lietuvos radijas

Garbaus amžiaus pakruojietė, jaunystę praleidusi tremtyje, vienam Lietuvos laikraščiui praėjusią savaitę išrėžė tiesą – už dyką dalijamos pašalpos tik skatina tinginystę. Moteris neanalizavo Lietuvos pašalpų statistikos, nelygino jos su padėtimi kitose šalyse – ji apibūdino tai, ką kasdien mato savo aplinkoje. Štai praėjusiais metais socialines pašalpas, neįskaitant nedarbo pašalpų, gavo daugiau nei 220 tūkstančių Lietuvos gyventojų, tai yra – kas dešimtas darbingo amžiaus žmogus.

Daugelį dešimtmečių kauptas ir ateities kartoms išsaugotas Lietuvos radijo garso archyvas tampa atviras visuomenei. Jį bus galima pasiekti Lietuvos radijo virtualioje audiobibliotekoje portale http://lrvab.lrt.lt. „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija be savo pagrindinės funkcijos – kurti laidas – yra ir vienas svarbiausių Lietuvos kultūrinės atminties saugotojų.

Pažinę Europą ir apkeliavę egzotiškus kraštus, lietuviai ima atsigręžti į protėvių sukurtas vertybes, jas naujai atrasdami. Tačiau norint geriau suprasti vieną ar kitą kultūros objektą ar reiškinį, reikia žinių, kurių mums vis dar trūksta.

Unikalus, daugelį dešimtmečių kauptas ir ateities kartoms išsaugotas Lietuvos radijo garso archyvas tampa atviras visuomenei. Jį bus galima pasiekti Lietuvos radijo virtualioje audio bibliotekoje portale lrvab.lrt.lt. „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija be savo pagrindinės funkcijos – kurti laidas – yra ir vienas svarbiausių Lietuvos kultūrinės atminties saugotojų.

Minėdamas 85-ąsias radijo programų siuntimo, drauge ir savo veiklos metines, Telecentras prie Vilniaus TV bokšto atidarė istorinį antenų parką. Lietuviškai radijas pirmą kartą prabilo 1926 m. birželio 12 d., o pirmasis radijo siųstuvas buvo sumontuotas Telecentrui priklausančiame pastate Kaune, Žaliakalnyje. Parko atidaryme dalyvavęs Telecentro valdybos pirmininkas susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas pabrėžė sparčią telekomunikacijų technologijų raidą.

Lietuvos radijas Metų žmogumi išrinko Sąjūdžio metraštininkę Angonitą Rupšytę, nuo pirmųjų Sąjūdžio dienų iki dabar tarnaujančią Lietuvai. Apdovanojimas šiais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio metais skiriamas už nenuilstamą tarnavimą Lietuvai nuo pirmųjų Sąjūdžio dienų iki dabar už sąžiningą ir neparadinį darbą. Angonita Rupšytė šiuo metu vadovauja Seimo Parlamentarizmo istorijos ir atminties įamžinimo skyriui ir taip, anot jos bendražygių, toliau rūpinasi tautos sąmone.

Seimas, vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymu, paskyrė Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariais Rimantą Bagdzevičių, Kęstutį Petrauskį ir Janę Narvilienę. Penktadienį už tokį nutarimą balsavo 89 Seimo nariai, prieš buvo 7, susilaikė 19 parlamentarų. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, iš dalies atsižvelgdamas į Seimo nario Valentino Mazuronio siūlymą, balsavo už kiekvieną kandidatą atskirai.

Lietuvos radijo „Klasikos“ programos laida „Ryto allegro“ išrinko „Metų kultūros šviesulį“. Juo tapo Kėdainių r. savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Pajieslio filialo bibliotekininkė, Pajieslio bendruomenės centro primininkė Irena Milerienė. I. Milerienė bibliotekininke dirba nuo 1994-ųjų.

Vilniuje sekmadienį atidengiama Vinco Kudirkos skulptūra. Nors likus savaitei iki atidarymo buvo neaišku, ar veiks visa įranga, pažeidimus spėta pašalinti. Paminklas Lietuvos himno – Tautiškos giesmės – autoriui yra sudarytas iš dviejų dalių. Pirmoji – beveik 13 metrų obeliskas su himno žodžiais – aikštėje pastatytas prieš dvejus metus. O šį birželį paminklą papildė bronzinė Vinco Kudirkos skulptūra.