ligos

Karštėjant vasaroms, vis aktualesnės tampa pomidorų grybinės ir bakterinės ligos. DĖMĖTLIGĖ Tenka matyti įvairių dėmių ant lapų. Iš pradžių gausiau jų būna ant apatinių, o vėliau – ir ant viršutinių lapų. Visos dėmėtligės atsiranda, kai keletą valandų lapai būna sudrėkę ar nuolat drėkinama. Vieną tokių dėmėtligių sukelia grybas Corynespora cassiicola.

Kauno klinikose pirmą kartą atliktas žmogaus genomo, kuriame užkoduota visa informacija, lemianti žmogaus anatomijos, audinių struktūros ir funkcijų ypatybes, tyrimas. Tai pirmasis žingsnis didžiausios apimties genetinių tyrimų įdiegime ligoninės Genetikos ir molekulinės medicinos klinikoje. „Retos ir nediagnozuotos ligos, kurias dažnai padeda nustatyti genetiniai tyrimai, yra viena iš Kauno klinikų prioritetinių veiklų sričių, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys.

Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje atlikta minimaliai invazinė perkateterinė dviejų mirtinų ligų gydymui skirta procedūra. Vienos operacijos metu pacientui atliktas aortos vožtuvo implantavimas ir pilvinės aortos aneurizmos stentavimas.   Operacija atlikta 71-erių metų pacientui, sergančiam didelės rizikos hipertenzine širdies ir inkstų liga bei II tipo cukriniu diabetu.

Karantinas keičia ne tik gyventojų elgesio įpročius, bet ir patiriamų traumų pobūdį. Pirmosiomis savaitėmis namuose uždaryti gyventojai stengėsi išlikti aktyvūs, dėl to dalis traumų iš lauko persikėlė namus. Žmonės susižaloja sportuodami, gamindami maistą namuose susižeidžia virtuvės įranga. Kaip karantino pavasaris atrodo traumatologų, chirurgų ir draudikų akimis? Kiekvieną pavasarį Lietuvos traumatologai sulaukia išaugusio pacientų srauto.

Nėra nieko smagaus apie pandemijas. Tai – sunkūs laikai žmonijai, kuriuos dažnai lydi metų metus besitęsiančios bėdos. COVID-19 nėra pirmoji pandemija žmonijos istorijoje. Nėra ir baisiausia. Ar paskutinė. Štai 7 įdomūs ir netikėti faktai apie anksčiau įvykusias pandemijas ir jų sukeltus rezultatus. Šiais laikais pandemija yra skelbiama - Pasaulio Sveikatos Organizacija nusprendžia, ar šiuo metu vykstantis ligos protrūkis gali būti laikomas pandemija.

Respublikinis priklausomybės ligų centras, karantino laikotarpiu teikęs paslaugas tik gydymą tęsiantiems pacientams, nuo gegužės 18 d. vėl galės priimti pirmą kartą besikreipiančius. Centro filialai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje atnaujina ambulatorinių gydytojo konsultacijų teikimą ir alkoholinės bei narkotinės abstinencijos gydymą stacionaruose, rašoma Respublikinio priklausomybės ligų centro pranešime spaudai.

Beveik 21 tūkst. Lietuvos gyventojų, arba, net 54,6 proc. visų 2019 m. mirčių buvo nuo kraujotakos sistemos ligų – šokiruojančią išankstinę statistiką užfiksavo Higienos instituto Sveikatos informacijos centras. Mokslininkai tikina, kad tokios kraujotakos sistemos ligos kaip insultas, miokardo infarktas, širdies ritmo sutrikimai – viena opiausių problemų ir nesveiko gyvenimo būdo pasekmių, kurių buvo galima išvengti.

Gydytojai, bendraujantys su pacientais, užsikrėtusiais žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), teigia, kad dažnai susiduria su klaidingais įsitikinimais dėl šios ligos. Užsikrėtusiems žmonėms tokia diagnozė vis dar atrodo neįveikiama ir daugiau nei pusė užsikrėtusių ŽIV pacientų Lietuvoje nesigydo. Šviečiamoji iniciatyva „ŽIV kaip lėtinė liga“ yra skirta  padrąsinti pacientus kontroliuoti šią ligą, kaip kiti žmonės kontroliuoja savo lėtines ligas, tokias kaip astma, cukraligė ar hipertenzija.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad ši savaitė Lietuvoje yra paskutinė šio gripo sezono, prasidėjusio praėjusių metų spalį, savaitė. Lietuvoje praėjusią savaitę sergančių gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) dar sumažėjo. Gegužės 4–10 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 7,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 8,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Ligoninių priėmimo skyriuose, poliklinikose ar net privačiose klinikose, kur visada būna pacientų, besiskundžiančių širdies ir kraujagyslių ligomis, apgultis, dabar kaip niekad tuščia ir tylu. Lietuvos kardiologų draugijai nerimą kelia tai, kad žmonės yra tiek įbauginti plūstančios informacijos apie COVID-19 riziką, kad net stiprų krūtinės skausmą ar dusulį tiesiog kenčia namuose. Visame pasaulyje širdies ir kraujagyslių ligos kasmet nusineša beveik 18 milijonų gyvybių.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį užregistruota 60 per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų protrūkių ir tai, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu, 2,2 karto mažiau (133 protrūkiai, 15 išplitusių ir 118 šeiminių). ULAC stebėsenos duomenimis, iš viso per pirmąjį metų ketvirtį protrūkiuose susirgo 134 žmonės, iš kurių daugiau nei pusė (53,7 proc.) buvo gydomi ligoninėse. Aštuoni iš dešimties protrūkių (88,3 proc.) kilo šeimose, kiti 11,7 proc.

Vaizdai, kai poliklinikose nutįsdavo eilės, o laukiamajame stoviniuoja dešimtys žmonių, buvo tik prieš karantiną. Dabar susirgus net šeimos gydytojui pirmiau prašoma tik skambinti. Tačiau ką daryti, jei susirgote ir konsultacija jums yra būtina? Sumanūs medikai rado išeitį ir susibūrė į projektą „MEDo“ – pacientus nemokamai konsultuoja internetu ir stengiasi padėti visais negalavimų klausimais.

Koronaviruso krizė į keblią, kartais ir labai sudėtingą padėtį įstūmė daugybę kitomis ligomis sergančių pacientų, tarp jų – širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimų turinčius žmones. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos – dažniausiai pasitaikanti mirties priežastis pasaulyje.

Elektrėnų marių žuvį mėgęs valgyti žvejas susirgo ypač reta ir nemalonia liga. Per penkerius metus jis tapo vos trečiuoju Lietuvoje, kurio organizme buvo rastas žuvinis kaspinuotis. Epidemiologai sako, kad iki dešimties metrų užgauti galintis parazitas nelaimėlio kūne atsirado suvalgius netinkamai apdorotą žuvį. Vyras džiovindavo ir vytindavo savo paties sugautus karpius bei karšius. Lietuvoje užfiksuotas itin retas susirgimas.

Velykų laikotarpis buvo laikomas kone lemtingu Lietuvai kovoje su koronavirusu. Antradienį ministerija informavo, kad yra matomos pozityvios permainos – kalbama apie mažėjantį naujų COVID-19 infekcijos atvejų skaičių. Ką praėjusios kelios dienos iš tiesų lėmė, kokios naujausios žinios apie infekcijos ypatumus, atsparumą ir vaistus? Apie tai kalbėjome su gydytoju profesoriumi Sauliumi Čaplinsku.

Karantinas, kurį išgyvename šiandien, nėra naujas ir pasauliui nepažintas reiškinys. Karantinas kitais žodžiais reiškia izoliaciją, kai siekiama išvengti ligos, sustabdyti jos protrūkį ar apriboti teritoriją, kurioje siaučia infekcija. Pasaulis kovojo su ligomis ir joms taikė karantinus dar tada, kai buvo rašomas Senasis Testamentas.

Šį sekmadienį minėsime Velykas – šventę, kurią be margučių įsivaizduoti būtų gana sudėtinga. Kol svarstoma, kokius dar valgius patiekti ant stalo, kad šventės net ir karantino metu būtų džiugios, gydytojai ragina atidžiau įvertinti planuojamą valgiaraštį. Sergantiesiems širdies ligomis ar turintiesiems per didelį „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje rekomenduojama rinktis patiekalus, kurie nedidintų rizikos ligos paūmėjimui.

Kardiologė Milda Kovaitė perspėja, kad  dėl koronaviruso COVID-2019 paskelbtas karantinas – tarsi „užslėpta tiksinti bomba“,  kuris gali padidinti mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.  „Įkalinti namuose gyventojai mažai juda, daug valgo, retai išeina pasivaikščioti į gryną orą. Jei  karantinas užsitęs ir priemonės bus dar griežtesnės, galime susidurti su sergančiųjų širdies ir kraujagyslių  ligomis skaičiaus augimu“, – sako M. Kovaitė.

Jungtinėse Valstijoje ketvirtadienį užfiksuota daugiausiai pasaulyje koronaviruso SARS-CoV-2 sukeltos ūminės kvėpavimo takų ligos atvejų, skelbia „The New York Times“. Pasak leidinio, iš viso liga COVID-19 iki šiol užsikrėtė 81 321 amerikietis. 330 mln. gyventojų turinti valstybė sergančiųjų skaičiumi aplenkė Kiniją ir Italiją.

Latvijoje per praėjusią parą nustatyti dar devyni koronaviruso atvejai, ir bendras užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 26, šeštadienį paskelbė Ligų profilaktikos ir kontrolės centras. Per praėjusią parą buvo ištirti 258 ėminiai dėl koronaviruso sukeliamos ligos COVID-19, devyni iš jų buvo teigiami. Penktadienį Latvijoje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, kuri galios iki balandžio 14 dienos. Vyriausybė ragina latvius vengti kelionių į užsienį.

Kaip niekada ankstyvas pavasaris išjudino praalkusias erkes. Specialistai įspėja – kol kas itin aktyvi viena, ir labiau gyvūnams, o ne žmogui, pavojinga voragyvių rūšis. Tačiau budrūs turi išlikti ir žmonės, mat didesnė dalis erkių šiemet ir iš viso nemiegojo. Tad išėję pasigrožėti sprogstančiais kačiukais, ar mėlynuojančiomis žibuoklėmis, nepamirškime ir apsaugos priemonių. Pastarosiomis dienomis vaizdų su aukų laukiančiomis erkėmis vis daugiau.

Latvijoje patvirtinti dar trys užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejai ir bendras ligos COVID-19 atvejų skaičius padidėjo iki šešių, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Per praėjusią parą buvo atlikti 22 tyrimai dėl viruso, o bendrai šalyje iki šiol atlikti 244 tokie testai, kuriais užsikrėtimas patvirtintas šešiems žmonėms, sakoma pranešime. Visi trys nauji pacientai kovo 7 dieną skrido bendrovės „airBaltic“ reiso BT-630 lėktuvu iš Milano į Rygą.

Šalies pasieniuose dėl koronaviruso sustiprinta keliaujančiųjų kontrolė. Stabdomi tiek į Lietuvą įvažiuojantys, tiek išvažiuojantys asmenys. Didžiausias dėmesys skiriamas grįžtantiems iš Italijos, kur nustatytas viruso židinys. Tokie žmonės registruojami, kad prireikus – būtų lengvai surandami. Lietuvos – Lenkijos pasienyje pareigūnai sustabdė Pasvalio rajono gyventoją Gediminą. Pasienyje, dėl koronaviruso sustiprinta kontrolė tiek išvažiuojančių iš Lietuvos, tiek įvažiuojančių į šalį.

Rekordiškai šilta žiema sujaukė, tiksliau, smarkiai pagerino graužikų ir įvairiausių vabzdžių gyvenimą. Štai pelės ir žiurkės šiuo metu turėtų lindėti šilai tvartuose ar žmonių namuose, o dabar laisvai laksto. Mat nešalta, o ir maisto randa. Dėl to gali didėti jų populiacija, o kartu gali padaugėti ir graužikų pernešamų ligų. Gamtininkai sako, kad šią žiemą gamta ne tik kad anksčiau pabudo, bet nebuvo ir visai užmigusi. Žmonės mato ir debesis uodų.

Šaltuoju metų laiku ženkliai padaugėja įvairiausių virusinių infekcijų atvejų – nuo virusinės kilmės slogos iki gripo, virusinio plaučių uždegimo ir kitų ligų, kurios gali tapti labai sunkiai sukontroliuojamos, greitai plintančios bei sukeliančios nežinomybę net ir visame pasaulyje. Kaip apsaugoti save ir savo artimuosius nuo pavojingų virusų? Ką naudinga žinoti arba tiesiog dar kartą sau pakartoti?  · Būtina vengti artimo sąlyčio su sergančiu asmenimi.

Užkrečiamųjų ligų specialistai įspėja – šylant klimatui daugėja sergančiųjų kirmėlinėmis ligomis. Palyginti su pernai sausiu, šiemet užsikrėtusių kirmėlėmis ir susirgusiųjų askaridoze – du kartus daugiau. Parazitologai sako, kad dėl šiltos žiemos parazitų kiaušinėliai neįšalo, todėl dabar gyventojai higienos turi laikytis itin uoliai. Mat užsikrėsti šia parazitine liga labai lengva. Sveikatos specialistai sako, kad įpročio ragauti turguje turėtume atsikratyti.

Rudenį Lietuvoje pasėti augalai paprastai žiemą „užmiega“ – lapai guli ant žemės, jų spalva neryškiai žalsva, lengvai papilkėjusi. Pavasarį atšilus, pasėlių augimas tęsiasi, prasideda žydėjimas, galiausiai sulaukiama derliaus. Tačiau Vilkaviškio rajone daugiau nei 25-erius metus ūkininkaujančios Alvytės Valuckienės kviečių, rapsų pasėliai šiemet žiemą nepailsėjo – vasario mėnesį jų lapai sultingi, žaliuoja.  „Ši žiema tikrai išskirtinė – visiškai nebuvo užmigdyti augalai, nebuvo šalčio.

Per šį gripo sezoną dėl gripo ir jo sukeltų komplikacijų mirė jau penki asmenys. Du iš šių atvejų buvo Panevėžio apskrityje, trys – Vilniaus apskrityje. Dalies jų atveju yra tęsiamas epidemologinis tyrimas. Tuo metu NVSC specialistė Biruta Zdanevičienė perspėja lietuvius kuo greičiau kreiptis į gydytojus, jeigu temperatūros nepavyksta numušti bent tris paras.

Sunkiai sergantys ligoniai pasipiktinę – privalomojo sveikatos draudimo fondo rezerve kaupiama šimtai milijonų eurų, tačiau moderniems vaistams pinigų nėra. Pacientų organizacijos beda pirštu į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą ir tikina, kad rezerve užtektų dešimtadalio planuojamos sukaupti sumos. Tačiau ministras atšauna – esą rezerve sukaupti pinigai nėra neliečiami – esant reikalui jie gali būti panaudoti ir vaistams, ir medikų algoms didinti.

Naujasis koronavirusas didelę grėsmę kelia visam pasauliui – apie tai pirmadienį skelbia Pasaulio sveikatos organizacija, mat pastarosiomis dienomis aiškėja vis naujų pavojingų detalių apie mirtinos ligos plitimą. Naujasis koronavirusas jau pražudė per 1000 žmonių.

Onkologinėmis ligomis sergantys Lietuvos pacientai moderniausią gydymą paremtą naujausiomis technologijomis gauna net ketveriais metais vėliau, nei kitos Europos sąjungos valstybės. Tokią negailestingą statistiką skelbia onkologai. Ir kalti dėl to esą politikai inovatyviam gydymui skiriantys per mažai ir pinigų, ir dėmesio. Nacionaliniame vėžio institute po operacijos sveiksta Natalija. Viešumo kiek privengia, bet apie ligą kalba noriai. Moteris čia jau antrą kartą.

Grėsmingasis gripas šį sezoną nusinešė jau ketvirto žmogaus gyvybę. Prieš kelias dienas sostinėje mirė vyresnio amžiaus moteris. Specialistai sako, kad tai gali būti ne pabaiga, mat gripo sezonas dar nesibaigė. Nors palyginti su praėjusiais metais, sergamumas pavojinguoju virusu gerokai mažesnis. Tačiau atsipalaiduoti, medikai nepataria, mat už lango gripui itin palankūs orai. Todėl labai svarbu ne tik imunitetas, bet ir saugotis. Tiesa, medicininės kaukės čia negelbės.

Barbės su vitiligo ir lėlė be plaukų – tai naujausios tendencijos, siūlomos vaikams. Kūrėjai negali atsidžiaugti, kad Barbė yra pati įvairiausia lėlių linija rinkoje, kuri toliau vystosi ir siekia geriau atspindėti pasaulį, kurį mato merginos. Norėdami suprojektuoti vitiligo lėlę, buvo dirbama su dermatologai, kurie padėtų užtikrinti kuo tikslesnį pavaizdavimą. Išskirtinės barbės – vaizdo siužete.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) praneša, kad susirgimo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) atvejų daugėja. Nors šiemet sergančiųjų gerokai mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu, tačiau sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai kas savaitę didėja. Praėjusią savaitę (sausio 27 d.–vasario 2 d.) bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 82,2 atvejo 10 tūkst.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai primena, kad žiemą, kol dar neprasidėjęs pirmasis erkių aktyvumo periodas, rekomenduojama nedelsti ir pasiskiepyti nuo pavojingos erkių platinamos ligos – erkinio encefalito (EE). Lietuva – endeminė erkių platinamų ligų šalis Erkės išplitusios visoje Lietuvos teritorijoje, todėl užsikrėsti erkių platinamomis ligomis galima visose šalies apskrityse.

Gastroenterologai atviri: gyventojų, kurie tiesiog medikų reikalauja jiems skirti būtent antibiotikus, kad esą greičiau pasveiktų, nemažėja. Tačiau medikai įspėja – besaikis antibiotikų vartojimas gali baigtis sunkiai gydoma žarnyno infekcija. Sunki liga – klostridija – į ligoninės patalą kas mėnesį paguldo net ne po vieną vyresnio amžiaus pacientą. Sveikatos specialistai sako, kad apsisaugoti nuo šios ligos galėtume ne tik atsakingiau vartodami antibiotikus, bei ir sveikiau maitindamiesi.

Pusantro tūkstančio moterų mūsų šalyje kasmet išgirsta šokiruojančią diagnozę – krūties vėžys. O prevenciškai tikrinasi mažiau nei pusė. Todėl gydytojai nenustoja raginti surasti laiko tyrimams ir taip išgelbėti savo gyvybę. O nustatant krūties vėžį bene tiksliausia yra speciali įranga – mamografai. Ekspertai iš užsienio jau yra pastebėję, kad Lietuvoje nemažai mamografų yra per seni tiksliems tyrimams. Sveikatos apsaugos ministerija ramina, kad netrukus ši situacija pasikeis.

Pagal tradicinės kinų medicinos specialistus, sveikas ir gražus žmogaus veidas – sveikas organizmas. Visgi, retas kuris galime pasigirti idealiai skaisčia ir švaria oda, kadangi tam nuolat koją kiša spuogai. Pasirodo, šie atsiranda ne be reikalo, tai – organizmo siunčiami pavojaus signalai, apie tam tikrų mūsų organų negalavimus.

Sveikatos specialistai įspėja – šilta žiema visų erkių neužmigdė, todėl pavojinga sveikatai liga apsikrėtusį parazitą gamtoje galime sutikti ir dabar – sausį. Prailgėjus erkių platinamų ligų sezonui, gyventojai raginami būti dar budresniais. O budrumą, pasak specialistų, lietuviai praradę – pernai sergančiųjų erkinių encefalitu buvo kone dvigubai daugiau nei užpernai. Mirusiųjų nuo pavojingos infekcijos taip pat ir du, ir net ris kartus daugiau nei ankstesniais metais.

Lietuvos Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas sako, kad Kinijoje plintantis koronavirusas kol kas didelės rizikos Europoje nekelia, tačiau rekomenduoja susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į šią šalį. Kinija dėl viruso jau visiškai uždarė du miestus – 11 mln. gyventojų turintį Uhaną bei gretimą Huangangą su 7,5 mln. gyventojų. Pasak S. Čaplinsko, tai pirmas toks atvejis žmonijos istorijoje, rodantis, kad virusas vertinamas labai rimtai.

Žiema dažnai asocijuojasi ne tik su šventėmis ir geromis emocijomis, tačiau ir su šaltajam metų periodui būdingomis ligomis. Atvėsus orui žmonėms vis dažniau pasireiškia įvairios peršalimo, kvėpavimo takų, plaučių ligos. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas tikina, kad aktyviausias šių ligų laikotarpis jau netoli  – piką jos pasiekia sausio pabaigoje, vasarį.

Metų pradžioje visi dar uoliai bando vykdyti sau duotus pažadus ir daugiau sportuoti, tad sporto klubuose lankytojų netrūksta. Uždarose patalpose, kur lankosi daug žmonių, išauga ir rizika pasigauti kokį nemalonų virusą ar bakteriją. Taip nutiko vilnietei Kornelijai, kuri po treniruotės sporto klube turėjo gydytis ant veido atsiradusias karpas. BENU vaistininkė Jūratė Vaičiūnienė sako, kad sporto klube dažniausiai galima pasigauti tokių odos ligų kaip niežai ir odos bei nagų grybelis sukėlėjų.

Čili pipirai gali būti labai naudingi sveikatai, rašoma dailystar.co.uk. Naujas tyrimas tikrino aitriųjų pipirų poveikį organizmui. Čili pipirai gali būti labai naudingi širdžiai. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad aitriuosius pipirus dažnai – daugiau nei keturis kartus per savaitę – valgantys žmonės mažiau rizikuoja mirti nuo širdies ir smegenų kraujagyslių ligų.

Daugelis mažus vaikus auginančių tėvelių šaltąjį metų periodą sieja su nuolatinėmis peršalimo ligomis. Netgi vengia planuoti savaitgalius ir atostogas bei pernelyg įsipareigoti, nes žino, kad gresia rizika susirgti ir sugadinti visus planus. Ar mažinti temperatūrą? Vaistininkės Ingos Pociulienės teigimu, vaikams sirgti dažniau nei suaugusiems yra visiškai normalu, nes taip treniruojasi, mokosi jų jaunas imunitetas.

Sostinės taryba nusprendė, kad jei vaikas serga ir į mokyklą ar darželį neina 10 dienų, ugdymo įstaigai privaloma pateikti tai įrodantį dokumentą, nors ministerija pamokas pateisinančias pažymas panaikino dar rugsėjį. Vilniaus valdžios susigalvota tvarka papiktino ne tik sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, bet ir sostinėje gyvenančius tėvus. Sostinės lopšelio-darželio „Ąžuolas“ darželinukų grupėje žaidimai prieš pietų miegą.

Kaimyninėje Lenkijoje užfiksuotas paukščių gripas plečiasi – užfiksuoti nauji židiniai ne tik Lenkijoje, bet ir Slovakijoje. Baiminamasi, kad paukščių gripą lengvai atnešti į Lietuvą gali migruojantys vandens paukščiai – gulbės ar antys. Žemės ūkio ministerija ragina paukštininkus imtis visų įmanomų priemonių, kad ūkiai kuo labiau apsisaugotų – smulkūs ūkiai privalės uždaryti laisvai laikomus paukščius. Paukščių gripo protrūkis prie Lietuvos dar niekada nebuvo taip arti kaip dabar.

Sergamumui peršalimo ligomis tai augant, tai mąžtant, vieni žmonės griebiasi vitaminų ir vaistų, kiti – eterinių aliejų. Specialistai dalijasi į dvi stovyklas, vieni tam pritaria, kiti grūmoja, esą, jeigu garinsim bet kokius aliejus, galim ne tik nenusikratyti ligų, bet ir pasigauti dar baisesnių – alergiją ar vėžį.

„Mano genai tokie“ – tai dažnas paaiškinimas, kodėl sergame vienomis ar kitomis ligomis. Ir iš tikrųjų, kai kurių ligų rizika gali išaugti dėl genetinių faktorių. Tačiau naujas Albertos universiteto mokslininkų tyrimas rodo, kad genetiniai faktoriai nėra geras daugelio ligų rizikos indikatorius. Daugeliu ligų atvejų genai sudaro tik mažiau nei 5 proc.

Viršsvoris yra siejamas su visa eile sveikatos problemų - širdies ligomis, diabetu ir net išaugusia vėžio rizika. Tačiau Australų mokslininkai nustatė, kad kartais aukštesnis KMI padeda išgyventi susirgus vėžiui. Kūno masės indeksas (KMI) – tai paprastas rodmuo (kūno svoris (kg) padalintas iš ūgio (m) kvadrato) leidžiantis greitai nustatyti, ar žmogus turi viršsvorio. KMI reikalingas todėl, kad skirtinga kūno kompozicija kartais maskuoja viršsvorį.