mindaugas jurkynas

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryba prašo nenaudoti visuomeninio transliuotojo eterio tylos pauzėms, kurias ketinama atnaujinti žurnalistų bendruomenei planuojant naują protestą dėl LRT valdysenos pokyčių.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba nepritarė atsistatydinimui in corpore, sako pirmininkas Mindaugas Jurkynas.  „Taryba dirbs toliau, atsakingai įgyvendindama LRT misiją“, – po posėdžio žurnalistams sakė M. Jurkynas. „Taryboje dauguma nutarė, kad tęstinis Tarybos darbas yra prasmingesnis organizacijos veiklai“, – pridūrė jis. ELTA primena, kad pastarąjį kartą LRT taryba posėdžiavo pernai gruodį.

Antradienį posėdžiausianti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba aptars bene dvi dešimtis klausimų, tarp kurių ir visos Tarybos atsistatydinimas in corpore. Tiesa, vieningos nuomonės šiuo klausimu nėra iki šiol, sako visuomeninio transliuotojo tarybos primininkas Mindaugas Jurkynas. Vis dėlto, jis pabrėžia neatsitraukiantis nuo pozicijos balsuoti už atsistatydinimą.  „Negaliu atsakyti už visus 12 Tarybos narių.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas tikina, jog negali pakomentuoti pirmadienį Seimo opozicijos atstovų pristatytų siūlymų dėl visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų, mat nėra su jais susipažinęs. Be to, M. Jurkynas pabrėžia, kad atskirų siūlymų komentavimas būtų laiko ir resursų švaistymas.  „Nevertinu, nes aš su jais nesu susipažinęs.

LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas sako, kad sprendimas nekviesti valdančiųjų „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio į tiesiogines laidas galimai neatitinka transliuotojo misijos. „Panašu, kad tokie dalykai galimai neatitinka LRT misijos, nes nuomonių įvairovė, neginant jokios partijos ar politiko, yra įrašyta LRT įstatyme“, – BNS ketvirtadienį sakė M. Jurkynas.

Kitą antradienį posėdžiausianti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba žada aptarti apie 17 klausimų, tarp kurių ir Tarybos atsistatydinimo in corpore galimybė, teigia jos pirmininkas Mindaugas Jurkynas. Tiesa, iš pradžių posėdį buvo planuota surengti anksčiau, gruodžio pabaigoje, tačiau to padaryti nepavyko, todėl jis, kaip ir buvo numatyta, įvyks – sausio 20 d.  „Tarybos posėdis yra numatytas sausio 20 d., antradienį, 13 val.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas teigia, kad sieks, jog sprendimas dėl Tarybos atsistatydinimo būtų priimtas anksčiau nei numatyta. Dabar suplanuota, kad posėdis dėl šio klausimo turėtų įvykti kitų metų sausio 20 d., tačiau pirmininkas tikina sieksiantis, jog posėdis būtų surengtas gruodžio pabaigoje. „Manau, kad jei tarybos nariai sutiktų, būtų galima mėginti padaryti neeilinį posėdį.

LRT taryba nepritaria visuomeninio transliuotojo įstatymo keitimo skubai, tačiau neatmeta neeilinio posėdžio galimybės, jei pataisoms būtų pritarta, trečiadienį pranešė LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas. „Taryba nepritaria LRT įstatymo keitimo skubai ir neatmeta neeilinio posėdžio galimybės, atsiradus naujoms teisinėms sąlygoms, reguliuojančiomis LRT veiklą“, – teigiama žurnalistams išplatintame laiške. Jis taip pat pakartojo, jog LRT taryba sausį spręs dėl atsistatydinimo.

Vilniuje minia žmonių protestavo prieš Seime svarstomas LRT įstatymo patsisas. Ką gina protestuotojai? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ diskutavo LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas ir politologas Vladimiras Laučius. Mindaugas Jurkynas nedalyvavo prie Seimo rengiamame mitinge antradienį, ginant laisvą žodį LRT, kuris iš tikrųjų arba tariamai yra puolamas, ir žlugdomas, nes buvo išvykęs.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba artimiausiu metu nebalsuos dėl nepasitikėjimo transliuotojo vadove, sako tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas. „Tikrai ne, šito nėra įtraukta į jokius planus“, – Žinių radijui antradienį nurodė M. Jurkynas, paklaustas, ar LRT taryba ketina balsuoti dėl nepasitikėjimo generaline direktore Monika Garbačiauskaite-Budriene.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkui Algirdui Sysui siūlant naują Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo modelį, visuomeninio transliuotojo tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas pabrėžia, kad parlamentui svarstant kitų metų biudžeto projektą pateikti asignavimų formulės skaičiai dar gali keistis. Pasak jo, šį mėnesį posėdžiausianti LRT taryba aptars siūlomą naują finansavimo modelį ir Valstybės kontrolės atlikto audito rezultatus.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas sako, jog visuomeninio transliuotojo  taryba atsižvelgs į auditą atlikusios Valstybės kontrolės rekomendacijas. Tai, pasak M. Jurkyno, veikiausiai bus aptariama artimiausio tarybos posėdžio metu.  „Gairių, rekomendacijų, iš tiesų, manau, yra ne vienai politinei institucijai, įskaitant ir LRT tarybą.

Visus metus keičiantis ministrams ir vyriausybėms dėl ministrų portfelių dažnai sprendžia ir net juos dalinasi ne tiek valdančioji dauguma, kiek prezidentas Gitanas Nausėda ir jo patarėjų komanda. Apie tai, kiek ši padėtis normali ir kodėl socialdemokratai stokoja politinio stuburo, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanu Mindaugu Jurkynu.

Sekmadienį paskelbtas „Laisvės TV“ ir Tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas kelia klausimus dėl daugiau nei dešimtmečio senumo Gintauto Palucko verslo, gautų paskolų ir ryšių su verslininku Darijumi Vilčinsku. Pats G. Paluckas žurnalistinį tyrimą vadina nauja verslo forma ir sako, jog tai – viso labo „informacijos nuotrupos, apipintos išsigalvojimais”. Opoziciniai konservatoriai pranešė sieksiantys, kad premjeras Seimo salėje atsakytų į tyrime keliamus klausimus.

Naujuoju LRT tarybos pirmininku tapus prezidento paskirtam nariui Mindaugui Jurkynui, kultūros ministras Šarūnas Birutis sako abejojantis, jog dėl to tarybos veikla taps labiau politizuota. „Vienaip ar kitaip, taryba yra kolegialus organas, tai vienas pirmininkas nieko nesprendžia.

Viešojoje erdvėje klausimų dėl savo, kaip Prezidentūros deleguoto atstovo, objektyvumo sulaukęs naujasis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas tikina niekada nerodęs palankumo šalies vadovui Gitanui Nausėdai.

Antradienį naujuoju Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininku paskirtas profesorius Mindaugas Jurkynas. Praėjusių metų gegužę į šią aukščiausiąją visuomeninio transliuotojo valdymo instituciją antrai kadencijai jį delegavo prezidentas Gitanas Nausėda. „Yra išrinkimas, pritarimas.

Lietuva jau keturis mėnesius neturi paskirto ambasadoriaus Lenkijoje. Dėl kandidatų į ambasadorius vyksta aršus žodžių karas tarp prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos. Apie šią skandalingą ir valstybei kenkiančią situaciją laidoje „Dienos komentaras“ pasakojo politologas Mindaugas Jurkynas.

Naujausia „Vilmorus” apklausa rodo, kad tik vienos į Seimą patenkančios partijos populiarumas per vasarą pakito gana apčiuopiamai. Apie šį ir kitus įdomesnius politinius pokyčius laidoje „Dienos komentaras“ atsako politologas Mindaugas Jurkynas.

Birželio 15–18 dienomis vykusio „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ dalyvius pasveikimo Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis. Dėl šio kreipimosi pasigirdo įvairių pastabų ir kritikos, tačiau tai ne vienintelė prezidentūros klaida, susijusi su šeimos gynėjų mitingu, teigė Seimo narys Mindaugas Lingė.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narys Mindaugas Lingė ir politologas Mindaugas Jurkynas.

Po sekmadienį įvykusio Seimo rinkimų pirmojo turo tapo aišku, kad daugiamandatėje apygardoje pergalę gali švęsti konservatoriai, vedami jau ir vienmandatėje apygardoje laimėjusios Ingridos Šimonytės. Valstiečiai liko pirmi, o ne vieną kadenciją Seime praleidusių parlamentarų šį kartą vietos neišsikovojo. Kokį Lietuvos Seimą matysime artimiausiais metais? Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras laučius ir politologas Mindaugas Jurkynas.

Sekmadienį Lietuvoje įvyko Seimo rinkimai. Po pirmojo Seimo rinkimų turo daugiausiai mandatų susišlavę konservatoriai dar neskuba savęs tituluoti laimėtojais ir leistis į kalbas apie būsimą valdančiąją koaliciją. Tuo metu antroje vietoje atsidūrusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga jau galvoja paie darbą opozicijoje. Partijos daugiamandatėje apygardoje kovoja dėl 70 vietų Seime.

Vis garsiau pasigirsta nuomonės, kad koronaviruso sukeltos krizės akivaizdoje, Europos Sąjunga parodė neveiklumą ir negalėjimą dorotis su šia situacija. Kritikai pirštu beda ir į šalių veiksmus pandemijos akivaizdoje, kai šalys kartais pamiršta europietiško solidarumo bei vienybės idealus. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai pažymi, kad kartais mes iš Europos Sąjungos norime to, ko ji negali padaryti.

Trečiadienį pranešta, kad aukšto rango žvalgybos pareigūnas yra informavęs Seimo ir teisėsaugos atstovus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką. VSD tokią informaciją neigia. Informaciją pateikusio žvalgybos pareigūno tapatybė jo paties prašymu nėra atskleista.

Aukšto rango žvalgybos pareigūnas yra informavęs Seimo ir teisėsaugos atstovus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką, rodo BNS gauti duomenys. Informaciją apie tai pareigūnas 2019 metų balandį pateikė tuometiniam Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Vytautui Bakui.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis po abiejų savivaldos rinkimų turų džiaugėsi kuklia pergale, tačiau portalo tv3.lt kalbinti ekspertai įspėja – konservatoriai rinkėjų „lubų“ nepramušė, o dvi naujos jėgos per Seimo rinkimus gali juos nuskriausti. Šių merų savivaldybių rinkimuose Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) surinko 16,05 proc. (183 290 rinkėjų balsų) ir tarp partijų užėmė pirmą vietą. Palyginus su praėjusiais Seimo rinkimais, parama konservatoriams sumažėjo.

Su reformatorių įvaizdžiu dalies rinkėjų širdis 2016 metais užkariavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pagrindines savo reformas ketina įgyvendinti per 2019 metus. Bet ko turėtume tikėtis kiek vėliau, 2019–2020 metais, kai sulauksime net 4 rinkimų, o griežtos reformos politikams bus itin nepalankios?  2018 metais Vyriausybė pristatė šešias struktūrines reformas, apimančias švietimo, finansų, pensijų, inovacijų ir sveikatos sritis – visų šių sričių ministrus delegavo LVŽS.

Nuo pat pastarųjų Seimo rinkimų pabaigos, kai valstiečiai pasuko kitu keliu ir nesudarė koalicijos su konservatoriais, šių partijų vadai nevengia vienas kitam pakedenti plunksnų tiek posėdžių salėje, tiek socialiniuose tinkluose. Dabar kalbama, kad jiedu nesėdo ir prie bendro stalo prezidentūroje.

Seimo narių lankomumas kasmet sukelia diskusijas ir daugelio nepasitenkinimą. Pasirodžius aktyviausių parlamentarų statistikai iškart puolama žiūrėti, kas posėdžiuose lankėsi rečiausiai ir kaip juos paskatint aktyviau dalyvaut. „Tvarkietis“ Vytautas Kamblevičiaus pasiūlė apkarpyti Seimo „pravaikštukininkų“ atlyginimą, aplankius mažiau nei 75 proc. visų balsavimų. Trečiadienį šį jo pasiūlymą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas atmetė kaip netinkamai suformuotą.

Nuo rugpjūčio pradėję kristi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) reitingai po truputį stabilizuojasi, tačiau analitikai įžvelgia, kad ši partija, žmonių pasirinkta kaip „alternatyva“, buvusio populiarumo neatgaus. Paskutinė statistika rodo, kad lapkričio mėnesį valdančiuosius LVŽS vis dar lenkė Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai. BNS užsakymu rinkos tyrimų bendrovės RAIT atlikta apklausa, rodo, kad už opozicinius konservatorius balsuotų 19 proc.

Panašu, kad Lietuvos liberalų sąjūdžiui kyla nauji konkurentai – keli buvę liberalai buriasi į naują centro dešinės pakraipos partiją. Nors judėjimą „Už pažangą!“ iniciavo buvęs liberalas Markas Paura, politologai ir senieji liberalai neatmeta galimybės, kad čia sužaidė ir buvusio liberalo Dariaus Udrio asmeninės ambicijos.

Partijos laikraščio leidyba, aukštojo mokslo, vaikų namų ir kitos reformos, o dabar dar ir prezidento statuso V. Landsbergiui suteikimas – tik dalis klausimų, kiršinančių Viktorą Pranckietį, Ramūną Karbauskį ir Saulių Skvernelį.

Naujasis socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas žada partijai atsinaujinimą ir didesnę įtaką koalicijoje. Tačiau ekspertai abejoja, ar jaunam lyderiui pavyks iš karto nuveikti ką nors reikšmingo. Didelių permainų koalicijoje politologai taip pat neprognozuoja. Tačiau tikisi, kad G. Paluckui geriau seksis ginti dirbančiųjų teises ir grąžinti partijai bent šiek tiek buvusio populiarumo.

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga išlieka populiariausia partija Lietuvoje - jei Seimo rinkimai vyktų ateinantį sekmadienį, už ją balsuotų 29 proc. šalies gyventojų, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa. Perpus mažiau – 14 procentų respondentų – rinktųsi opozicinę Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus, 9 procentai – Lietuvos socialdemokratų sąjungą. Už Liberalų sąjūdį balsuotų 7 procentai respondentų.

Paskirtajam premjerui Sauliui Skverneliui antradienį Seime pristatant Vyriausybės programą, BNS paklausė ekspertų, ar naujajai valdžiai pavyks pavyks įgyvendinti vieną svarbiausių rinkimų pažadų pažaboti emigraciją.

Rinkėjų aktyvumas per antrąjį Seimo rinkimų turą sekmadienį tradiciškai nebuvo didelis, jis palankesnis partijoms su drausmingu elektoratu, sako Vytauto Didžiojo universiteto politologas Mindaugas Jurkynas. „Turime panašią situaciją kaip ir prieš ketverius metus: svyravimas dviejų procentų ribose tiek pirmajame, tiek antrajame ture išsilaikė ir dėl to atitinkamai manau, kad kai mažesnis aktyvumas, tų partijų atstovai, kurių elektoratas yra drausmingas, turi daugiau šansų.

Nenustebsiu, jei po kelių mėnesių visi šitą istoriją jau bus pamiršę, kadangi yra daug svarbesnių dalykų, kuriuos esame pamiršę. Čia tiesiog dienos aktualija ir nieko daugiau, „Žinių radijui“ vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio sprendimą likti poste komentavo politologas Mindaugas Jurkynas.   „Mano spėjimas buvo, kad ministras liks poste dėl labai paprastos priežasties: tai yra susiję su politika.

Vilniaus miesto meru išrinkto Remigijaus Šimašiaus veikla gali turėti didelę įtaką miestuose savo pozicijas sutvirtinusio Liberalų sąjūdžio rezultatams kitąmet vyksiančiuose Seimo rinkimuose, teigia politikos ekspertai. „Tai, kaip R.Šimašius tvarkysis mero poste, prisidės prie Liberalų sąjūdžio rezultatų 2016 Seimo rinkimuose“, - BNS pirmadienio naktį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis.

 Ryškiausia tendencija Lietuvos politikoje yra stiprėjantis Liberalų sąjūdžio populiarumas, teigia politikos ekspertai, komentuodami sekmadienį vykusių savivaldos rinkimų rezultatus. „Didžiausia tendencija nuo Europos Parlamento rinkimų yra Liberalų sąjūdžio iškilimas į trečią vietą kaip trečios didžiausios partijos ir būtent šie savivaldybių rinkimai tai ir parodė“, – BNS pirmadienio rytą sakė VDU politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Mindaugas Jurkynas.

 Vieno iš įkūrėjų Valentino Mazuronio pasitraukimas susilpnins valdančiąją „Tvarkos ir teisingumo“ partiją, mano Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Mindaugas Jurkynas. „Tvarka ir teisingumas“ netenka vieno iš savo partijos lyderių, vienos iš partijos iškilių asmenybių. Tai nereiškia, kad ten nebus kitų ar nėra kitų, bet, žinoma, šios partijos įvaizdžiui tai nėra teigiamas ženklas“, – BNS antradienį sakė politologas.

Latvijos parlamento rinkimus turėtų laimėti prorusiška partija „Santarvės centras“, tačiau koaliciją lipdyti turėtų centro dešiniosios partijos – „Vienybė“ bei Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ZZS), mano LRT.lt kalbinti politologai. Šeštadienį kaimynai latviai stos prie balsadėžių ir rinks 11-ąjį Latvijos parlamentą. Apklausos rodo, kad rinkimuose geriausiai pasirodyti turėtų partija „Santarvės centras“, kurią remia kiek daugiau nei 17 proc. rinkėjų.

Nors socialdemokratų (LSDP), „darbiečių“ (DP), „tvarkiečių“ (TT) ir Lenkų rinkimų akcijos (LLRA) buriama koalicija daugelio yra vadinama „centro kairės“,  ji veikiau panaši į kokteilį iš margos publikos, kurio kairumu verta suabejoti. Taip LRT.lt teigia manąs politologas Vytautas Dumbliauskas.

Daugiau nei 206 tūkst. balsų daugiamandatėje rinkimų apygardoje gavę konservatoriai pasiekė kur kas geresnį rezultatą nei dabartinių valdančiųjų pirmtakai – socialdemokratai, kurie po savo valdymo kadencijos 2008-aisiais surinko tik 144 tūkst. balsų. Politologų nuomone, sėkmingą konservatorių pasirodymą galėjo lemti ne tik dideli rinkimų agitacijai mesti pinigai (2,8 mln. Lt) ar šios partijos elektorato ypatumai, bet ir Prezidentės priešrinkiminiai pasisakymai.

Valdančiosios koalicijos partneriai kūrė naujus įstatymus, kėlė savo reikalavimus ir netgi buvo prabilę apie mažumos Vyriausybę. Po kone dvi savaites trukusių derybų ir ginčų valdančiosios partijos paskelbė sutarusios, kad kitamet į privačius pensijų fondus bus pervedama puse procento mažiau – ne 2, o 1,5 procento – socialinio draudimo mokesčio, bet įvedamas Nekilnojamojo turto mokestis. Kitas vadinamasis prabangos mokestis nukeliamas svarstyti į pavasario sesiją.

Lietuvos politologai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderio, Europos parlamentaro Voldemaro Tomaševskio nelaiko dideliu pavojumi, bet pripažįsta, kad jis sumaniai išnaudoja kitų politikų klaidas. „Tautinių mažumų interesus atstovaujančios partijos yra ne tik Lietuvoje ar Latvijoje. Antai, Suomijoje veikia Švedų liaudies partija. Sakyčiau, kad tai daugiau kultūrinės savigynos organizacija.  Lietuvoje stiprių tautinių mažumų partijų dar nematome.

Tarptautinių santykių ir politinių mokslų instituto docentas Mindaugas Jurkynas teigia, kad priešlaikiniais Seimo rinkimais, nepaisant visų pareiškimų, nė nekvepia. Pasak jo, politinis egoizmas ir išskaičiavimas čia yra lemiami veiksniai. -          Po keistai pasibaigusio apkaltos proceso Seime skambėjo daug pareiškimų apie priešlaikinius parlamento rinkimus.

„Premjeras Andrius Kubilius turi tik prezidentės paramą, o mažieji partneriai jau gali jį šantažuoti. Jie žino, kad premjeras neturi jokių išeičių ir tuo naudosis", - portalui „Balsas.lt" sakė politologas Mindaugas Jurkynas. Pasak jo, de facto jau kurį laiką turime mažumos vyriausybę. Susipyko su visais Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas M. Jurkynas, komentuodamas dabartinę valdančiosios koalicijos būklę teigė net ir nematąs galimybių ją papildyti.

Nepriklausomybės atstatymo dvidešimtmetis be šventinių renginių dar paženklintas ir skambiais nusivylimo pareiškimais. Pirmasis atkurtos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis pareiškė, jog po dvidešimties metų Lietuva tik kitaip perdažyta, žymus aktorius Regimantas Adomaitis paskelbė nepriklausomos Lietuvos nerandąs ir su valdžia nieko nešvęsiąs.

 Dalia Grybauskaitė, kurios galias stipriai riboja Konstitucija, kol kas traiško netikusius ar nepatinkančius pareigūnus autoritetu, tačiau ekspertai įspėja – tai netruks amžinai. Formalių galių, leidžiančių priversti paklusti kitas institucijas neturinti šalies vadovė kažkiek rizikuoja ir pačiu savo autoritetu.