lenkijos seimas

Lenkijos Seimas priėmė įstatymo pataisą, ribojančią susirinkimų laisvę ir suteikė pirmenybę religinių ir valstybinių institucijų, o ne pilietinių iniciatyvų rengiamiems mitingams. Toks sprendimas šalyje ir užsienyje sukėlė žmogaus teisių gynėjų nerimą. Šį pakeitimą priimti pasiūlė konservatyvi valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), atėjusi į valdžią praeitais metais.

Lenkijos Seimas penktadienį beveik bendru sutarimu pritarė rezoliucijai, kuria reiškiamas nerimas dėl švietimo lenkų kalba Lietuvoje. Už rezoliuciją balsavo 411 parlamentarai, keturi Seimo nariai buvo prieš. Lenkijos parlamentas paragino Lietuvą imtis veiksmų siekiant lenkų tautinei mažumai užtikrinti tinkamas sąlygas mokytis lenkų kalba. „Mes norime vystyti abipusius santykius, paremtus abipuse pagarba teisėms ir abiejų šalių piliečių tapatybei“, - rašoma Lenkijos Seimo rezoliucijoje.

Ketvirtadienį į Vilnių atvyksta Lenkijos Seimo delegacija. Oficialiai nurodoma, kad vizito tikslas – aptarti Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties nuostatų įgyvendinimą. Manoma, kad dviejų šalių politikų susitikime nemažai dėmesio bus skirta ir daug diskusijų sukėlusiam naujam Švietimo įstatymui, bus diskutuojama apie tautinių mažumų teises.

Rusijos Užsienio reikalų ministerija išreiškė apgailestavimą dėl Lenkijos Seimo priimtos rezoliucijos, kurioje smerkiama 1939 metų rugsėjo 17 dieną Sovietų Sąjungos įvykdyta invazija į rytines Lenkijos teritorijas. Rusija teigia, kad politikai neturi imti istorijos interpretavimo, nes šis darbas turi būti paliktas istorikams. Rusijos Užsienio reikalų ministerija jau pareiškė, kad priimta rezoliucija pablogins dvišalius santykius su Lenkija.

Lenkijos Seimas rugsėjo 23 dieną priėmė rezoliuciją, kurioje įvertino 1939 metų rugsėjo 17 dieną pradėtą Sovietų Sąjungos Raudonosios armijos agresiją prieš Lenkijos rytines teritorijas. „1939 metų rugsėjo 17 dieną Sovietų Sąjungos kariuomenė nepaskalbusi karo įvykdė agresijos aktą prieš Lenkijos respubliką, pažeidė jos suverenitetą ir pamynė tarptautinės teisės normas.

Lietuvos visuomenėje sukėlė nerimą nevyriausybinės Rusijos organizacijos ketinimai užsienio šalių pilietybę turintiems tautiečiams teikti Ruso kortas. Organizatoriai  remiasi analogišku Lenkijos valstybės pavyzdžiu: 2007 m. rugsėjo 7 d. Lenkijos Seimas įstatymu patvirtino Lenko kortos teises. Organizatorių teigimu, Ruso korta yra dokumentas, patvirtinantis savanoriškai prisiimtus įsipareigojimus Rusijos valstybei ir visuomenei dėl pareigų tėvynainiams rusams vykdymo.

Vilniaus ir Krokuvos miestų vadovai susitarė dėl rašytojo, poeto, literatūros mokslininko, diplomato Česlavo Milošo atminimo Vilniuje įamžinimo. Pagerbiant Č. Milošo atminimą, ant pastato, kuriame rašytojas gyveno, bus įrengta memorialinė lenta. Tai nuspręsta penktadienį vykusiame Lenkijos Knygos instituto direktoriaus Gregoro Gaudeno ir kitų Krokuvos miesto atstovų susitikime su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi Virginijumi Dastiku.

Europos Sąjungai pirmininkaujančios Čekijos Respublikos Senatas trečiadienį patvirtino Lisabonos sutartį ir tokiu būdu atvėrė kelią visiškam jos ratifikavimui. Sutarčiai patvirtinti reikėjo trijų penktadalių dalyvavusių Senato narių balsų. Čekijos Senato rūmai Lisabonos sutartį patvirtino 54 balsais iš 79 dalyvavusiųjų.

Vargu ar 2007 m. gruodžio mėnesį, kai Lisabonoje buvo pasirašinėjama naujoji Europos Sąjungos (ES) sutartis, kas manė, kad 2009 m. ji vis dar nebus ratifikuota ir jos įsigaliojimui kils vis naujos kliūtys. Ši sutartis yra būtina pačiai ES, jos efektyviam funkcionavimui bei gebėjimui greitai reaguoti į vykstančius išorinius pokyčius. Pagaliau ji numato galimybę, kad tarptautinės politikos srityje ES kalbės vienu balsu, o ne atskirų valstybių balsais, kurių nuomonės dažnai būna skirtingos.