lhc

 Didžiausias pasaulyje dalelių greitintuvas sekmadienį vėl buvo paleistas po dvejus metus trukusių patobulinimų, kurie sudarys sąlygas fizikams tyrinėti dar netyrinėtus kampelius to, kas sudaro mūsų Visatą, įskaitant tamsiąją materiją ir antimateriją.

Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve atrastas Higso bozonas – pirminė visatos mikrodalelė – tėra siūlo galas, vedantis į kitus atradimus, sako Vilniaus universiteto komandos Europos branduolinių tyrimų organizacijoje vadovas prof. Juozas Vaitkus. Jo teigimu, šios dalelės atradimas buvo tik vienas iš uždavinių, keliamų hadronų greitintuvui, ir ne ką svarbesnis už kitus.

Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC) užfiksavo naują medžiagos skirtenybės nuo antimedžiagos apraišką, pranešė Europos branduolinių tyrimų centras (CERN).  CERN fizikai tikisi, kad tai priartins vienos didžiausių Visatos paslapčių – kodėl joje medžiagos yra daugiau nei antimedžiagos, ir, atitinkamai, kodėl ši Visata ir joje esančios gyvos būtybės apskritai gali egzistuoti – įminimą. Juk jei medžiagos ir antimedžiagos kiekis būtų vienodas, jos viena kitą sunaikintų.

Mokslininkai, dirbantys Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (LHC) projekte, teigė, kad 2012 metų liepą atrasta nauja dalelė, vis labiau tikėtina, yra Higgso bozonas, skelbia BBC. Šis atradimas buvo 45 metus trukusių ieškojimų tikslas, kuriuo siekiama paaiškinti, kodėl didžioji dalis elementariųjų dalelių turi masę, bei suprasti Visatos esmę.

Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas CERN laboratorijoje, netoli Ženevos, Šveicarijoje, ketvirtadienį buvo išjungtas ruošiantis dvejus metus truksiantiems remonto darbams, praneša BBC. Dalelių greitintuvas labiausiai žinomas dėl savo vaidmens 2012 metų pabaigoje aptinkant Hugso bozoną. Bet netrukus po dalelių greitintuvo atidarymo 2008 metais įvyko techninių nesklandumų ir greitintuvas niekuomet neveikė savo visu pajėgumu. Tikimasi iki 2014 metų pabaigos šiuos trūkumus pašalinti.

Praėjus septyniems mėnesiams po to, kai mokslininkai padarė žymų atradimą, galintį paaiškinti masės paslaptis, reikšmingiausia Europos fizikos laboratorija trumpam nutrauks nematomų dalelių susidūrimus, kad galėtų pasiruošti kitam šuoliui į nežinomybę. Nuo ketvirtadienio moderniausi Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) įrenginiai pradės stoti, o sekmadienį 18 mėnesių bus visai išjungti, kad būtų galima atlikti atnaujinimus.

Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) vykdant eksperimentus Didžiuoju priešpriešinių dalelių srautų greitintuvu (LHC) nutiko netikėtas dalykas. Padidinus protonų pluoštų energiją greitintuve buvo užregistruotos seniai fizikų ieškomos „Dieviškosios dalelės“ – Higgso bozonai, kurios, kaip manoma, Visatai suteikia masę.

Didžiajame hadronų greitintuve ryškėja nauja fizika, kur dalelės elgiasi nuostabą keliančiu būdu. Gali būti, kad protonų ir švino branduolių susidūrimų metu susidaro naujas medžiagos tipas, kuris priklauso nuo kvantinio susiejimo, teigia mokslininkai. Kompaktiniame miuonų solenoide (CMS), viename iš dviejų didžiulių magnetinių dalelių detektorių LHC, vykdomi švino jonų ir protonų susidūrimai.

Visiems, kurie tikėjosi, kad atrastasis Higgso bozonas praskins kelią visiškai naujam gamtos supratimui, greičiausiai teks nusivilti. Bent jau taip rodo naujausi Didžiojo hadronų greitintuvo duomenys. Mokslininkai, dirbantys su LHC, nerado jokių įrodymų, kad naujoji dalelė, atrasta šiemet, yra kas nors daugiau nei paprasčiausia – ir nuobodžiausia – Higgso bozono rūšis, rašo guardian.co.uk.