mitingas

Darbo partija (DP) į trečiadienį Vilniaus Lukiškių aikštėje vykstantį mitingą nesugebėjo surinkti žadėtų 600–1500 žmonių. Vis dėlto jame skambėjo šūksniai „Sveikatos, Viktorai“ ir „Politinė byla“. DP trečiadienį sostinės Lukiškių aikštėje surengė mitingą „prieš ydingą teisinę sistemą, teisinį nihilizmą, teismų savivalę bei teisėjų aroganciją“. Į jį susirinko ne daugiau kaip 300 žmonių.

Vilniuje prie Vyriausybės pastato vyksta mitingas prieš planuojamą skalūnų dujų žvalgybą ir gavybą Žemaitijoje. Keli jaunuoliai, oponuojantys mitinguotojams ir pasisakantys už skalūnų dujų paieškas, šalia mitinguotojų stovėjo su pašaipiais plakatais, kuriuose netaisyklinga lietuvių kalba gąsdino, esą „amerikonai privers lietuvius gerti kolą“. Vėliau, norėdamas pasišaipyti iš protestuotojų, vienas jų per garsiakalbį trumpam paleido SSRS himną.

Antradienį prie prezidentūros Vilniuje surengtas mitingas pavadinimu „Vanduo – mūsų gyvybė, neleisime užteršti“. Mitingo dalyviai protestavo prieš skalūnų dujų žvalgybą ir gavybą Žemaitijoje.

Advokatas Aleksejus Navalnis, kairiųjų opozicijos veikėjas Sergejus Udalcovas, liberalas Ilja Jašinas ir politine aktyviste tapusi TV laidų vedėja Ksenija Sobčiak šeštadienį suimti nesankcionuoto mitingo Maskvoje metu. Aktyvistai Lubiankos aikštėje minėjo pirmąsias didžiųjų opozicijos protestų Rusijoje metines, padėjo gėlių ant memorialo Sovietų represijų aukoms atminti. Kadangi Maskva nebuvo davusi leidimo rengti mitingą, policija turėjo teisę žmones sulaikyti.

Šimtai ukrainiečių pirmadienį surengė protestą dėl tariamų pažeidimų per praėjusį mėnesį vykusius parlamento rinkimus, o opozicija grasino boikotuoti naująjį parlamentą ir ragino surengti pakartotinius rinkimus, skelbia AP. Vakarų stebėtojai sukritikavo spalio 28 dieną vykusius parlamento rinkimus ir teigė, kad jie buvo nesąžiningi ir neskaidrūs, o prezidento Viktoro Janukovyčiaus priešininkės ir buvusios premjerės Julijos Tymošenko kalinimas yra žingsnis atgal nuo demokratijos.

Studentai į protesto akciją atėjo nešini ne tik plakatais, klausiančiais, ar demokratija įmanoma tik emigracijoje, bet apsirūpino ir „pinigais“ rinkėjų papirkimui – dalino šokoladinius eurus, kviesdami praeivius balsuoti už ką tik nori. Į mitingo dalyvius studentų vardu kreipėsi ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis.

Vilniaus viešojo transporto darbuotojų profesinė sąjunga, mitinguodama prie Vyriausybės, nereikalavo pakelti vairuotojams atlyginimų, tik siekė, kad jiems būtų grąžinti uždirbti pinigai. Tiesa, to neįvykdžius, jie ketina surengti masinį streiką.

Portalas Balsas.lt skelbia konfidencialias 2009 metų sausio rekomendacijas Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos nariams. Ten siūloma numatomas riaušes neutralizuoti siunčiant žilagalvius parlamentarus kalbėtis su mitinguotojais, kviestis profesionalius mediatorius ir vaišinti nepatenkintuosius kavute bei pažadais.

Zarasuose mitingą pirmadienį rengia Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Zarasų rajono susivienijimas. Į jį rinksis ne tik šešių trečią savaitę streikuojančių mokyklų, bet ir nestreikuojančių mokyklų darbuotojai. Streikuojančiuosius palaikys ir LŠDPS Šiaurės rytų Lietuvos regiono susivienijimas. Į streikuojančiųjų sąskaitą turėtų būti pervesta jų finansinė pagalba. Streikuojančiųjų derybos su Zarasų rajono savivaldybe tebevyksta be jokių rezultatų.

Penktadienį mokytojai  prie Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) surengė mitingą. Jame jie tarė „ate“ švietimo ir mokslo ministrui, liberalui Gintarui Steponavičiui. Plakatuose ministras vadintas „sex ekspertu“, viceministras Vaidas Bacys – ufonautu. Mokytojai atsivežė ir balioną su ministro šaržu. Į protesto akciją susirinkę mokytojai piktinosi, kad mokyklose nėra vietos jauniems, gabiems mokytojams, kad visos reformos priimamos autokratiškai, nesitariant su pedagogais.

1993 m. rugpjūčio 31 d. iš Lietuvos buvo išvesta Rusijos armija. Rusija nuo 1991 metų gruodžio 25 d. perėmė Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos teises ir pareigas. Šią dieną 23 val. 46 min. Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. – Kuris iš visų pasipriešinimų paliko ryškiausią pėdsaką Lietuvos istorijoje? – Negalima suabsoliutinti vienos laisvės išraiškos. Būtų neteisinga sakyti, kad viena data yra mažiau reikšminga nei kita.

Ketvirtadienį Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė nusišalino nuo administracinės bylos, kurioje visuomenininkas ir buvęs Kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys kaltinamas neteisėtai surengęs protesto akciją prie Valstybės saugumo departamento (VSD) minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną bei siekiant apginti Drąsiaus Kedžio dukterį. „Su teisėja kartu dirbome Vyriausybės rūmuose 1991 metų sausio 13 dieną.

Lietuva mini svarbią datą – 1987 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos laisvės lyga suorganizavo pirmą viešą mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. Nuo šio istorinio mitingo praėjo 25 metai. „Prieš 25–erius metus prie A. Mickevičiaus paminklo susirinkusių žmonių drąsa mus visus įkvėpė laisvės siekiui. Šiandien Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena simbolizuoja galimybes patiems spręsti savo Valstybės likimą.

Prabėgo lygiai 25-eri metai, kai 1987-ųjų rugpjūčio 23 d. susirinkus į mitingą pirmąjį kartą buvo viešai paminėtos Molotovo–Ribentropo pakto metinės. Tuomet, nepaisydami sovietinės administracijos draudimų, laisvės ištroškę žmonės rinkosi prie paminklo Adomui Mickevičiui. Žmonių susirinkimas buvo didelis. Pamenu tokį epizodą: viena moteris kalbėdama pasakė, kad „tikėkite jau greit ateina laisvė ir nepriklausomybė, tironas palieka Lietuvą“. Gerai įsiminiau tuos žodžius.

Ketvirtadienį, rugpjūčio 23 dieną, Lietuva minės svarbią datą - 1987 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos laisvės lyga suorganizavo pirmą viešą mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. Nuo šio istorinio mitingo praėjo 25 metai. Mitingo minėjimo renginiai vyks Seime, prie A. Mickevičiaus paminklo, Genocido aukų muziejuje ir Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse.

Prabėgo trys mėnesiai nuo gegužės 17-osios, kuomet iš savo senelių namų Garliavoje buvo paimta ir perduota motinai L. Stankūnaitė Drąsiaus Kedžio dukra. Po šių įvykių per šalį nusirito mitingų, eitynių ir protestų akcijų bangą. Rugpjūčio 17-ąją prie Prezidentūros vyko dar viena pilietinė akcija, kurios buvo ištiesta simbolinė „kaldrytė“, kurią laikė guminėmis pirštinėmis mūvintys žmonės, taip primindami Garliavos šturmo įvykius.

„Į patogų greitąjį traukinį Minskas–Vilnius jau prieš savaitę neįmanoma gauti bilietų. Tačiau ar dėl gero gyvenimo mūsų tautiečiai masiškai lekia pas kaimynus? Ir ko jie ten ieško?“, – atsakymo į šį klausimą ieško baltarusių portalo Zapraudu.info redaktorė Tatjana Korotkevič. „Šiaip taip pavyko įsitaisyti bendrajame vagone. Žmogus prie žmogaus – kaip silkės statinėje“, – dalijasi ji kelionės įspūdžiais su tautiečiais.

Šiandien vidurdienį skverelyje prieš Rusijos ambasadą vilniečiai rinkosi į piketą, skirtą ketvirtosioms Rusijos įsiveržimo į Gruziją metinėms paminėti. „Lygiai prieš ketverius metus rinkomės čia su plakatais “olimpinė taika karo šešėlyje„, norėdami palaikyti laisvės kelią pasirinkusią Gruzijos valstybę, kurią 2008 metų rupjūčio pradžioje užpuolė Rusijos ginkluotosios pajėgos.

Pirmadienį Vilniaus miesto trečiasis apylinkės teismas nutraukė Nepartinio demokratinio judėjimo (NDJ) pirmininkui prof. Povilui Gyliui iškeltą bylą, kurioje jis traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl susirinkimų tvarkos pažeidimo gegužės 19-ąją Vilniuje vykusios pilietinės akcijos metu. NDJ pirmininkas teigė rėmęs sueigos idėją ir joje aktyviai dalyvavęs, bet nebuvęs jos organizatorius. Akcija buvo skirta jėgos panaudojimui gegužės 17 d. Garliavos įvykiuose pasmerkti.

Vilniaus miesto trečiasis apylinkės teismas skelbs sprendimą Nepartinio demokratinio judėjimo (NDJ) pirmininkui prof. Povilui Gyliui iškeltoje byloje, kurioje jis traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl susirinkimų tvarkos pažeidimo. NDJ pirmininkui P. Gyliui iškelta administracinė byla dėl gegužės 19-ąją Vilniuje vykusios pilietinės akcijos. NDJ pirmininkas rėmė sueigos idėją ir joje aktyviai dalyvavo, bet nebuvo jos organizatorius.

Vilniaus miesto trečiajame apylinkės teisme, nagrinėjančiame Nepartinio demokratinio judėjimo (NDJ) pirmininkui prof. Povilui Gyliui iškeltą bylą, kurioje jis traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl susirinkimų tvarkos pažeidimo, apklausiami liudytojai. Antradienį į teismo posėdį liudyti atvyko Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius, Seimo narys Naglis Puteikis, su kuriais vestos derybos dėl mitingo rengimo, Tautos ateities forumo lyderis Algimantas Matulevičius.

Vilniaus miesto trečiasis apylinkės teismas antradienį toliau turėtų nagrinėti Nepartinio demokratinio judėjimo (NDJ) pirmininkui prof. Povilui Gyliui iškeltą bylą, kurioje jis traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl susirinkimų tvarkos pažeidimo. Posėdyje turėtų liudyti Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius, Seimo narys Naglis Puteikis, su kuriais vestos derybos dėl mitingo rengimo, Tautos ateities forumo lyderis Algimantas Matulevičius. Numatoma peržiūrėti vaizdo įrašus.

Aiškėja gegužės pradžioje Armėnijos sostinėje Jerevane griaudėjusių sprogimų aplinkybės. Pranešama, kad mitingo metu sprogę balionai buvo pripildyti metano dujų, šios yra kur kas spigesnės nei helio dujos, be to, turi sprogimo efektą. Sprogimo metu sužeista 154 žmonių, iš kurių 76 buvo paguldyti į ligoninę.

Nacionaliniam pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimui priklausančių profesinių sąjungų pirmininkų susirinkime nuspręsta, kad birželio 21 d. pradėta protesto akcija bus tęsiama rudenį. Pirmoji protesto akcija numatoma rugsėjo mėnesį. Tokį sprendimą penkių pareigūnų profesinių sąjungų vadovai priėmė, nes politikai taip ir nesugebėjo priimti jokių esminių sprendimų. Su esamu finansavimu, kuris nuo 2008 m. nuolat mažinamas, teisėsaugos įstaigos nebegali vykdyti visų joms pavestų funkcijų.

Buvusių FNTT vadovų gynėjai,  surengę mitingą prie Seimo rūmų ne paskirtu laiku, nebus baudžiami. Vilniaus 2-asis apylinkės teismas nutraukė administracinę bylą, kurioje vadinamieji „signatarai“ – Alvydas Medalinskas, Bronius Genzelis ir Romualdas Ozolas – kaltinami pažeidę Susirinkimų įstatymo nuostatas.

Penktadienį Vilniaus 2-asis apylinkės teismas turėtų paskelbti nuosprendį vadinamojoje „signatarų“ Alvydo Medalinsko, Romualdo Ozolo ir Bronislovo Genzelio, rengusių kovo 17 d. mitingą Nepriklausomybės aikštėje, byloje. Bylą nagrinėti teismas baigė birželio 19 d. Mitingą prie Seimo surengusiems visuomenininkams A. Medalinskui, R. Ozolui ir B. Genzeliui gresia administracinė atsakomybė už Susirinkimų įstatymo nuostatų pažeidimą.

Į teisėsaugininkų akiratį buvęs užsienio reikalų ministras pateko po įvykių Garliavoje, kai kvietė Drąsiaus Kedžio šalininkus rinktis prie prezidentūros. Antradienį Vilniaus 3-asis apylinkės teismas pradėjo nagrinėti administracinę bylą, kurioje buvęs Seimo narys ir užsienio reikalų ministras, profesorius Povilas Gylys kaltinamas surengęs mitingą be savivaldybės leidimo.

„Niekada nemaniau, kad turėsiu teisintis dėl mitingo“, – taip Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas apibūdino teismo procesą, kuriame keli Nepriklausomybės akto signatarai ir visuomenininkai turi aiškintis dėl kovo 17 dieną prie Seimo surengto mitingo organizavimo. Kaip žinoma, leidimas  tą dieną vykusiai akcijai buvo duotas, bet ne toje vietoje ir ne tuo laiku, kaip  prašė organizatoriai.

Su valstybiniu vizitu antradienį į Latviją nuvykusi prezidentė Dalia Grybauskaitė su Latvijos prezidentu Andriu Bėrziniu aptarė dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo klausimus, bendrus energetikos projektus, derybų dėl naujosios ES finansinės perspektyvos pozicijas. Daugiausia dėmesio skirta šalių energetinio saugumo stiprinimui.

„Pareigūnai prieš skurdą teisėsaugoje, už orią tarnybą ir saugią visuomenę!“ – tokiu šūkiu ketinama atkreipti Seimo narių dėmesį po šiek tiek daugiau nei savaitę vyksiančioje protesto akcijoje. (Papildyta 14:30) Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pimininkas Saulius Džiautas pridūrė, kad vien pažvelgus į ugniagesių uniformas matosi, kokia apgailėtina situacija susiklostė šioje institucijoje. „Su ta pačia uniforma gesiname gaisrus, su ta pačia einame ir į bažnyčią.

Trečiadienį prieš vidurdienį Simono Daukanto aikštėje būriavosi grupė žmonių. Vėliau jie patraukė prie Vyriausybės ir Seimo. (Papildyta 13.10) Akcija baigėsi. Prie Seimo užrašę žodį „Tiesos“ žmonės pradėjo skirstytis. Akcijoje dalyvavusi menininkė Elvyra Žebartavičiūtė sakė, kad dalyvavo čia todėl, jog prie Seimo buvo ir 1991 m. sausį. „Dabar taip pat atėjau prie Seimo, nes mūsų valstybėje nebeliko teisingumo“, – teigė ji.

„Pareigūnams taip pat turi būti garantijos, jeigu dirbi valstybei, tarnauji valstybei . Požiūrį reikia keisti“,  – portalui Balsas.lt sakė  Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės  sąjungos tarybos narys Gintautas  Lagunavičius . Vienas iš piketo, kurį 15  valandą prie Vyriausybės rūmų surengė policininkų, gaisrininkų ir kai kurių kitų vidaus reikalų sistemos  darbuotojų profesinės sąjungos, aiškino: „Valstybėje žmogus turi jaustis saugus, bet jo  s...

Šiandien po pietų prie Vyriausybė​s Lietuvos vidaus reikalų sistemos profesinė sąjunga rengia piketą, kuriuo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į  galimai nusikalsta​mą Vyriausybė​s neveikimą. Premjero ir ministrės dalijami lankstinukai kontrabandos srauto nesustabdys „Vien įgyvendinant smurto artimoje aplinkoje įstatymą per keturis mėnesius iš viso registruota 9819 pranešimų apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, pradėti 3309 ikiteisminiai tyrimai.

Ketinantieji netrukus apsilankyti Rusijos sostinėje Maskvoje gali labai nusvilti, mat gali nepavykti patekti į miesto įžymybe laikomą Raudonąją aikštę. Kaip praneša Kremliaus spaudos tarnyba, Raudonoji aikštė yra uždarytas penkioms dienoms - nuo birželio 8 d. 12-osios vakaro. Kaip praneša portalas newsru.com, oficialiame pranešime teigiama, kad aikštė uždaroma dėl to, kad bus ruošiamasi Rusijos dienos iškilmėms ir į uždarą teritoriją pateks tik specialiųjų tarnybų personalas.

Policija Rusijoje per nesankcionuotą aktyvistų protestą sulaikė 18 žmonių, įskaitant neregistruotos partijos „Kitokia Rusija“ lyderį Eduardą Limonovą, praneša „RIA Novosti“. Rusijos opozicijos grupės rengia mitingus Maskvoje, Sankt Peterburge ir kituose šalies miestuose paskutinę – 31-ąją – mėnesio dieną, norėdamos apginti teisę į susirinkimus, kuri įrašyta 31-ajame Konstitucijos straipsnyje.

Prieš porą mėnesių nepaklusę leidimo neišdavusiai sostinės savivaldybei ir vis dėlto surengę taikų mitingą „Už teisingumą“, akcijos organizatoriai Alvydas Medalinskas, Bronius Genzelis ir Romualdas Ozolas šiandien atsidūrė teisiamųjų suole. Mitingo organizatorių byla atversta Vilniaus miesto 2-ame apylinkės teisme.

Gruzijos sostinėje Tbilisyje dešimtys tūkstančių žmonių dalyvavo milijardieriaus opozicijos lyderio surengtame mitinge, pranešė BBC. Artėjant spalio mėnesį vyksiantiems parlamento rinkimams vienas iš turtingiausių Gruzijos žmonių Bidzinas Ivanišvilis pradėjo rinkimų kampaniją. Sekmadienį vykęs opozicijos mitingas buvo didžiausias per kelerius metus. 2013 metų sausį baigsis antra ir paskutinė prezidento Michailo Saakašvilio kadencija.

Rusijos opozicinė partija „Jabloko“ sekmadienį Maskvoje rengs demonstraciją prieš kontroversiškai vertinamą naują protestų įstatymą, informuoja „RIA Novosti“. Pagal naująjį įstatymą, baudos už nesankcionuotus protestus gali padidėti iki 200 kartų. „Jabloko“ partija gavo leidimą Maskvos centre rengti demonstraciją. Mitingas prasidės 14.00 val. Maskvos laiku (13.00 val. Lietuvos laiku). Kontroversiškai vertinamą protestų įstatymą Valstybės Dūma patvirtino gegužės 22 dieną.

Šeštadienį Vilniuje surengtose teisėjos Neringos Venckienės rėmėjų eitynėse ir vėliau prie prezidentūros vykusiame mitinge daugelio dėmesį atkreipė maža mergaitė. Iš pradžių ji pačiame eisenos priekyje nešė plakatą su užrašu: „Kur Lietuvoje teisingumas?“, o vėliau nuo scenos pasisakė apie įvykius Garliavoje: „Niekas neturės teisės mergaitės išvežti iš jos namų“, – sakė mažoji mitingo dalyvė.

(Papildyta 15:21 val.) Baigiantis mitingui Darius Kuolys susirinkusiesiems perskaitė „Piliečių sueigos žodį“. Jis pareiškė: „Norime gyventi laisvoje Lietuvoje ir neleisime trypti žmogiškojo orumo“. Susirinkusieji S. Daukanto aikštėje „Sueigos žodžiui“ pritarė plojimais ir šūksniais „Taip!“. Taip pat buvo užtikrinta, kad renginiais prie prezidentūros vysk ir toliau, o mitingas baigtas skambant lietuvių liaudies dainoms. (Papildyta 14:45 val.

Policija išplatino kreipimąsi, kuriame šeštadienį organizuojamo mitingo dalyvių prašoma elgtis santūriai ir atsakingai. „Pilietiškai mąstantiems žmonėms akivaizdu, kad į argumentus ir teisėtus reikalavimus gali būti įsiklausyta tik civilizuoto sambūvio normų paisymo, tarpusavio pagarbos aplinkoje. Kreipdamiesi į Vilniuje vyksiančios akcijos organizatorius ir dalyvius, raginame netoleruoti galimų teisės pažeidimų ir padaryti viską, kad jų neatsitiktų“, – rašoma pareigūnų pranešime.

Sostinės oro uosto prieigose susirinko būrelis žmonių, kurie laukė prezidentės lėktuvo. Ketvirtadienį šalies vadovė turėjo parskristi iš JAV. Piketuotojai jos pasitikti atėjo nešini plakatais, kuriuose skelbiami įvairūs šūkiai: „Mes norime tiesos“, „Pasaulis stebi“ ir t.t. Mitingo dalyviai teigė, kad jie nepalaiko nei vienos pusės, tačiau siekia teisingumo. Anot jų, žmonės Lietuvoje yra įbauginti, jiems nesakoma tiesa.

Valdžios smurtu pasipiktinę piliečiai šį šeštadienį, gegužės 26 dieną, 13 valandą, renkasi Vilniuje prie Seimo Nepriklausomybės aikštėje. Iš čia rengiamos pilietinės eitynės Gedimino prospektu iki S. Daukanto aikštės, prie prezidentūros, kur vyks piliečių sueiga „Už laisvę ir tiesą, prieš melą ir smurtą“. Šiandien, gegužės 23 d. 11 val., su Vilniaus miesto savivaldybe buvo suderintas pilietinių eitynių ir sueigos rengimas.

Ketvirtadienio rytą spontaniškai Daukanto aikštėje Vilniuje prasidėjusi akcija mažametės mergaitės globėjai Neringai Venckienei ir jos artimiesiems palaikyti, tęsiasi. (Papildyta 13.59) Mitingas baigėsi, būreliai žmonių patraukė prie Prezidentūros tęsti protesto akcijos. (Papildyta 13.44) Prie Seimo susirinkę žmonės sugiedojo Tautišką giesmę. Skelbiama, kad pilietinio nepaklusnumo akcijos vyks ir toliau. Kai kurie dalyviai nuo Seimo vėl eis prie Prezidentūros.

Apie 30 pasipiktinusių moterų, kurios save laiko įstatymų nesilaikymo ir netesingumo aukomis, atėjo į Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos administraciją, praneša lenta.ru. Moterys įsiveržė į pastatą ir pareiškė, kad priimamajame lauks susitikimo su administracijos vadovu Vladimiru Makejumi arba pačiu prezidentu A. Lukašenka. Moterys planuoja pasilikti ir nakvoti pastate. Iki tol šios moterys jau dešimtis kartų su savo skundais kreipėsi į įvairias instancijas.

Premjeras Andrius Kubilius, vertindamas teismo procesą visuomenininkams ir sąjūdiečiams, prie parlamento surengusiems mitingą ir pažeidusiems formalią susirinkimų organizavimo tvarką, sako, kad piliečių pilietinis aktyvumas yra sveikintinas, tačiau tai turi būti daroma laikantis taisyklių. Ketvirtadienio rytą kalbėdamas „Žinių radijuje“ A. Kubilius sakė, kad teisinių procesų negalima vertinti politiškai.

Sekmadienį Maskvoje per opozicijos akciją buvo sulaikyta daugiau kaip 400 žmonių. Tai pranešama Rusijos vidaus reikalų ministerijos tinklalapyje. Pasak pareigūnų, „sulaikytieji priešinosi policijos darbuotojams ir vykdė provokacijas“. Be to, sulaikyta apie 40 nacionalistų, kurie taip pat provokavo policininkus ir mėgino sukelti muštynes. Per policijos susirėmimus su protesto akcijos dalyviais nukentėjo 29 policininkai, keturi iš jų nugabenti į ligoninę.

Maskvos miesto valdžia davė leidimą gegužės 6 dieną surengti milijono protestą, įskaitant žygį iš Kalužskajos aikštės ir demonstraciją Bolotnaja aikštėje, remdamasi Maskvos rajono saugumo vadovo pavaduotoju Vasilijumi Oleiniku skelbia „RIA Novosti“. „Meras sutiko gegužės 6 dieną leisti surengti mitingą. Eitynės vyks iš Kalužskajos aikštės į Bolotnaja. Mitingas prasidės 15 val. Maskvos laiku Kalužskajos aikštėje.

Dešimtys tūkstančių žmonių sekmadienį Madride išėjo į gatves, protestuodami prieš vyriausybės taupymo priemones. Demonstracijos Ispanijos sostinės centre moto buvo „Su švietimu ir sveikata nežaidžiama", praneša agentūra AFP. Ispanų protestas nukreiptas prieš naują taupymo paketą, kuris pirmiausiai numato „apkarpymus“ sveikatos ir švietimo sistemose. Taip Marijano Rachojaus (Mariano Rajoy) vyriausybė kasmet tikisi sutaupyti dešimt milijardų eurų, kad sumažintų biudžeto deficitą.