milda kniežaitė

Jau baigia užsiverti ozono skylė virš Antarktidos, kur kasmet rugsėjo-lapkričio mėnesiais, kai Pietų pusrutulyje pavasaris, smarkiai išretėja ozono sluoksnis. Kaip LŽ pasakojo Vilniaus universiteto (VU) profesorius dr. Arūnas Bukantis, šiemet didžiausia ozono skylė užfiksuota rugsėjo 17 dieną - apie 24 mln. kvadratinių kilometrų. Gerokai didesnė už Antarktidą ir beveik tokio pat ploto kaip Šiaurės Amerika.

Jonas Kubilius, studijuodamas matematiką ir fiziką prestižiniame Masačusetso technologijos institute (MTI) JAV atrado savo sritį - neuromokslus. Nors toks kelias, kaip pats juokavo, - tarsi važiavimas iš Vilniaus į Kauną per Šiaulius. Matematikų sūnus, tikimybinės skaičių teorijos kūrėjo, ilgamečio Vilniaus universiteto (VU) rektoriaus akademiko Jono Kubiliaus vaikaitis, studijuodamas MTI, dirbo žymios neuromokslininkės prof.

Biochemikas Daumantas Matulis nesigaili iš JAV grįžęs į Lietuvą - vis dėlto namai, ir dirbti įdomu. Nors pripažino, kad gal tik trečdalį ankstesnio darbo efektyvumo pasiekia, nes dažnai neįveikiami biurokratiniai mechanizmai mokslininkams užkerta daugybę kelių. Biotechnologijos instituto (BTI) Biotermodinamikos ir vaistų tyrimo laboratorijos vadovo dr.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Vilniaus universiteto profesorius filosofas Arvydas Šliogeris 65-uosius gyvenimo metus pažymėjo originalia fotografijų ir filosofinių esė knyga "Melancholijos archipelagai. Žodžiai ir vaizdai". "Važiavau žvejoti. Buvo rūkas. Pažvelgiau į dešinę ir apstulbau. Iššokau iš automobilio ir pradėjau fotografuoti kaip beprotis! - per knygos pristatymą juokėsi filosofas, pasakodamas apie naująją aistrą.

„Jei reikėtų pasakyti, koks lietuvių šeimos aukso amžius, visiškai nedvejočiau, kad jis yra dabar“, - įsitikinusi Vilniaus universiteto (VU) profesorė Dalia Marcinkevičienė. Rumunijoje surengtoje Europos šeimos istorikų konferencijoje D.Marcinkevičienė šiomis dienomis skaitys pranešimą. Pasak mokslininkės, apie Rytų Europos šalis, ypač tas, kurios kadaise priklausė carinės Rusijos imperijos pakraščiams, nedaug žinoma.

„Dvi stačios begalybės“, - apie savo amžių juokavo 88 metų matematikas akademikas Jonas Kubilius. Naujos matematikos šakos - tikimybinės skaičių teorijos - kūrėjas, ilgametis Vilniaus universiteto (VU) rektorius ir dabar intensyviai dirba. Tik šiemet atsisakė dėstyti. „Reikia pataupyti sveikatą. Be to, noriu daugiau padirbėti prie rašomojo stalo, - sakė profesorius. - Be grynosios matematikos, pats rašau ir kitus organizuoju rašyti Lietuvos matematikos istoriją.

„Tokio milžiniško žiedinio greitintuvo jau daugiau niekas nestatys. Per brangu, - apie Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) netoli Ženevos (Šveicarija) 27 km ilgio požeminiame žiedo pavidalo tunelyje įrengtą didįjį hadronų kolaiderį (LHC) sakė vilnietis fizikas Vitalijus Kovalevskis. Pasak Fizikos instituto (FI) mokslininko, dabar CERN vis daugiau kalbama apie tiesinius ir ne tokius didelius elektronų ir pozitronų greitintuvus. Pastaruoju metu būtent greitintuvų srityje dirbantis dr.

Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Balevičius mėgsta juokauti, kad fizikai yra sutechnokratėję filosofai. Filosofai žiūri į pasaulį senoje šviesoje, ateinančioje iš saulės, o fizikai gali pašviesti nestandartiniu šviesos šaltiniu, apie medžiagas sužinoti kur kas daugiau ir tada diskutuoti, kaip sukurtas pasaulis. Mūsų laikais yra daugybė naujų medžiagų: superlaidininkiai, aukštatemperatūriai, nanovamzdeliai, joniniai skysčiai, feroikai.

Per 20 metų mūsų visuomenėje mažo ūgio vaikai pasidarė dar mažesni, o didelio - dar didesni. Pasak antropologės prof. Janinos Tutkuvienės, tai rodo, kad populiacijoje susiklostė nenormali augimo aplinka, kai dalis vaikų patiria didelį nepriteklių, o kai kurie - tiesiog permaitinami ir tų vadinamųjų gerų sąlygų galbūt nebeatlaiko. Rudenį turėtų pasirodyti nauji Lietuvos vaikų augimo ir brendimo standartai. Jie paprastai atnaujinami kas 10-15 metų.