lietuviška virtuvė

Spalio 16-ąją minimos Pasaulinės maisto dienos proga lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ nutarė išsiaiškinti, koks maistas jos klientams skaniausias. Pirkėjų apklausa atskleidė, kad lietuvių skonio receptoriai geriausiai pripažįsta lietuvišką virtuvę, o didžiausio pripažinimo sulaukęs patiekalas – cepelinai. „Skanus maistas kiekvienam suteikia daug džiaugsmo. Mums skanus maistas, pirmiausia, yra šviežias.

Manote, kad lietuviška virtuvė riebi ir kaloringa? Mitybos specialistė Vaida Kurpienė užsibrėžė įrodyti, kad lietuviška virtuvė gali būti sveika. „Mūsų kulinarinis paveldas - tai ne tik cepelinai ir bulviniai blynai, lietuviškoje virtuvėje yra labai daug vertingų produktų ir patiekalų, kurie reikalingi mūsų organizmui“, – Europos sveikos mitybos dienos išvakarėse kalbėjo V. Kurpienė.

Lietuvoje duris atveria vis daugiau restoranų ir restoranėlių, pamažu keičiasi ir šalies gyventojų valgymo manieros ir skonis. Pasak virtuvės šefo Liutauro Čepracko, lietuviai atranda austres, moliuskus ir daugybę kitų dalykų, kurių dar visai neseniai visiškai nevartojo. Taigi natūralu, jog keičiantis mūsų skoniui, keičiasi ir lietuviškosios virtuvės tradicijos.

Panašu, kad cepelinai ar kiti lietuviški nacionaliniai patiekalai patinka toli gražu ne visiems. Vieni tokių, kurie nesižavi lietuviška virtuve, galėtų būti estai. Estijos skrydžių bendrovė „Estonian Air“, reklamuodama savo skrydžius į Vilnių, lietuviško maisto visiškai nereklamuoja. „Verta pasivaikščioti po senamiestį, jis iš tiesų puikus, kupinas kalvų.

Cepelinai ar tilžietiški virtiniai? Šakotis ar pelėsinio sūrio ledai? Šiandien žurnalistus į spaudos konferenciją pakvietę Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos (LRVVKA) ir bendrovės „Vilkyškių pieninė” atstovai dalinosi pastebėjimais apie modernią lietuvišką virtuvę ir teigė, jog Lietuvos pirmininkavimas ES yra puikus būdas ją pristatyti pasauliui.

 Lietuvoje pirmą kartą bus atliktas mokslinis tyrimas, kuriuos siekiama išsiaiškinti lietuvių mitybos įpročius ir jų įtaką sveikatai. Mokslininkai tirs ne tik šiandieninę mūsų tautiečių mitybą, bet ir analizuos lietuviškų patiekalų istorines ištakas, lygins lietuvių ir kitų šalių mitybos savitumą. Lietuvai tarptautiniame projekte „Pietų Baltijos šalių maisto konkurencingumo didinimas“ atstovauja Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas. Fakulteto plėtros koordinatorė doc.

Galima ir pertrinti! Jums reikės: 4 bulvės Morka pipirai ir druska Raugintas agurkas 0.5 saujos salierų lapų 1 l sultinio 50 gr sviesto 250 gr šviežių pievagrybių Svogūnas 0.5 saujos svogūnų laiškų Paruošimas: Į verdantį vandenįarba sultinį sudedame pjaustytas bulves.Kol bulvės verda, keptuvėje ištirpiname sviestą ir patroškiname smulkintą svogūną, morkas ir grybus.

Lietuviškos irtuvės pasididžiavimas. Jums reikės: 100 gr lašinukų 500 g išvirtų ir sugrūstų bulvių 2 kiaušiniai 1 šaukštas kmynų 1 šaukštas krakmolo svogūnas 200 gr virtos mėsos Paruošimas: Į sugrūstą bulvių košę įmušti vieną kiaušinį, berti krakmolo druskos ir išminkyti. Į sumaltą mėsą berti kmynų, pipirų, druskos, įmušti kiaušinį ir gerai išmaišyti.Iš paruoštų bulvių padaryti apvalius blynelius, į vidų dėti mėsos įdaro ir sulenkus pusiau užspausti kraštelius.

Itin lengvai paruošiami ir gardūs. Jums reikės: 3 skiltelės česnakų 500 gr jautienos-kiaulienos faršas 1 kiaušinis 250 gr kopūsto 1 šaukštas krakmolo 3 šaukštai miltų 1 pakelis ryžių Paruošimas: Išsivirti ryžių maišelį, bet pilnai nedavirti! Paruošti indą balandėliams. Į indą sudėti faršą, įplakti kiaušinį, sudėti ryžius, krakmolą, įtrinti česnaką, įdėti druskos, pipirų, įtarkuoti kopūsto burokine tarka. Viską gerai išmaišyti rankomis.