LRT

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) pritarus „aušriečio“ Remigijaus Žemaitaičio siūlymui įšaldyti dabartinį Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) skiriamą finansavimą, transliuotojo profesinės sąjungos nariai reikšdami susirūpinimą kreipėsi į valdžios atstovus.

Nacionalinio transliuotojas trečiadienį pranešė, kad skelbs naują LRT Vidaus audito tarnybos vadovo konkursą.  Pasak jo, sprendimas naują konkursą priimtas LRT tarybai įvertinus pastarojo konkurso kandidatus. „Nė vienas pretendentas nelaikomas konkurso laimėtoju, konkursas laikomas pasibaigusiu nerezultatyviai, – už tokį sprendimą balsavo daugiau nei pusė posėdyje dalyvavusių tarybos narių“, – teigiama nacionalinio transliuotojo pranešime.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė „aušriečio“ Remigijaus Žemaitaičio siūlymui įšaldyti dabartinį LRT skiriamą finansavimą. Pagal šią iniciatyvą, ateinančius trejus metus visuomeninio transliuotojo veiklai siūloma skirti apie 80 mln. eurų.  Tokį siūlymą palaikė 7, prieš balsavo 4 komiteto nariai. Savo ruožtu komiteto pirmininkas Algirdas Sysas šiuo klausimu susilaikė.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba antradienį vykusiame posėdyje sutarė dalį posėdžių transliuoti viešai. „Buvo atlikti pakeitimai LRT tarybos darbo reglamente – nuspręsta, kad nuo gruodžio mėnesio dalis LRT tarybos posėdžių bus vieši ir transliuojami. Taip pat bus skelbiama LRT tarybos darbotvarkė ir metinis planas, ko anksčiau nebuvo daroma“, – BNS teigė LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas.

Daliai politikų reikalaujant, kad po atlikto audito Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) pateiktų papildomos informacijos apie savo procesus, valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė sako nematanti tam didelio poreikio. Pasak jos, Valstybės kontrolės (VK) įvykdytas auditas buvo išsamus, o nustatytos problemos – esminės. Todėl valstybės kontrolierė akcentuoja, kad mažai tikėtina, jog papildomi tyrimai atskleistų ką nors nauja. „Mūsų auditas pakankamai išsamus buvo.

Siekiant subalansuoti kitų metų biudžetą, Seimo „aušriečiai“ siūlo nuo 1 iki 0, 5 proc. mažinti iš gyventojų pajamų mokesčio (GMP) gaunamą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimą.   Parlamentarai Karolis Neimantas, Petras Dargis ir Kęstutis Bilius įregistravo tai numatančias LRT įstatymo pataisas.  Jas priėmus, anot jų, daugiau lėšų būtų galima nukreipti kitoms prioritetinėms sritims, pvz.

Seimui svarstant Vyriausybės pateiktą kitų metų valstybės biudžeto projektą šią savaitę parlamentarai įregistravo daugiau nei tris dešimtis pataisų, kuriomis siūlo išlaidas įvairioms reikmėms didinti dar daugiau nei 0,62 mlrd. eurų. Praėjusią savaitę parlamentarai įregistravo daugiau nei šešias dešimtis pataisų siūlydami įvairias išlaidas didinti daugiau nei 0,5 mlrd. eurų.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad dabartinis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo modelis nebeatliepia šių dienų realijų. Todėl, pasak jo, Seimas turėtų apsispręsti dėl naujo visuomeninio transliuotojo finansavimo būdo. Pagal dabar galiojančią tvarką, LRT iš valstybės biudžeto kiekvienais metais skiriamas 1 proc. užpraeitų metų faktiškai gautų biudžeto lėšų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 1,3 proc. akcizo pajamų.

LRT vadovybė klimpsta į skandalą po Valstybės kontrolės išvadų – visi 12 iš 12 patikrintų pirkimų pripažinti pažeidimais. Žurnalistas Martynas Žilionis sako, kad bet kurioje kitoje įstaigoje tai jau būtų kainavę vadovų postus. Tuo pat metu jis vadina LRT finansavimo modelį „absurdišku ir nevaldomu“, o vadovų atlyginimų sistemą – neskaidria. Apie LRT valdymą, pinigų srautus ir tylinčius žurnalistus, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su žurnalistu Martynu Žilioniu.

Premjerė Inga Ruginienė sako, kad šiuo metu formuojama darbo grupė, kuri turėtų patikslinti Vyriausybės priimtą aprašą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) programų pirkimo būdo pasirinkimo. „Jau turėjau pokalbį su Viešųjų pirkimų tarnyba, kad jie prisidės su savo ekspertinėmis žiniomis“, – trečiadienį žurnalistams sakė ji.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) nepritarė jam vadovaujančio socialdemokrato Algirdo Syso siūlomam naujam LRT finansavimo modeliui. Siekiant užtikrinti didesnį finansavimą gynybai, pastarasis siūlė kitais metais visuomeniniam transliuotojui skirti 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir tokią pat dalį – surenkamo akcizo. Tuo metu nuo 2027 m. LRT skiriama GPM dalis būtų sumažėjusi iki 0,9 proc.

Po Valstybės kontrolės atlikto Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) veiklos audito, visuomeninio transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė tikina nematanti poreikio trauktis iš pareigų. „Auditai yra normali įstaigų gyvenimo dalis. Tai audito išvadas reikia įgyvendinti. Auditas yra priemonė veiklos tobulinimui, tą ir ketiname padaryti.

Antradienį Seimo nariams Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė pristatys prieš savaitę baigto Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) audito rezultatus. Penkis mėnesius Valstybės kontrolės vykdytas LRT veiklos auditas buvo baigtas lapkričio 3 d. Po auditorių vertinimo iš viso buvo pateiktos 8 rekomendacijos – keturios skirtos LRT administracijai, trys Vyriausybei ir viena LRT tarybai. Audito rezultatai jau buvo pristatyti Seimo Audito komiteto posėdyje, taip pat ir LRT.

Beveik 80-imt milijonų eurų iš valstybės biudžeto šiemet gaunančiai LRT trūksta skaidrumo. Nacionalinį transliuotoją auditavusi Valstybės kontrolė skelbia – LRT programų viešieji pirkimai kertasi su galiojančiais teisės aktais, dešimtadalis veiklos rodiklių nepasiekė užsibrėžtų rezultatų, o ir darbuotojams natūra suteiktos pajamos, asmeninių elektromobilių įkrovimas apskaitytas netinkamai. Po paskutinio nacionalinio transliuotojo veikos audito praėjo apie 15 metų.

Į suvažiavimą šeštadienį susirinkusi valdančioji „Nemuno aušra“ priėmė rezoliuciją, kurioje perspėja dėl „įtakingų politinių jėgų dirbtinai keliamos grėsmės valstybės santvarkai“, kaltina žiniasklaidą. „Suvažiavimas reiškia didelį susirūpinimą dėl susidariusios politinės situacijos Lietuvoje ir kylančios grėsmės konstitucinei mūsų valstybės santvarkai. Šiandien mes turime prisiimti atsakomybę ir įspėti visuomenę apie didžiausią grėsmę, kuri ateina ne tiek iš Rytų ir tuo labiau ne iš Vakarų.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkui Algirdui Sysui siūlant naują Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo modelį, visuomeninio transliuotojo tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas pabrėžia, kad parlamentui svarstant kitų metų biudžeto projektą pateikti asignavimų formulės skaičiai dar gali keistis. Pasak jo, šį mėnesį posėdžiausianti LRT taryba aptars siūlomą naują finansavimo modelį ir Valstybės kontrolės atlikto audito rezultatus.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas siūlo naują LRT finansavimo modelį. Pagal jį kitais metais visuomeninio transliuotojo biudžetui būtų skiriama 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir tokia pat dalis – surenkamo akcizo. Tuo metu nuo 2027 m. LRT skiriama GPM dalis sumažėtų iki 0,9 proc. Pagal dabar galiojančią tvarką, LRT iš valstybės biudžeto kiekvienais metais skiriamas 1 proc. užpraeitų metų faktiškai gautų biudžeto pajamų iš GPM ir 1,3 proc.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigiamai vertina Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) auditą – pasak jo, Valstybės kontrolės (VK) pateiktos išvados rodo, kad patikrinimas buvo reikalingas. Politikas akcentuoja, kad būtina peržiūrėti LRT finansavimo formulę, siekiant rasti tvaresnį ir dabartinei ekonominei situacijai tinkantį modelį.

Valstybės kontrolei pristačius nacionalinio transliuotojo LRT audito išvadas, premjerė Inga Ruginienė teigia, kad Vyriausybė atsižvelgs į pastabas ir pataisys nutarimą dėl programų pirkimų. „Gavau tam tikrų iš Valstybės kontrolės pastabų, ką Vyriausybė turėtų padaryti, kad LRT veikla būtų geresnė. Taip, mes gavome kelias pastabas, tai stengsimės jas išpildyti“, – žurnalistams Radviliškio rajone antradienį sakė I. Ruginienė.

Valstybės kontrolei (VK) pirmadienį pateikus LRT audito išvadas, Prezidentūra tikisi, kad visuomeninis transliuotojas įgyvendins visas audito pateiktas rekomendacijas.  „Prezidentūra tikisi, kad bus įgyvendintos visos Valstybės kontrolės atlikto LRT audito rekomendacijos“, – komentare Eltai nurodė prezidento komunikacijos grupė. ELTA primena, kad pirmadienį Valstybės kontrolė baigė penkis mėnesius vykdytą LRT veiklos auditą ir pristatė jo išvadas.

Reaguodama į Valstybės kontrolės raginimą mažinti turinio įsigijimų neskelbiamų apklausų būdu, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) planuoja skelbti pirkimų konkursus aktorių įgarsinimo, vertėjų, operatorių paslaugoms. „Jei anksčiau, kaip pavyzdys, neskelbiamų apklausų būdu pirkdavome aktorių paslaugas garsinti filmams, tai dabar skelbsime konkursą“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad visuomeninis transliuotojas neprieštarauja siūlymui mažinti kitąmet neproporcingai augantį LRT finansavimą. Visgi, anot jos, politikai turėtų įvertinti, jog nacionalinis transliuotojas taip pat yra svarbi šalies gynybos dalis, todėl bet koks biudžeto mažinimas turės neigiamą poveikį LRT misijai. Pagal esamą įstatymą, LRT iš valstybės biudžeto kiekvienais metais skiriamas 1 proc.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas sako, jog visuomeninio transliuotojo  taryba atsižvelgs į auditą atlikusios Valstybės kontrolės rekomendacijas. Tai, pasak M. Jurkyno, veikiausiai bus aptariama artimiausio tarybos posėdžio metu.  „Gairių, rekomendacijų, iš tiesų, manau, yra ne vienai politinei institucijai, įskaitant ir LRT tarybą.

Valstybės kontrolė (VK) visuomeniniam transliuotojui rekomenduoja tobulinti įdarbinimo tvarką – neatsisakyti su etatiniais darbuotojais sudaromų autorinių sutarčių, tačiau mažinti jų skaičių, sako Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) auditą baigusios institucijos vadovė Irena Segalovičienė.

Valstybės kontrolei pateikus LRT audito išvadas, premjerė Inga Ruginienė ragina visuomeninį transliuotoją kuo greičiau išspręsti nustatytus trūkumus.  „LRT auditui nustačius trūkumus, raginu visuomeninio transliuotojo vadovybę juos kuo greičiau išspręsti – tai padės LRT tapti dar artimesnei visuomenei ir užtikrinti dar skaidresnę veiklą.

Dauguma Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) programų pirkimų 2024-aisiais buvo atlikta neskelbiamų apklausų būdu, rodo pirmadienį paskelbtas Valstybės kontrolės auditas. Šis pirkimo būdas nesukelia pareigos įsitikinti, kad programų kaina adekvati, todėl, anot kontrolierių, reikia stiprinti visuomeninio transliuotojo viešųjų pirkimų priežiūrą. Kaip rašoma audito ataskaitoje, praėjusiais metais 516 iš 578 – arba 89 proc.

Pirmadienį vyksiančiame Seimo Audito komiteto posėdyje bus pristatyti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) valstybinio audito rezultatai.  Valstybės kontrolei atlikti LRT patikrinimą bei įvertinti transliuotojo 2021–2024 metų veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu Seimas pavedė dar balandžio viduryje.

Valdančioji dauguma ketina keisti dabartinį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo modelį, sako Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Pasak jo, šie sprendimai turėtų būti priimti kartu su ateinančių metų biudžetu. „Biudžetas yra apskaičiuojamas pagal tam tikrą formulę, kurią šioje situacijoje reikėtų pakoreguoti, kad ji ir užtikrintų biudžetą ir būtų adekvati tam biudžeto procesui, kuris formuojamas ir kitoms institucijoms“, – ketvirtadien5 žurnalistams Seime teigė J. Olekas.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) biudžetas kitąmet turėtų augti apie 11 proc. iki beveik 88,2 mln. eurų. Tai paaiškėjo Finansų ministerijai ketvirtadienį registravus kitų metų valstybės biudžeto projektą. Šiemet LRT finansavimas siekia daugiau nei 79,6 mln. eurų. Kitų dviejų metų biudžeto projekcija rodo dar daugiau išaugsiantį LRT biudžetą: numatoma, 2027-aisiais jis sieks beveik 98,1 mln. eurų, dar po metų – daugiau nei 108,1 mln. eurų.

Iki šiol Lietuvoje kalbama apie „čekučių“ skandalą ir su juo susijus tyrimus. Nustatyta, kad savivaldybių merai, tarybų nariai degalus ar asmeninius daiktus neteisėtai pirko mokesčių mokėtojų pinigais. Grubiai tariant, juos vogė. Vis dėlto norėdami tai daryti į skandalą įsipainioję politikai turėjo pavargti susirankiojant kasos kvitus, kurie bent dėl akių pagrįstų neteisėtas jų išlaidas.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis savo „Facebook“ paskyroje piktinosi dėl dvigubų standartų, kada 2020 m. Seimo rinkimus laimėjo Gabrielius Landsbergis, tada LRT, pasak jo, liaupsino „tautos pergalę“, o Čekijoje Andrej Babiš rinkimų triumfą viešai nacionalinis transliuotojas tai pavadino „Kremliaus švente“. Tokius veiksmus jis laiko manipuliacija, o ne žiūrovų švietimu ir neva kiršinančius visuomenę.

Nors demokratinėse valstybėse spaudos ir žodžio laisvė laikomos savaime suprantamomis, dėl jų žurnalistams vis dar tenka kovoti, sako Mykolo Riomerio universiteto (MRU) profesorius Virgis Valentinavičius. Prieš du dešimtmečius naujienų agentūros ELTA vyr. redaktoriaus pareigas ėjusio apžvalgininko teigimu, tai pastebima ir Lietuvoje, politikams siekiant audituoti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) veiklą.

Nors demokratinėse valstybėse spaudos ir žodžio laisvė laikomos savaime suprantamomis, dėl jų žurnalistams vis dar tenka kovoti, sako Mykolo Riomerio universiteto (MRU) profesorius Virgis Valentinavičius. Prieš du dešimtmečius naujienų agentūros ELTA vyr. redaktorius pareigas ėjusio apžvalgininko teigimu, tai pastebima ir  Lietuvoje, politikams siekiant audituoti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) veiklą.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba kritikuoja visuomeninio transliuotojo vadovybę dėl Europos Komisijai (EK) teiktos informacijos, šiai rengiant ataskaitą apie įstatymo viršenybę. „Komisijos ataskaitoje nurodoma, kad 2025 metais buvo atliekamas ne LRT veiklos atitikties politinio neutralumui principui vidaus auditas, bet LRT žurnalistų politinio neutralumo auditas.

 Nacionalinio transliuotojo LRT etikos kontrolierė siūlo stiprinti žurnalistų nešališkumą įkuriant vidinį žurnalistų interesų registrą. Ši sumanymą ji pateikė Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybai rugsėjo 23 dieną pristatydama savo veiklos ataskaitą. „Viena iš tarybai pristatytų priemonių, skirta padėti geriau užtikrinti žurnalistų nešališkumą, apie kurį šiuo metu diskutuojama, – LRT vidinis žurnalistų interesų deklaravimo registras.

Valdantiesiems sutarus, jog Energetikos ministerija atitenka socialdemokratams ir jiems ministru siūlant demokratų pernai deleguotą Žygimantą Vaičiūną, Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas teigia, kad ministerijos ir jos kuruojamų sričių auditas turėtų vykti ir būti nuolatinis. „Aš manau, būtina, mes labai tą auditą padarėm kažkokiu baubu, kad jei audituojama, tai jau kaltas.

Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė sako, kad valdantieji neribos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) turinio, tačiau mano, kad visuomeninis transliuotojas galėtų daugiau laiko skirti „visuomenei naudingai informacijai“. „Niekas nežada riboti žodžio laisvės. (...) Kaip aš suprantu, nacionalinis transliuotojas turėtų dalį laiko skirti šiek tiek kitokiam visuomenės informavimui“, – susitikime su konservatorių atstovais Seime penktadienį teigė I. Ruginienė.

Paskirtoji kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė tikina, kad valdančioji dauguma neketina kištis į visuomeninio transliuotojo LRT turinį, ketina tai aiškiau įvardinti priemonių plane. „O dabar kas kišasi į turinį? Ten parašyta, kad mes kišimės? Ne, tikrai ne, net neįsivaizduoju, kaip tai galima padaryti“, – ketvirtadienį susitikime su Seimo konservatorių frakcija sakė V. Aleknavičienė. „Būtinai atkreipsime dėmesį priemonių plane, kad tai skambėtų kitais žodžiais“, – tikino ji.

Valdantiesiems į koalicinę sutartį įrašius nuostatą dėl nuomonių pliuralizmo užtikrinimo nacionalinio transliuotojo veikloje, paskirtoji kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė tikina, jog į LRT turinį nebus kišamasi.

230 LRT darbuotojų kreipėsi į valdančiąją koaliciją ragindami atsisakyti Vyriausybės programos projekto ir koalicinės sutarties nuostatų dėl visuomeninio transliuotojo, antradienį pranešė LRT.

Valdantiesiems į koalicinę sutartį įrašius nuostatą dėl nuomonių pliuralizmo užtikrinimo nacionalinio transliuotojo veikloje, Europos transliuotojų sąjunga kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę, parlamentą bei prezidentą Gitana Nausėdą, prašydami išlaikyti LRT nepriklausomumą.  „Tikime, jog nacionaliniai transliuotojai, tokie kaip LRT, atlieka svarbų vaidmenį demokratijos palaikymo procese ir užtikrina gyventojų galimybę gauti patikimą, objektyvią ir įvairiapusę informaciją“, – rašoma kreipimesi.

Naujajai valdančiajai daugumai koalicinėje sutartyje įsipareigojus užtikrinti žodžio laisvę ir nuomonių įvairovę visuomeninio transliuotojo veikloje, paskirtoji premjerė Inga Ruginienė sako, jog Vyriausybė tikisi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) turinyje išvysti daugiau socialinių ir visuomenei naudingų žinučių.  Taip ji teigė trečiadienį Seime sulaukusi konservatorių frakcijos nario Mato Maldeikio klausimo apie koalicinę sutartį.

Viešąją įstaigą „Nacionalinis radijas ir televizija“ (LRT) išlaiko mokesčių mokėtojai – vien šiemet tam bus išleista beveik 80 mln. eurų jų pinigų. Visuomeninis transliuotojas turėtų rodyti svarbiausius renginius, o taip pat svarbias lietuviams sporto varžybas. Tačiau realiai to nedaro. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Justas, kurį papiktino LRT vykdoma sporto varžybų transliacijų politika.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos sprendimu visuomeninio transliuotojo internetinio portalo nuomonių skiltyje bus matuojama publikacijų įvairovė ekonominio kairumo ir dešinumo, kultūrinio liberalumo ir konservatyvumo kriterijais. LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės teigimu, kyla klausimų, ar tokie tarybos įvesti rodikliai gali duoti kokios nors naudos. Be to, pasak jos, tokie reikalavimai gali vesti prie transliuotojo savicenzūros.

Valstybės kontrolei tęsiant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) auditą, visuomeninio transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė neslepia – nors nėra jokių signalų, keliančių abejones dėl pastarosios auditorių institucijos objektyvumo, tai, jog įstaigai vadovauja buvusi prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė, „ramybės nepriduoda“. „Aš gal pasakysiu taip: man ramybės nepriduoda pats tas faktas.

Pirmadienį naujos valdančiosios daugumos pasirašytoje koalicinėje sutartyje politikams įsipareigojus užtikrinti „žodžio laisvę ir nuomonių pliuralizmą visuomeninio transliuotojo veikloje“, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sako – tai nerimą keliantis beprecedentis atvejis.

Praėjusią savaitę posėdžiavusi nacionalinio transliuotojo taryba nusprendė skelbti viešąjį konkursą LRT Vidaus audito tarnybos vadovo pareigoms eiti. Kaip pranešė LRT, naujojo tarnybos vadovo atranka paskelbta pirmadienį, pretendentų dokumentų laukiama iki spalio 1 dienos. LRT Vidaus audito tarnybos vadovą į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia taryba.

Antradienį posėdžiavusi nacionalinio transliuotojo LRT taryba patvirtino naujo Vidaus audito tarnybos vadovo konkurso sąlygas. „Planuodama skelbti naują konkursą taryba skyrė laiko diskusijoms apie jo sąlygas. Tikimės, jog pakeitimai padės rasti naują kvalifikuotą auditorių, kuris ir toliau sėkmingai užtikrins LRT vidaus kontrolės efektyvumą“, – pranešime cituojamas LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas.

Lietuvos radijas ir televizija (LRT) pradeda ruoštis naujos būstinės statybai sostinės S. Konarskio gatvėje. Preliminari projekto vertė – apie 80 mln. eurų.  LRT centriniame viešųjų pirkimų portale šią savaitę paskelbė apie pradedamas konsultacijas su rinka dėl projekto ekspertizės konkurso – ji nori informuoti apie būsimą konkursą, parengti jo dokumentus, kad būtų užtikrinta konkurencija, įvertinti realias galimybes atlikti darbus.