maisto produktų kainos

Daugiau nei pusė europiečių teigia, kad per pastaruosius trejus metus jų biudžetas sumažėjo. Kylančios kainos beveik trečdalį europiečių įstūmė į „nesaugią“ finansinę padėtį ir jie turi taupyti savo ar vaikų maistui, rodo naujausias tyrimas. Jo išvadas nagrinėjantis portalas „Euronews“ pastebi, kad europiečių perkamoji galia per pastaruosius trejus metus jos sumažėjo. Todėl dauguma jų buvo priversti atsisakyti maisto ir griebtis sudėtingų finansinių sprendimų.

Pastaruoju metu prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje nešuoliuoja taip sparčiai, kaip praėjusiais metais, o kai kurie dalykai net ir atpigo, tad jų galima nusipirkti ir daugiau. Per pastaruosius metus maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai Lietuvoje bendrai pabrango kiek daugiau nei 20 proc., skaičiuoja Valstybės duomenų agentūra. Tačiau kai kurių maisto prekių kainos išaugo gerokai labiau, o dalis jų ir atpigo.

Prekybos tinklo „Iki“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad planuodami, kurioje parduotuvėje apsipirkti, dažniausiai lietuviai renkasi tą, kurioje jų mėgstamiems produktams yra taikomos akcijos. Jas, kaip svarbiausią kriterijų, nurodė net 61 proc. apklausos dalyvių. Nuolaidų pasiūlymai ypač svarbūs tiems pirkėjams, kurių asmeninės mėnesio pajamos siekia iki 800 eurų.

Lietuvos prekybininkams užsiminus apie sunkumus, su kuriais susiduria daržovių ir vaisių tiekėjai, kai kuriems pirkėjams į akis įstrigo ir pagardams naudojamo žalumyno – kalendros – kaina. Naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Rasa (tikrasis vardas redekacijai žinomas – red. past.) piktinosi, kad už žalumynų kilogramą „Rimi“ parduotuvėje dabar tektų pakloti beveik 60 eurų.

Netgi oficialioji statistika rodo, kad pastaruoju metu lietuviams maisto produktai brango bene sparčiausiai, palyginti su kitų šalių gyventojais. Be to, Lietuvoje išlaidos maistui ir gėrimams sudaro bene didžiausią dalį šeimos ūkių išlaidų. Kokios yra to priežastys, mėgino išsiaiškinti Lietuvos bankas (LB). Pirmadienį jo valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis ir Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas pristatė maisto kainų analizės rezultatus.

Gyventojai skaičiuoja, kad pramogauti ir apsipirkti pigiau yra ne tik Lenkijoje, bet ir Latvijoje. Net jeigu prekybos tinklas „Maxima“ tas pats, jo parduotuvėse Lietuvoje ir Latvijoje kainos  pastebimai skiriasi. Tačiau prekybos tinklo atstovai tikina, kad nors jo pavadinimas tas pats, esą skiriasi kainodara, kuri yra pritaikyta tos šalies gyventojams.

Kas mėnesį maisto produktams tenka išleisti vis daugiau, o norint sutaupyti tenka ieškoti nuolaidų ir akcijų. Parduotuvėse galima rasti ir nukainotų produktų su besibaigiančiu galiojimu. Tačiau skirtingi prekybininkai siūlo skirtingą tokių produktų pasiūlą. Kol vieni džiaugiasi, pirkėjų aktyvumu, perkant nukainotus produktus, kiti skaičiuoja, kad nukainoti produktus ir tada parduoti – neapsimoka. Visgi nutariau patikrinti, nukainotų produktų pasiūlą.

Gyventojai skaičiuoja, kad maisto produktai parduotuvėse brangsta beveik kas savaitę. Iš viso per metus maistas pabrango daugiau nei 30 proc. Žmonės nerimauja, kad, jeigu kainos nesustos augti ir kitais metais, pinigų nebeužteks kitoms išlaidoms.  Tačiau prekybininkai vardija produktus, kurių kaina kitais metais mažės. Tuo metu gamintojai ir ekonomistai su tokiomis prognozėmis nesutinka. Anot jų, pirmąjį metų ketvirtį matysime maisto produktų brangimą.

Laida „Karštai su tv3.lt“ kviečia žiūrovus ir skaitytojus į tarptautinę lietuviškų maisto prekių kainų apžvalgą, kuri gali priblokšti ne vieną. Aiškėja, kad mūsų maisto gamintojai kitų šalių gyventojams dalį lietuviškų maisto prekių pardavinėja kone dvigubai mažesnėmis kainomis, o tuo tarpu mums tas pačias prekes kiša nebeįperkamomis kainomis.