mars reconnaissance orbiter

Raudonoji planeta baigia išsivaduoti iš ledynmečio, rodo Marso poliarinių regionų radaro nuotraukos, suteikiančios naujų žinių apie mūsų kosminio kaimyno klimato ciklą, ketvirtadienį paskelbė tyrėjai. Marso ledynų plotai pradėjo mažėti prieš maždaug 370 tūkst. metų, sakoma žurnalo „Science“ paskelbtame straipsnyje, kurio pagrindinis autorius Isaacas Smithas dirba doktorantūrą baigusių tyrėjų programoje Pietvakarių tyrimų institute, įsikūrusiame Boulderio mieste Kolorado valstijoje.

NASA zondas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) Raudonosios planetos paviršiuje pastebėjo didžiulį naujų kraterių spiečių. Astronomai tvirtina, jog jo pakraštyje esantis didysis masyvo krateris šiuo metu – didžiausias tokio tipo krateris Saulės sistemoje, informuoja space.com. Didžiojo kraterio šiame spiečiuje skersmuo – 49 metrai. Tai yra didžiausias naujas smūginis krateris Saulės sistemoje.

Maras – arčiausiai Žemės esanti planeta. Jau ištisus dešimtmečius mokslininkai diskutuoja, ar Raudonojoje planetoje kadaise buvo gyvybė, tekėjo vanduo ir t. t. JAV mokslininkai teigia surinkę įrodymų, jog planetoje vis dar teka sūrus vanduo. Mokslininkai, išnagrinėję tamsias dėmes Marso paviršiuje, nusprendė, kad jos greičiausiai atsirado nuo tekančio sūraus vandens.

Mokslininkai Marse aptiko požymių, bylojančių apie prieš 500 mln. metų planetą tvindžiusius potvynius. Iki šiol buvo manoma, kad Raudonąją planetą mirtina sausra ir šaltis kausto pastaruosius 2,5 mlrd. metų. Sudvejoti tokia teorija paskatino po Marso žeme palaidoti kanalai. Jų struktūra leidžia manyti, kad potvynių Marse būta ne taip jau seniai. Ilgiausio iš Marse aptiktų požeminių kanalų „Marte Vallis“ trimatė rekonstrukcija atskleidė, kad kanalas yra dvigubai didesnis nei manyta iki šiol.

Remdamiesi JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) palydovo „Mars Reconnaissance Orbiter“ darytomis nuotraukomis, mokslininkai aptiko iki šiol aiškiausią įrodymą, kad Marso paviršiuje yra užšalusio anglies dvideginio, skelbia „RIA Novosti". Kad susidarytų užšalęs anglies dvideginis, žinomas kaip „sausas ledas“, reikalinga 125 laipsnių šalčio pagal Celsijaus skalę temperatūra. Pranešimas paskelbtas žurnale „Journal of Geophysical Research“, pranešė NASA.

Marso paviršių netolimoje praeityje formavo plokščių tektonika, teigiama naujame tyrime. Dėl to planeta gali tapti dar geresne kandidate gyvybei egzistuoti nei manyta anksčiau. Marse kas keletą milijonų metų gali vykti ir seisminiai poslinkiai – „Marso drebėjimai“, rašo SPACE.com. Mokslininkai ilgą laiką manė, kad plokščių tektonika, kai didžiulės plutos plokštės traukiasi viena nuo kitos, susiduria ir neria viena po kita, neegzistuoja niekur kitur Saulės sistemoje, išskyrus Žemę.

Marso paviršių netolimoje praeityje formavo plokščių tektonika, teigiama naujame tyrime. Dėl to planeta gali tapti dar geresne kandidate gyvybei egzistuoti nei manyta anksčiau. Marse kas keletą milijonų metų gali vykti ir seisminiai poslinkiai – „Marso drebėjimai“, rašo SPACE.com. Mokslininkai ilgą laiką manė, kad plokščių tektonika, kai didžiulės plutos plokštės traukiasi viena nuo kitos, susiduria ir neria viena po kita, neegzistuoja niekur kitur Saulės sistemoje, išskyrus Žemę.

Kai prieš savaitę Marse sėkmingai nusileidęs šešiaratis marsaeigis „Curiosity“ nudžiugino milijonus mūsų planetos gyventojų ir Žemėn pradėjo siųsti pirmuosius fotokadrus, Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (Jet Propulsion Laboratory, JPL) inžinierių ir mokslininkų dėmesį patraukė keletas dulkėtu objektyvu užfiksuotų žemos rezoliucijos fotokadrų, kuriuose matyti iš kažkur atsiradusi neaiški dėmė. Šįkart – jokio „fotošopo“. Įdomu tai, kad vėlesniuose kadruose tos dėmės nebebuvo matyti.

NASA panaudojo vieną savo palydovą ir padarė Marse nusileidusio roboto „Curiosity“ nuotrauką, informuoja BBC. Nuotraukoje matyti ne tik šešiaratis robotas, bet ir nebereikalingi jo nusileidimo sistemos komponentai: nusileidimo kapsulės karščiui atsparus skydas, parašiutas ir specialus kranas, kuris robotą nuleido ant planetos paviršiaus.