mažasis teatras

Valstybinio Vilniaus mažojo teatro vadovė Greta Cholina prieš ketverius metus laimėjusi konkursą teatro vadovės pareigoms užimti šiandien renkasi naujų atradimų kelią. „Vienas iš esminių mano gyvenimo principų yra nuolatos augti ir tobulėti, tiek profesinėje, tiek asmeninėje plotmėje. Kai prieš keturis metus laimėjau konkursą vadovauti Vilniaus mažajam teatrui, tai man buvo rimtas iššūkis, kurį priėmiau su džiaugsmu, nes man yra artima Maestro Rimo Tumino kūryba ir teatro vizija.

Gegužės 19-23 dienomis Vilniaus Mažajame teatre vyks šeštasis jaunųjų teatro kūrėjų festivalis „Tylos!”. Prasidėjęs kaip platforma Lietuvos Teatro ir Muzikos Akademijos diplominiams studentų darbams pristatyti, festivalis išaugo į tarptautinį, pristatantį ir teatrinius debiutus, ir jaunas, nepriklausomas lietuvių bei užsienio trupes.

Kavinėse sėdi tėvai su vaikais ir niekas jų nejungia, išskyrus stalą: šeimos nebemylime, santykių nebevertiname. Tokiu sakiniu repeticijas Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre pradėjo vienas ryškiausių šiuolaikinės Rusijos ir Europos teatro režisierių Konstantinas Bogomolovas. Režisierius, nuolat metantis iššūkį tradiciniam meno suvokimui ir teatro prigimties sampratai, inscenizacijai pasirinko Antikos tragiko Euripido kūrinius.

Iš gyvenimo tragiškai pasitraukęs aktorius Vytautas Šapranauskas pašarvotas Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre – ten, kur vaidino ilgai žmonių atmintyje išliksiančiuose režisieriaus Rimo Tumino spektakliuose „Nusišypsok mums, Viešpatie“, „Maskaradas“, „Vyšnių sodas“, „Galilėjus“, „Belaukiant Godo“, „Revizorius“. (Papildyta 16.36) Prie teatro žmonių nemažėja ir visi pamažu juda į teatro vidų atiduoti pagarbos maesto.

Kiekvienas Rimo Tumino spektaklis gimsta iš vidinio Mažojo teatro gyvenimo, jo ritmo, nuotaikų ir poreikių. Samuelio Becketto „Belaukiant Godo“, pasirodęs pačioje 2002-ųjų pabaigoje, taip pat nebuvo atsitiktinumas šio teatro repertuare. Gimęs nebaigtose remontuoti teatro patalpose spektaklis ne tik perteikė teatro žmonių nuotaikas ir lūkesčius, bet ir buvo tarsi išaugęs iš tos skurdžios, paslaptingos skliautuotos erdvės.

„Esu romantikas, turbūt dėl to man teatras yra arčiausiai širdies“, –  sako teatro, kino ir televizijos aktorius Mindaugas Capas. Premjera – tarsi atgimimas – Neskubėkime Mažojo teatro laidoti, jo laukia naujas etapas. Taip kalbėjo į Lietuvą trumpam grįžęs Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas ir režisierius Rimas Tuminas. Kaip jūs, šio teatro aktorius, įsivaizduojate Mažojo teatro atgimimą? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė M. Capo. – Sunku pasakyti, ką turėjo galvoje režisierius.

Šios kadencijos Seimas svarbių įstatymų jau nepriims. Tarp svarbiausių darbų – kitų metų biudžeto projektas ir „Sodros“ pertvarkos gairės, tačiau galutinius sprendimus dėl šių dalykų turės priimti jau naujos kadencijos parlamentas. Matyt, daugiausia diskusijų Seime sukels su biudžetu susiję įstatymai: parlamentarams teks svarstyti laikinai sumažintų pensijų kompensavimo klausimą, apsispręsti, ar kitąmet biudžetininkų atlyginimai neaugs.

Panašu, jog šiemet Vilniaus mažąjį teatrą lydės mitai ir pasakos ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Pirmosiomis rugsėjo premjeromis bus spektakliai „Damos vizitas“ ir „Helgelando karžygiai“. Dar vasaros pradžioje vos porą kartų parodyta Fridriko Diurenmato (Friedric Diurrenmatt) pjesės „Senos damos vizitas“ inscenizacija (rež. Evaldas Jaras) nusipelnė jautraus, šiandienos visuomenės ydas ir problemas atspindinčio kūrinio vardą. Pasakojimas apie moterį (akt.

Jaunosios kartos aktorius Vytautas Rumšas gina savo bendraminčius, iškeitusius teatro sceną į televizijos ekraną: „Tik taip gali išgyventi“. Vaidini teatre, dirbi televizijoje, vedi renginius – kuri veikla arčiausiai širdies? Kai myli, negali išskirti žmogaus savybės, dėl kurios labiausiai tave jis žavi – myli visumą. Taip ir su darbu – vertini profesijos kompleksiškumą. Kiekviena aktorinio darbo dalis – teatras, kinas, televizija, poezijos skaitymas ar dainavimas – yra žavinga.