Lenkijos Seimas rugsėjo 23 dieną priėmė rezoliuciją, kurioje įvertino 1939 metų rugsėjo 17 dieną pradėtą Sovietų Sąjungos Raudonosios armijos agresiją prieš Lenkijos rytines teritorijas.
„1939 metų rugsėjo 17 dieną Sovietų Sąjungos kariuomenė nepaskalbusi karo įvykdė agresijos aktą prieš Lenkijos respubliką, pažeidė jos suverenitetą ir pamynė tarptautinės teisės normas. Pagrindą Raudonosios armijos įsiveržimui davė 1939 metų rugpjūčio 23 dieną tarp Sovietų Sąjungos ir hitlerinės Vokietijos pasirašytas Molotovo-Ribbentropo paktas. Tokiu atveju buvo įvykdytas ketvirtasis Lenkijos padalijimas. Lenkija tapo dviejų totalitarinių režimų – nacizmo ir komunizmo – auka“ - rašoma priimtame dokumente.
Skelbiama, kad Raudonosios armijos įsiveržimas į Lenkiją atvėrė dar vieną tragišką tiek Lenkijos, tiek visos Rytų bei Vidurio Europos istorijos puslapį. Lenkai dokumente primena, kad netrukus suverenitetą prarado Lietuva, Latvija ir Estija, tuo tarpu grėsmė kilo ir Suomijos bei Rumunijos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui.
Dokumente smerkiami sovietų nusikaltimai, tarp kurių didžiausias dėmesys skiriamas Katynės žudynėms, kurių metu gyvybės NKVD rankose neteko 20 tūkst. lenkų karininkų. Priimtoje rezoliucijoje skelbiama, kad Katynės žudynės turėjo genocido požymių. Tiesa, nepamirštamos ir kitų tautų kančios sovietiniuose gulaguose.
Dokumente konstatuojama, kad lenkų ir rusų susitaikinimas priklauso nuo pagarbos istorinei tiesai.
„Jos (tiesos) negalima užtildyti, ja negalima manipuliuoti“ - teigiama dokumente, kuris kviečia visus geros valios Rusijos žmones kartu solidariai įvertinti ir pasmerkti stalinizmo nusikaltimus.
