mokestis

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį svarstys pluoštą naujų parlamentarų siūlymų Vyriausybės inicijuotiems gyventojų pajamų (GPM) ir nekilnojamojo turto (NT) mokesčių pakeitimams.     Šie nauji siūlymai registruoti Seime jau po pirmadienį vykusio svarstymo, kuomet buvo pritarta Gyventojų pajamų bei Nekilnojamojo turto mokesčių įstatymų pataisoms.  Socialdemokratai Algirdas Sysas ir Birutė Vėsaitė siūlo iki 200 tūkst.

Nuo 2026 metų akcizu būtų apmokestinti nealkoholiniai saldinti gėrimai, turintys pridėtinių cukrų. Seimas antradienį priėmė tai numatančias Akcizų įstatymo pataisas: už balsavo 84 parlamentarai, prieš buvo 12 , o 30 susilaikė.  Socialdemokratas Laurynas Šedvydis pabrėžė, kad pridėtinio cukraus yra ne tik gaiviuosiuose gėrimuose, tačiau, pasak jo, įstatymas turi tam tikrą ambiciją – stebėti, ar visuomenė sureaguos ir ims mažiau vartoti sveikatai kenkiančių gėrimų.

Standartinio pelno mokesčio tarifas nuo sausio didės 1 proc. punktu iki 17 proc., o lengvatinio – taip pat 1 proc. punktu iki 7 procentų.  Seimas antradienį priėmė tai numatančias Pelno mokesčio įstatymo pataisas: už balsavo 96  parlamentarai, prieš buvo 19, o susilaikė aštuoni politikai. Biudžeto pajamos iš mokesčių padidinimo bus skirtos krašto apsaugai.

Seimas pritarė naujo draudimo mokesčio, kurio pajamos bus skiriamos į Valstybės gynybos fondą, įvedimui nuo 2026-ųjų. Priėmimo stadijoje Saugumo įnašo įstatymą antradienį palaikė 104, 11 prieš, susilaikė 15 parlamentarų. Pagal Vyriausybės siūlymą, 10 proc. bus apmokestintos visos draudimo sutartys, išskyrus gyvybės ir privalomą transporto priemonių draudimą.

Seimas pirmadienį po svarstymo pritarė nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo pakeitimams, be kita ko, numatantiems, kad pagrindinis būstas būtų apmokestintas nuo 450 tūkst. eurų vertės, o paskesnis – nuo 50 tūkst. eurų. Už projektą balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 48, o šeši susilaikė. Galutinis balsavimas dėl Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymų pataisų numatytas ketvirtadienį. Parlamentaras dėl šio mokesčio sutarus ir tada, įstatymas įsigaliotų nuo 2026 metų.

Seimas po svarstymo pritarė Saugumo įnašo įstatymo projektui, kuriuo siūloma nuo 2026 metų sausio 10 proc. tarifu apmokestinti visas ne gyvybės draudimo sutartis. Visos iš šio mokesčio surinktos pajamos bus skirtos gynybai. Už jas balsavo 87 Seimo nariai, prieš buvo septyni, o 14 susilaikė. „Kviečiu balsuoti už, nes šalies gynybai reikia daugiau lėšų“, – posėdyje sakė socialdemokratas Laurynas Šedvydis.

Valdantieji skelbia ambicingus planus – didinti finansavimą gynybai, mažinti socialinę atskirtį ir kovoti su šešėline ekonomika. Tačiau ekspertai klausia – ar tikslai aiškūs, o priemonės pagrįstos? Apie mokesčių reformą bei valdžios spragas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratų frakcijos narys Algirdas Sysas ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto, Politikos komunikacijos tyrimų centro vadova...

Artėjant mokesčių reformos priėmimui, į dienos šviesą gali pradėti lįsti ir naujos mokesčių idėjos, kurios kristų kone ant kiekvieno piliečio pečių – cukraus ir automobilio mokestis. Apie mokesčių reformą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai: demokratas Algirdas Butkevičius ir konservatorius Mindaugas Lingė. Labai įdomus yra automobilių mokestis, ką paminėjo ir ponas Mindaugas.

Keturių darbo dienų savaitė, nuotolis ir papildomos naudos – tai vis dažnesni darbuotojų lūkesčiai, tačiau darbdaviai įspėja: siekis dirbti mažiau gali brangiai kainuoti visai valstybei – nuo švietimo iki viešojo saugumo. Apie naujoves darbo rinkoje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutavo Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Gabrielė Maldutytė ir laikinasis Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Audrius Gelžinis.

Keliaudami galite net nesusimąstyti, kad atsiskaitymas bankine kortele užsienio valstybėje gali gerokai pabrangti. Tad bankų atstovai primena, kokios klaidos nedaryti, jei norite sutaupyti. Kiekvienas bankas šiuo metu taiko skirtingą mokestį už atsiskaitymus bankine kortele ne vietine valiuta.

Ekspertai perspėja: nauji gyventojų pajamų mokesčio pokyčiai gali atbaidyti talentingus specialistus, o visų pajamų sujungimas gali lemti skaudžias pasekmes vidurinei klasei – gyventojai rizikuoja mokėti iki 32 proc. net nuo paveldėto turto ar papildomų pajamų.

Jau už poros dienų lietuviai, užsisakantys maistą ar gėrimus išsinešimui iš įvairių kavinių, kioskų, degalinių ir panašių vietų, turės papildomai mokėti už plastiko turinčias pakuotes. Verslai naujienų portalui tv3.lt atskleidė, kas keisis ir kiek klientai turės mokėti.

Energetikos ministerijos iniciatyva tęsiama suskystintų naftos dujų (SND) balionų daugiabučiuose keitimo kitais energijos šaltiniais paramos priemonė – startavo naujas paramos kvietimas, kuriam skirta 700 tūkst. eurų.  Šiuo metu Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenų bazėje yra registruoti 395 daugiabučiai, kuriuose maisto gamybai naudojami SND balionai, rašoma Energetikos ministerijos pranešime.

Seimo „aušriečių“ frakcijai siūlant dar porai pratęsti bankų solidarumo mokestį, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad toks vieno sektoriaus apmokestinimas iš pat pradžių buvo diskriminacinio pobūdžio. „Nuo pat pradžių sektorius vertino šitą mokestį kaip diskriminacinį, nes (…) tai yra tik vienas sektorius, kuris turi mokėti tokį mokestį. Apie 600 mln. jau bus iš solidarumo mokesčio surinkta ir dar plius 5 proc.

Kai kuriems politikams siūlant pratęsti laikinąjį bankų solidarumo mokestį, premjero patarėjas Gediminas Černiauskas sako, kad toks sprendimas pakenktų bankų stabilumui. „Mokesčių stabilumas yra viena iš esminių institucinio stabilumo aspektų. (...) Jei valstybė pasakė, kad įvedė mokestį vienais pagrindais, dabar nežinome, kokia bus ateitis, todėl jo nepanaikinsim, kitaip sakant, sukuriam nestabilią aplinką, kuri niekam nėra gerai“, – LRT radijui trečiadienį sakė G. Černiauskas.

Kauno savivaldybės taryba šią savaitę nusprendė apie 70 proc. padidinti kainas už namelio, vietos palapinei nuomą viename iš dviejų miesto valdomų kempingų. Bendru sutarimu Kauno politikai gyvenamojo namelio nuomą parai padidino nuo 20 iki 35 eurų, vietos palapinei – nuo 3 iki 5 eurų. Ši atnaujinta Raudondvario plente esančio Lampėdžių kempingo kainodara įsigaliojo nuo balandžio 17-osios.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Aurelijus Veryga teigia, kad jo partijos kolegos Seime nepalaikys dabartinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pasiūlymo. Jo manymu, pokyčių siekimas šioje srityje per daug jautriai veikia visuomenę. „NT mokesčio tikrai nepalaikysime, o dėl visų kitų mokesčių – diskusijos klausimas“, – penktadienį „Žinių radijuje“ sakė A. Veryga. „Toks mokestis jau dabar yra.

Nuo šio penktadienio vienai dienai į Italijos Venecijos miestą atvykę svečiai turės sumokėti iki 10 eurų mokestį – dvigubai daugiau nei pernai, kai toks mokestis buvo įvestas. Šis mokestis bus imamas visomis dienomis iki pirmojo gegužės savaitgalio, o po to iki liepos galo – savaitgaliais nuo penktadienio iki sekmadienio. Iš viso mokėti teks 54 dienas per metus – beveik dukart daugiau nei pernai. Iki atvykdami lankytojai turės internete gauti QR kodą ir atsisiųsti jį į mobilųjį telefoną.

Mokesčių reformoje – nauji gyventojų pajamų mokesčio tarifai: daugiau turėtų mokėti tie, kurie per mėnesį uždirba apie 4000 eurų į rankas. Skaičiuojama, kad nauji tarifai palies daugiau nei 180 tūkst. gyventojų. Valdžia taip pat nori atsisakyti PVM lengvatos šildymui, dėl to sąskaitos gyventojams už centrinį šildymą ūgteltų maždaug dešimtadaliu. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Premjeras Gintautas Paluckas koalicijos partnerių „Nemuno aušros“ narių ketinimą dalyvauti proteste prieš nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įvedimą sako vertinantis tai kaip „demokratinio proceso dalį“. „Manau, kad izoliacinė politika duoda gerokai prastesnį rezultatą, nei dalyvauti, klausyti, šnekėtis, sverti argumentus, išsakyti savo nuomonę“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį sakė premjeras.

Finansų ministerija vertina galimybes Lietuvoje įvesti cukraus mokestį, rodo nutekinti jos dokumentai. Paprastai įvedant tokį mokestį argumentuojama, kad jis skatina gyventojus rinktis sveikesnius produktus. Kritikai teigia, kad jis tiesiog pabrangina dalį prekių, o gyventojų įpročių nepakeičia. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mokestį lygina su akcizu rūkalams ar alkoholiui ir tikina, kad visas jo dydis bus perkeliamas pirkėjams.

Finansų ministerija siūlo pelno mokesčio tarifą didinti nuo 16 proc. iki 18 proc., o lengvatinį – nuo 5 proc. iki 8 proc. Dėl to į biudžetą planuojama surinkti papildomai apie 200 mln. eurų.  Be to, siūloma naujam smulkiajam verslui nuo vienerių iki dvejų metų ilginti mokesčių „atostogas“, kai taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas. Dėl to biudžetas negautų apie 41 mln. eurų, tačiau, ministerijos teigimu, tai skatintų verslumą.

Prekybos tinklas „Aldi“ Jungtinėje Karalystėje savo klientams paruošė staigmeną – įeinant į autonomines tinklo parduotuves „Shop&Go“ tenka papildomai susimokėti 12 eurų.  Lietuvoje, Vilniuje, veikia keturios tokio paties tipo parduotuvės be darbuotojų, kurios priklauso prekybos tinklui „Iki“. Jos atstovė atsakė, ar nežada įvesti panašaus mokesčio.

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba nusprendė, jog nuo šių metų gegužės 1 d. automobilių statymas prie Olandų Kepurės bus mokamas visus metus. Aikštelėje prie Olandų Kepurės skardžio automobilių stovėjimas bus apmokestintas visus metus kasdien nuo 8 iki 20 val. Reikės susimokėti 1 arba 2,5 euro Kitose stovėjimo aikštelėse Placio g. mokėti už automobilių statymą bus privaloma nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 15 d. (nuo 8 iki 20 val.

Kretingos rajono savivaldybės tarybai pritarus, nuo 2025 m. vasario 1 dienos piktnaudžiaujantiems Kretingos rajono gyventojams bus taikomas specialus prevencinis mokestis už buitinių atliekų išvežimą ir tvarkymą. Tie gyventojai, kurie melagingai teigia, kad jų bute, name ar kotedže nėra gyvenančių asmenų, nuo šiol turės mokėti daugiau nei 17 eurų per mėnesį siekiantį mokestį, rašoma savivaldybės pranešime.

Įstojus į valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje niekas neužtikrins, kad ji ir toliau bus nemokama. Visų pirma dėl to, kad turint blogus rezultatus nemokamą vietą galima prarasti. O taip pat ir dėl to, kad kai kur studentams tenka mokėti ir už kiekvieną antrą (trečią, ketvirtą ir t. t.) kartą laikomą atsiskaitymą.

Ketvirtadienį Neringos savivaldybės taryba priėmė sprendimą pakoreguoti įvažiavimo į Neringą rinkliavos dydžius. Dešimt mėnesių – nuo rugpjūčio 21 d. iki birželio 19 d. ketinama takyti mažesnius rinkliavos dydžius ir du mėnesius, nuo birželio 20 d. iki rugpjūčio 20 d. – didesnius. Numatoma, kad nuo kitų metų tris kartus mažesnis įvažiavimo mokestis lengviesiems automobiliams bus taikomas pirmąsias dvi birželio, paskutines dvi rugpjūčio ir pirmąsias dvi rugsėjo savaites.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad šiandien yra paskutinė diena deklaruoti ir sumokėti nekilnojamojo turto (NT) mokestį. NT mokestį – apie 10 mln. eurų, jau deklaravo 21,6 tūkst. gyventojų. Preliminariais duomenimis, tai padaryti dar turi apie 15 tūkst. gyventojų, rašoma pranešime spaudai. „Dėkojame gyventojams, kurie nelaukė paskutinės dienos ir NT mokesti sumokėjo laiku. Iš viso už 2024 metus tai padaryti reikia apie 36,6 tūkst.

Šalyje kilus „FoxPay“ skandalui, daugeliui kyla klausimas – kodėl piniginių reikalų su valstybe turintys šalies piliečiai negali įmokų mokėti tiesiai valstybei be jokių tarpininkų ir jų imamų mokesčių. O mokesčių tarpininkai susišluoja įspūdingas sumas. Štai „Foxpay“ pernai gavo beveik 2 mln. eurų pajamų.  Mažiau internete raštingi Lietuvos gyventojai net nežino, kaip mokesčius ir rinkliavas valstybei mokėti be tarpininkų arba jų neranda.

Tie, kuriems neteko susidurti su gyvulininkyste, veikiausiai nėra pagalvoję, kad šiltnamio efektą sukeliančias dujas (ŠESD) išskiria ne tik gamyklos ar automobiliai – orą teršia ir gyvuliai, o šaltinis – jų mėšlas ir „bezdalai“. Tad, pvz., Danijoje, buvo sugalvota juos apmokestinti. Kaip skelbia užsienio žiniasklaida, Danija bus pirmoji šalis, kuri nuo 2030 m. apmokestins karvių, avių ir kiaulių augintojus.

Prancūzijos ministrai iškėlė idėją iš turistų imti mokestį už įėjimą į garsiąją Paryžiaus Dievo Motinos katedrą (Notre-Dame de Paris), kuri gruodį bus atidaryta po penkerius metus trukusios restauracijos. „Visoje Europoje žmonės turi susimokėti, kad galėtų patekti į įžymiausius religinius pastatus“, – vėlai trečiadienį paskelbtame interviu dienraščiui „Le Figaro“ sakė kultūros ministrė Rachida Dati.

Venecija iki kitų metų pratęsė vienadienių turistų apmokestinimą, padidino dienų, kuriomis turistai turės mokėti už įvažiavimą į miestą, skaičių ir padvigubino mokestį iki 10 eurų paskutinės minutės lankytojams, ketvirtadienį pranešė miesto pareigūnai.  Venecijos meras Luigi Brugnaro (Luidžis Brunjaras) pabrėžė, kad šiuo mokesčiu siekiama padėti miestui ir jo gyventojams kovoti su pertekliniu turizmu ir išvengti didžiulio lankytojų antplūdžio švenčių ir savaitgalių metu.

Venecija šiais metais tapo pirmuoju pasaulio miestu, imančiu mokestį iš vienadienių turistų –  5 eurus. Kitais metais mokestis bus dvigubai didesnis. 2025-aisiais turistai turės susimokėti iki 10 eurų, kad galėtų kelias valandas praleisti mieste Venecijos įlankos lagūnoje. Be to, mokestis, miesto valdžios duomenimis, bus imamas dažniau – iš viso 54 dienas nuo balandžio vidurio iki liepos pabaigos. Šiais metais tokių dienų buvo tik 28. Kas Venecijoje liks nakvoti, nuo mokesčio bus atleistas.

Seimas šią savaitę po pateikimo pritarė parlamentarės liberalės Editos Rudelienės siūlymui atšaukti iš studentų imamą mokestį už priėmimą studijuoti aukštojoje mokykloje. „Universitetai ar kitos aukštosios mokyklos ima dar papildomą mokestį, vadinamąjį sutarties mokestį arba stojimo mokestį. Jis skirtingose įstaigose svyruoja, yra skirtingas: gali būti 20 eurų, kitur 50“, – parlamente pristatinėdama siūlymą kalbėjo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė.

Pasidaryti gražią nuotrauką Trevi fontano fone – tai lyg nerašyta tradicija lankant Romą. Aplink šį istorinį paminklą visada susirenka šimtai žmonių, kad net gražiai nusifotografuoti tampa iššūkiu. O Romos valdžia nusprendė kovoti su nenumaldomu turistų srautu. Tad žada turistams apriboti priėjimą prie fontano. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Nufilmuoti gražų vaizdo įrašą prie vieno garsiausių fontanų pasaulyje – nėra lengva užduotis.

Nuo rugpjūčio 1 d. Kauno senamiestyje įvesta sumažintos taršos zona, todėl nuo šiol vairuotojams už keliones tranzitu teks sumokėti 2 eurų rinkliavą. Senamiesčio sumažintos taršos zona apims vidinę teritoriją prie Nemuno ir Neries santakos, kuri ribojasi su Šv. Gertrūdos g. (nuo Kauno pilies iki Gimnazijos g.), Gimnazijos g., Birštono g., Karaliaus Mindaugo pr. (nuo Birštono g. iki Aleksoto g.), išskyrus A. Mapu gatvę.

Siauras senamiesčio gatveles kelionėms trumpinti besirenkantys vairuotojai raginami susimąstyti ir šio įpročio atsisakyti. Priešingu atveju nuo rugpjūčio 1 d. už kiekvieną pravažiavimą Sumažintos taršos zonoje (STZ) teks susimokėti 2 eurus. Nuo rugpjūčio 1 d. Šv. Gertrūdos, Gimnazijos–Birštono g. bei Karaliaus Mindaugo pr. prieigose vairuotojus pasitiks 10 transporto priemonių atpažinimo vietų.

Italijos Venecijos miestas, pirmą kartą taikydamas mokestį vienadieniams turistams, surinko daugiau kaip 2,4 mln. eurų. Iš viso per 29 bandomojo etapo dienas užregistruota 485 000 mokestį susimokėjusių lankytojų. Tokius pirmuosius oficialius duomenis penktadienį paskelbė miesto administracija. Venecijos meras Luigis Brugnaras paskelbė, kad tam tikromis dienomis mokestis bus imamas ir kitais metais. Mokesčio dydžio ir kitų detalių jis nekomentavo.

Kiekvienas gyventojas sukaupia šiukšlių, kurios, išmetamos į konteinerį, po to yra surenkamos, išvežamos ir tvarkomos. Visa tai kainuoja, todėl visi nekilnojamojo turto (NT) savininkai ar įgalioti asmenys privalo mokėti rinkliavą už atliekų tvarkymą. Vis tik nemažai žmonių turi keletą NT, kurių dalis – nenaudojama ar negyvenama, taigi ir šiukšlių ten nesusidaro.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad bankų kalbos apie įkainių didinimą klientams prisidėjo prie siūlymo pratęsti solidarumo įnašą. „Aplinkybės yra tos pačios, išskirtinės, ne nuo pačių bankų priimamų sprendimų gaunamos pajamos iš grynųjų palūkanų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nepritarsianti nei vienam iš įstatymo projektų, siūlančių pratęsti bankų solidarumo įnašą. Anot jos, už mokestį „viena ar kita forma“ susimoka vartotojai. „Išliksiu nuosekli ir nepalaikysiu bankų solidarumo mokesčio pratęsimo, nei vieno iš trijų siūlomų projektų. Visos priežastys, kurios buvo praėjusiais metais, jos tik dar labiau sustiprėjo.

Kaunas tapo pirmuoju Lietuvos miestu, Senamiestį paskelbusiu mažos taršos zona ir apmokestinusiu žmones, važiuojančius per jį. Nuo rugpjūčio 1 d. kelio trumpintojai, važiuodami per unikalią Kauno vietovę, privalės mokėti 2 eurus. Dalis gyventojų tokius mokesčius vertina skeptiškai, o kavinių savininkai viliasi, kad lankytojams bus patogiau. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Bėga paskutinės savaitės, kai trumpinantys kelią ir Kauno Senamiestį kertantys vairuotojai tai daro nemokamai.

Lietuvoje gali atsirasti mokami keliai. Iki metų pabaigos valdžia planuoja suskaičiuoti, kiek kainuos už verslininkų pinigus nutiesti keturis kelius Klaipėdos, Zarasų, Kauno rajonuose ir kiek žmonės turėtų kiekvieną kartą jais važiuodami tiems verslininkams mokėti. Specialistai kritikuoja, kad valdžia kiša ranką į žmonių kišenes užuot keliams remontuoti skyrusi visus pinigus, kuriuos vairuotojai sumoka per degalų akcizą. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Parkavimo naujovės Palangoje. Nuo šiol atvykus automobiliu į Palangą už stovėjimą teks susimokėti visus metus, o ne tik vasaromis, kaip buvo iki šiol. Tokį sprendimą palaimino kurorto taryba. Esą taip Palangos valdžia mėgina mažinti mašinų skaičių mieste ir traukia ekologiniu keliu. Vis dėlto kurorto verslininkai tokia iniciatyva nepatenkinti – sako, kad ir taip ne vasaromis vos kvėpuojanti Palanga visai uždus – žmonės tiesiog nebevažiuos. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vos 50 tūkstančių gyventojų turinčią Veneciją pernai aplankė per 20 mln. turistų. Turizmas, be abejonės, skatina ekonomiką, tačiau didžiulis turistų srautas kartu daro meškos paslaugą miestui. Turistų srautus prasklaidyti siekianti Venecijos valdžia įvedė ekologinį mokestį norintiems pasiplaukioti gondolomis. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Gondolos ir kanalai – neatsiejamas Venecijos simbolis, tačiau vandens keliai dėl turistų srautų – sunkiai praplaukiami.

Sostinės paplūdimių prieigose nuo trečiadienio pradedama rinkti sezoninė vietinė rinkliava už transporto priemonių parkavimą gatvėje. Rinkliava už automobilio stovėjimą bus renkama Žaliųjų ežerų, Valakampių I-ojo ir II-ojo paplūdimių, Tapelių ir Balžio ežerų prieigose ir kainuos 60 euro centų už valandą. Stovėjimo aikštelės šalia minėtų paplūdimių patenka į geltonosios zonos ribas, kur automobilių stovėjimas apmokestinamas visomis savaitės dienomis nuo 8 val. iki 20 val.

Birželį prasidėsiančios šimtmečio Dainų šventės metu Vilnius ruošiasi tiek dalyvių, tiek miesto svečių antplūdžiui. Be to, svarstoma apie galimybę šventę transliuoti specialiuose ekranuose šalies miestų aikštėse, taip pat simboline kaina žiūrovams apmokestinti Kalnų parke vyksiančią generalinę Ansamblių vakaro repeticiją. „Galvojame generalinę Kalnų parko repeticiją daryti su bilietais, tą paskelbsime dar gegužės pradžioje.

Prieš šešerius metus, susidūrusi su didėjančiu nutukimo ir su juo susijusių ligų skaičiumi, ypač tarp skurdžiausių gyventojų sluoksnių, Pietų Afrikos Respublikos vyriausybė bandė spręsti šią problemą sveikatos skatinimo mokesčiu. Tai tam tikros formos cukraus mokestis, kuriuo bandoma atgrasyti vartotojus nuo gazuotų, cukrumi saldintų gėrimų pirkimo, iš esmės 11 proc. padidinant jų kainą. Nesunku suprasti, kodėl.

Seimui antradienį pateiktos įstatymo pataisos, kuriomis savivaldybės galėtų rinkti mokestį už jų teritorijoje esančiuose saugomuose vandens telkiniuose prisišvartuoti norintį vandens transportą. „Už“ projektą antradienį balsavo 87 Seimo nariai, „prieš“ – 1, o 13 susilaikė.