lietuvos verslas

AB „Vilniaus paukštynas“ buvo pakviestas prisijungti prie elitinio, aukštus standartus atitinkančių paukščių augintojų klubo „Aviagen Kft Ross 420 Club“. Praėjusiais metais bendrovė sėkmingai įvykdė visus reikalavimus, suteikiančius teisę patekti į prestižinę gamintojus iš viso pasaulio jungiančią organizaciją. Tai pirmas kartas, kai jos nare tapo Lietuvos įmonė. Išskirtinis įvertinimas JAV įsikūrusi įmonė „Aviagen“ yra viena iš lyderiaujančių paukščių veisėjų visame pasaulyje.

Norėdami pasilepinti po ilgos darbo dienos, dažnai užsukame į prekybos centrą, kur mūsų laukia didelis sveikų ir gardžių produktų pasirinkimas. Tačiau retai susimąstome, kokį kelią gamintojams ir produktų kokybę tikrinančioms įstaigoms tenka nueiti, kad mus pasiektų tik saugus maistas.

Pagrindinis Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijomis finansuotos priemonės „Inovaciniai čekiai“ tikslas buvo paskatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą vykdant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas. MB „Ekosula“ vadovas Vladas Šimelis neslepia: mokslo ir verslo bendradarbiavimas vykdant projektą „Pramoniniu būdu išgaunamos ekologiškos beržų sulos išlaikymo tyrimai apdorojant produktą ozonu“ buvo labai įdomus ir prasmingas.

Vykstant ketvirtajai pramonės revoliucijai (Pramonė 4.0) vienas iš didžiausių iššūkių, kuriuos patiria įmonės – trūksta įvairių kvalifikacijų darbuotojų, o esamiems nepakanka kompetencijų.

Nuo savo įkūrimo pradžios šimtas devynerius metus skaičiuojanti saldainių gamybos įmonė UAB „Rūta“, džiaugiasi ES investicijomis, kurios leidžia savo produkciją pristatyti tarptautinėse parodose. Aktyviai naudojosi Turbūt visi esame ragavę UAB „Rūta“ saldainių, šokolado, tačiau ne visi žinome, jog pirmieji gaminiai buvo sukurti prieš šimtas devynerius metus. Tai yra gerai Lietuvoje žinomas prekės ženklas. Tačiau produkcija mėgstama ir už Lietuvos ribų.

Nuo rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 30 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) bus renkamos paraiškos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos (Veiksmų programos) antrojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“ priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė kartu su Lietuvos verslo atstovais lankosi Pietų Korėjoje, kur pristatys Lietuvos biotechnologijų ir gyvybės mokslų sektoriaus pranašumus, taip pat šalies lazerių, finansinių technologijų, startuolių, turizmo ir tradicinių pramonės sektorių potencialą. „Pietų Korėja yra pasaulinė puslaidininkių, elektromobilių baterijų, informacinių ir ryšių technologijų pramonės šakų lyderė.

Nuo Kinijos prekybos apribojimų nukentėjusios Lietuvos įmonės nuo trečiadienio gali kreiptis dėl paskolų apyvartinėms lėšoms, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  Pagal ministerijos parengtą priemonę įmonės galės gauti iki 5 mln. eurų, o įmonių grupės – iki 10 mln. eurų dydžio paskolas.  Iš viso tam numatyta skirti 130 mln.

Smulkus ir vidutinis verslas susiduria su visa eile globalių iššūkių. Dažnai nepakanka lėšų įsigyti brangias konsultacijas, mokymus ar konkuruoti su didžiaisiais verslais, trūksta gebėjimų ar žinių kurti eksporto strategiją. ES investicinė priemonė „Expo konsultantas LT“, skatino domėtis ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio rinkos tendencijomis. Domėjosi Didžiosios Britanijos rinka Kiekvienas verslas siekia augti, klestėti, išsilaikyti. O tai padaryti mažoje Lietuvos vidaus rinkoje yra sudėtinga.

Dėl Rusijos karo prieš Ukrainą Vakarams skelbiant vis naujas griežtas sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, o Lietuvos įmonėms traukiantis iš šių itin rizikingų rinkų, verslo atstovai sako, jog šalies įmonės jaučiasi stabiliai ir yra pasiruošusios persiorientuoti į kitas rinkas.

Transporto, apgyvendinimo ir paslaugų įmonių apyvarta (be PVM) 2021 metų ketvirtąjį ketvirtį siekė 8,9 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 10,4 proc. (nepašalinus – 10,8 proc.). Labiausiai augo informacinių paslaugų veiklos įmonių apyvarta – 25,6 proc., taip pat kompiuterių, asmeninių bei namų ūkio reikmenų taisymo ir kitos asmenų aptarnavimo veiklos įmonių apyvarta – 20,9 proc.

Lietuvos verslo paramos agentūrai (LVPA) ir „Invegai“ kitos savaitės pradžioje planuojant pradėti priimti nuo krizės nukentėjusių įmonių paraiškas naujoms subsidijoms, Vyriausybė penktadienį posėdyje turėtų spręsti dėl 150 mln. eurų subsidijų mokėjimo tvarkos.  Trečiadienį šis klausimas nesvarstytas, nes dar nebuvo gautas Europos Komisijos (EK) suderinimas dėl pakoreguoto apyvartos kritimo termino.

Lietuvai liberalizuojant elektros tiekimo rinką, ketvirtadienį baigiasi laikas pasirinkti nepriklausomą tiekėją daugiausiai elektros suvartojantiems gyventojams.  Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) trečiadienio duomenimis, nepriklausomą tiekėją pasirinko 66,6 tūkst. iš 98 tūkst. šios grupės vartotojų.

Prieš 91-erius metus nuo žemės ūkio ir skalbimo mašinų gamybos pradėjusi įmonė išaugo iki didžiulių, technologiškai sudėtingų talpyklų kūrimo.  Įmonės vadovai juokauja, kad jų produkcijos nėra tik Antarktidoje ir didžiuojasi, kad dabar drąsiai konkuruoja net su gamintojais Kinijoje ar Vokietijoje, nes klientui siūlo problemos sprendimą.

Žūrėkite sėkmės istoriją apie į visą pasaulį ekologiškus čiužinius eksportuojančią įmonę „IVO ir ko“. Verslas džiaugiasi, kad pasinaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijomis ir ant stogo įrengus saulės jėgainę, gamyba tapo švaresnė, o investicijos netrukus atsipirks.

Pradėjusi nuo nedidelių užsakymų ir dviejų darbuotojų, per dešimtmetį bendrovė „Marškinėlis“ išaugo iki 7-ių darbuotojų kolektyvo. Dabar tai – efektyviai ir itin sparčiai auganti, įvairias spausdinimo paslaugas teikianti įmonė.

Koronaviruso krizei sudavus smūgį Lietuvos ekonomikai, šalies įmonių likvidumo būklė yra geresnė nei per 2008-2009 metų krizę, tačiau išlieka ir rimtų rizikų, sako Lietuvos banko vadovas.   „Kalbant apie įmones, įmonių likvidumo situacija yra tikrai geresnė negu buvo 2008-2009 metais, nes įmonės, kalbant apie skolas finansų institucijoms, yra geresnėje situacijoje. Bet tą skolą, arba skolos dydį finansų institucijoms, yra pakeitusios tarpusavio skolos.

Kaip teigė romėnų poetas Publilijus Siras, bet kas gali valdyti laivą, kai jūra rami. Tik kilus audrai matyti, ko vertas kapitonas, o nepaisant ištuštėjusiose miestų gatvėse juntamos tylos ir ramybės, koronavirusas visuomenės gyvenime ir ekonomikoje sukėlė tokią audrą, kokios neregėjome dešimtmečius. Vis dėlto, žvelgiant į šalies kapitono – Vyriausybės, - veiksmus tampa šiek tiek ramiau.

Jungtiniai Arabų Emyratai – traukia ne tik turistus, bet ir Amerikos, Prancūzijos, Anglijos verslininkus, siekiančius, kad jų pasiūlytos idėjos Artimuosiuose rytuose virstų aukso kasyklomis. Tačiau pasiseka tik vienetams. Kodėl?  LR Žemės ūkio ministras Andrius Palionis renginio pradžioje pabrėžė, kad lietuviškos kilmės produktų galima rasti net 143 pasaulio šalyse, o eksporto apimtys stabiliai auga. Tikėtina, kad šiais metais bendras sektoriaus eksportas pasieks 5 mlrd. eurų.

Šiais metais Lietuva Pasaulinio Banko verslo sąlygų reitinge pakilo į 11-tą vietą iš 190-ies valstybių, pralenkdama tokias šalis, kaip Airija ar Vokietija.

Plastikiniai butelių kamšteliai, kad ir kokie maži būtų, gali kelti didelių rūpesčių. Ir ne tik gamtai, bet ir verslams. Su vandenynų tarša plastiko atliekomis kovojanti Europos Sąjunga (ES) nutarė – dabartinius plastikinius kamštelius turi pakeisti nauji, tvirtinami prie butelio. Tačiau verslams toks reikalavimas atrodo perdėtas, bent jau Lietuvoje, kur plastiko kamštelių problemą sėkmingai išsprendė užstato sistema.

Kosmoso sektorius yra viena pelningiausių Europos ekonomikos pramonės sričių, o šiam sektoriui kuriama aukštos pridėtinės vertės produkcija neretai pritaikoma ir kur kas labiau gyvenimiškose situacijose. Bendradarbiaudami su Europos kosmoso agentūra Lietuvos verslo ir mokslo atstovai turi unikalią galimybę praplėsti veiklos ribas ir pasiūlyti naujų sprendimų Europos kosmoso pramonei, kuriai nuolat reikia naujų technologijų ir inovacijų.

Sekmadienį pasibaigiantis pasaulio futbolo čempionatas į šalies lažybų punktus pritraukė rekordinį skaičių lošėjų, prekybos centrai pardavė daugiau užkandžių ir gėrimų, ypač nealkoholinių, tačiau kavinių pajamos augo mažiau negu buvo tikėtasi.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, jog šalies įmonės turėtų atsargiai vertinti Rusijos ekonomikos atsigavimą. „Mums įdomios ir svarbios TVF ekspertų įžvalgos apie Rusijos ūkio padėtį, nes Lietuvą su šia valstybe vis dar sieja glaudūs ekonominiai santykiai: ji tebėra didžiausia mūsų eksporto rinka.

  Būsimas Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) sukūrė didelį neaiškumą verslo aplinkai, ir tai kenkia ES bei Lietuvos verslininkams - jie negali numatyti savo elgsenos, sako Lietuvos nuolatinė atstovė ES. Pramonininkai perspėja, kad esant neaiškumui, Lietuvos eksportas ir naujų partnerių paieška bei abipusės investicijos turėtų sustoti.

Lietuvos eksportuotojų rezultatai šiemet didele dalimi priklausys nuo naftos kainos pokyčių pasaulinėse rinkose. Naftos kaina nulems situaciją šią žaliavą išgaunančiose valstybėse, tarp kurių – ir Rusija, viena didžiausių Lietuvos eksporto partnerių. „Danske Bank“ analitikai brėžia du galimus scenarijus. Jeigu vidutinė naftos kaina šiais metais sudarys 31 JAV dolerį už barelį, Rusijos ekonomika trauksis 2,1 proc., o Lietuvos eksportas į šią šalį – 33 proc.

Sparčiu ekonomikos augimu kelerius pastaruosius metus pasižymėjusios Baltijos šalys pernai augo skirtingu tempu. Lietuvoje ir Estijoje bendrasis vidaus produktas augo atitinkamai 1,6 ir 1,2 procento, Latvijoje – 2,8 procentais.

Kiekviena Lietuvos įmonė turi galimybę pasirinkti konkuruoti didelėse ar mažose rinkose. Vertinant pasaulio mastu – pasirinkimas iš tiesų nemažas. Jau dabar didžioji dalis Lietuvoje pagaminamų produktų eksportuojama į Europos Sąjungos (ES) šalis. Tačiau, deja, prekyba su Azijos ir Afrikos šalimis nesivysto taip sparčiai, kaip norėtųsi.

Didžiausiose pasaulio valstybėse kalbama, jog 2015 – metai, kai verslininkai supras, jog klimato kaita tikra. Kaip bus Lietuvoje? Ar ir mūsų šalies verslininkams verta sunerimti? 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino privalomą ES tikslą – iki 2030 m. ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti ne mažiau kaip 40 proc., lyginant su 1990 m., naudoti 27 proc. atsinaujinančių energijos išteklių ir padidinti energetinį efektyvumą 27 proc.

Žinių radijas Vizitą tęsianti prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį Stambule atidarys antrąjį dvišalį Lietuvos ir Turkijos verslo forumą. Prezidentės patarėjas užsienio politikos klausimais Martynas Lukoševičius „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ priminė, jog tai ne pirmas toks verslo forumas. Pirmasis buvo surengtas, pernai Lietuvoje viešint buvusiam Turkijos prezidentui Abdula Giului: „Stambule vyksiančiu antruoju forumu ir Lietuva aktyviai domisi Turkijos verslininkai.

Žinių radijas Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius „ Žinių radijo“ laidoje „Opozicija” teigė, kad Rusijos taikomos įvairios sankcijos ir trukdžiai gali tęstis ilgai, todėl Lietuvos vežėjai ir kitų verslo šakų atstovai turi rimtai ieškoti kuo pakeisti Rusijos rinką. „Rusijos veiksmuose tikrai nėra nieko naujo. Galbūt stebina tik tai, kad Lietuvoje tokie Rusijos veiksmai sukelia karštas diskusijas.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Dėl įvykių Ukrainoje atidedamas balandį Sankt Peterburge Lietuvos pramonininkų planuotas Lietuvos ir Rusijos ekonomikos forumas. Kokių nors lietuviškos produkcijos naujų blokadų ar stabdymų, anot pramonininkų vadovo, nėra, bet kaip situacija klostysis ateityje, sunku vertinti. Ekonomistai sutaria: Vakarų investuotojų pasitikėjimą praradusi Rusija jau daro neigiamą įtaką Lietuvos verslui.

Išankstiniais duomenimis, tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas antrąjį šių metų ketvirtį buvo neigiamas  ir siekė –926,3 mln. litų. Pirmąjį ketvirtį šis rodiklis buvo teigiamas ir siekė 951,82 mln. litų, o metai prieš – 978,39 mln. litų. Kaip skelbiama Lietuvos banko ir Statistikos departamento pranešime spaudai, tokį reikšmingą nutekėjimą lėmė didelės neigiamos reinvesticijos (–1,4 mlrd.

Lietuvos verslas įrodinėja, kad alternatyvioji energetika Lietuvoje įgauna naują pagreitį. Šią savaitę energiją į Lietuvos elektros tinklus jau pradėjo tiekti dvi didžiausios saulės energijos elektrinės Baltijos šalyse – kiekvienos jų galingumas siekia beveik 1 megavatą, t.y. net apie 10 kartų daugiau, nei iki šiol Lietuvoje buvusi galingiausia saulės elektrinė.

Padaugėjo stambių turto areštų: šiemet daugiau nei pusė areštuoto turto sumos priklausė 30 įmonių, kurių kiekvienos areštuoto turto vertė viršijo 10 mln. litų ribą, praneša rizikos vertinimo įmonė „Creditreform Lietuva“. Specialistai įsitikinę, kad pokytis nežymus, o areštuoto įmonių turto sumos drastiškai neišaugo. Per aštuonis mėnesius areštuoto įmonių turto suma, lyginant su praėjusiais metais, išaugo nuo 1,58 iki 1,83 mlrd. litų.

Didžiausio Lietuvoje nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Energijos tiekimas“ pardavimo pajamos mažmeninėje elektros energijos rinkoje per 2012 m. pirmąjį pusmetį pasiekė 164,2 mln. Lt ir buvo daugiau nei dukart didesnės nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, kuomet sudarė 81,4 mln. Lt. Bendrovės vertinimu, pagal nepriklausomus tiekėjus jau pasirinkusioms įmonėms parduotos elektros energijos kiekį „Energijos tiekimas“ užima apie 40 proc. rinkos.

TEO įmonių grupei priklausančios bendrovės „Lintel“ generalinis direktorius Remigijus Šeris nusprendė nuo rugpjūčio 16 dienos palikti šias pareigas ir pasitraukti iš TEO įmonių grupės. Bendrovei laikinai vadovaus bendrovės Pardavimo projektų valdymo ir paslaugų plėtros departamento direktorius Gediminas Mažeika . Naujojo vadovo „Lintel“ ketina ieškoti konkurso būdu. „Lintel“ jau daugelį metų yra savo srities lyderė ir sėkmingai veiklą plėtojanti bendrovė.

Biuro prekių bei paslaugų tiekėjos „Office System“ šių metų pirmojo pusmečio pardavimai, lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, augo 36 proc. ir perkopė 4 mln. litų ribą. Bendrasis pelnas tuo pačiu lyginamuoju periodu padidėjo 37 proc. ir pasiekė 1,4 mln. litų, kai 2011 m. pirmą pusmetį buvo 1 mln. litų. Pagal šių metų pardavimus geresnis buvo antras ketvirtis. Apyvarta pirmą ketvirtį sudarė 1,9 mln. litų, o antrąjį viršijo 2 mln. litų.

Bankrutuojančio AB Vievio paukštynas akcininkas ir kreditorius AB „Kauno grūdai„ Lietuvos apeliaciniam teismui apskundė Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuri įpareigojo per 14 dienų išvežti daugiau kaip 750 tūkst. „Kauno grūdams“ priklausančių vištų iš bankrutuojančio Vievio paukštyno.

Rusija nuėjo ilgą kelią nuo 1994-ųjų, kai prasidėjo derybų procesas dėl stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO). Praėjus 19 metų, šalis pagaliau pasiekė paskutinį projekto etapą – liepos viduryje Rusija pasirašys stojimo į PPO dokumentus ir praėjus 30 dienų po ratifikavimo procedūrų užbaigimo pranešimo taps pilnateise nare. Po sutarties ratifikavimo bus pakeista per 700 muitų.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos VIII-jame suvažiavime nominacijos „Lietuvos metų eksportuotojas - 2011“ apdovanojimu pagerbtos 22 šalies įmonės. Apdovanojimus įteikė Ūkio ministras Rimantas Žylius ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Europos Sąjungos paskelbtos sankcijos su Baltarusijos režimo rėmėjais susijusioms bendrovėms privertė ne juokais sunerimti ir mūsų šalies verslininkus. Mat kai kurių jų verslas glaudžiai susijęs su įmonėmis, įtrauktomis į ES juodąjį sąrašą, rašo „Lietuvos rytas“. Bene daugiausia ryšių su Lietuva turi ES nemalonę užsitraukusio Baltarusijos oligarcho Jurijaus Čižo valdomas koncernas „Traipl“. Jis mūsų šalyje ir perka, ir parduoda. Tačiau nuo šiol bet kokia prekyba su „Traipl“ uždrausta.

Ekonominiam sunkmečiui pareikalavus efektyvesnio požiūrio į bendrovėse vykstančius procesus, naujų iššūkių sulaukė ir pirkimus įmonėse organizuojantys padaliniai. Pasak specialistų, tai buvo viena iš priežasčių keisti požiūrį į privačių organizacijų pirkimus. Pirkimų srities naujoves ir gerąsias praktikas pirkimų specialistai aptarė praėjusią savaitę vykusioje „Pirkimų vadovų konferencijoje“. Renginyje dalyvavo Lietuvos gamybos, prekybos ir paslaugų bendrovių atstovai.

Kaimynė Latvija su šešėline ekonomika kovos iš visų jėgų: nuo liepos pradžios valstybiniu lygiu bus sudaromas baltasis įmonių sąrašas. Lietuvos ekspertai ir verslininkai gūžčioja pečiais ir tokios iniciatyvos Lietuvai nesiūlo. Latvijos Saeima nuo kovo pradžios priima šalies Finansų ministerijos inicijuotas Mokesčių ir muitų įstatymo pataisas, numatančias kelių rūšių nuolaidas ir kitų privilegijų verslininkams, kurie sąžiningai atsiskaito su valstybe.

Lietuvių verslo atstovai neretai mėgsta pasigirti gerais darbais, o pastaruoju metu įmonės pabrėžia socialinę savo atsakomybę. Į socialinės atsakomybės strategiją įtraukiami net tokie dalykai, kaip etiškas bendravimas su klientais, skaidri veikla, darbuotojų algų mokėjimas ne vokeliuose ir pan. Tai stebina, nes visa tai, atrodo, nuo pat veiklos pradžios turėtų būti įmonės prioritetas ir garbės reikalas. Neretai verslo struktūrose gimusios socialinės atsakomybės idėjos užgęsta vos po metų.

Rusija, 18 metų siekusi narystės Pasaulinėje prekybos organizacijoje (PPO), šių metų vasarą turėtų galutinai įsitraukti į šios organizacijos veiklą. Bus daugiau stabilumo „Derėdamiesi su Rusija, visų pirmiausia, derėjomės dėl muitų, dėl diskriminacinių procedūrų netaikymo mūsų vežėjams.

„Konkurencija prekybos tinklų rinkoje – labai įtempta“, – sako „Palink“, valdančios „Iki“ prekybos centrus, generalinis direktorius Marcelis Harasztis. Tačiau dažnai jo veidą nušviečianti šypsena patvirtina, kad tokios žaidimo taisyklės jam priimtinos. Prekybos tinklus valdyti M. Haraszčiui – ne naujiena. Panašų darbą jis jau dirbo Austrijoje, iš kurios yra kilęs, Vengrijoje, Rumunijoje ir Ukrainoje.

APB „Apranga“ įsteigė šešioliktąją antrinę bendrovę SIA „Apranga MLV“, kuri pagal sutartį su „Inditex“ taps „Massimo Dutti“ parduotuvių operatore Latvijoje. Įsteigtos įmonės įstatinis kapitalas yra 86 tūkst. eurų. Pirmąją „Massimo Dutti“ parduotuvę Rygoje planuojama atidaryti 2012 metų kovą prekybos centre „Spice“. „Aprangos“ grupė Baltijos šalyse valdo 121 parduotuvės tinklą.

Apyvartinio kapitalo valdymui pastaruoju metu daugiau dėmesio skiriama net tik verslo įmonėse, bet ir Europos Sąjungos (ES) institucijose. Netrukus įsigaliosiantys teisinio reguliavimo pakeitimai, skirti konkurencingumui didinti, neabejotinai pagerins įmonių apyvartinio kapitalo valdymą ir šiuo sudėtingu ekonomikos tarpsniu padės „išlaisvinti“ gyvybiškai reikalingų lėšų. Nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigalios dar vienas mokėjimų direktyvos (angl.