lilija ševcova

 Apie Rusijos propagandinį karą prieš Ukrainą prirašyta jau nemažai. Šiame ideologiniame fronte naudojamos įvairios priemonės – pradedant tiksliniu stereotipinių sąvokų kartojimu per visus Maskvai pavaldžius informacijos kanalus ir baigiant faktų ir duomenų falsifikavimu. Propagandinis Rusijos aparatas nemažina savo apsukų, tad prie šios temos tenka vis grįžti. Šiame straipsnyje bus bandoma pažvelgti į šio konfrontacijos aspekto dinamiką.

Separatistų demonstracijos Rytų Ukrainoje kelia nerimą, kad rusų kariuomenė įsiverš „Krymo stiliumi“, rašo „The New York Times“. Taičau politinių analitikų manymu, Maskva užsiima daug sudėtingesniu žaidimu – bando išlaikyti Ukrainą Rusijos „ekonominėje ir karinėje orbitoje“. Turėdamas tokį tikslą Kremlius iškelia vieną pagrindinį reikalavimą, kuris iš pirmo žvilgsnio neatrodo labai netinkamas, - Kijevas privalo įvesti federacinę valdymo sistemą ir sustiprinti sričių gubernatorių valdžią visoje U...

Valdantysis Rusijos tandemas apsisprendė: kitąmet premjeras Vladimiras Putinas taps šalies prezidentu, ir tada dabartinis prezidentas Dmitrijus Medvedevas užims premjero postą. Apie tokią rokiruotę D.Medvedevas ir V. Putinas paskelbė rugsėjo 24 d. partijos „Vieningoji Rusija“ («Единая Россия») suvažiavime.

Ar teroristiniai išpuoliai Maskvos lems politinio režimo Rusijoje sugriežtinimą? Kokios jėgos gali pasinaudoti teroristiniu išpuoliu, kad įgyvendintų savo interesus? Į šiuos ir kitus klausimus „Laisvosios Europos radijo“ žurnalistams atsakė Maskvos Carnagie centro bendradarbė Lilija Ševcova. - Ar galima daryti prielaidą, kad serija teroristinių aktų, įvykdytų Maskvos metro, turės politinių pasekmių? - Kiekvienoje šalyje teroristiniai išpuoliai visada sukelia politines pasekmes.

Nepaisant paskelbto „perkrovimo“, Vašingtono ir Maskvos santykiuose išlieka nesutarimai. Kodėl? Egzistuoja sisteminiai klausimai, kurie yra Maskvos ir Vašingtono nesutarimų priežastis. Nesutarimai kyla pirmiausiai dėl to, kad Amerika ir Rusija vystydamos tarpusavio santykius turi skirtingus prioritetus. Amerikai Rusija – ne pati svarbiausia šalis, ne antra ir ne trečia pagal savo reikšmę. Duok Dieve, jeigu Rusija Amerikai – tai problema numeris penki arba šeši.

Postsovietinėje Rusijos istorijoje buvo keli momentai, kurie suvaidino esminį vaidmenį dabartinės jos sistemos susiformavimui. Prezidento ir Aukščiausios tarybos kova dėl valdžios ir Parlamento sušaudymas iš tankų 1993 m. tapo personifikuotos valdžios restauracijos Rusijoje pradžia. Nepriklausomos žiniasklaidos ir opozicijos likvidavimas 2001-2004 metais užbaigė šį procesą. Chodorkovskio areštas ir „Jukos“ sužlugdymas 2003 m. reiškė Rusijos posūkį biurokratinio kapitalizmo link.

Rusijos Dūma nenori draugauti su Ukraina dėl NATO. Priminsime, kad birželio 4 d. deputatai pasiūlė RF prezidentui ir vyriausybei apsvarstyti Rusijos pasitraukimo iš Draugystės, partnerystės ir bendradarbiavimo su Ukraina sutarties klausimą, jeigu bus realizuotas oficialus Kijevo planas stoti į NATO.   Tuo tarpu pačios NATO trečiosios plėtros į Rytus galimybė atsirado dėl protokolinės Gorbačiovo klaidos.

Rusija mobilizuojasi "priešų" paieškai užsienio politikoje, užsienio diplomatams teigia Maskvos Carnegie (Karnegio) centro ekspertė. Kaip informavo Lietuvos užsienio reikalų ministerija, antradienį Lietuvos ambasadai Maskvoje priklausančiuose Jurgio Baltrušaičio namuose surengtas maždaug 30-ies šalių diplomatinio korpuso susitikimas su Carnegie centro eksperte Lilija Ševcova. Susitikime dalyvavo diplomatinio korpuso, akredituoto Maskvoje, atstovai iš daugiau nei 30 šalių.

Buvusioje Sovietų Sąjungoje oligarchai neegzistavo, tačiau žlugus režimui, jie ėmė kaupti pinigus, o kai kurie pradėjo domėtis politika. Borisas Berezovskis, Vladimiras Gusinskis, Michailas Chodorkovskis ne visada buvo oligarchai. Sovietų Sąjungos laikais tokių nebuvo. Matematikas B. Berezovskis tapo automobilių prekybininku. Iki praėjusio amžiaus pabaigos jo milijonai pavirto į milijardus.