Lietuvos registrų centras

Lietuvoje per pirmąjį šių metų pusmetį iš viso įregistruota 78,7 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandorių – 52 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-birželį, kai įregistruota 53,6 tūkst. NT sandorių. Palyginti su 2019 metų pirmuoju pusmečiu, kai buvo fiksuota apie 61 tūkst. NT sandorių, šių metų rezultatas yra 29 proc. didesnis, skelbia Registrų centras. Vien tik per šių metų birželio mėnesį įregistruota per 15 tūkst. NT sandorių – 52 proc.

Dėl pernai liepą įvykusio incidento, kai sutriko Registrų centro valdomų informacinių sistemų veikla, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) įstaigai skyrė 15 tūkst. eurų baudą. Kaip antradienį pranešė VDAI, bauda skirta dėl netinkamai įgyvendintų techninių ir organizacinių duomenų saugumo priemonių po liepos 20 dienos incidento. Savo ruožtu Registrų centras BNS informavo šiuo metu vertinantis Duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą skirti baudą.

Registrų centras atliko visos šalies nekilnojamojo turto (NT) masinį vertinimą, kuris šįkart svarbus tuo, kad pagal jį bus apskaičiuojami mokesčiai, rašo portalas lrt.lt. „Užbaigėme labai didelį darbą – įvertinome visą Lietuvos turtą: žemę ir kitus nekilnojamuosius daiktus, tai yra statinius.

Pastarąsias dvi savaites stebėjome beprecedentį procesą – užpylus Registrų centro serverius, „paskendo“ juose buvusios sistemos. Visa Lietuva skaudžiai pajuto e-sveikatos praradimą.  Visą savaitę laukiau, kada valdžios vyrai prabils apie Registrų centro vadovo, Sauliaus Urbanavičiaus atsakomybę. Tačiau tylėjo jo tiesioginis vadovas teisingumo ministras (RC pavaldus Teisingumo ministerijai), tylėjo ir e-sveikatos „sisteminis“ bosas A. Veryga.

Lietuvoje naujų įmonių, įstaigų ar asociacijų steigėjai ir toliau nestokoja kūrybiškumo ir drąsos rinkdami bendrovių ar organizacijų pavadinimus. Vieni pavadinimai leidžia nuspėti įmonės veiklą, tačiau apsigauti nereikėtų, nes ne visuomet galime numanyti, kokią paslėptą mintį savo galvose turėjo steigėjai. Tradiciškai šiemet daugiausiai steigiama naujų uždarųjų akcinių bendrovių ir mažųjų bendrijų, taip pat asociacijų ar viešųjų įstaigų.

Seime nuo 2017 metų pradėti svarstyti įstatymo pakeitimai, ar leisti verslininkams naudoti nelietuviškus pavadinimus steigiant naują įmonę, tačiau jie iki šiol yra atidėliojami. Nepaisant to, bendrovės, teikiančios įmonių registravimo paslaugas, vis tiek geba įteisinti užsienietiškus pavadinimus. Tiesa, už tokią paslaugą gali tekti sumokėti dvigubai.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje įregistruota 3 340 juridinių asmenų – 2,5 proc. daugiau nei 2018 m. pirmąjį ketvirtį. Visgi, naujas įmones kuriančių verslininkų fantazija neblėsta. Kai kurie pavadinimai jau dabar traukia akį. Tarp populiariausių teisinių formų steigiant naują juridinį asmenį šiemet buvo uždaroji akcinė bendrovė ir mažoji bendrija. Tai, kad kai kurie pavadinimai išsiskiria, rodo pavyzdžiai.

Nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka šiemet išlaiko augimo tempus – iš viso per pirmus keturis šių metų mėnesius pirkimo-pardavimo sandoriais šalyje perleista 39,5 tūkst. NT objektų, arba 8 proc. daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį (36,6 tūkst.). Keturiuose iš penkių Lietuvos didmiesčių parduotų butų skaičius išaugo dešimtadaliu, o Panevėžyje – net ketvirtadaliu, rašoma Registrų centro pranešime spaudai.

Šių metų lapkritį pardavimo sandoriais perleisti 10 808 pastatai, patalpos ir žemės sklypai – 13 proc. mažiau nei spalį, bet 1,1 proc. daugiau nei pernai lapkritį. Artėjant metų pabaigai, aktyvumo mažėjimas fiksuotas visose nekilnojamojo turto kategorijose. Registrų centro specialistų teigimu, lapkritį, palyginti su spaliu, rinkos aktyvumo mažėjimą iš dalies lėmė ir tai, kad spalį aktyvumas buvo pasiekęs aukščiausią tašką per pastaruosius ketverius su puse metų.