ligos

Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis praėjusią savaitę truputį padidėjo, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Jo duomenimis, lapkričio 2–8 dienomis bendras sergamumo rodiklis šalyje siekė 31,5 proc. 10 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę jis buvo 30,1 procento.

Sergamumo koronavirusu rodikliams ir toliau siekiant aukštumas, specialistai turi gerų žinių. Dėl koronaviruso pandemijai suvaldyti skirtų priemonių, sumažėjo sergamumas kitomis oro lašeliniu būdu plintančiomis ligomis. Epidemiologai sako, kad dėl kaukių, atstumo laikymosi ir dažnesnio rankų plovimo Lietuvoje šį sezoną užfiksuota kur kas mažiau gripo atvejų.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 2 258 testus nustatyti 132 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, trys anksčiau užsikrėtę pacientai mirė, pirmadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Dvi iš naujausių COVID-19 epidemijos aukų patenka į 70–75 metų amžiaus grupę, o trečioji – į 60–65 metų amžiaus grupę. Nuo epidemijos pradžios Latvijoje nustatyti 6 268 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, 77 pacientai mirė, o 1 406 žmonės laikomi pasveikusiais.

Sparčiai artėjant šaltajam metų periodui ir su juo atkeliaujant sezoninėms peršalimo ligoms, medikai vis dažniau sulaukia susirūpinusių tėvų klausimų, kaip sustiprinti vaiko imuninę sistemą. Šeimos gydytojų teigimu, stipri vaiko sveikata prasideda ne kur kitur, bet namuose. „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė, kalbėdama apie vaikų imuniteto stiprinimą, pirmiausia pataria atkreipti dėmesį į tai, kas kiekvieną dieną yra vaiko lėkštėje.

Kosulys yra daugelio ligų išraiška, tačiau nors pandemija šalyje tampa vis grėsmingesnė, o ir gripo sezonas pamažu įsibėgėjo, nemažai žmonių vis dar dažnai ignoruoja šį simptomą. Medikai sako, kad net tuo atveju, jei kosulys nėra susijęs su koronavirusu ar gripu, jis vis tiek gali slėpti sunkias ligas, apie kurias pacientai dažnai nė nesusimąsto.

Valytoja iš Esekso, tapusi pirmąja žinoma koronaviruso paciente Didžiojoje Britanijoje, papasakojo, kad praėjus aštuoniems mėnesiams ją dar vis vargina ligos pasekmės. Joanne Rogers (51) iš Esekso pirmą kartą gripą primenantys simptomai pasireiškė sausio pabaigoje – ji dvi savaites praleido lovoje, varginama paslaptingos ligos, o paskui buvo išvežta į ligoninę. Tuo metu, vasario 15 dieną, COVID–19 dar vis buvo laikoma tolimu virusu, kuris Didžiojoje Britanijoje didelės grėsmės nekėlė.

Išmaniojo telefono naudojimas tualete gali turėti labai nemalonių pasekmių sveikatai. Jau seniai baigėsi tie laikai, kai žmonių tualetuose būdavo galima rasti knygų ir žurnalų, įvairiausių skaitinių, skirtų tam laikui, kuris praleidžiamas sėdint tualete. Šiais laikais juos rasime tik retame namų tualete. 2015 metais interneto tiekėjo „Verizon“ atlikta apklausa parodė, kad 9 žmonės iš 10 į tualetą su savimi nešasi išmanųjį telefoną.

Nors laiko persukimas daugeliui jau tapo įprastu veiksmu, specialistai įspėja, kad tai gali turėti neigiamos įtakos žmonių sveikatai. Kauno klinikų gydytoja neurologė, miego specialistė Evelina Pajėdienė teigia, kad laiko persukimas sutrikdo žmogaus biologinį laikrodį. Todėl gali būti jaučiamas nerimas, suprastėti miego kokybė ar net kankinti nemiga, kuri ilgainiui daro žalą žmogaus sveikatai.

Gimus Adoliui, jo tėveliai jautėsi laimingiausi žmonės pasaulyje. Tačiau Norvegijoje gyvenančios lietuvių šeimos gyvenimą sudrebino sūnui diagnozuota reta, progresuojanti genetinė liga. Su kiekviena diena savo šypsena aplinkinius džiuginančio berniuko raumenys nyksta. Todėl jo tėveliai Paulina ir Antanas vertina kiekvieną gyvenimo akimirką ir kovoja dėl sūnui reikalingų brangių vaistų, kurių kompensavimo klausimą Norvegijos tarnybos sprendžia jau ilgą laiką.

Menopauzė kiekvienos moters gyvenime yra itin jautrus pereinamasis laikotarpis. Neretai jis būna nelengvas, todėl visuomenėje iki šiol apie šį moters perėjimą sklando nemažai mitų. Kokius simptomus jaučia menopauzę išgyvenusios moterys domėjosi TV6 laida „Sveikatos medis“. Dažnai šį periodą lydį varginantys simptomai, kaip karščio pylimas, nerimas, nemiga, jautrumo padidėjimas, nervingumas.

Žmonės, sergantys žvyneline, susiduria ne tik su sunkiais ligos simptomais, bet ir su nemaloniu visuomenės dėmesiu. Sulaukę aplinkinių žvilgsnio, jie ima gėdytis savo kūno ir visais įmanomais būdais jį slepia. Odos akademijos lektorės, gydytojos Linos Kuliešytės teigimu, patiriamas stresas ne tik apsunkina ligos gydymą, bet gali sukelti  ir depresiją. Gydytojos teigimu, ilgą laiką buvo manyta, kad žvynelinė tėra odą pažeidžianti liga.

Alerginės ligos dažnai ir skambiai vadinamos šių dienų pasaulio rykšte. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė, klinikinė imunologė Živilė Korsakienė sako, kad toks vardas šiai ligų grupei suteikiamas pelnytai – skaičiuojama, kad iki 2050 m. alerginėmis ligomis sirgs net kas antras pasaulio gyventojas.

Šalies gydymo įstaigose šiuo metu turbūt labiausiai varstomos skiepų kabinetų durys. Šiomis savaitėmis tautiečiai  plūsta skiepytis nuo gripo. Ir nors oficialių duomenų dar nėra, viena sostinės poliklinikų teigia fiksuojanti daugiau nei dvigubai didesnius skaičius nei praėjusiais metais. Kai kur vakcinos jau net ir pasibaigė, tenka laukti naujų.  Vilniaus Šeškinės poliklinikoje eilutė žmonių prie skiepų kabinetų durų. Užsiregistravę iš anksto žmonės čia laukia skiepo nuo gripo.

Dabar tinkamiausias laikas namų vaistinėles pasipildyti rudeninėmis vaistažolėmis. Nepraeikime pro pamiškėse raudonuojančius šermukšnių, putinų krūmus. Taip pat nepamirškime prisirinkti gudobelių uogų, vadinamųjų vilkobelių, kaulauogių,kurių gydomąsias savybes vertino dar senovės graikai, Europos tautos ir Amerikos indėnai.

Pasak gydytojų, po karantino į juos kreipiasi žmonės su paskutinės stadijos prostatos vėžiu, užleistu kiaušidžių, plaučių, galvos ir kaklo navikais. Medikai tikina, kad į priėmimo skyrių atvežami tokie sunkūs ligoniai, kuriems jau nėra taikomas gydymas. Pagalbos onkologiniams pacientams asociacija tvirtina, kad dabartinė situacija – tai karantino padarinys. Buvęs karininkas Leonardas iš Jonavos šiuo metu prižiūri savo ir žmonos rankomis išpuoselėtą sodą ir niūrias mintis veja šalin.

Lietuviai skiria per mažai dėmesio savo sveikatai, įsitikinęs Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų profesorius, gydytojas neurologas Dalius Jatužis. Gydytojas nuogąstauja, kad daug žmonių dar nežino insulto simptomų ir rizikos veiksnių, o net ir žinodami – neskuba kreiptis į gydytoją. Laiku nesuteikus pagalbos, žmogus gali tapti neįgalus, o kai kuriais atvejais net mirti.  Insultas yra ūminė liga, pažeidžianti galvos smegenis.

Didžiausias tėvų noras – kad jų vaikas būtų laimingas. Tačiau, specialistų teigimu, dažnai pamiršta pasirūpinti ne tik fizine, bet ir emocine vaiko sveikata. Ieškodami vaiko sveikatos sutrikimų priežasties, jie varsto gydytojų kabineto duris, negalvodami, kad problema gali slypėti vaiko psichikoje.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga užsimojo pacientus nuo arterinės hipertenzijos gydyti pigiausiais, o ne efektyviausiais originaliais vaistais. Prieš tokią naująją ministro rekomendaciją sukilo pacientų ir medikų organizacijos. Pasipiktinę pacientai atšauna, kad ministras nori sutaupyti jų sveikatos sąskaita ir anksčiau laiko nuvaryti žmones į kapus.

Netylant kalboms apie antrąją koronaviruso bangą, gydytojai nerimauja ir dėl kitų rudenį užlumpančių ligų. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pranešė, kad šią savaitę jau prasideda gripo sezonas. Šiuo laikotarpiu padaugėja sergančių gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Gydytojai ragina skiepytis ir pirmųjų gripo atvejų laukia su nerimu.

Turint taip vadinamą „alaus pilvuką“ ar „gelbėjimosi ratą“ – tai yra, daugiau pilvo riebalų – ankstyvos mirties rizika didėja, tačiau turint plačius klubus ar storesnes šlaunis gyvenimo trukmė gali pailgėti, rodo naujausias tyrimas. Mokslininkai ištyrė daugiau nei dviejų su puse milijono žmonių duomenis ir nustatė, kad kiekvieni papildomi 4 centimetrai ant talijos yra susiję su 11 procentų didesne tikimybe mirti anksčiau laiko.

Menopauzė yra svarbus moters gyvenimo laikotarpis, kurį kiekviena išgyvena skirtingai. Vienos menopauzės bijo tarsi grėsmingos ligos, o kitos tai vertina kaip natūralius organizmo pokyčius. Kaip vieną pagrindinių menopauzės simptomų moterys laiko naktinį prakaitavimą. Tačiau Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė Rūta Nadišauskienė pabrėžia, kad svarbu žinoti ir kitus simptomus, kuriuos pastebėjus reikėtų kuo skubiau apsilankyti pas specialistą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) Lietuvoje 2019 metais buvo mažesnis nei užpernai – LPI susirgimų pernai užregistruota 38 atvejais mažiau, lyginant su 2018 metais: atitinkamai 421 ir 459. Sergamumo 100 tūkst. gyventojų rodiklis Lietuvoje 2019 metais chlamidioze siekė – 8,9 atvejo, sifiliu – 4,2 atvejo ir gonorėja – 2 atvejus. Visi pastarieji rodikliai 2018 m. buvo nežymiai didesni.

Per pastaruosius dešimtmečius apie trečdalis visuomenės tapo nutukę ir, deja, tas skaičius nuolat auga. Kartu didėja ir antro tipo cukriniu diabetu (II tipo CD) segančiųjų skaičius. TV3 laidoje „Sveikata.lt“ apsilankiusi Kauno miesto poliklinikos gydytoja endokrinologė Eglė Kreivaitienė sako, jog dažniausiai cukriniu diabetu suserga nutukę žmonės. „Nutukimas yra labai svarbus rizikos veiksnys atsirasti cukriniam diabetui.

Prostatos vėžys – vienas dažniausių vyrų onkologinių susirgimų, kasmet nusinešantis tūkstančius gyvybių. Pasak specialistų, koronaviruso apsuptyje situacija dar blogesnė – karantino metu sutrikus gydytojų darbui, daugėja ligonių su užleistu vėžiu. Lietuvos medikai nuogąstauja, kad karantino metu prevencinė prostatos vėžio programa nevyko, o iki karantino joje spėjo sudalyvauti tik trečdalis vyrų, kurie įprastai dalyvauja patikrinimuose.

Ruduo daugeliui tėvų asocijuojasi su dažnesniais vaikų susirgimais. Varvanti nosis ar kosulys užklumpa bene kiekvieną vaiką, lankantį darželį ar mokyklą. Alergologė-pulmonologė Indrė Plėšytė-Būtienė teigia, kad rudenį vaikų susirgimų iš tiesų padaugėja, o koronaviruso apsuptyje dažnas ligas lengva supainioti su šiuo nauju virusu.  Gydytoja Indrė Plėšytė-Būtienė pabrėžia, kad rudenį vaikų susirgimų padaugėja ne dėl orų permainų.

Žmogaus visas kūnas nuo galvos iki kojų yra išvagotas kraujagyslėmis. Gydytojai pastebi, kad sutrikus kraujotakai kojų venose gali atsirasti dar viena nemaloni problema, apie kurią žmonės net ir su gydytojais vengia kalbėti. O ypač apie tai nutyli vyrai. Tai – hemorojus. Nauja TV3 laida apie sveikatą „Sveikata.lt“ domėjosi, kaip išvengti šios ligos ir kokie yra efektyviausi gydymo metodai.

Orai šąla, tad neišvengiamai artėja ir ligų sezonas. Tačiau epidemiologai džiaugiasi, kad koronaviruso baimė žmones išmokė labiau saugotis infekcijų. Pernai fiksuota daug mažiau peršalimo ligonių nei anksčiau. Žmonės jau dabar gydymo įstaigose reikalauja skiepų nuo gripo. Tačiau ministras Veryga neguodžia – vakcinų užteks tik dešimtadaliui lietuvių. Modernų tūkstantį eurų kainuojantį termometrą savo auklėtiniams pastatė Vilniaus licėjaus vadovybė.

Artėjant rudeniui, peršalimo ligų sezonui, kyla poreikis stiprinti imunitetą, kad šaltojo sezono metu nesirgtume arba persirgtume kuo lengviau ir greičiau. Vaistininkai atskleidžia, kad savo organizmu reikia pradėti rūpintis jau dabar, nes susirgus bus per vėlu. Imuninę sistemą reikėtų stiprinti ne tik papildais, bet ir kitais, visiems gerai žinomais būdais. Svarbu pradėti nuo paprastų dalykų Ligoms atsparios imuninės sistemos vienas pagrindinių aspektų – sveika mityba.

Pastaruoju metu Lietuvoje ir Kauno regione matome COVID-19 epidemiologinės situacijos paaštrėjimą. Matyt, vasariški orai, atostogų nuotaikos ir bendras atsipalaidavimas prisidėjo prie to, kad sergamumo rodikliai šalyje vėl ėmė augti, tokia tendencija pastebima ir aplinkinėse šalyse. Tikrai ne laikas ir ne vieta dramatizuoti, bet užsimerkti prieš visa tai irgi nevalia. Ypač svarbu apsaugoti garbaus amžiaus ar sveikatos negalavimų kamuojamus žmones.

Valstybinėse poliklinikose ar ligoninėse paslaugų negaunantys pacientai atsigręžė į privačias gydymo įstaigas. Privačių klinikų atstovai pasakoja, kad žmonių srautas čia kaip niekad didelis. Patys pacientai aiškina, kad laukti ilgose valstybinių gydymo įstaigų eilėse jie negali, dėl to ieško, kur pagalbą gautų greičiau, tačiau gaili dvigubai sumokamų pinigų – atriekia privalomajam sveikatos draudimui, o dabar – ir privačioms paslaugoms. „Šiuo laiku labai sunku patekti pas šeimos gydytoją.

Ūkininkams, auginantiems morkas, kopūstus ir svogūnus, aktuali daržovių apsauga nuo ligų. Reikėtų stebėti meteorologines sąlygas ir įvertinti, ar jos palankios ligoms plisti. Naudojant fungicidus svarbu atkreipti dėmesį į didžiausią apdorojimų skaičių per augalų vegetacijos sezoną. Stebėjimo metu svogūnai BBCH 19–41, morkos BBCH 40–42, o kopūstai BBCH 21–42 tarpsnio.

Pastarosiomis savaitėmis padaugėjo sergančiųjų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Daugiau sergančiųjų ir darželinukų tarpe. Apie tai patvirtina tėvai ir vaikų ligų gydytoja. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos tv3.lt pranešė, kad sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis šiek tiek pakito per praėjusias dvi savaites, tačiau išlieka žemas.

Specialistams paskelbus apie naują erkių rūšį, chemija parazitus naikinančias įmones užplūdo žmonių prašymai susidoroti ir su mirtį sėjančiais voragyviais. Aiškėja, kad kalbos, jog chemija naikinti erkių Lietuvoje negalima – iš piršto laužtos. Mat apstu įmonių, gaunančių leidimus vykdyti tokią veiklą. Kiek chemijos pakliūva į aplinką, ir kodėl žūsta ne tik dvi pavojingos, bet ir šimtai gamtai naudingų erkių rūšių, šalyje galvos per daug nesuka nė viena valdiška institucija.

Visi norime užauginti kuo didesnį pomidorų derlių, tačiau kartais tam kelią pastoja įvairios ligos ir kenkėjai. Fitoftorozė Ją sukelia bulvinė fitoftora. Rudos dėmės pastebimos ant lapų, stiebų, bet daugiausiai jų esti ant vaisių, kurie pasidaro rudai margi. Dėmės esti įvairaus dydžio, neryškiais pakraščiais, kietos konsistencijos. Sergančio vaisiaus vidus taip pat rudas. Ant lapų dėmės būna netaisyklingos, pilkai rusvos, dažnai su šviesesniu pakraščiu.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad iki 2030 m. nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) visame pasaulyje mirs apie ketvirtadalį milijardo žmonių visame pasaulyje. Nors koronaviruso pandemija ir galima antroji jos banga vis dar išlieka prioritetine sveikatos sektoriaus tema, pacientai raginami didesnį dėmesį skirti ŠKL prevencijai ir gydymui bei atkreipti dėmesį į dažniausiai daromas klaidas gydymo ar prevencijos metu.

Elementari vaikų profilaktinė sveikatos patikra negarantuoja, kad pavyks diagnozuoti dar tik užsimezgančią lėtinę ligą. Jauniesiems pacientams atlikti išsamesni laboratoriniai tyrimai atskleidžia nerimą keliančią padėtį. Tai leidžia teigti, kad teisūs tie tėvai, kurie nori savo vaiko sveikatą ištirti išsamiau. Kuo anksčiau pastebima liga, tuo didesnė galimybė ją lengviau išgydyti.

Gėlių žiedai visada gražūs, tačiau liepos mėnesį jie tampa ypač margaspalviai. Tuomet žydi aibė daugiamečių gėlių: rožės, astilbės, pentiniai, levandos, šilingės, kraujažolės, eremūrai, melsvės, viendienės, astrancijos ir kitos. Tikras gėlių choras, patraukiantis mūsų akį. Tačiau nepamirškime pasirūpinti gėlėmis – juk jau žengiame link rudens. Liepos mėnesį baigiamos kasti vėlyvosios tulpės, eritronis. Jo vaikučiai atskiriami ir tuojau pat sodinami 5–10 cm gylyje, 5–7 cm atstumu.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) įspėja, kad vasarą lengviau užsikrėsti kirmėlinėmis ligomis. ULAC duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį užregistruoti 52 askaridozės, 16  echinokokozės ir 8 toksokarozės atvejai. Lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo echinokokozės ir toksokarozės, bet padaugėjo askaridozės atvejų. Askaridoze ir toksokaroze dažniausiai užsikrečia ir serga vaikai iki 14 metų amžiaus, echinokokoze – suaugę asmenys.

Įsivyravus ekstremaliai karštiems orams, odos ligų specialistai ir alergologai ragina saugotis. Mat itin karšta saulė, pasak medikų, mūsų odai labai nedraugiška. Tačiau daugelis į medikų raginimus vengti tiesioginių spindulių moja ranka. Pastaraisiais metais daugėja sergančiųjų odos vėžiu, daugiau ir tų, kam dėl kaitrios saulės pasireiškia ir alerginės reakcijos. Ypač, jeigu į paplūdimį keliaujame pasikvėpinę kvepalais.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja, kad šilti orai palankūs ne tik nariuotakojams, bet ir graužikams. Stovyklavietėse paliekamas maistas, šiukšlės ir tanki žolė, kurioje lengva pasislėpti, privilioja šiuos nemalonius svečius, visai nebijančius poilsiautojų. Pasak ULAC dezinfektologo Jono Antanavičiaus, graužikai pavojingi, nes platina daugelį užkrečiamųjų ligų, iš kurių Lietuvoje dažniausiai pasitaiko leptospirozė, jersiniozė, listeriozė bei tuliaremija.

Prasidėjus vasaros karščiams tenka prisiminti ir ne tokius malonius kūno pojūčius kaip gausus prakaitavimas, kojų tinimas. Į batus netelpančios kojos gali būti ir reumatinės ligos požymis, tad jį pastebėjus svarbu nenumoti ranka. Dažnas žmogus patinusias kojas pastebi atšilus orams, ilgiau pavaikščiojęs, dirbantis sėdimą ar stovimą darbą, turintis antsvorio. „Gydytojai kasdien susiduria su šia patologija, kuomet tenka nustatyti tikrąją kojų patinimo priežastį.

Nors vasara – nepalankus metas plisti virusams, o Lietuvoje kasdien nustatomi pavieniai nauji Covid-19 atvejai, pasaulio ir lietuvių mokslininkai sutaria – antrosios koronaviruso bangos sulauksime šaltuoju metų laiku. Tiesa, kol kas tik tiriama, ar naujas viruso smūgis bus piktesnis už jau patirtąjį. Tačiau jau aišku, kad Covid-19 vakcinos iki rudens ar žiemos dar neišvysime.

Padidėjęs skrandžio rūgštingumas labai nemalonus negalavimas, kuris kankina tikrai daug žmonių. Ypatingai jo paūmėjimą ar atsiradimą išprovokuoja netinkama mityba. Agnė Gedminaitė Miškinienė sutiko pasidalinti svarbiausia informacija apie tai, kaip sumažinti padidėjusį skrandžio rūgštingumą, kaip maitintis ir ko vengti. Viena dažniausių priežasčių, kodėl padidėja skrandžio rūgštingumas, tai netinkama mityba.

Koronavirusui vis dar sėjant baimę, kai kurie tautiečiai atsisuka į istorinius laikus: norėdami greičiau sustabdyti pandemiją, keliauja melstis prie istorinius laikus menančių paveikslų arba lanko tas vietas, kurios žymi didžiųjų epidemijų Lietuvoje laikus. Istorijos žinovai aiškina, kad infekcijos Lietuvą kankino net ne kartą.  Pasak istorikų, kai kurie susirgimai esą labai panašūs į dabar žmones bauginantį koronavirusą, o ir gelbėjosi būdai esą buvo panašūs.

Prasidėjus vasaros karščiams tenka prisiminti ir ne tokius malonius kūno pojūčius kaip gausus prakaitavimas, kojų tinimas. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Reumatologijos centro gydytojos reumatologės Kristinos Cirulienės teigimu, į batus netelpančios kojos gali būti ir reumatinės ligos požymis, tad jį pastebėjus svarbu nenumoti ranka.  Dažnas žmogus patinusias kojas pastebi atšilus orams, ilgiau pavaikščiojęs, dirbantis sėdimą ar stovimą darbą, turintis viršsvorį.

Vėžio diagnozės nustatymas ir gydymas yra skaudus iššūkis, tačiau baisiausia, kad šia liga sergantys žmonės dažnai ilgą laiką net nežino, kad serga. Kai kuriems pacientams pradinėse stadijose simptomų iš viso nebūna, o kiti patiria įspėjamuosius vėžio požymius, kurie yra tokie netikėti, kad žmogus juos dažnai priskiria kitiems sveikatos sutrikimams. Portalas womansday.com pateikia 17 labai netikėtų vėžio simptomų. Jei jaučiate bent kelis iš jų, turėtumėte nedelsiant pasitikrinti savo sveikatą.

Vasarą vyraujant karštiems ir tvankiems orams, vis daugiau žmonių patiria vadinamąsias karščio bangas. TV3 laida „Būk sveikas“ domėjosi, kas yra karščio banga ir kada tai jau yra požymis, signalizuojantis apie sveikatos problemas.   Sporto klinikos šeimos gydytoja Sandra Liubinskienė teigia, kad karščio bangos – tai toks pojūtis, kai staiga atsiranda intensyvus šilumos, karščio pojūtis, o žmogus pasijunta tarsi būdamas saunoje ar pirtyje.

Nors vasarą daugelis žmonių atostogauja, mėgaujasi gyvenimu, infekcinės ligos atostogų neturi ir gali užklupti bet kada. Jos ypač suaktyvėja, kai pamirštami higienos įpročiai, ir dažnai puola vaikus. Kaip būtų galima nuo to apsisaugoti ir ką daryti, jei nepavyko vaiko paskiepyti pagal skiepų kalendorių, pasakoja VUL Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja, vaikų ligų gydytoja dr. Inga Ivaškevičienė.

Karštėjant vasaroms, vis aktualesnės tampa pomidorų grybinės ir bakterinės ligos. DĖMĖTLIGĖ Tenka matyti įvairių dėmių ant lapų. Iš pradžių gausiau jų būna ant apatinių, o vėliau – ir ant viršutinių lapų. Visos dėmėtligės atsiranda, kai keletą valandų lapai būna sudrėkę ar nuolat drėkinama. Vieną tokių dėmėtligių sukelia grybas Corynespora cassiicola.