lygtinis paleidimas

Kauno apygardos teismas atmetė dviejų nuteistųjų už nužudymus skundus dėl lygtinio paleidimo. Išeiti anksčiau laiko pageidavo už banko plėšimą ir apsaugos darbuotojo nužudymą 25 metų laisvės atėmimo bausmę atliekantis Justinas Buta bei už menininko nužudymą kaltintis režisierius Algimantas Maceina. A.Maceina 2014 metais nuteistas už tai, kad, būdamas neblaivus, per asmeninį konfliktą bute Vilniuje peiliu mirtinai sužalojo svečiuose buvusį draugą Naglį Karvelį, durdamas jam į koją.

Į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę uždarytas, o vėliau į pataisos namus išvežtas anksčiau teistas klaipėdiškis.   Dalį jam paskirtos 8 metų laisvės atėmimo bausmės už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis dideliais kiekiais bei savavaldžiavimą atlikęs vyriškis buvo lygtinai paleistas iš pataisos namų 2010 m. 2012 m. spalio mėn.

Pagal kokius kriterijus vertinami laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, siekiantys būti lygtinai paleisti, kada išsiskiria Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos ir teismo nuomonės – šiuos ir kitus su lygtiniu paleidimu susijusius klausimus sausio 29 dieną Panevėžio pataisos namuose aptarė teisėsaugos institucijų atstovai. Praėjusiais metais Panevėžio miesto apylinkės teismas išnagrinėjo 138 teikimus dėl lygtinio paleidimo, 25 iš jų nebuvo tenkinti.

Prie Seimo Vilniuje penktadienio popietę vyko piketas dėl esą apsunkinto Lygtinio paleidimo mechanizmo, pranešė LNK laida "Labas vakaras, Lietuva" ir portalas alfa.lt. Susirinkusieji buvę nuteistieji ir šiuo metu bausmę atliekančių asmenų artimieji piktinosi, kad Lietuvoje galiojantis lygtinio paleidimo modelis net ir po pernai liepos 1-ąją įsigaliojusio Probacijos įstatymo esą neveiksmingas.

Devynerius metus kalėti nuteistas Saulius Paulikas prašo teismo paleisti jį iš belangės, kad galėtų tapti visaverčiu visuomenės nariu. Vilniaus apygardos teismas atmetė S. Pauliko prašymą ir priėmė verdiktą, kad pritaikius lygtinį paleidimą nebūtų užžtikrintas bausmės tikslas, kuriuo siekiama ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir garantuoti teisingumo principo įgyvendinimą.

Praėjo metai, kai veikia naujasis Probacijos įstatymas, sukėlęs daug diskusijų ir nepasitenkinimo, kad į laisvę bus paleidžiama daugybė bausmės neatlikusių nusikaltėlių, kurie jausis nebaudžiami ir toliau darys nusikaltimus. Kaip yra iš tikrųjų? Į probaciją Kalėjimų departamento pateikta statistika rodo, kad daugėja tiek Lygtinio paleidimo komisijų, tiek teismų palankių sprendimų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam.

Prieš dešimtmetį siautusios vienos žiauriausių Vilniaus gaujų vadeiva Laimonas Lapinskas, pravarde Lopas (gimęs 1981 m.), bylinėjasi su Lukiškių tardymo izoliatoriumi-kalėjimu ir Kalėjimų departamentu dėl to, kad šie, anot jo, esą nepagrįstai atsisakę teismui pateikti teikimą dėl jo lygtinio paleidimo. L. Lapinskas nubaustas 20 metų laisvės atėmimo bausme. Teismo sprendimu pirmuosius 10 metų jis turi atsėdėti kalėjime, o likusius – pataisos namuose.

Iki Seimo rinkimų nebeliko nė mėnesio, rinkimų agitacija – pačiame įkarštyje. Šiaulių miesto savivaldybėje į Seimo rinkimus eina visa valdžios trijulė – meras, abi vicemerės. Plius du savivaldybės valdininkai. Bet tik jie oficialiai prašosi atleidžiami nuo darbo. Daugiamandatėje apygardoje su Socialdemokratų partijos sąrašu kandidatuoja miesto meras Justinas Sartauskas. Tiesa, mero teigimu, jis dėl rinkimų sau galvos nesuka – partijos sąraše jis yra 125-as.

Nuo liepos 1-osios įsigaliojo naujasis Probacijos įstatymas ir su juo susiję teisės aktai. Darbą įkalinimo įstaigose pradėjo ir lygtinio paleidimo komisijos. Kol kas jų nariai renkasi kartą per savaitę. Aptarti, kaip vyksta lygtinio paleidimo komisijų darbas, praėjusią savaitę į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (PN-AK) buvo susirinkusi Kalėjimų departamento vadovybė kartu su teisingumo ministru Remigijumi Šimašiumi.