lėšos

Miesto valdžia planuoja kitų metų biudžetą gelbėti ne tik naikindama mokyklas ir atleidinėdama darželių sargus, bet ir nurėždama po trečdalį lėšų nuo visų miesto kultūros įstaigų. Šių įstaigų vadovai kol kas apstulbę bando įrodinėti tai pačiai valdžiai, kad tai reiškia visišką miesto kultūrinio gyvenimo žlugimą, o darbuotojai jau su nerimu laukia atleidimo lapelių.

Investuotojų asociacija kreipėsi į banką „Finasta“ prašydama informuoti, kaip ir kada numatoma grąžinti Investuotojų asociacijos narių lėšas, kurios buvo sukauptos šio banko sąskaitoje „Snorui“ platinant naują akcijų emisiją. Investuotojų asociacijos valdybos nario Tomo Pilipavičiaus teigimu, banko „Finasta“ sąskaitoje esančios smulkiųjų investuotojų lėšos, kurios buvo skirtos „Snoro“ emisijai apmokėti, nėra „Snoro“ turtas ir jomis bankas disponuoti negali.

Bankas SNORAS, įsigydamas „Lietuvos rytą“, neturėjo jokių politinių ar asmeninių interesų, pareiškė buvęs AB banko SNORAS valdybos pirmininko pavaduotojas, vyriausiasis patikros pareigūnas Romasis Vaitekūnas. Anot jo, dienraštis SNORUI buvęs kaip viena iš verslo krypčių. Penktadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje R. Vaitekūnas pareiškė, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ įsigijimas buvusi klaida. Kiek vėliau jis patikslino, kad tai tėra jo asmeninė nuomonė.

Investuotojų asociacija ragina grąžinti lėšas, sukauptas neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkimui. Investuotojų asociacija ragina grąžinti smulkiųjų investuotojų lėšas, kurios buvo sukauptos „Snorui“ platinant naują akcijų emisiją, kurios neužregistravo Lietuvos bankas. „Akivaizdu, kad nauja akcijų emisija nėra ir nebus užregistruota, nes 100 proc. „Snoro“ akcijų perėmė valstybė.

Nors bankas „Snoras“ nebuvo pagrindinis šalies bankas, tačiau dėl jo nacionalizavimo ir pinigų klientų sąskaitose įšaldymo, kai kurios verslo įmonės patiria nemažų nuostolių ir neatmeta galimybės bylinėtis su valstybe dėl žalos atlyginimo, praneša LTV „Panorama“.Siuntų gabenimu ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje užsiimanti įmonė „Lex System“ banką „Snoras“ buvo pasirinkusi kaip banką, į kurį inkasuodavo iš pirkėjų surinktus pinigus.

Ketvirtadienį Vyriausybė Seimui skubos tvarka pateikė šešis teisės aktų pataisų projektus, kurie suteiktų Lietuvos Bankui (LB) ir laikinajam administratoriui „Snorą“ išsklaidyti į „gerąjį“ ir „blogajį“ bankus. Sveikoji „Snoro“ dalis būtų laikinai perduota valdyti laikinajam valstybiniam bankui, o vėliau būtų parduota.

Šios savaitės viduryje „Snoro“ atsargos Lietuvos banke per vieną parą sumažėjo penkis kartus. Todėl Lietuvos bankas ir Vyriausybė buvo priversti trečiadienio vakarą priimti sprendimus dėl šio komercinio banko perėmimo valstybės dispozicijon. Priešingu atveju, pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, jau ketvirtadienį „Snoro“ galėjo laukti nemokumas.

Praėjusį kartą baigėme pažintį su apyvartinio kapitalo valdymo rodikliais. Šį kartą panagrinėsime, kaip tinkamas įmonės vidinės ir išorinės komunikacijos valdymas gali padėti optimizuoti apyvartinio kapitalo rodiklius ir „išlaisvinti“ lėšas. Be vidinės ir išorinės komunikacijos įmonėje sustotų dauguma procesų, tačiau smulkiose ir vidutinėse įmonėse tai bene mažiausiai valdoma sritis.

Beveik prieš mėnesį Radviliškyje nelaimingo atsitikimo metu buvo sužalotas 12-metis Aurimas Čepas. Po kelių operacijų berniukas pamažu sveiksta Kauno klinikose, o mokykla, kurioje jis mokosi, paskelbė iniciatyvą — padėti moksleiviui įsigyti tokį pėdos protezą. Nelaimė tykojo pakeliui į namus Spalio 15-oji Gražinos pagrindinės mokyklos penktokui Aurimui buvo įprasta diena mokykloje. Apie pusę dvyliktos berniukas kartu sesute patraukė namo.

Dar vienas rekordas. Jau trylika metų rekonstruojamas Užsienio reikalų ministerijos (URM) pastatų kompleksas mokesčių mokėtojams kainuos net 111,5 mln. litų, rašo „Respublika“. Dar 1999 metais pradėtas investicijų projektas „Užsienio reikalų ministerijos pastato Vilniuje J.Tumo-Vaižganto g. 2 rekonstravimas“ gali sėkmingai konkuruoti su amžiaus projektu vadinamomis Valdovų rūmų statybomis.

Lietuva apmaudžiai pirmauja Europoje pagal savižudybių skaičių, bet šalies Vyriausybė gėdingai nesiima ryžtingų priemonių problemai spręsti. Sveikatos apsaugos ministerija  tvirtina finansiškai prisidėti prie psichologinės pagalbos telefonu veiklos gyvavimo  neturinti nei galimybių, nei... teisės, nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kasmet tam skiria keliasdešimt tūkstančių litų.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas įsigijo naują stebėjimo laivą, skirtą kontroliuoti taršą Baltijos jūroje ir brakonierius Kuršių mariose. Už Europos Sąjungos lėšas įsigytas stebėjimo laivas kainavo apie 5,5 mln. litų.

Šešiametis berniukas iš Škotijos Rytų Lotiano (East Lothian) grafystės tapo internetine sensacija po to, kai sugalvojo piešti piešinius pagal užsakymą mainais į labdarai aukojamus pinigus, skelbia BBC naujienų tarnyba. Šešiametis berniukas iš Škotijos Rytų Lotiano (East Lothian) grafystės tapo internetine sensacija po to, kai sugalvojo piešti piešinius pagal užsakymą mainais į labdarai aukojamus pinigus, skelbia BBC naujienų tarnyba.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį lankysis Druskininkuose. Su savivaldybės vadovais Prezidentė aptars Druskininkų raidą, investicinius projektus ir Europos Sąjungos paramos lėšų panaudojimą, socialinę ir ekonominę miesto padėtį, šilumos ūkio pertvarką. Šalies vadovė taip pat domėsis sveikatos turizmo plėtros galimybėmis. „Žmonių gerovė pirmiausia priklauso nuo teisingo ir aiškaus vietos valdžios apsisprendimo, kuria kryptimi vystytis.

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Algirdas Čepas penktadienį Vilniuje vykusiame forume pristatė naujausių tyrimų duomenis, rodančius, kad dažniausiai Lietuvos žmonės delsia atnaujinti daugiabučius. Pagrindinė delsimo atnaujinti būstus priežastis – įsitikinimas, jog renovacija – ne kiekvieno kišenei. Tačiau, pasak A. Čepo, atsinaujinti būstą gali net ir pradinių lėšų neturintys žmonės.

Spalio pabaigoje Strasbūre vyko eilinė Europos Parlamento (EP) sesija. Buvo aptariami tuo pačiu metu Briuselyje vykstančio Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimo rezultatai, kurie, kaip tikimasi, turėtų padėti išspręsti Europos finansines problemas, taip pat buvo deramasi dėl ateinančių metų ES biudžeto. Dar prieš šią sesiją EP nariai teigė, kad griežta taupymo politika neturėtų atsiliepti Europos ekonomikos augimui, ir pasiūlė skirti papildomus 30 mln.

Į Lietuvą grįžtančius buvusius tremtinius ir politinius kalinius aprūpinti būstais iki 2012 metų nerealu, todėl ieškoma būdų iš dalies kompensuoti tremtinių šeimoms būstų įsigijimo išlaidas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šiuo metu būsto Lietuvoje laukia 443 tremtinių šeimos, o šiam poreikiui visiškai patenkinti reikia 60 mln. litų. Kasmet skiriant tik po mažiau negu 1,5 mln. litų, tremtiniai gauna po 10 butų per metus. Pusė lėšų skiriama Vilniaus miestui.

Seimo Krikščionių partijos frakcija valstybės kontrolierės paprašė ištirti galimą dešimčių milijonų litų „išplovimą“ per „Klaipėdos naftą“. Toks kreipimasis, pasak Krikščionių partijos frakcijos seniūno Vidmanto Žiemelio, suformuluotas neatsitiktinai. „Žiniasklaidoje paskelbti skandalingi duomenys apie galimą Energetikos ministerijos vadovų fi nansinį piktnaudžiavimą jų kontroliuojamoje AB „Klaipėdos nafta“, – teigė V.Žiemelis.

Šiaulių universiteto tarybai rektorius profesorius Vidas Lauruška pristatė universiteto finansinę situaciją — ji valdoma, tačiau rektorius neslėpė rengiąs siūlymą jungti mažiausius fakultetus. 70 etatų universitete jau sumažinta ir dar rengiamasi mažinti. Daugiau išlaidų remontams, ekspertams Per šių metų devynis mėnesius universitetas gavo 3 procentais daugiau pajamų, nei planuota. Bet didėjo ir išlaidos — net 12 procentų daugiau nei planuota.

Atsižvelgdama į ekonomines galimybes, Lietuva renkasi taupaus pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) modelį ir sieks, kad didelė dalis šiam uždaviniui skirtų lėšų virstų šalies privataus sektoriaus pajamomis, sakė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis įmonės „Ernst&Young Baltic“ atlikto tyrimo apie numatomą pirmininkavimo ES poveikį Lietuvos ekonomikai išvadų pristatyme.

2012 metų valstybės biudžete nebenumatoma farmacininkams skirti lėšų už senų vaistų surinkimą iš gyventojų, rašo „Respublika“ . Tačiau dėl tokio sprendimo valstybė nepanaikino įpareigojimo vaistinėms neberinkti farmacinių atliekų. Nuo kitų metų įsigalios naujos Farmacijos įstatymo pataisos. Dar prieš patvirtinant valstybės biudžetą žadėta, kad iš jo bus skirta lėšų pasenusių vaistų utilizavimui. Sveikatos apsaugos ministerija prognozavo, kad farmacinėms atliekoms naikinti reikėtų 350 tūkst.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius neatmeta galimybės aktyviau skolintis vidaus rinkoje, ypač jeigu padėtis užsienyje komplikuotųsi, tačiau pabrėžia, kad tarptautinėse rinkose skolinimosi sąlygos yra palankesnės, todėl didžiąją dalį lėšų tenka skolintis būtent iš tarptautinių finansų institucijų. Paklaustas, ar Lietuva iki galo išnaudoja skolinimosi vidaus rinkoje galimybes, Premjeras teigė, jog iš Lietuvos finansų įstaigų skolinamasi tiek, kiek leidžia vidaus rinkos galimybės.

Seimui svarstyti pateiktame 2012 m. šalies biudžeto projekte numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitais metais sieks beveik 18 mlrd. 759 mln. Lt, o išlaidos 19 mlrd. 468 mln. litų (be Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių finansinės paramos – red. past). Nacionalinio biudžeto projekte, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, numatoma, kad 2012 metų nacionalinio biudžeto, pajamos (be ES ir kitos paramos lėšų – 7 mlrd. 241 mln. Lt) sudarys beveik 21 mlrd. 816 mln. Lt.

Darbo grupė nagrinės galimybes keisti Valstybės tarnybos įstatymą, jame aiškiau apibrėžiant, kokiomis aplinkybėmis svarbūs valstybės pareigūnai gali ir kokiomis negali naudotis valstybiniu transportu.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys, komentuodamas 2010 metų biudžeto vykdymo ataskaitą, sako, kad paaiškėjo tikrieji Vyriausybės neūkiškumo mastai. Jo teigimu, Rezervo fondo lėšos, skiriamos ekstremalių situacijų padariniams likviduoti, lengva ranka buvo švaistomos į kairę ir į dešinę.

Seimo Audito komiteto nariai trečiadienį planuoja išvažiuojamąjį posėdį į Valdovų rūmus. Čia numatoma spręsti dėl rūmų A dalies projekto ir baigiamųjų statybos darbų finansavimo. Iki 2013 metų, kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai, norima užbaigti Valdovų rūmų statybos pirmąjį etapą.Seimo Audito komiteto sprendimo, ar bus skirta beveik 32 mln.

Šiau­lių mies­to ir ra­jo­no, Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bių sky­rių va­do­vai ir po­li­ti­kai ne tik gau­na al­gas, prie­dus, kom­pen­sa­ci­jas va­di­na­mo­sioms kan­ce­lia­ri­nėms iš­lai­doms, bet ir pa­ke­liau­ja. Ke­lio­nių į už­sie­nį me­tu jiems mo­ka­mi dien­pi­ni­giai, ku­rie nė­ra jau to­kie ma­ži. Val­di­nin­kai juk mėgs­ta ke­liau­ti, mo­ky­tis ir dar pi­ni­gų už tai gau­ti. Na ir kas, kad mies­tas jau ant bank­ro­to ri­bos.

Ki­tų me­tų mies­to biu­dže­tas – var­ga­nas. Sko­lin­tis iš ban­kų ne­va­lia, nes sko­li­ni­mo­si li­mi­tas se­niai iš­nau­do­tas. Yra išei­tis – už­da­ry­ti ar su­jung­ti mo­kyk­las, at­leis­ti sar­gus ir va­ly­to­jas, cent­ra­li­zuo­ti bu­hal­te­ri­ją, su­ma­žin­ti ad­mi­nist­ra­ci­ją, pa­di­din­ti mo­kes­čius už lop­še­lius-dar­že­lius, ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo pa­slau­gas tei­kian­čias mu­zi­kos, dai­lės ir spor­to mo­kyk­las, pirk­ti pi­ges­nę elekt­ros ener­gi­ją.

Įkurti ir sėkmingai valdyti verslą nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Neužtenka vien geros verslo idėjos, kad įmonė sklandžiai ir pelningai veiktų. Kasdienėje veikloje vadovams tikru iššūkiu tampa sėkmingas apyvartinių lėšų cirkuliacijos organizavimas. Juk nuo to, ar sėkmingai įmonėje valdomos apyvartinės lėšos, priklauso laiku vykdomi kiti finansiniai įsipareigojimai.

Taupant valstybės lėšas Seimo narys Evaldas Jurkevičius siūlo viešajame administravime taikyti gerąją praktiką ir korespondenciją tarp valstybinių įstaigų siųsti tik elektroniniu paštu ar faksu. Toks pasiūlymas šiandien buvo pateiktas Vidaus reikalų ministrui. „Vyriausybės programoje kaip vienas iš svarbiausių prioritetų buvo išskirtas viešojo administravimo modernizavimas, atsižvelgiant į šiuolaikinės visuomenės poreikius ir informacinių technologijų teikiamas galimybes.

Rengiant publikaciją „Bon voyage, biurokratai“, savaitraštis „Ekonomika.lt“ paklausė Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje, kaip ji vertina valstybinių institucijų poziciją, neva jų darbuotojų vizitai į egzotiškas šalis yra skirti pasirengimui vadovauti ES. Anot ambasadoriaus Raimundo Karoblio, pirmininkavimo sėkmės 2013 m. Lietuva gali tikėtis, tik jei pažins organizacijų koridorius ir darbo metodus.

Šiuo metu Generalinė miškų urėdija su Tautos prisikėlimo partijos deleguoto aplinkos ministro Gedimino Kazlausko ir Vyriausybės pritarimu Lietuvos miškuose aktyviai diegia automatinę miškų gaisrų stebėjimo sistemą, kuri miškų urėdijoms kainuos 43,7 milijonus litų. Seimo narys Almantas Petkus ragina visuomenę atkreipti dėmesį į tai, kaip konservatorių ir jų partnerių „dėka“ yra švaistomos Europos Sąjungos lėšos.

Spaudos konferencijoje Seimo LSDP frakcijos narė Birutė Vėsaitė kritikavo Energetikos ministerijos planus padidinti elektros kainą 1 centu. Pasak politikės, nėra aišku, kokiems tikslams tai yra daroma. B. Vėsaitės neįtikino ministro paaiškinimas, neva šios lėšos bus skiriamos elektros tiekimo saugumui palaikyti  ir rezervui užtikrinti, kadangi  praėjusių metų patirtis rodo, jog tokios lėšos nėra reikalingos. „Tikrai nesuprantama, kodėl reikia kelti elektros kainą dar vienu centu.

Reikia žiūrėti į ateitį, o ne žvalgytis į praeitį, tokiais žodžiais Seime vykusioje spaudos konferencijoje socialdemokratų lyderis, frakcijos Seime seniūnas Algirdas Butkevičius atmetė valdančiosios daugumos kaltinimus, neva socialdemokratai kalti dėl išaugusių valstybės skolos tvarkymo išlaidų. Jo teigimu, jeigu konservatoriai būtų skolinęsi ne už 9 proc.

Alytus keičiasi ne dienomis, o valandomis. Miestiečiai pastebi ne tik gerąsias permainas, bet ir trūkumus. Meras ir kiti valdininkai kiekviena pasitaikiusia proga ragina: neskubėkime kritikuoti, kol projektai dar nebaigti, vėliau klaidos bus ištaisytos. Tačiau už kieno lėšas tai bus daroma? Panašu, kad už projektuotojų neapsižiūrėjimus teks sumokėti iš bendros kišenės – Alytaus miesto savivaldybės biudžeto.

Estija bent kelis mėnesius negaus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, Europos Komisijai nutarus šį finansavimą sustabdyti, kol nebus pagerinta lėšų naudojimo kontrolė. Europos Komisija pranešė Estijos finansų ministerijai, jog nuo spalio 5 dienos Estijai nebepervedama struktūrinių fondų lėšų. Pasak ministerijos, pinigų nebus skiriama naujiems projektams, o jau pradėtieji toliau bus finansuojami iš jau gautų ES lėšų ir valstybės biudžeto. Per mėnesį Estija vidutiniškai gauna 37 mln.

Euro zonos šalių strategija „gyvenk šia diena“ priėjo liepto galą. Graikijos bėdos nėra opiausia problema, didesnė bėda ta, kad šalys į euro zoną stojo jau turėdamos dideles skolas arba, kitaip tariant, Europą purtanti skolų krizė buvo tarsi užprogramuota. Jungdamosios į euro zoną šalys neteko galimybės pačios spausdinti pinigus, tačiau joms buvo suteikta proga pigiau skolintis.

Jeigu kitų metų biudžete nebus numatytas minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas bent iki 900 litų, socialdemokratai nepritars šiuo metu Seime svarstomam biudžeto projektui. Apie tai antradienį Seime vykusios spaudos konferencijos metu užsiminė Socialdemokratų partijos atstovė Birutė Vėsaitė.

Partijos tvarka ir teisingumas koordinatorei, vicemerei Daivai Matonienei nei įstatymais numatyta tvarka, nei teisingumas negalioja – pažeidžiant nustatytą tvarką mero pavaduotoja išplatino politinę reklamą, kurioje gyventojus ragina... rinkti keturkojų ekskrementus.

Savivaldybėms šiems metams pristigus per 50 mln. litų socialinėms pašalpoms, Vyriausybė joms papildomai skyrė 20 mln. litų. „Vyriausybė pritarė nutarimo projektui, kuriuo numatoma šių metų lapkričio mėnesiui skirti 14-kai savivaldybių 20,413 mln. litų socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti – toms savivaldybėms ir tiek, kurioms ir kiek trūko lapkričio mėnesiui“, – naujienų agentūrą ELTA informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Projektas „Pasirengimas novatoriško balso atpažinimo modelio, skirto automatizuotam skelbimų talpinimui telefonu, taip pat balso atpažinimo modelį pritaikant ir kitoms sritims, kūrimas“ yra skirtas parengti techninę galimybių studiją, skirtai balso atpažinimo technologijai sukurti.

Pasirodė audito išvados, kurios nustatė, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) naudojo valstybės lėšas nesilaikydama galiojančių įstatymų. Registruota kaip biudžetinė, bet pagal veiklą – privati Valstybės kontrolė nustatė, kad LRTK gautas lėšas naudojo pažeisdama teisės aktus, pasak valstybinių auditorių, sąlygas tam sudarė teisinio reguliavimo spragos.

Registrų centras neregistruoja nekilnojamojo turto ir nekeičia jo duomenų registre, jei namas, net ir esantis kaime, neturi gatvės pavadinimo ir numerio. Tačiau daugelis kaimų ir miestelių adresų dar neturi, nes rajono savivaldybės dejuoja nespėjančios ir neturinčioms tam lėšų. Zarasų rajono Eivenių kaime – tik keletas sodybų, tačiau netrukus   kiekviena jų turės numerį. Gyventojai tam neprieštarauja. „Sakykim, žmogus pavardės nežino, bet numerį žino.

Šią savaitę Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė Vyriausybės siūlymui nemokėti išeitinių išmokų valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojams, atleistiems iš darbo ne dėl jų kaltės ir vėliau susiradusiems darbą kitoje biudžetinėje įstaigoje. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija įsitikinusi, kad šalies valdžia dar kartą nori nudirti paskutinį darbuotojų kailį ir ragina nebetylėti – išeiti į gatves.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdyba dar kartą, prieš valstybės biudžeto svarstymą, primena Seimui ir Vyriausybei, jog nedera per daug taupyti Tėvynės gynybos pajėgumo sąskaita. „Mums visiškai nesuprantami kai kurių aukštų valstybės pareigūnų vieši pasisakymai, esą nėra jokio tarptautinio įsipareigojimo didinti išlaidas krašto gynybai.

„Lietuvos dujų“ patalpose antradienį buvo atlikti dokumentų poėmiai. (Papildyta 21.32) Patikrinimai ir kratos dujų sektoriaus įmonėse antradienį atliktos maždaug dvidešimtyje objektų dešimtyje Europos Sąjungos (ES) šalių, pranešė Europos Komisija. Kaip skelbia TV3 „Žinios“, tyrimas pradėtas Europos Komisijos prašymu. Siekiama išsiaiškinti, ar „Gazprom“ nepiktnaudžiauja savo įtaka Europos ir Lietuvos dujų rinkoje. Lietuvai priklauso 17,70 proc.

Studijuoti į Europos universitetus išvažiavę studentai ir deklaravę apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, gal dar nė neįtaria, kad tėvynėje prarado sveikatos draudimą valstybės lėšomis. Šiaulietė Jolita tai išsiaiškino paprašiusi Europos sveikatos draudimo kortelės. Teko deklaruoti grįžimą Šiemet per aštuonis mėnesius per 200 tūkstančių Lietuvos gyventojų deklaravo savo išvykimą gyventi į kitą valstybę. Dalis jų — studijuoti Europos universitetuose pasiryžę jaunuoliai.

Buvęs Prancūzijos prezidentas Jacques Chiracas stos prieš teismą, skelbia BBC. Jis kaltinamas neteisėtai skyręs pinigų savo partijai, kai ėjo Paryžiaus mero pareigas. Tačiau abejojama, ar teismas vyks kaip planuota, nes pagal gydytojų ataskaitą 78–erių J. Chiracą kamuoja atminties sutrikimai. Buvęs prezidentas neigia kaltinimus ir prašė teismo leisti advokatams jam atstovauti. Teisėjui nusiųsta medikų ataskaita buvo sudaryta J. Chiraco šeimos prašymu.

Italijos užsienio reikalų ministras šeštadienį pareiškė, kad Italija ketina panaikinti 2,5 mlrd. eurų Libijos lėšų įšaldymą ir pervesti juos sukilėlių vyriausybei. Italija užšaldė apie 7 mlrd. eurų Libijos turto Jungtinėms Tautoms (JT) įvedus sankcijas buvusiam šalies lyderiui Muammarui Gaddafiui. Pasak Italijos užsienio reikalų ministro Franco Frattinio, lėšų įšaldymas bus panaikintas per savaitę ar dvi nuo JT sankcijų komiteto pritarimo.