mokesčiai

Remdamasis pasiūlytais Mokėjimų įstatymo pakeitimais, Lietuvos bankas sudarė sąrašą su mokėjimo sąskaita susijusių bankų ir kredito unijų būtiniausių paslaugų, kurios būtų teikiamos už reguliuojamą kainą. Kainos apribojimai įsigaliotų Seimui patvirtinus Mokėjimų įstatymo pakeitimus, kuriais būtų įgyvendinama Mokėjimo sąskaitų direktyva.

 Atsiskaityti internetu už dujų, elektros energijos, šalto ar karšto vandens suvartojimą bei gyvenamojo pastato administravimą Lietuvoje vis dar nėra įprasta. Tik kiek daugiau nei trečdalis (36,14 proc.) renkasi elektroninius atsiskaitymo būdus, likusieji – fizines atsiskaitymo vietas. „Nors atrodytų, kad atsiskaitymas internetu – įprastas procesas, mūsų duomenys rodo, kad žmonių įpročiai keičiasi lėtai.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Klaipėdos AVMI) išaiškino naujais ratlankiais, naujomis ir restauruotomis padangomis internetu prekiavusią bendrovę, kuri neapskaitė dalies pajamų ir vengė mokėti pridėtinės vertės (toliau PVM) ir pelno mokesčius. Prekės buvo parduodamos be apskaitos dokumentų, o neva nuostolingai veikiančios įmonės veikla finansuojama iš neoficialių šaltinių.

Palangai apsisprendus įvesti 5 eurų įvažiavimo mokestį, jį nuo 10 iki 50 eurų bandys didinti ir Neringa. 50 eurų mokestis galiotų vasaros sezono metu, ne sezono metu galiotų tas pats 5 eurų mokestis, šeštadienį rašo „Lietuvos žinios“ „Pamatėme, kad automobilių srautai sezono metu, net ir įvedus 10 eurų mokestį, nemažėja. Priešingai, automobilių šiemet tik padaugėjo. Todėl savivaldybės tarybai teiksiu pasiūlymą didinti rinkliavą už automobilį iki 50 eurų.

Valdžioje esantys politikai, dažnai yra kaltinami, kad jie veikia populistiškai, nekuria Lietuvos ateities, o tik gyvena nuo rinkimų iki rinkimų. Likus metams iki rinkimų paduodami liaudžiai duonos ir žaidimų, šiltuose postuose jie sėdi ir dešimtmečiai. „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis socialiniame tinkle rašo, kad demokratinėse valstybėse tobulą mokesčių sistemą sukurti sudėtinga.

Seimui svarstant kitų metų šalies biudžetą dalies parlamentarų žvilgsniai krypsta į daugiau nei vidutinę algą uždirbančių gyventojų pinigines. Siūlomi progresiniai mokesčiai, kurie kirstų daugiau kaip 1000 eurų uždirbantiems žmonėms. Ekonomistai tokį projektą peikia gąsdindami, kad iš Lietuvos pabėgs verslas ir visi geresni darbuotojai. Politikai vėl atsisuko į tuos, kurie gali sau leisti pietauti restorane ar turėti didesnius nei vidutinis butas namus.

Po išsamių tyrimų, kurie buvo pradėti 2014 m. birželį, Komisija padarė išvadą, kad Liuksemburgas suteikė atrankiųjų mokesčių lengvatų grupės „Fiat“ finansų bendrovei, o Nyderlandai – grupės „Starbucks“ kavos skrudinimo bendrovei. Abiem atvejais nacionalinių mokesčių administratorių sprendimų dėl mokesčių pasekmė – dirbtinai sumažinti bendrovių mokami mokesčiai. Dviem tirtais sprendimais dėl mokesčių patvirtinti dirbtiniai ir sudėtingi metodai, kaip nustatyti bendrovių apmokestinamąjį pelną.

„Dabar su šypsena prisimenu tuos laikus, kai reikdavo dėl reikalingos pažymos vykti į Mokesčių inspekciją, laukti eilėje ir gaišti brangų laiką. Dabar užtenka apsislankyti portale „Mano VMI“ ir gauti naują ar pratęsti individualios veiklos sutartį, o su sutaupytą laiką galiu skirti tiesioginiam savo darbui“, - pasakojo renginių vedimo paslaugas teikiantis uteniškis Ignas. Ignas – vienas iš daugelio verslininkų, pasirinkęs savo pradėti verslą nesteigiant įmonės.

„Lietuvoje yra didžiausi socialinio draudimo mokesčiai iš visų išsivysčiusių šalių, tad teoriškai mes turėtume jaustis itin socialiai saugūs ir apdrausti. Tačiau tarifų panašumas į mūsų rytinius kaimynus verčia nuogąstauti, kad socialinis draudimas Lietuvoje visų pirma „apdraudžia“ dirbančiuosius nuo pernelyg didelių atlyginimų, o ne nuo pernelyg mažų senatvės, nedarbo draudimo, ligos ar kitų išmokų netekus darbo“, – svarsto ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Kartais net ir patyrusiems įmonės finansininkams iškyla klausimų dėl mokesčių mokėjimo. Tai suprantama, nes keičiasi teisės aktai, atsiranda kitų svarbių nuostatų. Džiugu, kad finansininkai pradėjo naudotis „Mano VMI“ funkcija – švietimas ir konsultavimas. Pagalba internete yra greitesnė ir patogesnė“, - teigė prekybos įmonės direktorius Kęstutis.

 Kauno miesto savivaldybė svarsto atsisakyti rinkliavos už šunų ir kačių laikymą daugiabučiuose. Kaip rašoma savivaldybės tarybos sprendimo projekte, priėmus šį sprendimą sumažėtų mokesčių našta gyventojams, be to, tikimasi, jog tai paskatintų kauniečius registruoti savo augintinius.

Vyriausybė iš esmės pritarė 2016 m. biudžeto projektui, taigi diskusijos dėl to, kaip kitąmet bus naudojami valstybės arba mokesčių mokėtų pinigai tik prasidės. Tačiau jau dabar tam tikros visuomenės grupės 2016 m. gali tikėtis pinginės papilnėjimo. Minimali mėnesinė alga Šiuo metu skelbiama, kad minimali mėnesinė alga (MMA) nuo 2016 m. sausio 1 d. turėtų didėti nuo 325 iki 350 eurų. Tuo metu Darbo partija nuo kitų metų liepos 1 d. MMA siūlo dar didinti nuo 350 iki 437 eurų.

Finansų ministerija parengė teisės aktų pakeitimus, kuriuos priėmus, pagerės verslo sąlygos, siūlomi teigiami pokyčiai gali kilstelėti ir Lietuvos pozicijas kitų metų Pasaulio banko tyrime „Doing Business“. Siekiant mažinti ūkio subjektų pinigines išlaidas ir laiko sąnaudas, siūloma nustatyti mokesčių mokėjimams ir deklaravimui vienos datos taisyklę – iki atitinkamo mėnesio 15 dienos, išskyrus PVM, kuris sumokamas iki atitinkamo mėnesio 25 dienos.

Galima pasidžiaugti, kad Lietuva pasaulio konkurencingumo indekse iš 41-os palypėjo į 36-ą vietą, tačiau pagal mokesčių poveikį skatinimui dirbti mes užimame 123 vietą iš 140 pasaulio valstybių.

 Lietuvoje surenkama per mažai pridėtinės vertės mokesčio (PVM), pareiškė Europos Komisija. „Pastebima, kad ir Lietuvoje vis dar didelis skirtumas tarp realiai surenkamo ir teoriškai galimo surinkti PVM, o tai rodo galimai nemažą PVM mokėjimo vengimą“, - rašoma EK paskelbtoje ataskaitoje dėl mokesčių reformų ES valstybėse narėse.

 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą dėl biokuru prekiaujančios bendrovės direktoriaus, kuris iš šešėlinės prekybos durpių briketais galėjo gauti daugiau kaip 390 tūkst. eurų nelegalių pajamų. FNTT tyrėjai, bendradarbiaudami su Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais, nustatė, kad įtariamasis savo vadovaujamos bendrovės durpių briketus pardavė be apskaitos dokumentų.

 Prasidėję mokslo metai netruks papildyti korepetitorių kišenes. Konsultacijos nepigios ir tėvams kainuoja ne vieną dešimtį eurų. Lietuvos mokinių parlamento pirmininkė Gabrielė Makarevičiūtė sako, kad korepetitoriai populiarūs, nes tai savotiška mada. Maža to, ne visi mokytojai papildomai uždarbiauja pagal įstatymus. Mokyti gali tik tie, kurie įregistravę individualią veiklą arba turi verslo liudijimą. Vieša paslaptis, kad daug korepetitorių to nedaro.

 Rugpjūčio 31-ąją baigia galioti šiemet mokyklas baigusių jaunuolių privalomasis sveikatos draudimas valstybės lėšomis. Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovė Lina Vitkauskienė ypač ragina susirūpinti nusprendusius niekur nesimokyti ir nedirbti jaunuolius. „Jeigu nuo rugsėjo asmuo nei studijuoja, nei įsidarbina ir nėra draustas pagal kitas kategorijas, tos asmuo turi mokėti įmokas pats ir gauti visas jam priklausančias sveikatos priežiūros paslaugas.

"Vilniaus prekybos" akcininkų karas įgauna pagreitį. Bene uždariausia įmonių grupe buvusi VP atsiveria žmonėms. Didžiausias VP akcininkas Nerijus Numavičius platina informaciją apie įmones, kuri neva įrodys, kad jo veikla skaidri. Didžiausia lietuviško kapitalo įmonių grupė – „Vilniaus prekyba“ ir su ja susijusios įmonės visuomenei pristato internetinį puslapį-  www.vpatvirai.lt ir baltąją įmonių grupės knygą - baltoji-knyga.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) tiriant galimas mokesčių vengimo schemas prekybos tinklą „Maxima“ valdančioje „Vilniaus prekyboje“, konservatorius Jurgis Razma siūlo, kad šią istoriją turėtų tirti ir Parlamentas, tuo tarpu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, „darbietis“ Petras Narkevičius nurodo, kad nereikia kelti papildomų intrigų.

Netiesa, kad Nerijus Numavičius per įvairius slaptus sandorius perėmė „Vilniaus prekybos“ grupės įmonių kontrolę, „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė N. Numavičiaus advokatė Olga Petroševičienė. Pasak jos, to N. Numavičiui būtų neleidę padaryti įstatymas. „Kontrolės koncentracija yra griežtai reglamentuotas procesas ir tikrai Nerijus Numavičius jo neapėjo ir nepadarė to slaptai, nes pagal įstatymą to negali padaryti slaptai.

 Prekybos tinklą „Maxima“ valdanti „Vilniaus prekyba“ prašo Valstybinės mokesčių inspekcijos, kad ši atliktų mokestinį patikrinimą. Pranešime bendrovė nurodo, kad griežtai atmeta bet kokius kaltinimus mokesčių vengimu tiek Lietuvoje, tiek bet kurioje kitoje šalyje, kurioje grupės įmonės vykdo veiklą. Įmonė nurodo, jog yra pasirengusi pateikti visus reikiamus dokumentus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, šiandien pasisakė apie „Vilniaus prekybos“ akcininkų naudojamos mokesčių vengimo schemos. Pasak jos, tai yra iššūkis Vyriausybei. „Mastai šių mechanizmų atrodo dar labiau ištobulinti ir dar labiau naudojami. Tai iššūkis Vyriausybei, Finansų ministerijai ir, aišku, mūsų Valstybinei mokesčių inspekcijai. Turime parodyti gebėjimą kovoti su tokiu nesąžiningu verslu.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nuo 2012 metų atliko visų verslininko Nerijaus Numavičiaus kontroliuojamos mažmeninės prekybos ir vaistinių tinklus Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Bulgarijoje valdančios „Vilniaus prekybos“ grupės akcininkų mokestinius tikrinimus, kurių metu jiems iš viso apskaičiuota beveik 2 mln. eurų mokesčių, baudų ir delspinigių.

 Ukrainoje per ateinančius mėnesius didžiausių reformų laukia mokesčių sistema, kur bus mažinami du mokesčiai, bandant kovoti su šešėline ekonomika, sako Ukrainos ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius. „Didžiausios reformos, kurių laukiame artėjančiais mėnesiais yra mokesčių reforma. Labai didelis „Sodros“ mokestis ir Ukrainoje taip vadinamas fizinių asmenų pajamų mokestis. Tuos du sudėjus išeina 70 proc. dėl to pusė ekonomikos yra šešėlyje.

 Vasara – laikas, kada atostogaujantys moksleiviai gali išbandyti savo jėgas dirbdami ir užsidirbti savoms išlaidoms. Tačiau darbdavių susidomėjimas įdarbinti šiuos jaunuolius vis dar nėra didelis. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė siūlo laikinai įsidarbinusius moksleivius iki 19 metų amžiaus atleisti nuo pensijų socialinio draudimo įmokų ir taip paskatinti darbdavius.

Lietuvos gyventojų kiekvienais metais vis mažėja, o savivaldybėje dirbančių valdininkų skaičius su kiekvienais metais vis auga. Pamatykite, kiek valdininkų jums tenka išlaikyti. Savivaldybių administracijų dydį patogu lyginti santykine išraiška. Tam naudojamas rodiklis ─ užimtų pareigybių skaičius administracijoje, tenkantis 1000- iui gyventojų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) auditą atlikusi Valstybės kontrolė (VK) konstatavo, kad darbo ir socialinės paramos srityse valstybės lėšos naudojamos neatsakingai. Valstybės kontrolės teigimu, iki pernai metų pabaigos daugiau kaip pusė milijono eurų buvo permokėta vaikų išlaikymui iš Vaikų išlaikymo fondo.

Nors šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje išlieka vienas didžiausių tarp Europos Sąjungos šalių, tačiau remiantis Lietuvos laisvosios rinkos instituto vertinimu šešėlinė ekonomika per 2014 metus sumažėjo 1 procentu punktu ir siekia 25 procentus nuo BVP. Be to, 2014 metų nacionalinio biudžeto pajamų planas buvo viršytas – surinkta 86,96 mlm. eurų (300 mln. Lt) daugiau.

Lietuvos atlikėjai šiemet deklaravo daugiau pajamų negu pernai, tačiau mokesčių inspektoriams užkliuvo dvylika muzikantų. Įtartinai mažas pajamas deklaravę atlikėjai turės aiškintis Valstybinei mokesčių inspekcijai. „78 šalies atlikėjai, kurių duomenis VMI atsirinko analizei, šiemet už 2014 metus deklaravo 68 proc. daugiau (3,5 mln. litų daugiau – iš viso 8,5 mln. litų) pajamų nei už 2013 metus.

Teisingumo ministerija parengė pataisas, kuriomis siūloma didinti žyminius mokesčius civilinėse bylose, taip pat teismams susidūrus su piktnaudžiavimo atvejais pareikalauti, kad asmuo sumokėtų užstatą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Ministerijos atstovė Rimantė Gaičevskytė sako, kad pataisos turėtų paskatinti žmones civilinius ginčus spręsti ne teismuose, o kitais būdais.

 Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Panevėžio AVMI) informuoja, kad operatyvaus patikrinimo metu vienoje stambioje Panevėžio apskrities mėsos perdirbimo bendrovėje inspektoriai nustatė, kad su darbuotojais buvo atsiskaitoma ne tik oficialiai, bet ir mokant jiems „vokelius“. Pranešimas apie neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimą gautas VMI pasitikėjimo telefonu 1882. Patikrinimo metu rasti „juodieji“ žiniaraščiai, pagal kuriuos tądien iš viso turėjo būti išmokėta a...

Prie įėjimo į viešnamį Zalcburge, Austrijoje – nekantriai stoviniuoja vyrai. O štai ir priežastis: viešnamio savininkas demonstruoja vietinį laikraštį, kuriame prieš savaitę paskelbė akciją – prostitutės nemokamai. Vyras taip sugalvojo papiktinti mokesčių rinkėjus, esą jam jau atsibodo mokėti mokesčius. Verslininkas skaičiuoja, kad valstybei jau sumokėjo kone 5 mln. eurų mokesčių. „Pirmiausia tai protestas prieš mokesčių institucijas.

Valstybinė mokesčių inspekcija ( VMI) informuoja, kad nuo 2006 m. birželio, kai buvo įsteigtas vieningas VMI pasitikėjimo telefonas 1882, skirtas pranešti apie mokestinius pažeidimus, pagal gautą informaciją iš sąmoningų mokesčių mokėtojų, VMI nustatė per 31 mln. € (apie 107 mln. litų) nuslėptų mokesčių. Iš viso VMI pasitikėjimo linija sulaukė daugiau nei 26 tūkst. įvairių pranešimų, o šiemet mokėtojai institucijai jau daugiau nei 1000 kartų pranešė apie galimus mokesčių sukčiavimo atvejus.

Ekonomistams, verslininkams ir tarptautinėms institucijoms vieningai sutariant, kad Lietuvos darbo jėgos apmokestinimas yra per didelis, „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo šią problemą spręsti drastiškai – naikinti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Verslo atstovai taip pat laikosi nuomonės, kad darbo jėgos apmokestinimą reikia mažinti. Tuo metu šios idėjos oponentai teigia,kad tai yra utopinė idėja. GPM Lietuvoje yra 15 proc.

Valstybinė mokesčių inspekcija ketina šviesti visuomenę apie mokesčių mokėjimą. Naujasis inspekcijos vadovas Dainoras Bradauskas teigia, kad jau rengiamas visuomenės ugdymo projektas.

 Valstybinė mokesčių inspekcija ketina šviesti visuomenę apie mokesčių mokėjimą. Naujasis inspekcijos vadovas Dainoras Bradauskas teigia, kad jau rengiamas visuomenės ugdymo projektas.

Lietuviams iš algų išskaito beveik daugiausiai mokesčių visame žemyne. Europos komisija paskelbė ataskaitą, kurioje reikalaujama mažinti gyventojų uždarbio mokesčius, tačiau įvesti visuotinį nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčius. Ekonomistai tvirtina, kad papildomi mokesčiai nereikalingi, bet darbuotojams mokesčius mažinti reikia, mat taip paskatinsime šalies ekonomiką. Premjeras darbuotojams žada mokesčius mažinti.

Penktadienį minima simbolinė Laisvės nuo mokesčių diena. Ši diena žymi, kad nuo dabar vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti Valstybei ir pradeda dirbti sau ir savo šeimai. Beje, šiemet ši diena atėjo penkiomis dienomis vėliau, nei pernai.

 Laisvės nuo mokesčių diena šiemet ateis gegužės 15 d. – penkiomis dienomis vėliau, nei buvo pernai. Šios simbolinės dienos nutolimo priežastis – spartus biudžeto išlaidų didinimas, reikšmingai viršijantis šalies ekonomikos augimą. Laisvės nuo mokesčių diena yra simbolinė diena metuose, kai vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valstybei ir pradeda dirbti sau.

 Nuo 2016 m. pradžios turėtų įsigalioti nauji atsakingo skolinimosi nuostatai imantiesiems būsto paskolas. Šios Europos Sąjungos direktyvos įgyvendinimas gali ne tik suvaržyti bankų ir norinčiųjų pasiskolinti finansinę laisvę, bet ir visiems vartotojams atnešti naujų mokesčių už bankines paslaugas, perspėja Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomikos profesorius Rytis Krušinskas.

 Nuo 2016 m. pradžios turėtų įsigalioti nauji atsakingo skolinimosi nuostatai imantiesiems būsto paskolas. Šios Europos Sąjungos direktyvos įgyvendinimas gali ne tik suvaržyti bankų ir norinčiųjų pasiskolinti finansinę laisvę, bet ir visiems vartotojams atnešti naujų mokesčių už bankines paslaugas, perspėja Kauno technologijos universiteto ekonomikos profesorius Rytis Krušinskas.

 Ar gali būti, kad dėl SGD terminalo bankrutuos viena didžiausių gamyklų Lietuvoje – AB „Achema“ Jonavoje? Ši gamykla pernai jau patyrė beveik 100 milijonų litų nuostolį. Bendrovės generalinis dirktorius teigia, kad SGD terminalo išlaikymo kaštai ilgainiui guls ant vienos bendrovės – „Achemos“ pečių. Bendrovė kol kas neperka dujų iš terminalo, tačiau yra verčiama mokėti tik už „galimybę“ pirkti dujas. Energetikos ministas Rokas Masiulis teigia, kad bendrovė elgiasi nesąžinigai.

 Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė 2016 metų nekilnojamojo turto mokesčių tarifams. Siekiant užtikrinti stabilias Savivaldybės pajamas iš nekilnojamojo turto mokesčio, Vilniaus miesto teritorijoje 2016 metams liko nepasikeitę 1 proc. ir 0,7 proc. nekilnojamojo turto tarifai. 0,7 proc. tarifas galioja Kultūros ir poilsio paskirties pastatams, viešbučiams, maitinimo įstaigoms, taip pat knygynams, meno galerijoms, kūrybinėms dirbtuvėms, taip pat ir sporto objektams, o 1 proc.

 Socialiniame tinkle „Facebook“ per dieną apsilanko apie 848 tūkst. lietuvių, o tinklalapis „jonvabaliai.lt“, kuriame gyventojams pateikiama informacija apie tai, kaip panaudojamos Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos, 6 tūkst. lankytojų sulaukia per mėnesį. „Žmonės vis dar dažnai nesijaučia šalies šeimininkais. Mano, kad sprendimus už juos gali ir turi priiminėti kiti“, – apie gyventojų abejingumą kalba „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Šiaulių AVMI) specialistai kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos tyrėjais vienoje Šiaulių įmonių, tirdami Pasitikėjimo telefonu gautą informaciją apie mokamus „vokelius“ ir neapskaitomas pajamas, aptiko „juodąją buhalteriją“. Palyginus šios ir oficialios buhalterijos duomenis, preliminariais apskaičiavimais išmokėta beveik 18 tūkst. eurų (62 tūkst.

 Šie metai gali būti paskutiniai, kai į Palangą automobiliais atvykstantys poilsiautojai įvažiuoti į kurortą galės nemokamai. Baigus statyti aplinkkelį ir apmokestinus įvažiavimą į kurortą, tikimasi stipriai sumažinti automobilių srautus. Baigti statyti Palangos aplinkkelį planuojama gegužės pradžioje. Jį atidarius, važiuojantiems į Latviją, oro uostą ar Šventąją riedėti kurorto gatvėmis nebereikės.

 Eksportas yra svarbi Lietuvos tarptautinės prekybos dalis. Mūsų šalies ekonomika priklausanti nuo užsienio rinkų, todėl eksporto plėtra – vienas svarbiausių bendrojo vidaus produkto (BVP) plėtros veiksnių. Eksportas sukuria apie trečdalį valstybės BVP. Šiuo metu Lietuvos ekonomikos išorės aplinka yra pasikeitusi. Tam įtaką daro situacija Rusijoje, su kuria Lietuva yra susijusi glaudžiais ekonominiais ryšiais.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI prie FM) informuoja, kad Mokesčių informacijos centro telefonu paskambinę gyventojai praneša apie trumposiomis žinutėmis gaunamus pranešimus nuo siuntėjo „Mokesčiai“ apie įsiskolinimus valstybės biudžetui ar kvietimus atvykti į VMI.