LRT

Visuomeninio transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė teigia, kad bandymas pripažinti, kad ji pažeidė darbo pareigas, yra neteisėtas procedūrine ir turinio prasme. Todėl ji sako kreipusis į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybą, kad su tuo susijęs klausimas antradienį vyksiančiame posėdyje būtų svarstomas viešai.

LRT tarybai kitą savaitę ketinant spręsti, ar pripažinti transliuotojo vadovę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę padarius pažeidimą dėl neatskleistų duomenų apie asmenis, iš kurių įstaiga pirko paslaugas, generalinė direktorė prašo, kad klausimas būtų nagrinėjamas viešai. „Laikausi pozicijos, kad mėginimas man pripažinti darbo pareigų pažeidimą yra neteisėtas tiek procedūrine, tiek turinio prasme, todėl kreipiausi į LRT tarybą, kad šis klausimas būtų nagrinėjamas viešai.

Nacionalinio transliuotojo LRT taryba kitą savaitę spręs, ar pripažinti jo generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę padarius pažeidimą dėl neatskleistų duomenų apie asmenis, iš kurių įstaiga pirko paslaugas. Toks klausimas įrašytas į rugsėjo 22 dienos tarybos posėdžio darbotvarkę.

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) baigė rugpjūtį vidinį patikrinimą dėl žurnalistės Eglės Samoškaitės – nors jo rezultatai neviešinami, skelbiama, kad ji neberašys politinėmis temomis. „LRT baigė rugpjūtį pradėtą vidinį patikrinimą dėl žurnalistės Eglės Samoškaitės galimo darbo pareigų pažeidimo.

Oro pavojaus signalai skirti padėti gyventojams laiku pasirengti ir imtis reikiamų veiksmų, todėl svarbu žinoti, ką daryti juos išgirdus ir kaip elgtis tuo metu būnant parduotuvėje. Prekybos tinklas „Iki“ primena, kada gavus oro pavojaus signalą apsipirkimą „Iki“ parduotuvėse galima tęsti, o kada būtina palikti parduotuvės patalpas ir ieškoti artimiausios priedangos. Tinklas taip pat atkreipia dėmesį, kad apskrityje paskelbus raudono pavojaus signalą, jo metu „Iki“ parduotuvės nedirba.

Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje komikas Artūras Orlauskas yra kaltinamas televizijos ir radijo laidų vedėjo Algirdo Ramanausko šmeižimu. Į teismo posėdį ketvirtadienį atvyko visi proceso dalyviai. Prokuroras Renaldas Budrys teisme pagarsino kaltinamąjį aktą. Jis nurodė, kad A. Orlauskui kaltinimai šmeižimu pateikti dėl 2024 m. lapkritį internetinėje laidoje „OpTV“ paskelbtos informacijos apie A. Ramanauską.

Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje komikas Artūras Orlauskas yra kaltinamas TV ir radijo laidų vedėjo Algirdo Ramanausko šmeižimu. Į teismo posėdį ketvirtadienį atvyko visi proceso dalyviai. Prokuroras Renaldas Budrys teisme pagarsino kaltinamąjį aktą. Jis nurodė, kad A. Orlauskui kaltinimai šmeižimu pateikti dėl 2024 m. lapkritį internetinėje laidoje „OpTV“ paskelbtos informacijos apie A. Ramanauską.

Pirmadienį Gitanas Nausėda į LRT tarybą paskyrė advokatę Liudviką Meškauskaitė. Socialiniuose tinkluose iškart pasipylė kritikos strėlės prezidentui dėl jo pasirinkimų bei klausimai dėl advokatės ankstesnės veiklos. Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į Prezidentūrą siekdamas išsiaiškinti, kokiais kriterijais remdamasis G. Nausėda paskyrė L. Meškauskaitę.

Prezidentui Gitanui Nausėdai Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos nare paskyrus teisininkę Liudviką Meškauskaitę, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad šalies vadovo vietoje būtų pasirinkęs kitą kandidatą. Be to, anot politiko, vertėtų grįžti prie diskusijos dėl Tarybos depolitizavimo.

Prezidentui Gitanui Nausėdai į LRT tarybą paskyrus advokatę Liudviką Meškauskaitę, socialiniuose tinkluose netruko pasipilti klausimų dėl jos ankstesnės veiklos ir sąsajų su įvairiomis viešomis istorijomis. Kartu su L. Meškauskaite prezidentas buvo iškėlęs ir teisininko Vyčio Turonio kandidatūrą, tačiau pirmadienį Prezidentūra pranešė, kad į LRT tarybą paskirta būtent L. Meškauskaitė.

Prezidentas Gitanas Nausėda į LRT tarybos narius iškėlė Liudvikos Meškauskaitės ir Vyčio Turonio kandidatūras. Šios pavardės nurodytos Prezidentūros tinklalapyje. Į LRT tarybą prezidentas paskirs vieną iš paskelbtų kandidatų. L. Meškauskaitė – advokatė, žiniasklaidos teisės specialistė, buvusi Lietuvos teisininkų draugijos tarybos narė. V. Turonis – teisininkas, 2024 metų Seimo rinkimuose kandidatavęs su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Kauno apygardos prokuratūra atsisako anksčiau išreikšto reikalavimo Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT), kad šis atskleistų savo žurnalistės šaltinį, pateikusį informaciją apie galimą seksualinį priekabiavimą prie nepilnametės Gruzdžių socializacijos centre, skelbia naujienų portalas lrt.lt.  Kaip nurodoma, šį sprendimą penktadienį priėmė Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Sigita Blum.

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) apskundė Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimą, kuriuo reikalaujama pateikti duomenis, susijusius su visuomeninio transliuotojo portale publikuoto straipsnio rengimu, galinčius atskleisti žurnalisto informacijos šaltinio paslaptį.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) paskelbė etikos kontrolieriaus konkursą. Pretendentų dokumentų laukiama iki rugsėjo 7 dienos. Skelbiama, kad etikos kontrolierius bus atsakingas už  profesinės etikos principų ir standartų laikymąsi LRT žurnalistinėje veikloje bei etikos normų taikymą. Atrankos metu bus vertinama kandidatų profesinė patirtis, motyvacija, organizaciniai gebėjimai, asmeninės savybės ir žinios, reikalingos etikos kontrolieriaus funkcijoms vykdyti.

Konkurencijos taryba netirs, ar Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) teikiama televizijos ir radijo transliacijų siuntimo paslaugos visuomeniniam transliuotojui LRT kainodara yra nepagrįsta. Taryba trečiadienį pranešė netenkinusi Telecentro prašymo išsiaiškinti, ar Ryšių reguliavimo tarybos (RRT) numatytas naujas visuotinės ekonominės svarbos paslaugų reguliavimo apskaitos modelis nevaržo Telecentro veiklos.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigia, jog Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) sprendimas imtis tarnybinio patikrinimo dėl žurnalistės Eglės Samoškaitės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje rasto įrašančio tušinuko galėjo būti priimtas gerokai anksčiau.

Prokuratūrai paskelbus apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje palikto slapta įrašinėjančio įrenginio, tyrime apklausta LRT žurnalistė Eglė Samoškaitė teigė, kad minėtas procesas buvo ilgas ir nemalonus. Ji teigė besilaikanti pozicijos, jog socdemų anksčiau mesti kaltinimai jai buvo nepagrįsti.

LRT žurnalistė Eglė Samoškaitė vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje rasto įrašymo įrenginio buvo apklausta kaip specialioji liudytoja, o rastame įrenginyje posėdžio įrašo nebuvo. Tai Eltai antradienį sakė minėtą ikiteisminį tyrimą kontroliavęs ir sprendimą jį nutraukti priėmęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Stanislavas Barsulis.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba Vidaus audito tarnybos vadove paskyrė auditorę Ievą Čibiraitę. Šias pareigas ji pradėjo eiti nuo pirmadienio, pranešė LRT. Naujoji tarnybos vadovė teigė sieksianti prisidėti įgyvendinant organizacijos strateginius tikslus bei stiprinti tarnybos veiklos kokybę, skaidrumą ir atitiktį Tarptautiniams vidaus audito standartams bei teisės aktų reikalavimams.

Po Valstybės kontrolės audito Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) per pirmąjį šių metų pusmetį įgyvendino 17 iš 25 numatytų priemonių, arba 68 proc. visų suplanuotų veiksmų, pranešė LRT. Tarp atliktų veiksmų LRT skelbia atnaujinusi ir patvirtinusi LRT viešųjų pirkimų organizavimo taisykles bei Programų ir viešųjų pirkimų IT moduliuose naudojamas formas.

Socialdemokratams nusprendus pakeisti Seimo Kultūros komiteto pirmininką Kęstutį Vilkauską, parlamento vadovas Juozas Olekas dėkoja jam už pastangas priimant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisas. Vis dėl to, politiko teigimu, darbo organizavimas komitete galėtų būti sklandesnis.  „Tie klausimai yra išspręsti ir čia yra ir K. Vilkausko darbas. Ta prasme mes galime jį pasveikinti, kad tie sprendimai yra priimti.

Socialdemokratė Indrė Kižienė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydama įvertinti, ar konservatorius Vytautas Juozapaitis gali ir toliau eiti pirmininko pavaduotojo pareigas parlamento Kultūros komitete.

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) paskelbė patikslintą praėjusių metų programų pirkimų ataskaitą, kuri buvo papildyta programų tiekėjų – fizinių asmenų – vardais ir pavardėmis. Kaip pirmadienį pranešė transliuotojas, sprendimas patikslinti ataskaitą buvo priimtas įvertinus Generalinės prokuratūros išsakytą poziciją dėl programų pirkimų duomenų viešinimo.

Naujuoju Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (LMKA) prezidentu išrinktas rašytojas, literatūros kritikas Marijus Gailius. Jis vadovavimą perims iš buvusio asociacijos prezidento Jono Staselio. Pastarasis nuo pareigų buvo nušalintas dar birželio 15-ąją – po to, kai balandžio pabaigoje vykusios konferencijos metu asociacija išreiškė nepasitikėjimą juo.

Antradienį patvirtinęs socialdemokratų lyderio Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamos XXI Vyriausybės programą ir suteikdamas jai įgaliojimus veikti, Seimas baigė pratęstą pavasario sesiją.  Pasikeitus valdančiajai daugumai parlamentarams teko koreguoti savo planus, todėl birželio 30 d. turėjusi pasibaigti sesija, užsitęsė beveik iki liepos vidurio.  Iš valdančiosios koalicijos pašalinus „Nemuno aušrą“, pasikeitimų būta ne tik Vyriausybėje, bet ir Seimo vadovybėje.

Trečiadienį posėdžiausianti Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) ketina diskutuoti ir apsispręsti, ar „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijaus Žemaitaitis nenusižengė galiojančioms elgesio bei etikos normoms. „Kiek mačiau pagal projektą, išvadų rengėjų nuomonės išsiskyrė, todėl turėsime diskusijas. Daugiau apie tyrimą kaip ir negaliu atskleisti, kol nepadarytas sprendimas.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba įpareigojo visuomeninio transliuotojo administraciją pašalinti Generalinės prokuratūros nustatytus pažeidimus, skelbiama Tarybos pranešime.  Penktadienį vykusiame neeiliniame Tarybos posėdyje išanalizuotas Generalinės prokuratūros birželio 19 d. LRT pateiktas nutarimas ir visuomeninio transliuotojo pristatyta informacija.

Pastarąjį pusmetį vykus žurnalistų bendruomenės protestams dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų, naujienų portalo „Lrytas“ žurnalistė Augustė Lyberytė teigia, kad pilietinėje veikloje žurnalistai turi išlikti objektyvūs. Todėl, pasak buvusios ELTA politikos aktualijų redaktorės, protestuose dalyvavę žurnalistai neturėtų rengti reportažų apie juose kritikuojamas pataisas arba deklaruoti savo įsitraukimą į tokias pilietines iniciatyvas.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ laikinasis pirmininkas Virginijus Sinkevičius teigia, kad jo vadovaujama partija greičiausiai parems opozicinių partijų Seime kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT). Jo teigimu, visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymas priminė chaosą, todėl, pasak jo, būtų gerai patikrinti šio teisės akto suderinamumą su Konstitucija.  „Galimai parems.

37 Seimo narių grupė iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Liberalų sąjūdžio ir Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijų pasirašė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT), prašydami įvertinti, ar parlamento priimtos LRT pataisos neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Po Seimo Audito komiteto prašymo ir papildomai atsiųstų dokumentų, Generalinė prokuratūra ragina Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT) pašalinti nustatytus teisės pažeidimus, susijusius su programų pirkimais.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba patvirtino visuomeninio transliuotojo metinę veiklos ataskaitą.  Tai Eltai patvirtino LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas. Tiesa, gegužės 19 d. posėdžiavusi visuomeninio transliuotojo Taryba nepatvirtino 2025-ųjų LRT veiklos ataskaitos. Todėl, atsižvelgiant į narių pastabas, dokumentas turėjo būti koreguojamas.

Antradienį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba ketina spręsti dėl 2025 m. veiklos ataskaitos tvirtinimo. LRT tarybos narys Deimantas Jastramskis mano, kad dokumente problemų nėra. Vis tik, jo teigimu, iššūkių gali kelti narių požiūris dėl to, kiek išsamiai dokumente turi būti atspindėtos Valstybės kontrolės išvados.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako, kad ne vieną mėnesį trukęs Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų svarstymas sukėlė dar didesnį nepasitikėjimą visuomenėje. Jo nuomone, tokios vertybės, kaip pamatiniai demokratijos principai bei žodžio laisvė, dabar atrodo „šiek tiek suteršti ir praradę savo prigimtinį spindesį“. „Nuoširdžiai pasakysiu, nežinau, ar kas iš didžiųjų kovotojų jaučiasi nugalėję. Bet man atrodo, kad bent šiek tiek pralaimėjome mes visi. Visa Lietuva.

Antradienį į pirmąjį posėdį renkasi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba, kuri apžvelgs, kaip Seimui teikiama 2025 m. ataskaita bei kaip veikia visuomeninis transliuotojas oro pavojaus metu.  „Bus sekama pagal darbotvarkę. Vieni klausimai įtvirtinimui, kiti diskusijai. Vienas klausimas yra viešoje dalyje, vieša transliacija.

Pirmadienį neeilinėje Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (LMKA) konferencijoje apsispręsta atšaukti asociacijos prezidentą Joną Staselį iš pareigų.  Už tokį sprendimą balsavo 16 konferencijos dalyvių, balsavusiųjų prieš nebuvo, o susilaikė 3 dalyviai. Tai Eltai patvirtino konferencijos sekretorė, Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkė Vilma Samulionytė.  Ji taip pat informavo, kad 2 konferencijos dalyviai balsavime nedalyvavo, tarp jų – ir J. Staselis.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pasirašius Seime priimtas ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, opozicija neatsitraukia nuo ketinimų dėl šių pakeitimų kreiptis į Konstitucinį Teismą. „Mes raginome prezidentą nepasirašyti, jis padarė savo pasirinkimą, tai šia prasme mes kažkuo nesame nustebę tokiu pasirinkimu. O dabar viskas persikels į Konstitucinį Teismą“, – Eltai sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Laurynas Kasčiūnas.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė Seime priimtas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas. Tai Eltai patvirtino Prezidentūra.  Kaip skelbė ELTA, birželio pradžioje parlamentas priėmė LRT valdysenos pakeitimus numatančias įstatymo pataisas. Už projektą balsavo 77 Seimo nariai, prieš 1, susilaikiusių nebuvo.

33 parlamentarų kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) prašydami įvertinti, ar Seimo statuto nuostata, leidžianti komitetų posėdžius rengti plenarinių posėdžių metu, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.  Parlamentarų teigimu, ši teisinė spraga tapo įrankiu valdančiajai daugumai manipuliuoti įstatymų leidybos procesu ir dirbtinai eliminuoti opozicijos atstovus iš svarbių balsavimų.

Šeštadienį socialdemokratams pranešus apie pokyčius koalicijoje, kyla klausimai ir dėl premjero posto. Socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako negalintis patvirtinti, ar imsis premjero pareigų. Jis tikina, jog dabartinė Vyriausybės vadovė bet kuriuo atveju liktų artimas jo komandos žmogus ir nebūtų atribota nuo viešosios politikos.

Tęsiantis diskusijoms apie tai, jog keičiantis koalicijai Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius iš Ingos Ruginienės galėtų perimti premjero pareigas, jis tikina, jog dabartinė Vyriausybės vadovė bet kuriuo atveju liktų artimas jo komandos žmogus ir nebūtų atribota nuo viešosios politikos.

Opozicijoje dirbantys Seimo nariai sako nesulaukę atsakymų iš parlamento vadovo Juozo Oleko dėl Venecijos komisijai siųstų atsakymų.  Grupė parlamentarų gegužės pabaigoje kreipėsi į J. Oleką, prašydami supažindinti juos su atsakymais, kurie buvo pateikti Venecijos komisijai, rengusiai Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo projekto išvadas.

Žurnalistų profesionalų asociacija ketvirtadienį kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydama vetuoti Seimo priimtas Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas. Apie tai asociacija pranešė savo „Facebook“ paskyroje.

 Lietuvos mokslo taryba (LMT) į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybą trečiadienį paskyrė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Mokslo ir akademinių darbuotojų prorektorę, vadybos mokslų profesorę Vitą Akstinaitę. Pasak LMT, sprendimas priimtas užbaigus viešą kandidatų atranką. Jos metu buvo vertinama kandidatų profesinė patirtis, kompetencijos, reputacija ir pasirengimas dirbti visuomeninio transliuotojo valdymo institucijoje.

Valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga mano, kad pagal Seimo priimtas įstatymo pataisas ir pakeistus LRT vadovo atleidimo kriterijus yra pagrindas atleisti dabartinę generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę. „Aš manau, kad taip“, – trečiadienį Žinių radijui sakė europarlamentaras. Jis pabrėžė manantis, kad LRT vadovė iš pareigų turėjo trauktis pati ir gerokai anksčiau, tik kilus konfliktui su taryba.

Konservatorius Vytautas Juozapaitis tikisi, kad prezidentas Gitanas Nausėda vetuos antradienį priimtas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas. Pasak jo, daugiausiai nerimo kelia įstatymo nuostata, pagal kurią nauji pakeitimai įsigaliotų ne naujai, o dabar pareigas einančiai visuomeninio transliuotojo generalinei direktorei.

Seimui antradienį priėmus naują Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) valdysenos modelį, transliuotojo žurnalistai nutraukia iki šiol vykusią protesto akciją tiesioginiame eteryje. „Apgynus esminius žodžio laisvės principus LRT įstatyme, žurnalistai nutraukia protesto akciją. Tylos pauzės buvo skirtos pranešti visuomenei apie pavojus ir grėsmes.

Seimui antradienį priėmus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną keičiančias įstatymo pataisas, vienintelis prieš projektą balsavęs Socialdemokratų frakcijos atstovas Linas Balsys sako, kad šių įstatymo pataisų apskritai nereikėjo.  „Aš nuosekliai laikausi pozicijos, kad šitokio įstatymo nereikėjo. Nereikėjo nei tos senos versijos, nei tarpinės, nei šitos paskutinės“, – žurnalistams antradienį Seime teigė L. Balsys.

Seimui antradienį patvirtinus LRT valdyseną keičiančius transliuotojo įstatymo pakeitimus, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė tikisi, kad teisės aktas bus apskųstas Konstituciniam Teismui (KT). „Viso proceso metu LRT, jos žurnalistai, darbuotojai ir vadovai buvo šmeižiami žemaitaičių, o ir tų pačių socdemų, LRT įvaizdžiui padaryta didžiulė žala. Tikiuosi, ir ši nauja redakcija bus apskųsta Konstituciniam Teismui“, – savo „Facebook“ paskyroje skelbė LRT vadovė.