litgrid

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gegužės 18 dieną nuo 21.00 iki 19 dienos 06.00 val. vykdys neplaninius remonto darbus Kauno Aleksoto transformatorių pastotėje, kurių metu 1145 Kauno klientams nakties metu elektra laikinai nebus tiekiama.  Kaip rašoma „Litgrid“ pranešime žiniasklaidai, šiuo metu rekonstruojamoje 110 kV tinklo Aleksoto transformatorių pastotėje bus keičiamas matavimo transformatorius.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ kreipėsi į Latvijos operatorę „Augstsprieguma tikls“ (AST) dėl pažeidimų nustatant pralaidumus elektros importui iš Rusijos. „Litgrid“ duomenys rodo, kad taikant su Lietuva nesuderintą metodiką yra pažeidžiami Lietuvos elektros vartotojų interesai ir iškraipoma rinka, sudaromos sąlygos į Lietuvą importuoti Baltarusijoje pagamintą elektrą.

Balandžio pabaigoje planuojamas Lietuvos ir Švedijos elektros jungties „NordBalt“ atjungimas, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“. Jungtis balandžio 26–29 dienomis atjungiama Švedijos perdavimo sistemos operatorius „Svenska kraftnat“ prašymu dėl numatytų planinių priežiūros darbų Nibru keitiklio stotyje. Jungtis nebus prieinama prekybai nuo pirmadienio 7 val. iki ketvirtadienio 17 val. Lietuvos laiku, teigiama „Litgrid“ pranešime.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 47 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Balandžio 12-18 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 50,8 euro už megavatvalandę (MWh). Estijoje ir Latvijoje kainos augo 45 proc. iki 49,1 euro už MWh.  Operatorės teigimu, sumažėjus vėjo generacijai visame Baltijos jūros regione fiksuotas didmeninių elektros rinkos kainų augimas.

Baltarusija pastaruoju metu nebegauna pajamų iš Baltijos šalių už jos pagamintą elektrą, sako Lietuvos energetikos ministras. Dainiaus Kreivio teigimu, Lietuva daugiau nei pusantro mėnesio nemoka už Astravo atominės elektrinės (AE) statybą, kaip ir numato „antiastravinis“ įstatymas.  Vis dėlto ministras pripažįsta, kad tokia Lietuvai palanki situacija yra laikina, todėl būtina tęsti derybas su Latvija ir Estija dėl trišalės prekybos elektra su Rusija metodikos.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 14 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Kovo 15-21 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra brango iki 52,3 euro už megavatvalandę (MWh). Estijoje ir Latvijoje kainos nepakito ir siekė 43,9 euro už MWh.

Elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Giedrius Radvila paliko įmonę. Jis vadovavo vienam svarbiausių bendrovės padalinių, kūrė elektros pralaidumų metodikas.  Nuo sistemos inžinieriaus dispečerinėje karjerą prieš 23 metus pradėjęs ir nuo pat „Litgrid“ įkūrimo 2010 metais departamentui vadovavęs G. Radvila BNS sakė pasitraukęs savo noru, tačiau konkrečios priežasties teigė nenorintis komentuoti.

Lietuvai ir Lenkijai tiesiant naują jūrinę elektros jungtį „Harmony Link“, Švedija suteikė leidimą dugno tyrimams savo išskirtinėje ekonominėje zonoje.  Leidimas, kurio paprašyta pernai pavasarį, Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemos operatorėms „Litgrid“ ir PSE suteiktas praėjusį penktadienį, pranešė Lietuvos bendrovė.   „Litgrid“ generalinis direktorius.

Lietuvoje toliau laikantis itin žemai temperatūrai elektros suvartojimas praėjusią savaitę buvo didžiausias nuo Nepriklausomybės atgavimo. Elektros paklausa išliko didelė visame regione, o didmeninės rinkos kainos buvo didžiausios nuo 2015 metų. Vasario 8–14 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje augo 11 proc. iki 69,5 euro už MWh.  Tokios pat kainos buvo ir Estijoje bei Latvijoje, kur savaitės kaina augo 12 proc.

Baltijos šalims sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, Lietuvos energetikos ministras tikisi, kad trijų šalių sistemų bandymas izoliuotu režimu įvyks 2023 metais. Pasak Dainiaus Kreivio, norint sklandžiai užbaigti sinchronizavimą iki 2025 metų pabaigos, negalima palikti šio testo vėlesniam laikui.  Tokį lūkestį jis išsakė penktadienį per pokalbį su Latvijos ekonomikos ministru Janiu Vitembergu.

Buvęs susisiekimo ir energetikos ministras Rokas Masiulis, vasario 22 dieną pradėsiantis vadovauti elektros perdavimo bendrovei „Litgrid“, sako, kad pagrindiniai jo darbai yra sinchronizavimas, su Astravo atomine elektrine susijusios problemos ir pasiruošimas prijungti prie tinklų daugiau iš vėjo ir saulės pagamintos energijos pajėgumų.

Buvęs susisiekimo ir energetikos ministras Rokas Masiulis paskirtas strateginius valstybės projektus įgyvendinančios elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ generaliniu direktoriumi, antradienį pranešė „Litgrid“.  Pareigas jis pradės eiti nuo vasario 22 dienos, kai jis atsistatydins iš Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) valdybos. Pareiškimą įmonei jis pateikė praėjusį penktadienį, o jo įgaliojimai baigsis vasario 19 dieną.

Energetikos ministrui šią savaitę paskelbus, kad Lietuva už Astravo atominėje elektrinėje (AE) pagamintą elektrą jau sumokėjo 4 mln. eurų, kai kurie ekspertai sako abejojantys tokiais teiginiais, o rusiškos elektros importuotoja neigia prekiaujanti baltarusiška elektra.  Latvijos valdžia svarsto, kad ministras Dainius Kreivys galbūt painioja fizinius ir komercinius srautus.

Valdantieji ketina dar labiau suvaržyti galimybes šalies energetikos projektuose dalyvauti užsienio ir Lietuvos įmonėms, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusioms su Astravo atominės elektrinės (AE) veikla.  Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas trečiadienį pranešė su dar keliais parlamentarais Seime ketinantis registruoti tai numatančias dviejų įstatymų pataisas, jos įsigaliotų nuo liepos.

Buvęs susisiekimo ir energetikos ministras Rokas Masiulis turėtų būti paskirtas strateginius valstybės projektus įgyvendinančios elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ generaliniu direktoriumi. „Įvertinusi kompetenciją ir patirtį įmonės valdyba geriausiu kandidatu į vadovo poziciją pripažino Roką Masiulį“, – pranešė „Litgrid“.  Pasak pranešimo, atrankoje dalyvavo 15 kandidatų, o pokalbiai vyko su 11 pretendentų.

Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis laimėjo atranką į strateginius valstybės projektus įgyvendinančios elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ generalinio direktoriaus postą. Tai BNS patvirtino keli nesusiję šaltiniai.  Su pačiu R. Masiuliu BNS pastaruoju metu nepavyksta susisiekti.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 7 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Sausio 25-31 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje vidutinė elektros kaina buvo 55,7 euro už megavatvalandę (MWh). Tokia pati kaina buvo Estijoje ir Latvijoje. Savaitės kaina šiose šalyse buvo 80 proc. aukštesnė nei tuo pačiu metu pernai, o palyginti su 2019 metais – 14 proc. žemesnė.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ šeštadienio pavakarę atstatė tarpsisteminę Lietuvos–Lenkijos elektros jungtį „LitPol Link“. „LitPol Link“ jungties veikimas sėkmingai atstatytas 16.24 val., teigiama „Litgrid“ pranešime. „Atsijungus jungčiai sėkmingai užtikrinome elektros tiekimą, panaudodami turimus rezervus. Elektra vartotojams visą laiką buvo tiekiama stabiliai.

Pernai įsiplieskusi pandemija finansine prasme nenuskriaudė dviejų iš trijų šalies elektros vartotojų. Beveik du trečdaliai šalies gyventojų sako, kad jų išlaidos elektrai pernai nepasikeitė, o kas ketvirtas tvirtina, jog kaip tik išaugo.  Tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą paaiškėjo, kad lygindami namų ūkių išlaidas elektrai su 2019 metais, jokių pokyčių nepajuto 60 proc. respondentų.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 36 proc., pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Jos teigimu, Vakarų ir Šiaurės Europoje atšalus orams išaugusi elektros paklausa ir maža vėjo generacija praėjusią savaitę visoje Europoje pakėlė kainas į dviejų metų aukštumas.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 24 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Gruodžio 28 – sausio 3 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 39,5 euro už MWh. Tiek pat elektra kainavo ir Latvijoje bei Estijoje, šiose šalyse ji brango panašiu mastu kaip ir Lietuvoje.  Operatorė pastebi, kad nors ir pakilusi, elektros kaina Lietuvoje išliko 26 proc. mažesnė nei gruodžio viduryje.

Lietuvai pradėjus liberalizuoti elektros tiekimo gyventojams rinką, nuo naujųjų metų daugiau kaip 200 tūkst. vartotojų elektrą tiekia jų pasirinkti nepriklausomi tiekėjai. Bendras buitinių vartotojų skaičius siekia apie 1,6 mln.  Pernai nepriklausomą tiekėją pasirinko 87,2 tūkst. daugiausiai elektros suvartojančių namų ūkių iš privalėjusių tai padaryti 98 tūkst. vartotojų. Dar beveik 118 tūkst.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę liko stabili net ir perpus kritus vietinei vėjo generacijai, o elektros trūkumą dengė pigus importas iš Švedijos, skelbia elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“. Gruodžio 14–20 dienomis vidutinė elektros kaina Lietuvoje augo 1 proc. iki 53,1 euro už megavatvalandę (MWh). Palyginti pernai, elektros kaina buvo 26 proc. didesnė. Baltijos šalyse mažiausia – 51,3 euro – kaina buvo Latvijoje, o Estijoje buvo aukščiausia ir siekė 54,1 euro.

Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis pretenduoja į strateginius valstybės projektus įgyvendinančios elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ generalinio direktoriaus postą. Tai BNS patvirtino keli nesusiję šaltiniai.  Su R. Masiuliu BNS pastaruoju metu nepavyksta susisiekti.  Pernai vasarą susisiekimo ministro posto netekęs R. Masiulis 2019-ųjų rudenį nesėkmingai dalyvavo „Klaipėdos naftos“ vadovo konkurse – šiai įmonei jis vadovavo iki 2014 metų rudens.

Dvi paras neveikusi elektros jungtis su Švedija „NordBalt“ vėl veikia. Švedijos operatorė „Svenska kraftnat“ biržos „NordPool“ sistemoje penktadienio naktį paskelbė, kad jungtis vėl prieinama.  Lietuvos „Litgrid“ pranešė, kad „Svenska kraftnat“ pašalino gedimą Nibru keitiklio stotyje ir jungties veikla atstatyta apie 1 val. nakties, o vėliau pradėta elektros prekyba.  „Jau 6 val.

Gruodžio 2 dienos naktį dėl gedimo Švedijoje nustojo veikti „NordBalt“ elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos, pranešė elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“. Gedimas įvyko apie 1 valandą nakties, Nibru keitiklio stotyje Švedijoje. Švedijos perdavimo sistemos operatoriaus „Svenska kraftnät“ ir gamintojo atstovų „Hitachi ABB Power Grids“ komanda nustatė gedimo pobūdį ir ėmėsi veiksmų jį pašalinti, kad jungties veikla būtu kuo greičiau atstatyta.

Lietuvoje baigtas trečias elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projektas – sustiprinta perdavimo oro linija Lietuvos elektrinė–Vilnius.  Rekonstruota 330 kV linija nuo Elektrėnų iki Vilniaus sustiprins sostinės regiono elektros tinklą, užtikrins patikimą jos tiekimą, pranešė „Litgrid“.  Laikinasis „Litgrid“ vadovas Vidmantas Grušas teigia, kad tai yra vienas iš sinchronizavimo projektų, skirtų sustiprinti elektros perdavimo infrastruktūrą, ruošiantis atsijungimui nuo IP...

Trečiadienį apie 18 tūkst. kauniečių buvo likę be elektros, pranešė Lietuvos perdavimo tinklo operatoriaus „Litgrid“. „Litgrid“ pažymi, kad šiandien ryte 8.48 val. atsijungė Kauno pastotėje esantis galios autotransformatorius. Dėl šio įrenginio atsijungimo trisdešimt penkioms minutėms be elektros liko apie 18 tūkstančių ESO klientų elektros vartotojų Kauno mieste ir rajone, tarp kurių ir Kauno laisvos ekonominės zonos įmonės.

Ketvirtadienio naktį Astravo atominė elektrinė po pusantros savaitės pertrraukos atnaujino elektros gamybą, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. „Litgrid“ Sistemos valdymo centras lapkričio 19 d. apie 2 val. užfiksavo duomenis, rodančius elektros gamybą ir patekimą į tinklą Baltarusijos atominėje elektrinėje (AE) Astrave.

Lietuvoje tarp skirtingų institucijų ir politikų kilę ginčai dėl prekybos elektra su Rusija gali pakenkti šalies tarptautinei reputacijai, sako kai kurie BNS kalbinti energetikos ekspertai.

Antradienį ryte pranešta, kad Baltarusijoje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus esanti Astravo atominė elektrinė pradėjo veikti įprastu režimu ir ėmė gaminti elektrą. Iš karto po to Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ informavo nustatęs nulinį pralaidumą komerciniam elektros srautui iš kaimyninės šalies.

Seimo rinkimus laimėję konservatoriai antradienį sukritikavo Energetikos ministerijos sutartą trišalę Baltijos šalių elektros prekybos su Rusija metodiką, kurią tikimasi patvirtinti artimiausiu metu. Kadenciją baigiantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad metodika leis Baltijos šalims boikotuoti elektrą iš Astravo atominės elektrinės. Jis antradienį išsakė lūkestį, kad metodika bus patvirtinta šią savaitę.

Baltarusijos elektros perdavimo sistemos operatorė „Belenergo“ pranešė, kad Astravo atominė elektrinė (AE) lapkričio 1–10 dienos turėtų pradėti gaminti elektrą. Apie tai ji informavo Lietuvos bendrovę „Litgrid“.  Pasak „Litgrid“, įgyvendinama vadinamąjį „anstiastravinį“ įstatymą, ji nuo jėgainės elektros gamybos pradžios nustatys nulinį pralaidumą elektros prekybai iš Baltarusijos. Apie tai „Litgrid“ pirmadienį per „Nord Pool“ biržą informavo rinkos dalyvius.

Energetikos ministras perspėja, kad nepatvirtinusi trišalės prekybos elektra su Rusija metodikos, Lietuva rizikuotų ne taip efektyviai boikotuoti Astravo elektrą.  Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) paprašius „Litgrid“ papildomų duomenų dėl metodikos, Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad jie bus pateikti laiku.   „Litgrid“ pateiks visus atsakymus į užduotus klausimus kaip įmanoma anksčiau, manau, net nelaukiant trečiadienio, galbūt netgi šiandien tai bus padaryta.

Valstybės valdomos grupės „Epso-G“ valdomos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas pasitraukė iš pareigų. Jis įmonei vadovavo septynerius metus.  D. Virbickas palieka įmonę abipusiu sutarimu, nuo spalio 16 dienos „Litgrid“ laikinai vadovaus  įmonės Perdavimo tinklo departamento direktorius Vidmantas Grušas, pranešė įmonė.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 27 proc., toks pat elektros brangimas fiksuotas Latvijoje ir Estijoje, praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Rugsėjo 28 – spalio 4 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 39,5 euro už megavatvalandę (MWh). Tokia pati elektros kaina buvo ir Latvijoje bei Estijoje.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ savaitgalį atliko dalinį technologinį Lietuvos izoliuoto darbo bandymą. Operatorė „Litgrid“ sekmadienį pranešė, kad jis įvyko sklandžiai ir jau yra užbaigtas. Pirminiai bandymo rezultatai rodo, kad šalies elektros energijos gamintojai rimtai ruošiasi ir yra tinkamai pasirengę avariniu režimu dirbti izoliuotai ir valdyti dažnį bei reaguoti į jo pokyčius, jei to prireiktų.

Ankstų pirmadienio rytą Kuršių nerijoje dėl elektros tinklo remonto dešimčiai valandų išjungiamas elektros tiekimas. Elektros Kuršių nerijoje elektros nebus nuo 6 iki 16 valandos. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) anksčiau skelbė, kad vykdant darbus bus atjungtos Klaipėdoje esančios Marių ir Kuršių nerijoje esanti Juodkrantės transformatorių pastotės, dėl ko to nebus techninių galimybių Kuršių nerijoje tiekti elektros energiją.

Atsisakant monopolinių elektros energijos tiekimo sąlygų ir kainų reguliavimo, kiekvienas Lietuvos gyventojas netrukus galės rinktis jam tinkamą elektros tiekėją. Iki 2023 m. įvyksiantis pokytis bus naudingas kiekvienam elektros vartotojui, tik jis spręs iš ko ir už kokią kainą pirkti elektrą savo namams. Tad verta aptarti, kas sudarys elektros kainą, kokia ji bus, atsisakius monopolinių elektros tiekimo sąlygų.

Lietuvai siekiant boikotuoti Astravo atominės elektrinės (AE) pagamintą elektrą, energetikos ministras trečiadienį ketina pristatyti Vyriausybei alternatyvų Baltijos šalių susitarimo dėl prekybos elektra iš Baltarusijos ir kitų trečiųjų šalių susitarimo projektą.  Žygimantas Vaičiūnas apie tai pranešė opozicinės Tėvynės Sąjungos - Krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) frakcijos posėdyje.

Lietuvai ir Lenkijai planuojant tiesti jūrinį elektros kabelį „Harmony Link“, šalių elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ ir PSE antradienį pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pranešė „Litgrid“.   Maždaug 680 mln. eurų vertės nuolatinės srovės (HVDC) jungtis Baltijos jūra yra didžiausias ir brangiausias Baltijos šalių sinchronizavimo su žemynine Europa projektas. Iki 700 megavatų jūrinė jungtis turėtų būti tiesiama 2021-2025 metais.

Baltarusija paskelbė, kad į Astravo atominę elektrinę atgabenta pirmoji branduolinio kuro siunta. Tai neramina „Sąjūdžio prieš Astravą“ kūrėjus, kurie mano, kad netrukus įvyksiančiame Rytų partnerystės viršūnių susitikime, Lietuvai nesugebėjus pasipriešinti, bus įtvirtinta Baltarusijos teisė turėti ir eksplotuoti Astravo atominę elektrinę. Ekspertai tikina, kad Astravo atominė elektrinė bus atidaryta jau netrukus.

Palangoje kitą penktadienį bus laikinai atjungta elektra pusei vartotojų, pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.   „Įvertinome linijų būklę ir miesto savivaldybei siūlėme kelis darbų laikotarpius – miestas priėmė sprendimą pasirinkti šią dieną, kai karantino metu tai paveiks ir mažesnę dalį verslų, ir paslaugų  organizacijų“, – pranešime sako „Litgrid” vadovas Daivis Virbickas.

Valstybės kontroliuojama elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ už praėjusius metus išmokės 4,085 mln. eurų dividendų – beveik visą 2019-ųjų metų grynąjį pelną. Pirmadienį „Litgrid“ akcininkai patvirtino audituotą praėjusių metų veiklos ataskaitą, pritarė pelno paskirstymui. Pasak „Litgrid“ generalinio direktoriaus Daivio Virbicko, nors šiuo metu Lietuva ir pasaulis dėl koronaviruso krizės gyvena ekstremaliomis sąlygomis, bendrovė yra pajėgi pelno dalį skirti dividendams.

Statomoje 110 kilovoltų (kV) elektros linijoje Pagėgiai-Bitėnai, ties Birštoniškiais, Pagėgių rajone, sekmadienį nuvirto keturios gelžbetoninės atramos.

Seimas galutinai pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlomoms papildomoms priemonėms į Lietuvą neįleisti Baltarusijoje statomoje Astravo atominėje elektrinėje pagamintos elektros. 105 Seimo nariai balsavo už, 9 susilaikė. Nuo kitų metų sausio 1 d. įmonės negaus leidimų elektros importui iš Baltarusijos. Be to, vyriausybinei strateginių įmonių sandorius tikrinančiai komisijai nustačius, kad importuotojas kelia grėsmę šalies saugumui, bus stabdoma jo licencija.

Laikas iki Astravo atominės elektrinės (AE) starto pamažu senka. Lietuva imasi priemonių, kaip užkirsti kelią baltarusiškai elektrai patekti į mūsų rinką. Planuojama, kad elektrinė veiklą pradės jau kitąmet, o Lietuvą tebesaisto elektros jungtys su Baltarusija, be to, mūsų tikslas įgyvendinti sinchronizaciją su Vakarų Europa bus įgyvendintas ne anksčiau nei 2025-aisiais.

„Achemos grupės“ valdoma Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ pareiškė, kad dėl netikėto gamybos sustabdymo praėjusią savaitę yra atsakinga valstybės valdoma elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“. Pastaroji kol kas nekomentuoja incidento ir laukia įmonės bei nepriklausomo tyrimo išvadų.

Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) elektros skirstymo paslaugų kainų viršutinės ribos 2020 metams didėja, tai turėtų padidinti ir galutinį tarifą vartotojams.    Pasak bendrovės, kainos augimą, be kita ko, lemia žemės servitutų vienkartinių kompensacijų mokėjimo ir administravimo išlaidos.