laura matjošaitytė

Seimas antradienį ketina balsuoti dėl nepasitikėjimo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadove Laura Matjošaityte. VRK vadovės atleidimą inicijuoja Seimo opozicinės frakcijos, kaltinančios ją dėl komisijos „chaotiško darbo“ bei vienasmenių sprendimų. Nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo L. Matjošaityte registravo visų opozicinių frakcijų seniūnai. Po juo surinkti 29 parlamentarų parašai, reikalingi procedūrai pradėti.

Opozicinių Seimo frakcijų atstovai reiškia nepasitikėjimą Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininke Laura Matjošaityte. Surinkti 29 parlamentarų parašai pirmadienį įteikti Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui su prašymu šį klausimą įtraukti į antradienio Seimo posėdžio darbotvarkę.

Seimo opozicinės frakcijos antradienį pasikvietė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkę Laurą Matjošaitytę aptarti kritiškai vertinamą komisijos darbą. Pati pirmininkė su jai metamais kaltinimais ir įtarimais nesutinka, bet ketina inicijuoti pokyčių komisijos darbe.

Seimo opozicija antradienį susitinka su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovės Lauros Matjošaitytės galimybių eiti šias pareigas. „Norisi išklausyti jo argumentus, kai V. Pranckietis sako, kad L. Matjošaitytės atsakymai jį įtikino. Kokie buvo klausimai, kokie atsakymai ir kas jį įtikino, nes labai daug viešumoje skambančių L. Matjošaitytės pasakymų mūsų neįtikina“, – BNS sakė liberalų vadovas Eugenijus Gentvilas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovės Lauros Matjošaitytės veiksmų, kuomet neteikė komisijai svarstyti išvados dėl „valstiečių". „Priimtas procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių", - BNS patvirtino STT atstovė spaudai Renata Endružytė.

1989 m. kovo 23 diena. Įvyksta Tarybų Sąjungos liaudies deputatų rinkimai. Okupuotoje Lietuvoje juos ryškia persvara laimi Sąjūdis, Komunistų partijos atstovus palikęs mažumoje. Nepaisant vis aštrėjančios įtampos tarp Sąjūdžio ir Komunistų partijos, pradedama ruoštis Tarybų Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos rinkimams, kurie numatomi 1990 m. vasarį.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė neatsako, kodėl pernai birželį komisijos darbo grupės parengta išvada dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovo Ramūno Karbauskio mecenuojamų renginių nebuvo pateikta svarstyti komisijai. Opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) rengia kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu atlikti tyrimą, ar šioje situacijoje negalima įžvelgti prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo požymių.

Seimą dėl apkaltos palikusį Kęstutį Pūką parlamente keičia pirma po brūkšnio „Tvarkos ir teisingumo“ rinkimų sąraše likusi Ona Valiukevičiūtė. Vyriausioji rinkimų komisija pirmadienį vienbalsiai priėmė sprendimą, kuriuo tris kadencijas anksčiau parlamente dirbusiai O. Valiukevičiūtei pripažino Seimo nario mandatą. Visus tautos atstovo įgaliojimus ji įgis po priesaikos Seime, ją turėtų duoti prasidėjus pavasario sesijai, kovo 10 dieną.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį sudarė darbo grupę, kuri įvertins gruodžio pabaigoje prokurorų perduotą medžiagą dėl galbūt neteisėto Liberalų sąjūdžio politinės kampanijos finansavimo. „Vyriausioji rinkimų komisija sudarė darbo grupę, kuriai bus perduota Vilniaus apygardos prokuratūros pateikta ikiteisminio tyrimo medžiagos dalis.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Laura Matjošaitytė sako šiuo metu negalinti atsakyti, kokios sankcijos įvertinus naują prokurorų medžiagą grėstų Liberalų sąjūdžiui, dėl šiurkštaus politinės kampanijos finansavimo pažeidimo jau praradusiems pusmečio dotaciją. „Šiai minutei, neįvertinus medžiagos turinio, sudėtinga teikti bet kokias prognozes. Atsakysime į šiuos klausimus, kas galėtų laukti, kokios sankcijos galėtų grėsti Liberalų sąjūdžiui, tik išsamiai išnagrinėję pateiktą medžiagą.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) aiškinsis, ar leidinyje „Naisių žemė“ buvo skelbiama „valstiečių“ politinė reklama. Tuo atveju, jei leidinys ar atskiros publikacijos būtų pripažintos politine reklama, būtų keliamas ir finansavimo šaltinio klausimas, LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ pirmadienį sakė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) Liberalų sąjūdžiui dėl šiurkščių pažeidimų svarsto dotacijos nemokėti vienus metus. Liberalų šio pusmečio dalis turėjo siekti apie 395 tūkst. eurų, ši suma grįžtų į biudžetą. Komisija sprendimą numato priimti vėliau ketvirtadienį, kai skirstys antrojo pusmečio dotacijas.

Sąskaitas dešimčiai tūkstančių eurų viešųjų ryšių konsultantė Jurga Tapinienė pateikė Liberalų sąjūdžiui, tuo tarpu Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje kilusiose diskusijose ši suma buvo įvardinta kaip gauta iš Taikomosios politikos instituto, BNS paaiškino komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė. Praėjusiame komisijos posėdyje viešai paskelbus, jog minimas institutas J. Tapinienei sumokėjo per 10 tūkst. eurų, ji paskelbė gavusi perpus mažiau, 5 tūkst.

Buvusio parlamentaro ir buvusio liberalo Šarūno Gustainio įsteigto Taikomosios politikos instituto liberalams surengtų mokymų išlaidos, 45,336 tūkst. eurų, turi būti pripažintos nepinigine auka. Priešingu atveju bus atvertas kelias partijoms nuslėpti dalį finansavimo šaltinių, teigia Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) darbo grupė.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį spręs, ar pripažinti Liberalų sąjūdį šiurkščiai pažeidus įstatymą dėl politinės kampanijos finansavimo per 2016 metų Seimo rinkimus. „Darbo grupė pristatys savo išvadą dėl Liberalų sąjūdžio 2016 metų rinkimų kampanijos finansavimo iš neteisėto finansavimo šaltinio ir svarstysim klausimą iš esmės“, – BNS sakė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Teisėsaugos pareigūnams Lietuvos liberalų sąjūdžiui pateikus įtarimus dėl prekybos poveikio ir kyšininkavimo sukirbėjo naujas klausimas – ar liberalai pakartos „darbiečių“ istoriją ir turės valstybei grąžinti partijai skirtas dotacijas? Valstybės dotacijos skiriamos partijoms, kurios atitinka įstatymu keliamus reikalavimus bei yra gavusios ne mažiau kaip 3 proc. balsų per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus.

 Seimas Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininke paskyrė dabartinio vadovo Zenono Vaigausko pavaduotoją Laurą Matjošaitytę, pati komisija patvirtinta be dviejų narių. Už L.Matjošaitytės kandidatūrą ketvirtadienį per slaptą balsavimą buvo 74 Seimo nariai, prieš – 12, du Seimo nariai susilaikė. Balsavime nedalyvavo opoziciniai konservatoriai, protestuodami, kad į Rinkimų komisiją nuo partijos nepaskirtas jų siūlytas Druskininkų politikas Vilius Semeška.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) darbe būtini nauji vėjai, jos veikloje turi būti daugiau skaidrumo, viešumo, organizuojant rinkimus reikia labiau atsižvelgti į neįgaliųjų ir tautinių mažumų poreikius, sako kandidatė į VRK pirmininkes Laura Matjošaitytė. „Vyriausiojoje rinkimų komisijoje būtini nauji vėjai, institucijos veikloje turi atsirasti daugiau skaidrumo, viešumo.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininke bus siūloma dabartinė komisijos pirmininko pavaduotoja Laura Matjošaitytė. Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis BNS patvirtino, kad vadovauti VRK valstiečiai derina L.Matjošaitytės kandidatūrą. Dabartinis VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas komisijai vadovauja jau daugiau kaip 20 metų – nuo 1994-ųjų.

Keliems Seimo nariams nusprendus keisti Vyriausios rinkimų komisijos darbo tvarką, atstovai tikina, kad nors reformos reikia, tačiau ji nebūtinai bus efektyvi. Politikų pataisos siūlo, kad asmenys, per paskutinius trejus metus turėję kažkokių ryšių su politinėmis partijomis, negalėtų būti skirti komisijos nariais. Anot pataisos teikėjų, tai turėtų depolitizuoti komisijos darbą. Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Jonas Udris sako, kad reformos komisijai reikėjo jau labai ilgai.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atleido Lazdijų-Druskininkų apygardos rinkimų komisijos pirmininką Vidmantą Pilvinį, kuris per antrąjį rinkimų turą buvo neblaivus. „Darbo metu komisijos narys buvo neblaivus. Gauta pažyma iš medikų, kad paėmus kraujo mėginį buvo nustatyta, kad pono Pilvinio organizme buvo 1,75 promilės etilo alkoholio. Tokia būsena, akivaizdus girtumas, nesuderinamas su komisijos darbu.

Sekmadienį vykstant antrajam Seimo rinkimų turui sulaukta keletos pranešimų apie galimus balsų pirkimus. Pirminiais duomenimis, skundai nepasitvirtino. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko pavaduotoja Laura Matjošaitytė sekmadienį per spaudos konferenciją pranešė, kad žinių apie galimą balsų pirkimą sulaukta iš Tauragės ir Alytaus rajono. Anot jos, Tauragėje esą už balsą rinkėjams siūlyta po penkis eurus.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) išaiškino keletą atvejų, kai rinkėjai savo valią per Seimo rinkimus pareiškė du kartus. „Mes nustatėme, kad per balsavimą iš anksto buvo rinkėjų, kurie įvairiose įstaigose balsavo po keletą kartų“, – sekmadienį per spaudos konferenciją pranešė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Anot jo, pasitaikė, kad tas pats rinkėjas balsavo iš anksto savivaldybėje ir namuose, kai pas jį apsilankė rinkimų komisijos nariai.

 Išankstinis balsavimas Seimo rinkimų antrajame ture praėjo sklandžiai, skundų apie rimtus pažeidimus negauta, sako Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotoja Laura Matjošaitytė. „Išankstinis balsavimas tiek savivaldybėse, tiek namuose ir specialiuosiuose paštuose vyko sklandžiai. Pranešimų apie rimtus pažeidimus negavome“, - šeštadienį BNS sakė L.Matjošaitytė. Pasak jos, nė vieno ikiteisminio tyrimo išankstinio balsavimo metu nepradėjo ir teisėsauga.

Varėnoje rinkti Seimo nario, o Trakuose - mero gyventojai eina pasyviau nei anksčiau. Šilutėje, kur renkama savivaldybės taryba, balsus jau atidavė daugiau rinkėjų  negu anksčiau. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko pavaduotoja Laura Matjošaitytė pranešė, kad  Varėnos–Eišiškių  rinkimų  apygardoje 10 valandai balsus jau buvo atidavę beveik 4,9 proc. rinkėjų. Trakų rajone - 3,21 proc., o Šilutės rajone - 4,44 proc. rinkėjų.

Pretendentai į kandidatus prezidento rinkimuose po truputį rikiuojasi prie starto linijos. Žiūrovai vis tyliau kalbasi apie kaimynus ir žalingus jų įpročius, nes visas dėmesys krypsta į maratonininkus. Komentatoriai praneša, kad prie starto linijos stos ne visi paraiškas pateikę sportininkai, o ekspertai su šypsena veide šnabždasi, kad yra tik vienas šio bėgimo favoritas. Mes stovime prie prezidento rinkimų starto linijos.