Nepaisant paskelbto „perkrovimo“, Vašingtono ir Maskvos santykiuose išlieka nesutarimai. Kodėl?
Egzistuoja sisteminiai klausimai, kurie yra Maskvos ir Vašingtono nesutarimų priežastis. Nesutarimai kyla pirmiausiai dėl to, kad Amerika ir Rusija vystydamos tarpusavio santykius turi skirtingus prioritetus. Amerikai Rusija – ne pati svarbiausia šalis, ne antra ir ne trečia pagal savo reikšmę. Duok Dieve, jeigu Rusija Amerikai – tai problema numeris penki arba šeši. JAV žiūri į Rusiją tik kaip į priemonę, kaip į kitų, amerikiečiams svarbesnių problemų sprendimo instrumentą. Kokios tai problemos? Tai Afganistanas, tai Iranas, tai Artimieji Rytai.
Rusijai JAV – pagrindinis politinis žaidėjas
Ką reiškia Amerika Rusijai? Amerika Rusijai lieka pagrindiniu politiniu žaidėju, svarbiausia pasaulio galia, per santykių su kuria prizmę rusai žiūri į pasaulį. Amerika jiems iš esmės uždengia visą horizontą. Per santykius su Amerika rusai žiūri į Europą, Ukrainą ir savo pačių gyvenimą. Ir jie visada bus nepatenkinti Amerika, kadangi ji nelaiko jų lygiais sau, ir jie niekaip negali grįžti prie dvipolio pasaulio – būtent apie tai svajoja Rusijos elitas. Kam Rusijos elitui šis bipoliškumas? Todėl kad ligi šiol santykiai su Amerika suteikia Rusijos elitui galimybę vertinti save kaip supervalstybę, o tai – didžiausias sistemos, kurios sąlygomis Rusija šiandien gyvena, ramstis.
JAV ir Rusiją vienija abipusiai įtarimai
Kita priežastis ta, kad Rusija nori save – pirmiausia turiu galvoje Rusijos politinę klasę – konsoliduoti neoimperializmo, įtakos kitoms šalims dėka. Ukraina – tai Rusijos sfera, Gruzija – tai irgi jos sfera, ir bendrai postsovietinė erdvė – jos. Tai, kaip pasakė Dmitrijus Medvedevas, – Rusijos privilegijuotų interesų sfera.
Dėl šitų sisteminių nesutarimų mus visada kankins abipusiai įtarimai. Dėl to ir santykiai su Obama galiausiai nesusiklostys teigiamai, nors dabar abi pusės bando, kaip sakoma, įvykdyti perkrovimą. Metafora visiškai kvaila, kadangi perkrauti kompiuterį reiškia grįžti prie senos programos; štai mes ir sugrįšime prie senos programos.
Lilija Ševcova, Carnegie Endowment
