. Mokyklos ieško išeičių: maitinimą organizuoja švediško stalo principu arba su maisto tiekėjais sudaro tokias sutartis, kad visi mokiniai galėtų rinktis iš vienodų patiekalų – tik vieni mokėtų, kiti ne.

Socialiniuose tinkluose žaibiškai plinta jaunimo vartojamos frazės – tokios kaip „six-seven“, „sigma“ ir daugelis kitų. Jų banga persimetė ir į Lietuvos mokyklas – vaikai koridoriuose ir net pamokų metu rodo iš „TikTok“ platformos perimtus gestus bei kartoja populiarius žodžius. Mokytojus tokia tendencija neramina – ši mada taip įsisiautėja, jog pedagogams tampa sunku vesti pamokas, vaikai nesusikaupia ir blaškosi.

Šiemet elektroninė registracija į sostinės mokyklas 2026–2027 mokslo metams prasidės vasarį – mėnesiu anksčiau nei įprastai, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė.  Skelbiama, kad pirmieji priėmimo rezultatai tėvus ar globėjus pasieks taip pat mėnesiu anksčiau – gegužę.

Mėnesiu anksčiau nei įprastai prasidės elektroninė registracija į sostinės mokyklas 2026–2027 mokslo metams. Pirmieji priėmimo rezultatai tėvus ar globėjus pasieks jau gegužę, mėnesiu anksčiau nei anksčiau. Prašymo pateikimo laikas kaip ir ankstesniais metais pirmumui įtakos neturi, tad tėvams svarbiausia ne skubėti, o ramiai apsvarstyti savo pasirinkimus, rašoma pranešime žiniasklaida.

Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijoje nesistengiama nuspėti, kokių profesijų darbo rinkai reikės po 10 ar 20 metų. Mokyklos direktorė Lina Stancelienė sako, kad svarbiau – išugdyti jauną žmogų, kuris gebėtų mokytis, prisitaikyti ir konkuruoti bet kokiame kontekste. Todėl progimnazijoje kryptingai plėtojami inžinerinis ugdymas bei robotika, o artimiausiu metu planuojama įdarbinti dirbtinį intelektą taip, kad jis padėtų mokytojams taupyti laiką ruošiantis darbams.

Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas teigia, kad valstybinių brandos egzaminų išlaikymo kartelė, priklausomai nuo abiturientų tikslų, galėtų skirtis. Apie tai „Reitingai“ vyr. redaktorius kalbėjo spaudos konferencijoje pristatydamas šių metų mokyklų aukštųjų mokyklų reitingus.  G. Sarafinas spaudos konferenciją pradėjo teigdamas, kad švietimas Lietuvoje nėra prioritetas, o dažniausiai jis atsimenamas tik per valstybinius brandos egzaminus.

Akimirkos, kai atsiduriame per plauką nuo mirties, ilgam įsirėžia į atmintį. Būtent tokį išbandymą patyrė dešimtmetis Alvarez, kai paprastą mokyklos išvyką su draugais nutraukė netikėtas meškos išpuolis. Vaiko motina pasidalijo, ką teko išgyventi.

Nigerijos krikščionių organizacija šeštadienį pranešė, kad diena anksčiau šalyje buvo pagrobta 315 mokinių ir mokytojų – tai antrasis masinis žmonių pagrobimas iš mokyklos per savaitę, o baimių dėl saugumo daugiausiai gyventojų turinčioje Afrikos šalyje vis daugėja. Ankstyvą penktadienio rytą įvykdytas reidas į Šv.

Trūkstamus atnaujintų mokymo programų vadovėlius planuojama išleisti per artimiausius trejus metus, sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius. Kalbėdamas apie viešojoje erdvėje girdimus nusiskundimus dėl nekokybiškų jau išleistų vadovėlių, viceministras pažymėjo, jog nei ministerija, nei Nacionaline švietimo agentūra (NŠA) oficialių priekaištų šiuo klausimu nesulaukė.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis vilnietis Darius dalinasi, kad trečiadienio ryte jis tapo vienos Vilniaus mokyklų moksleivių patyčių liudininku.  Pasak vyro, sukonfliktavus paaugliams, vienas iš jų, stebint būriui kitų mokinių, specialiai apipylė kitą moksleivę pienu, o vėliau užpylė ir pakelį miltų.  „Daugumai tai pasirodė labai juokinga, kai kas filmavo“, – teigė vyras.

Švietimo ministrės sprendimas pridėti moksleiviams po 10 balų prie egzaminų rezultatų – neteisėtas, taip pareiškė prokuratūra. Tačiau prokurorai nieko nesiims – aiškina, kad nebėra prasmės, nes neteisėtų sprendimų galiojimas pasibaigė. Specialistai nesupranta, kaip teisinėje valstybėje gali galioti sprendimas, kuris pažeidžia Konstituciją. O prokurorė negali atsakyti, kas būtų, jei kitais metais ministerija ir vėl pažeistų Konstituciją.

Aiškėja sprendimai dramoje dėl prie abiturientų egzaminų rezultatų pridėtų 10 taškų. Generalinė prokuratūra konstatavo, kad šis Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) sprendimas yra neteisėtas, vis dėlto pabrėžė, kad įvertinus aplinkybes į teismą nebus kreipiamasi. Ministerija atsikirto, kad teiginio apie sprendimo neiteisėtumą ministerijai atsiųstame prokūratūros sprendime nebuvo.

Ketvirtadienį, Vilniaus Simono Daukanto progimnazijoje, praėjus vos 11-ai dienų nuo naujųjų mokslo metų pradžios, viena 5-okų klasė sužinojo, kad jiems teks išsiskirti. Jų klasė buvo išformuota. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje bei naujienų portalui tv3.lt pasisakė žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas, S. Daukanto progimnazijos direktorius bei Vilniaus miesto savivaldybė.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad be mokinio sveikatos pažymos vaikas negalės ne tik mokytis, bet ir lankyti būrelių. Patikrinti vaikų sveikatą reikia iki rugsėjo 15 d., pažyma galioja vienerius metus nuo jos užpildymo datos. Deja, atlikti tyrimai rodo, kad dėl fizinio aktyvumo stokos, ilgo sėdėjimo ir nekokybiško maisto moksleivių sveikata prastėja. Kita vertus, yra viena gera žinia – šiuolaikinis jaunimas turi geresnę pusiausvyrą nei jų tėvai ar seneliai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė neatmeta, kad diskusijos dėl 4 darbo dienų savaitės galėtų paliesti ir mokinius – tokiu atveju jie į mokyklą eitų vos keturis kartus per savaitę. Visgi švietimo bendruomenė pastebi, kad svarstant tokį klausimą reikėtų atkreipti dėmesį į daugelį logistinių klausimų, pavyzdžiui, mokytojų algos, higienos normos bei darbo krūvis. O šiuo metu tokia idėja, jų teigimu, atrodo neproduktyvi.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, jog siekiant užtikrinti sklandų valstybinių brandos egzaminų (VBE) vykdymą bei geresnį moksleivių pasirengimą atlikti patikrinimų užduotis, su užsienio partneriais buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl VBE užduočių bazės kūrimo.

Iki naujųjų mokslo metų likus savaitei, 40 sostinės devintokų ir apie 100 kitų gimnazijos klasių moksleivių Vilniuje vis dar nežino, kurioje mokykloje mokysis, sako laikinoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. „40 devintokų yra nepatenkinti prašymai ir per 100, man atrodo, yra gimnazijos klasių moksleivių.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad be mokinio sveikatos pažymos vaikas negalės ne tik mokytis, bet ir lankyti būrelių. Deja, atlikti tyrimai rodo, kad dėl fizinio aktyvumo stokos, ilgo sėdėjimo ir nekokybiško maisto moksleivių sveikata prastėja. Kita vertus, yra viena gera žinia – šiuolaikinis jaunimas turi geresnę pusiausvyrą nei jų tėvai ar seneliai.  Nuo 1992 metų kas 10 m. atliekami mokinių fizinio pajėgumo tyrimai.

Po Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministerijos sprendimo abiturientams pridėti po 10 taškų prie egzaminų rezultatų, švietimo bendruomenėje kilo milžiniškas pasipiktinimas. Dalis tokį sprendimą vadina rezultatų falsifikavimu, o patys moksleiviai piktinasi, kad daliai abiturientų kuriamos nevienodos sąlygos stojant į aukštąsias mokyklas.

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė antradienį paskelbė, kad Anglijos mokyklose paaugliai bus mokomi, kaip kovoti su mizoginija, internete plintant seksistiniam turiniui, kurį propaguoja tokie vadinamieji „manosferos“ nuomonės formuotojai kaip Andrew Tate'as. Švietimo departamentas pranešė, kad 11–18 metų moksleiviams bus rengiamos pamokos, kuriose jie bus supažindinami su „priverstinio celibato“ arba „inselių“ kultūra ir pornografijos bei mizoginijos sąsajomis.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) šalies mokykloms perduos daugiau nei 18 tūkst. nešiojamų kompiuterių ir per 2 tūkst. mobilios kompiuterinės įrangos spintų, trečiadienį pranešė agentūra. Anot jos,18 tūkst. 258 nešiojami kompiuteriai ir 2089 mobilios kompiuterinės įrangos spintos, kurių bendra vertė siekia 10 mln. eurų, įsigyti projekto „Ugdymo priemonės mokykloms“ lėšomis. Įranga bus perduota savivaldybių ir valstybinėms mokykloms, kuriose mokosi daugiau nei 200 mokinių.