lenkija

Išaugo srautai važiuojančių į Lenkiją apsipirkti. Taip skelbia statistika, o ir patys Lietuvos verslininkai stebi mažesnius pirkėjų srautus. Lenkijos vyriausybei nusprendus pratęsti mokestines lengvatas verslui, kainos tiek maisto produktams, tiek kitoms prekėms bei degalams ženkliai skiriasi nuo lietuviškų kainų. Per pusę metų lietuviai Lenkijoje jau išleido beveik 130 milijonų eurų.

Lietuvos ir Lenkijos vieningumas Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste yra didelė stiprybė, koordinuoti sprendimai teigiamai veiks viso regiono gynybą, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Nuotėkis, dėl kurio buvo uždaryta dalis naftotiekio „Družba“, jungiančio Rusiją ir Vokietiją, greičiausiai buvo atsitiktinis, pranešė Lenkijos naftotiekių operatorė PERN.  „Remiantis preliminariais patikrinimais ir dujotiekio deformacijos duomenimis, šiuo metu, regis, jokia trečioji šalis nesusijusi su incidentu“, – sakoma PERN pareiškime, paskelbtame trečiadienio vakarą.

Lenkijos Europos reikalų ministras trečiadienį atsistatydino, neatslūgstant nesutarimams Varšuvos santykiuose su ES ir tvyrant įtampai šalies viduje. Konrado Szymanskio pasitraukimas vertinamas kaip Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio (Mateušo Moraveckio) komandos susilpnėjimas, augant įtampai dėl energetinės krizės ir ieškant būdų, kaip kovoti su kylančia infliacija ir augančiomis pragyvenimo išlaidomis.

Baltarusijos gynybos ministras Viktaras Chreninas pareiškė, kad Baltarusija nenori kariauti su Ukraina ar kitomis kaimyninėmis šalimis, tačiau perspėjo, kad provokacijos nebūtų vykdomos, rašo BBC. Anot jo, Baltarusija – ištikima Rusijos sąjungininkė – yra susirūpinusi dėl teiginių, kad Baltarusija rengiasi pulti Ukrainą. „Galime pasakyti tik tiek: neprovokuokite mūsų, mes neketiname su jumis kariauti. Nenorime kariauti nei su lietuviais, nei su lenkais, nei, juo labiau, su ukrainiečiais.

Lenkija taps penktąja valstybe, prisijungsiančia prie Regioninio kibernetinės gynybos centro (RKGC), veikiančio kaip Nacionalinio kibernetinio saugumo centro filialas, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. „Pusantrų metų veikiantis Regioninis kibernetinės gynybos centras toliau plečiasi ir auga. Lenkijos prisijungimas jį tik dar labiau sustiprins ir leis geriau vertinti mūsų regiono kibernetinio saugumo situaciją“, – pranešime sakė krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Rusijos raketų smūgius Ukrainai pirmadienį pavadino „barbariškumo aktu ir karo nusikaltimu“. „Miestų ir civilių [bombardavimas] yra barbariškumo aktas ir karo nusikaltimas. Rusija negali laimėti šio karo. Palaikome tave, Ukraina!“ – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Zbigniewas Rau.

Lenkijos ministras pirmininkas dėl Europos energetikos problemų kaltina Vokietiją, kurios susitarimas su Maskva dėl gamtinių dujų tiekimo, anot jo, turi „katastrofiškų“ padarinių 27 valstybes vienijančiai Europos Sąjungai (ES), pranešė lenkų naujienų agentūra PAP ir Lenkijos radijas.

Lenkijos energetinių žaliavų importuotojai galės naudotis Klaipėdos uoste esančia krovos infrastruktūra. Tai numatantį ketinimų protokolą pasirašė Klaipėdos ir Gdansko jūrų uostai, pranešė Klaipėdos uosto direkcija.  „Lenkijos jūrų uostai nepajėgūs priimti viso šaliai šiuo metu reikalingo energetinių žaliavų kiekio, tad tiek Klaipėdos uosto, tiek kitų Baltijos jūros uostų pagalba jiems šiuo metu ypač reikalinga“, – pranešime teigė Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas.

Baltijos šalių, Lenkijos ir Suomijos vidaus reikalų ministrai Helsinkyje ketvirtadienį sutarė organizuoti jungtines civilinės saugos pratybas. Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija, ministrė Agnė Bilotaitė su kolegomis taip pat sutarė surengti ekspertų konsultacijas dėl kritinės infrastruktūros apsaugos, aptarė aktualius civilinės saugos ir pasirengimo grėsmėms, strateginės infrastruktūros apsaugos klausimus.

Nedarbo lygis Lenkijoje rugsėjį sudarė 4,8 proc. ir buvo žemiausias per 32 metus, trečiadienį pareiškė šalies šeimos ir socialinės politikos ministrė Marlena Malag, kurią cituoja Lenkijos radijas. Vyriausybės duomenimis, rugsėjo pabaigoje visoje šalyje darbo neturėjo apie 803 tūkst. žmonių – 5,2 tūkst. mažiau negu mėnesiu anksčiau. Valstybinė statistikos agentūra (GUS) praėjusį mėnesį skelbė, kad nedarbo lygis Lenkijoje rugpjūtį smuko nuo 4,9 proc. mėnesiu anksčiau iki 4,8 procento.

Lietuva ieško komercijos atašė Lenkijoje – Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė šių pareigų konkursą. Komercijos atašė turėtų padėti išnaudoti didelį dvišalį ekonominį potencialą, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Efektyvus atstovavimas Lenkijoje ypač svarbus: ši valstybė visada buvo ir liks viena svarbiausių mūsų strateginių ekonominių partnerių – ji yra ir prioritetinė Lietuvos eksporto rinka, ir didžiausia investuotoja mūsų šalyje.

Lenkijos užsienio reikalų ministras pirmadienį pasirašė oficialią notą Vokietijai su prašymu sumokėti apie 1,3 trilijono eurų kompensaciją už Antrojo pasaulinio karo metais nacių Vokietijos okupantų padarytą žalą. Zbigniewas Rau sakė, kad nota bus perduota Vokietijos užsienio reikalų ministerijai. Nota pasirašyta Z. Rau susitikimo Varšuvoje su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock (Analena Bėrbok), kuri dalyvaus saugumo konferencijoje, išvakarėse.

Stipriausioje Lenkijos lygoje įvarčiu ir pergale galėjo džiaugtis Fedoras Černychas, kurio ginamas Balstogės „Jagiellonia“ klubas namuose 4:1 nugalėjo Kelcų „Korona“ ekipą. F.Černychas šiose rungtynėse žaidė 71 minutę, o 62 minutę realizavo antrą jo ekipai paskirtą baudinį. Po rungtynių lietuvis atskleidė, kad turėjo pareigą įmušti ir pirmą baudinį, bet sutiko jį perduoti komandos draugui, kuris jį sėkmingai realizavo.

NATO oro policijos misijoje Lietuvoje pusmetį patruliavusius Čekijos karius pakeitė Lenkijos karinės pajėgos. Penktadienį karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose įvykusioje ceremonijoje pasikeitus kontingentams, Lenkijos kariai patruliuos su keturiais F-16 naikintuvais, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Didieji Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos dujų tiekėjai rezervavo apie 60 proc. visų Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo pajėgumų 10-čiai metų. Jiems suteikti keturi terminalo pajėgumų paketai po 6 teravatvalandes (TWh) per metus.

Lenkijos energetikos giganto „Orlen“ akcininkai per neeilinį susirinkimą pritarė jo sujungimui su valstybės kontroliuojama gamtinių dujų įmone „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG), praneša Lenkijos žiniasklaida. Skelbiama, jog beveik 82 proc. iš 68,36 proc. akcijų valdančių „Orlen“ dalininkų pritarė atitinkamai rezoliucijai. Prieš balsavo 0,016 proc., o likusieji akcininkai susilaikė.

Lenkijos ministrų kabinetas patvirtino 2023 metų valstybės biudžeto įstatymo projektą, kuriuo numatytas išlaidų gynybai didinimas iki 97 mlrd. zlotų (kiek daugiau 20 mlrd. eurų), arba 3 proc. kitąmet tikėtino bendrojo vidaus produkto (BVP) vertės, pranešė Lenkijos radijas. Ateinantiems metams suplanuotos 604,4 mlrd. zlotų (126 mlrd. eurų) valstybės iždo įplaukos ir 669,4 mlrd. zlotų (140 mlrd. eurų) išlaidos, 65 mlrd. zlotų (14 mlrd. eurų) deficitas.

Lenkijos sostinėje Varšuvoje vykusioje Europos saugumo ir bendradarbiavimo (ESBO) konferencijoje – konfliktas. VDU Tiesės fakulteto dekanas Dainius Žalimas iš konferencijos išprašė už šnipinėjimą Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio bendražygį Kazimierą Juraitį. K. Juraitis apie tai, kad dalyvaus konferencijoje, pranešė antradienį.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis mano, kad incidentas dėl dujų nuotėkio Rusijos dujotiekiuose „Nord Stream“ ir „Nord Stream 2“ gali reikšti, kad Rusija ruošiasi eskaluoti karą su Ukraina.

Penkis prekybos ir pramogų centrus Lietuvoje ir Latvijoje valdanti grupė „Akropolis Group“ planuoja plėtrą į Lenkiją, teigia grupės vadovas.  Grupės direktorius ir valdybos pirmininkas Manfredas Dargužis sako, jog plėtrai į Lenkiją šiuo metu aktyviai ieškoma galimybių, o daugiau informacijos jis žada pranešti metų pabaigoje, „Lenkija yra viena iš galimų krypčių mūsų plėtrai ir mes aktyviai ieškome ten galimybių, tikimės, kad ką nors konkretesnio pasidalinti metų pabaigoje.

Po Baltijos šalių, Lenkijos ir Suomijos sprendimų neįleisti dalies rusų su vizomis, Rusijos piliečių patekimas į visą Europos Sąjungą (ES) tapo itin apribotas, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Uždarius penkias sienas ar radikaliai apribojus per penkias sienas atvykimą – Baltijos šalių, Lenkijos ir Suomijos – iš esmės, srautas krenta dramatiškai, nes lėktuvai jo negali perimti.

Lenkijos valstybės kontroliuojama angliavandenilių įmonė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) pranešė su Norvegijos „Equinor“ pasirašiusi 10 metų sutartį dėl gamtinių dujų tiekimo „Baltic Pipe“ vamzdynu per Baltijos jūrą, kuris turėtų būti pradėtas naudoti spalio 1-ąją. Lenkija atsisakė rusiškų dujų, pasikliaudama suskystintų gamtinių dujų (SGD) importu bei PGNiG valdomų gavybos aktyvų Norvegijos kontinentiniame šelfe plėtojimu.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis teigė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino grindžiamas režimas kiekvieną dieną silpnėja. Dėl šios priežasties, pasak jo, galima tikėtis, kad netolimoje ateityje karo fronte laukia nauja eskalacijos banga. „Rusijos meška sužeista, deja, netolimoje ateityje iš Rusijos galima tikėtis smurto proveržio ir agresijos.

Europos krepšinio čempionato metu sužibėjęs Mateušas Ponitka kitą sezoną vis tik turėtų startuoti Eurolygoje. Žaidėjas artėja prie susitarimo su Mariaus Grigonio ir Artūro Gudaičio atstovaujamu Atėnų „Panathinaikos“ klubu. Pridedama, kad pats žaidėjas turės sumokėti išpirką Emilijos Redžo „Unahotels“ komandai, su kuria jau buvo spėjęs sudaryti trumpalaikį dviejų mėnesių kontraktą. Galimybe įsigyti lenką taip pat domėjosi Vitorijos „Baskonia“ ir Bolonijos „Virtus“ komandos.

LKL lyga išlieka tarp stipriausių Europos nacionalinių čempionatų. „Eurohoops“ paskelbė čempionų dešimtuką, kuriame LKL užėmė devintąją vietą. Reitinge dėl Rusijos karo veiksmų Ukrainoje nėra Vieningosios lygos. „LKL lygai sukanka 30 metų ir ji pirmą kartą turės 12 komandų. Tačiau Lietuvoje gyvena beveik trys milijonai žmonių ir tai yra maža rinka, nepaisant jų meilės krepšiniui“, - rašė apžvalgininkai.

Kauno apygardos prokuratūra teismui su kaltinamuoju aktu perdavė neteisėtu žmonių gabenimo per Lietuvos valstybės sieną kaltinamo Lenkijos piliečio E. T. bylą. Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pareigūnai, tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras.

Lenkijos energetikos gigantas „Orlen“ domisi Vokietijos federalinės valdžios iš didžiausio Rusijos koncerno, Kremliaus kontroliuojamo „Rosneft“ perimta „PCK Schwedt“ naftos perdirbimo gamykla Brandenburgo federalinėje žemėje, skelbia agentūra „Reuters“, remdamasi savais šaltiniais Berlyne ir Varšuvoje. Vos už kelių dešimčių kilometrų nuo Lenkijos sienos esanti Švedto naftos perdirbimo įmonė patenkina apie 90 proc.

Užimtumo tarnyba jau gauna dešimtis pranešimų apie įmonių ketinimus atleisti grupes darbuotojų, o įmonės, savo ruožtu, kalba apie verslo perkėlimą į Lenkiją, kuri gali užimti didžiąją dalį rinkos. Taip yra ne iš gero gyvenimo, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas. Jei verslas negaus paramos, kokias išeitis matote? Kai kurie verslininkai sako, kad kelsis į Lenkiją.

Kol Lietuvos Vyriausybė dar kuria pagalbos planą ir svarsto, ar reikia skirti milijardus eurų verslams ir gyventojams, lenkai elektros kainoms net neleidžia kilti. Kilovatvalandė žmonėms kainuoja vos 10-13 euro centų. Situaciją stebintys Lietuvos verslininkai net svarsto persikelti dirbti į Lenkiją ir tikina, kad pagalbos reikia ne kitais metais, o nedelsiant. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Mūsų kaimynai lenkai gali save vadinti pigios elektros rojumi.

Lietuvoje maisto ir kitų prekių kainoms rekordiškai kylant į viršų, lietuviai maršruto nekeičia ir traukia apsipirkti į Lenkijos parduotuves. Sako, ten vis dar pigiau. Tačiau patys lenkai imasi už galvų ir taip pat su siaubu laukia žiemos. Kaip ant mielių kyla maisto kainos, elektra nuo Naujųjų metų turėtų brangti kelis kartus, žmonės nebeįperka net anglių. Tona kainuoja ir 700 eurų. O verslininkai neatmeta bankrotų bangos.

Valdovų rūmai Vilniuje vėl sulaukė Lenkijos vadovų – bendram posėdžiui su Lietuvos premjere ir ministrais atvyko visa Lenkijos Vyriausybė. Pagrindinės temos – Rusijos karas Ukrainoje ir didžiulės energetikos kainos, kurias abiejų šalių premjerai vadina Putino šantažu. Nors Lenkija biržoje elektrą perka kone triskart pigiau nei Lietuva, ministras pirmininkas, skirtingai nei Ingrida Šimonytė, ragina Briuselį apkarpyti lobstančių energetikos įmonių pelnus.

Lenkija šiame „EuroBasket 2022“ čempionate jau įrodė, kad gali pademonstruoti meistrišką krepšinį. Krepšinio treneris įvertino, ar sėkmė nuo lenkų rinktinės nenusisuks ir šįkart. Šiame ketvirtfinalyje lenkų rinktinė prieš varžovus sugebėjo susikrauti net dviženklį pranašumą ir nors žaidimo metu rezultatai drastiškai keitėsi ne kartą, čempionato favoritais laikyti slovėnai galiausiai turėjo pripažinti lenkų pranašumą.

Lietuva ir Lenkija numato dar glaudžiau bendradarbiauti transporto ir logistikos srityje, siekdamos plėtoti Baltijos, Juodosios ir Egėjo jūrų transporto koridorių ir papildomas jungtis ir taip gerinti susisiekimą tiek su Vakarų Europa, tiek ir Ukraina, rašoma Susisiekimo ministerijos pranešime spaudai.

Kultūros ministras Simonas Kairys, susitikęs su Lenkijos vicepremjeru, kultūros ir nacionalinio paveldo ministru Piotru Glińskiu, atvykusiu į Vilnių su Lenkijos vyriausybine delegacija, aptarė dvišalio kultūrinio bendradarbiavimo, istorinės atminties, kultūros paveldo, paramos Ukrainai klausimus, rašoma ministerijos pranešime spaudai. Lietuvos ir Lenkijos kultūros ministrai taip pat dalyvavo bendrame abiejų šalių vyriausybių posėdyje.

Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo bendrovės per artimiausią pusmetį turėtų parengti technines studijas, būtinas sukurti tinkų sinchronizavimo su Europa spartinimo planą – jis taps pagrindu politiniam sprendimui dėl spartesnės sinchronizavimo datos nei 2025-ųjų pabaiga, kaip numatyta dabar. Tai energetikos ministras Dainius Kreivys pranešė Vilniuje susitikęs su Lenkijos klimato ir aplinkos ministre Anna Moskwa  (Moskva), pranešė ministerija.

Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį Vilniuje susitiko su Lenkijos Vyriausybės vadovu Mateuszu Morawieckiu. Susitikimo metu abu premjerai aptarė būtinybę didinti paramą Ukrainai, sankcijų Rusijai stiprinimą, energetinius iššūkius, su kuriais susiduria lenkų ir lietuvių visuomenės.  Spaudos konferencijos metu abu premjerai pripažino, kad energetiniai iššūkiai itin skaudžiai atsiliepia abiejų šalių žmonėms, todėl siekiama bendrų europinių sprendimų, kad situacija bent kiek pagerėtų.

Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį Vilniuje su Lenkijos Vyriausybės vadovu Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Moraveckiu) aptarė būtinybę didinti paramą Ukrainai, sankcijų Rusijai stiprinimą. Kaip informavo Lietuvos Vyriausybė, ministrų pirmininkų dvišaliame susitikime, vykusiame prieš bendrą Ministrų kabinetų posėdį, taip pat aptarti europiniai sprendimai, kurie leistų mažinti energijos išteklių kainas, šalių strateginės partnerystės stiprinimo, Ukrainos atstatymo klausimai.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Lenkijoje rugpjūtį pasiekė 16,1 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Jos duomenimis, vien tik praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos brango 0,8 procento. Lenkijos ekonomikos instituto (PIE) ekspertai perspėja, jog infliacinis spaudimas šalyje pamažu stiprės. Jie atmeta tikimybę, kad metų infliacija artimiausiu metu nukris žemiau 16 proc., pažymi Lenkijos radijas.

Penktadienį Vilniuje, Valdovų rūmuose, vyks bendras Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdis. „Svarbiausias klausimas, žinoma, bus karas, kurį Rusija vykdo Ukrainoje, ir kur tiek Lietuva, tiek Lenkija turbūt yra tos iš stipriausių, atkakliausių Ukrainos rėmėjų“, – radijui „Znad Wilii“ ketvirtadienį sakė Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė.

Lenkijos vyriausybė priėmė sprendimą dėl minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) iki mokesčių padidinimo nuo 2023 metų sausio 1 dienos 16 proc. – nuo 3010 iki 3490 zlotų (742 eurų), skelbia Lenkijos radijas. Minimalus valandos darbo atlygis didės nuo 19,7 iki 22,8 zloto (iki 4,85 euro). Šeimos ir socialinės politikos ministrė Marlena Malong pareiškė esanti tikra, kad aukštos infliacijos ir augančių pragyvenimo išlaidų laikmečiu toks sprendimas reiškia tiesioginę paramą namų ūkių biudžetams.

Lenkijos Žešuvo technikos universitete (Rzeszów University of Technology ) vykusioje energetinio saugumo konferencijoje energetikos ministrui Dainiui Kreiviui įteiktas apdovanojimas už nuopelnus regiono energetiniam saugumui, rašoma ministerijos pranešime spaudai. Lenkija yra viena svarbiausių Lietuvos partnerių energetinio saugumo srityje, nurodo ministerija.

Laivybos kanalo per Aismarių neriją, kuriuo laivai Lenkijos Elblago uostą galės pasiekti išvengdami Rusijos teritorinių vandenų, oficiali atidarymo ceremonija įvyks šį šeštadienį, rugsėjo 17-ąją, skelbia portalas „Euractiv“. Šios naujos laivybos jungties oficialaus atidarymo datą Varšuva pasirinko neatsitiktinai – 1939-ųjų rugsėjo 17-ąją Raudonoji armija įsiveržė į tuometinę Lenkiją, ir šias metines Varšuva siekia panaudoti kaip nepriklausomybės nuo Maskvos simbolį.

Kai Rusija dar tik ruošėsi karui Ukrainoje, ji sumažino gamtinių dujų tiekimą Europai. Kad nebūtų didelių pagundų šokinėti prieš Kremlių karui jau prasidėjus. Kai Maskva realiai užpuolė Ukrainą, o Vakarai įvedė sankcijas Rusijai, šioji nusprendė dar labiau paspausti – dujų tiekimą dar labiau apribojo ir net neslėpdama per atstovus pareiškė, jog tiekimas bus atnaujintas, kai Vakarai atšauks sankcijas.

Ukraina ir Lenkija pasirašė ketinimų memorandumą dėl vamzdyno teisimo ukrainietiško aliejaus eksportui per Gdansko uostą, pranešė Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministerija.

Lenkijos gynybos ministerijos pareigūnas pareiškė, kad per artimiausius 3-10 metų yra didelė karo su Rusija rizika, todėl kaimyninė Lietuvos valstybė aktyvavo pasiruošimo ir modernios ginkluotės įsigijimo mechanizmus. Lenkija kitų metų gynybos biudžetui numatė skirti rekordinius 97 mlrd. zlotų (apie 20,5 mlrd. eurų), pažymima gynybos viceministro Marcino Ociepos interviu Lenkijos naujienų agentūrai PAP. „Yra rimta karo su Rusija rizika nuo 3 iki 10 metų periodu.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nuo antradienio iki ketvirtadienio Lenkijoje dalyvaus 31-ajame Ekonomikos forume „Europa naujų iššūkių akivaizdoje“. Karpačo mieste vyksiančiame renginyje Seimo pirmininkė su kitų šalių parlamentų ir vyriausybių vadovais ir atstovais pasisakys diskusijose „Europa karo ir jo padarinių akivaizdoje“ ir „Naujos ir senos sąjungos. Tarpjūris: ar toks projektas galėtų pavykti dabartinėje situacijoje?“, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Lenkija balandžio-birželio mėnesiais sukūrė palyginamosiomis kainomis 5,5 proc. didesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais negalutiniais duomenimis. Ekonomikos metinis augimas sulėtėjo nuo 8,5 proc. pirmąjį 2022-ųjų ketvirtį. „Naujausi ekonomikos augimo duomenys geresni už rugpjūčio viduryje skelbtus – jie rodė augimą antrąjį ketvirtį 5,3 procento.

Lenkijos valdančiosios partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis pareiškė, kad šalis yra pasirengusi oficialiai pareikalauti iš Vokietijos reparacijos už Antrojo pasaulinio karo metais įvykdytą puolimą, skelbiama „Reuters“. Lenkų politikas pažymėjo, kad žala yra įvertinta 6,2 trln. zlotų (apie 1,3 trln. eurų). Šią sumą nustatė specialiai sukurta komisija. Oficialiai dar jokio Lenkijos pareiškimo Vokietijai nebuvo pateikta.