lb

2023 metais tiek antros, tiek trečios pakopos pensijų fondai generavo teigiamą grąžą ir ketvirtadaliu padidino turtą, skelbia Lietuvos bankas (LB).  „Fiksuotas gana reikšmingas teigiamas rezultatas (...) turint omenyje, kad infliacija nukrito į gana žemą lygį, rezultatas yra geras“, – pristatydamas pensijų fondų rezultatus penktadienį sakė centrinio banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

Nutraukus pensijų kaupimo sutartį anksčiau nei žmogui sukaks pensijos amžius, jam neturėtų būti išmokėtas valstybės įnašas, sako Lietuvos banko (LB) vadovas. Pasak Gedimino Šimkaus, šios lėšos turėtų grįžti valstybei arba toliau likti žmogaus sąskaitoje fonde.  Taip jis komentavo Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą, kad žmonėms turi būti suteikta galimybė nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių. „Lietuvoje kaupimą senatvės pensijai rėmė valstybė.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tikina, kad labai tikėtina, jog Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanų normas mažins birželio mėnesį. „Mano vertinimu birželis – tas mėnuo, kada palūkanų normų sumažėjimas yra labai tikėtinas“, – penktadienį žurnalistams teigė G. Šimkus, pažymėjęs, kad reikia „būti laisvais priimti sprendimus kada jų reikia ir tokius, kokių reikia“. G. Šimkus sako, kad ECB palūkanų normas šiemet mažins ne vieną kartą.

Sutelktinio finansavimo platformos operatorei „Nordstreet“ Lietuvos bankas (LB) skyrė 16 tūkst. eurų baudą. Jis skirta už tai, kad įmonė netinkamai įvertino jos platformos projektų savininkų reputaciją ir kreditingumą. LB vertino projektus, kurių savininkai yra įsteigti ne Lietuvoje arba nėra rezidentai.  Centrinio banko teigimu, „Nordstreet“ neturėjo parengusi tinkamų patikimumo vertinimo procedūrų.

Lietuvos bankas (LB) ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) sieks stiprinti vartotojų interesų apsaugą ir ugdyti vartotojų finansinį raštingumą. Tai numatantį susitarimą penktadienį pasirašė abi institucijos. „Suvieniję pastangas ir kompetencijas galėsime efektyviau padėti vartotojams, toliau ieškoti konstruktyvių sprendimų su finansų rinkos dalyviais“, – pranešime sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Per aštuonerius metus suaugusių Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas sumažėjo 10 proc. iki 56 balų (2015 metais – 62 balai), rodo naujausias tyrimas. Lietuvos banko (LB) pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) metodiką atlikto tyrimo duomenimis, Lietuva tarp 39 tyrime dalyvavusių šalių liko 31 vietoje. 2015 metais Lietuva buvo 11 vietoje tarp 30 šalių.

Pastaraisiais metais išaugus infliacijai Lietuvos gyventojams pavyko išsaugoti per pandemiją sukauptas papildomas santaupas, rodo naujausi Lietuvos banko (LB) duomenys. LB teigimu, pandemijos metais – 2020–2021-aisiais – gyventojai sukaupė 6,2 mlrd. eurų papildomų santaupų. Tai sudarė  17 proc. visų 2022 metais uždirbtų pajamų. Tokia jų suma išliko ir 2023-ųjų viduryje.

Komercinio nekilnojamojo turto (NT) kreditavimas ir rinkos aktyvumas yra smarkiai sulėtėję, o artimiausiais ketvirčiais tikėtinas kainų mažėjimas, skelbiama naujausiame Lietuvos banko (LB) finansinio ciklo vertinime. Pasak centrinio banko, trečdaliu sumažėjus naujų paskolų NT įmonėms ir ketvirtadaliu smukus komercinių erdvių pardavimams, palyginti su prieš beveik dvejus metus pasiektu piku, jų kainos per metus nepakito.

Už pasinaudojimą viešai neatskleista informacija 20 tūkst. eurų Lietuvos banko (LB) bauda praėjusią savaitę buvo skirta Šiaulių banko žmogiškųjų išteklių vadovei Jurgitai Simanavičiūtei, antradienį pranešė portalas „Verslo žinios“.  Apie tai portalui patvirtino Šiaulių bankas, o LB pateikė informaciją apie pritaikytas poveikio priemones, kur nurodė darbuotojos vardą ir pavardę.