laura matjošaitytė

Vos pernai atšventę pergalę, šiemet trijų savivaldybių merai, atrodo, persigalvojo dėl savo politinės ateities ir panoro gauti Seimo mandatą. Persigalvoję merai nemano taip išduodantys rinkėjus ir atvirkščiai – kalba apie savivaldoje įgautą patirtį, kuri praverstų Seime. Tuo metu Vyriausioji rinkimų komisija skaičiuoja, kaip merų sėkmės atveju nauji savivaldos rinkimai patuštintų Lietuvos gyventojų kišenes.

Lietuvoje prasidėjo išankstinis balsavimas Seimo rinkimuose, prie balsadėžių žmonės traukia nuo pat ankstyvo ryto.Šis balsavimas smarkiai skiriasi nuo ankstesniųjų, nes žmonių prašoma ne tik dėvėti kaukes, bet ir atsinešti savo rašiklį. Rinkimų komisijų nariai sako, kad žmonės klauso nurodymų, didesnių pažeidimų ar nesklandumų bent kol kas nefiksuojama.

Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, apsauginė veido kaukė ir asmeninis tušinukas – trys daiktai, kuriuos su savimi atėjus atiduoti balsą Seimo rinkimuose turėti būtina. Bet tai yra tik viena dalis informacijos, kurią privalo žinoti kiekvienas rinkėjas. Dėl koronaviruso grėsmės šie rinkimai atrodys kitaip.

Lietuvoje kasdien jau matome po šimtą ir daugiau susirgimų koronavirusu. Saviizoliacijoje atsidūrė daugiau nei 27 tūkst. žmonių – beveik tiek pat, kiek gyvena Jonavoje. Kol kas tik pora šimtų registravosi prašydami balsuoti Seimo rinkimuose iš namų, todėl nuogąstaujama, kas ir kaip balsuos rinkimuose, ar ateis pakankamas rinkėjų skaičius. Balsavimas iš namų vyks spalio 9 ir 10 dienomis nuo 8 iki 20 valandos.

Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčioje melstasi už gerus Vilniaus krašto lenkų rinkimų rezultatus. Apie tai pranešė pati Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) tokio elgesio nesupranta, o Vilniaus arkivyskupija tokį bažnyčios elgesį smerkia. Pirmadienį, rugsėjo 28-ąją, Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už gerus Vilniaus krašto lenkų rinkimų rezultatus.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) su savivaldybėmis baigia derinti išankstiniam balsavimui Seimo rinkimuose skirtas naujas ar papildomas vietas, tarp tokių vietų – ir sostinės Lukiškių bei Sacharovo aikštės, Kauno rotušė. Ši, kaip ir kai kurios kitos naujovės, šiųmetiniuose rinkimuose diegiamos saugantis koronaviruso plitimo ir siekiant tolygiau paskirstyti rinkėjų srautus.

Reklamuodamas Kėdainiuose vykusią Ledų šventę Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas pažeidė Seimo rinkimų įstatymą. Tokį sprendimą šią savaitę priėmė Kėdainių apygardos rinkimų komisija. Komisijos sprendime pažymima, kad politikas platino nepažymėtą politinę reklamą.  Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) turės teisę svarstyti klausimą dėl Kėdainių apygardos rinkimų komisijos sprendimo ir taikyti atitinkamas sankcijas V. Uspaskichui.

Kad ketina bandyti sėkmę Seimo rinkimuose, Neringa Venckienė viešai pareiškė dar birželio pabaigoje, tačiau panašu, kad buvusiai parlamentarei kelias į Seimą uždarytas. Galimybę dalyvauti Seimo rinkimuose N. Venckienei apriboja Lietuvos įstatymai. Pirmadienį partijos „Drąsos kelias“ Kauno skyrius viešai pranešė, kad Neringa Venckienė keliama partijos kandidate šiųmečiuose Seimo rinkimuose.

Darbo partiją Seimo rinkimuose vedantis Viktoras Uspaskichas prieš pat rinkimus grįžo prie ilgametės tradicijos – Ledų šventės Kėdainiuose. Tiesa, šį kartą neaišku, ar jo kvietimas Kėdainių gyventojams ir miesto svečiams dalyvauti renginyje nėra nepažymėta politinė reklama. Portalo tv3.lt prašymu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) imasi vertinti, ar V. Uspaskicho kvietimas – politinė reklama.

Per šiuos Seimo rinkimus Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) turės patikrinti, ar kandidatai nenuslėpė galbūt buvusių ryšių su Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis. Seimas šią savaitę priėmė atitinkamas įstatymo pataisas. Pagal jas, VRK įpareigota kreiptis į instituciją, saugančią asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, duomenis, ir iki rinkimų dienos šiuo aspektu patikrinti kandidatų į Seimo narius duomenis.

Koronaviruso protrūkis Lietuvoje pamažu stabilizuojamas, tačiau neaišku, kokia situacija šalies laukia rudenį, kai vyks Seimo rinkimai. Dėl šios priežasties jau imamas ruošti scenarijus, kaip būtų galima organizuoti parlamento rinkimus, kad balsuoti atėję piliečiai būtų saugūs. Numatoma, kad rinkėjai turės dėvėti veido ir rankų apsaugas, laikytis atstumo vienas nuo kito, balsavimo kabinos bus dezinfekuojamos, taip pat ketinama reguliuoti rinkėjų srautus.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) siūlo atsisakyti agitacijos ribojimo per rinkimus, grįžti prie dviejų dienų išankstinio balsavimo, nebereikalauti popierinių dokumentų, o bet kokį rinkėjų papirkimą pripažinti šiurkščiu pažeidimu. Tokius įstatymų pakeitimus VRK siūlo savo veiklos ataskaitoje, įvertinusi trejų šiemet vykusių rinkimų – savivaldos, prezidento ir Europos Parlamento – praktiką.

Per artėjančius Seimo rinkimus užsienio lietuviai turės atskirą apygardą. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį bendru sutarimu priėmė sprendimą 2020 metų Seimo rinkimams sudaryti Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą. „Komisija sudarė Pasaulio lietuvių vienmandatę apygardą Seimo rinkimuose“, – VRK priėmus sprendimą konstatavo jos pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydamas panaikinti kandidatės į Seimą Rūtos Janutienės neliečiamybę. Šiame teisme nagrinėjama byla, kurioje buvusi laidų vedėja kaltinama šmeižtu. Nepanaikinus jos neliečiamybės, teismas bylos toliau nagrinėti negali. „Teismas kreipėsi į VRK, nes be VRK leidimo panaikinti neliečiamybę negalima tęsti baudžiamojo proceso jos atžvilgiu šioje byloje“, – BNS trečiadienį sakė teismo atstovė Rimantė Kraulišė.

Rinkimai į laisvą vietą Seime sostinės Žirmūnų apygardoje vyks rugsėjo 8 dieną, antradienį paskelbė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Kaip posėdžio metu pranešė VRK vadovė Laura Matjošaitytė, į Europos Parlamentą išrinkta ekonomistė Aušra Maldeikienė pateikė prašymą nuo birželio 30 dienos panaikinti jos Seimo narės mandatą. A. Maldeikienė 2016-ųjų Seimo rinkimuose nugalėjo Žirmūnų apygardoje.

Politikai kol kas neskuba registruotis dalyvauti rinkimuose į laisvas vietas Seime. Likus savaitei iki termino pabaigos, kol kas niekas nesiregistravo politinės kampanijos dalyviais rugsėjo 8 dieną vyksiančiuose rinkimuose vienmandatėse Gargždų ir Žiemgalos apygardose. „Dar kol kas niekas nesiregistravo. Matyt, paskutinę minutę visi pateiks dokumentus“, – sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Laura Matjošaitytė.

Kol kas pagal išankstinius rinkimų rezultatus pirmauja Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė, aplenkusi Saulių Skvernelį. TV3 studijoje S. Skvernelis pripažino pralaimėjimą ir kad nesitiki patekti į antrą turą. Premjeras S. Skvernelis sekmadienio vakarą pripažino, kad nepateko į antrąjį prezidento rinkimų turą. „Jau šiandien turbūt nelabai“, – TV3 televizijai sakė S. Skvernelis, paklaustas, ar dar tikisi šiandien aplenkti antroje vietoje atsidūrusią Ingridą Šimonytę.

  Sekmadienio popietę kai kur pritrūko rinkimų biuletenių, nes rinkėjai aktyviai naudojosi galimybe balsuoti ne savo apylinkėje, sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Laura Matjošaitytė.   Anot jos, problema išspręsta, į apylinkes išvežti biuleteniai, o visi rinkėjai, atvykę į balsavimo patalpą iki 20 val., turės galimybę pareikšti savo valią.

Dėl didelio aktyvumo per išankstinį balsavimą rinkimų rezultatų šiemet bus sulaukta vėliau nei įprastai, pažymi Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Laura Matjošaitytė. „Šiais metais rezultatų skaičiavimas užtruks, yra labai daug išankstinio balsavimo vokų.

Rinkimų problemos neaplenkia ir svetur gyvenančių tautiečių. Netoli Australijos esančioje salų valstybėje Ramiajame vandenyne, Vanuatu, gyvenanti lietuvė Silvija „Facebook“ dalinasi savo ir dar dviejų lietuvių problema, bandant balsuoti Lietuvos rinkimuose iš užsienio. „Trys lietuviai, gyvenantys Vanuatu, užsiregistravome balsavimui iš Japonijos ambasados ir daugiau nei mėnesį laukiame nesulaukiame savo rinkėjo kortelių“, – savo paskyroje rašė moteris.

Nuo pirmadienio iki pat penktadienio visi lietuviai gali nelaukti gegužės 12-osios ir iš anksto keliauti tiesiai prie balsadėžių, rinkti prezidentą ir dalyvauti referendumuose dėl pilietybės išsaugojimo ir Seimo narių skaičiaus mažinimo. Vyriausioji rinkimų komisija jau prognozuoja, kad šis išankstinis balsavimo maratonas sulauks rekordiško dalyvių skaičiaus. Tiesa, patys rinkėjai šiek tiek suglumę, dalis jų gavę tris biuletenius tiesiog nežino, ką su jais daryti.

Per prezidento bei Europos Parlamento (EP) rinkimus ir referendumus pirmą kartą rinkėjai turėjo daugiau laiko balsuoti iš anksto – penkias dienas. Viena iš šių rinkimų naujovių yra skirtingų spalvų biuleteniai, taip pat akliesiems sudaryta galimybė balsuoti biuletenį perskaitant Brailio raštu: paprastas biuletenis bus dedamas į specialią įmautę, ant kurios bus atspaustas tekstas. „Visi trys biuleteniai bus skirtingų spalvų – pirmą kartą šiuose rinkimuose.

Per gegužės mėnesį vyksiančius prezidento ir Europos Parlamento rinkimus bei du referendumus piliečiai turės ilgesnį laikotarpį balsuoti iš anksto – penkias dienas. Balsavimas iš anksto savivaldybėse rinkimų savaitę vyks nuo pirmadienio iki penktadienio. Iki šiol išankstiniam balsavimui buvo skirtos dvi dienos. „Išankstinis balsavimas savivaldybėje vyks penkias dienas, nuo pirmadienio iki penktadienio.

Europos parlamento rinkimuose dalyvauti siekęs Stanislovo Tomo visuomeninis komitetas nesurinko reikiamų parašų, ketvirtadienį skelbia „Lietuvos rytas“. Dienraščiui Vyriausiosio rinkimų komisijos pirmininkė (VRK) Laura Matjošaitytė patvirtino, kad detaliau S.Tomo komiteto parašai nebus tikrinami, nes jų yra mažiau nei 10 tūkstančių. Pats komitetas nurodė surinkęs 10,4 tūkst.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) žada per prezidento ir Europos Parlamento rinkimus gegužę dalyje apylinkių balsavimo biuletenius pateikti Brailio raštu, silpnaregiams – didinamuosius stiklus. Patys neregiai sveikina iniciatyvą, tačiau sako, kad iš esmės problemas išspręstų tik elektroninio balsavimo įteisinimas. Kaip BNS tvirtino VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, dėl palengvinimų dar kalbamasi su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių asociacija.

Pretendentas į kandidatus artėjančiuose prezidento rinkimuose europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis antradienį pristatė parašų rinkimo lapus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK). Tai komisijos posėdyje patvirtino jos pirmininkė Laura Matjošaitytė. Antradienį Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga pranešė, kad surinkta apie 30 tūkst. parašų.

Pretendento į prezidentus ekonomisto Gitano Nausėdos štabo atstovai Vyriausiajai rinkimų komisijai įteikė surinktus parašus – jų iš viso yra per 40 tūkstančių.  Penktadienį VRK įteikti popieriniai parašų rinkimo lapai su 18 tūkst. 769 parašais, elektroniniu būdu pretendentas dar yra surinkęs 24 tūkst. 563 parašus. Parašų rinkimų laikotarpis nesibaigė – vėliausia diena juos pateikti VRK yra kovo 28-oji. G. Nausėda pirmasis VRK grąžino popierinius parašų rinkimo lapus.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį spręs dėl agitacijos draudimo metu į prezidentus pretenduojančiam filosofui Arvydui Juozaičiui surinktų parašų panaikinimo. „Esminis momentas yra pasakyti, kad buvo padarytas agitacijos draudimo pažeidimas, ir komisija siūlys laikyti negaliojančiais visus už pretendentą į prezidentus A. Juozaitį pažeidžiant įstatyme numatytą agitacijos draudimą surinktus parašus“, – BNS sakė VRK vadovė Laura Matjošaitytė.

Klaipėdoje nuo vienos apylinkės rinkimų komisijos pirmininkų buvo nušalintas gimnazijos direktorius, elektroniniame dienyne agitavęs balsuoti už perrinkimo siekiantį merą Vytautą Grubliauską, ketvirtadienį pranešė naujienų portalas delfi.lt. „Buvo fiksuotas pažeidimas, kad mokyklos dienyne mokyklos vadovas agitavo – buvo sugeneruotas laiškas, kuris nukeliavo visiems toks mokyklos bendruomenės nariams ir tėvams. Tėvai pasipiktino tokia situacija.

Sekmadienį per merų rinkimų antrąjį turą bus išjungtas „Rinkėjo puslapis“. Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija, puslapio paslaugos dėl saugumo priežasčių nebus teikiamos nuo šeštadienio 20 val. iki pirmadienio. Nurodytu metu nebus galima elektroniniu būdu pasirašyti už pretendentus prezidento rinkimuose ar kandidatų į Europos Parlamentą sąrašus, registruotis dalyvauti rinkimuose užsienyje.

Lietuviai renkasi merus ir balsuoja už būsimas naujas savivaldybių tarybas. Iki balsavimo pabaigos likus tik kiek daugiau nei valandai aiškėja, kurie miestai – didžiausi miegaliai ir kam savivaldos rinkimai rūpi labiausiai. Aktyviausi – mažųjų miestų bei rajonų gyventojai. O štai klaipėdiečiai bei šiauliečiai pilietinės pareigos atlikti neskuba. Visgi Vyriausioji rinkimų komisija mano, jog bendras gyventojų aktyvumas per pirmą rinkimų turą gali būti didžiausias per pastarąjį dešimtmetį.

Per savivaldos rinkimus sekmadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) išjungia „Rinkėjo puslapio“ elektronines paslaugas. Pasak VRK pranešimo, tai daroma dėl saugumo priežasčių. Portalo „Rinkėjo puslapis“ paslaugos nebus teikiamos nuo šeštadienio 20 val. iki pirmadienio. Tuo metu rinkėjai negalės elektroniniu būdu savo parašų paremti pretendentų į prezidentus, registruotis balsuoti užsienyje prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimuose, teikti pareiškinių dokumentų kandidatams į EP.

Savivaldybių tarybų ir tiesioginiuose merų rinkimuose sekmadienį galės balsuoti 84 tūkst. mažiau rinkėjų nei per praėjusius rinkimus, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). „Na, traukiasi Lietuva“, – per spaudos konferenciją pirmadienį sakė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė. Šiemet galutiniame rinkėjų sąraše yra 2 mln. 458 tūkst. 13 asmenų. Per praėjusius rinkimus 2015 metais balsavimo teisę turėjo 2 mln. 542 tūkst. 605 rinkėjai.

Į savivaldybių tarybas šiemet šalies gyventojai rinks 1524 politikus – 22 tarybos nariais mažiau, nei prieš ketverius metus. Kaip BNS sakė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, renkamų tarybos narių penkiose savivaldybėse mažėja atsižvelgus į gyventojų registro pateiktus duomenis dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo.

Kariams savanoriams ruošiamasi užkirsti kelią dirbti savivaldybių tarybose. Šį klausimą antradienį svarstys Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Draudimas grindžiamas Konstitucijos ir įstatymų nuostatomis, kad savivaldybių tarybose negali dirbti asmenys, atliekantys karo tarnybą. Sprendimo išvakarėse skirtingos institucijos kol kas neturi bendros pozicijos, ar kariams savanoriams neturėtų būti leidžiama dalyvauti rinkimuose, ar jie turėtų apsispręsti tik jei būtų išrinkti.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nariai parengė naują darbo reglamentą, kad galėtų užsirašyti daugiau darbo valandų, už kurias neprivalėtų atsiskaityti, rašo „Lietuvos rytas“. Anot dienraščio, komisijos nariams, kuriems darbas VRK nėra pagrindinė jų veikla, prie dabar uždirbamų 500–600 eurų tai leistų prisidurti dar maždaug 300. Be to, jie nori atsisakyti reikalavimo mėnesio pabaigoje pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir nurodyti, kokius darbus dirbo ir kiek laiko tam sugaišo.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atnaujino tyrimą dėl „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ finansuojamos bei partijos vykdytos akcijos „Saugokime vyrus“. „Dabar komisija gavo pranešimą apie rinkimų kampanijos laikotarpiu vykdomą projektą, tyrimas toliau vykdomas“, – BNS sakė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė. Pasak jos, gauta naujų įrodymų apie galimus rinkimų kampanijos pažeidimus, jų ankstesniame tyrime nebuvo.

Iki prezidento rinkimų liko lygiai pusmetis. Apklausų lyderis Gitanas Nausėda jau žada sukurti gerovės valstybę ir dalina pažadus, kad mažomis pensijomis ir algomis nepatenkintiems lietuviams sudarys sąlygas patiems užsidirbti daugiau. Jis taip pat kalba apie progresinius mokesčius. Tuo metu Ingrida Šimonytė tyli ir į debatus su Nausėda nesileidžia. Premjeras Saulius Skvernelis toliau tempia gumą ir vengia prisipažinti, ar dalyvaus rinkimuose.

Seimas po slapto balsavimo nusprendė teisininką Taurą Rutkūną paskirti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nariu. Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 78 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 7 parlamentarai. Šią kandidatūrą pasiūlė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. Naujasis VRK narys pakeis atsistatydinusį teisingumo ministro deleguotą narį Darijų Beinoravičių.

Zanavykų vienmandatėje apygardoje, kur vyksta antrasis Seimo nario rinkimų turas, sekmadienį jau balsavo maždaug 2,77 proc. rinkėjų. Apie pažeidimus nė vieno pranešimo negauta. „Rinkėjų aktyvumas per pirmą turą buvo didesnis“, – sekmadienį spaudos konferencijoje sakė Vyriausioji rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė. Daugiausia rinkėjų, pasak jos, sekmadienį sulaukė Barzdų rinkimų apylinkė, kur balsavo daugiau negu 8 proc. rinkėjų.

Sekmadienį vykstančiuose Seimo nario rinkimuose Zanavykų vienmandatėje apygardoje iki 17 valandos balsavo 18 proc. rinkėjų. Pridėjus balsavusiuosius iš anksto - 7,3 proc., iš viso kol kas yra balsavę ketvirtadalis – 25 proc. šios apygardos rinkėjų. „Pranešimų apie galimus pažeidimus nei mes, nes „Baltųjų pirštinių“ organizacija, nei apygardos ar apylinkių komisijos nėra gavę.

  Kitąmet planuojamas referendumas dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo galėtų kainuoti apie 2 mln. eurų, sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė.   „Apie porą milijonų eurų galėtų kainuoti greta rinkimų organizavimo išlaidų“, – antradienį per darbo grupės referendumui pasirengti posėdį Seime sakė VRK vadovė. Anot jos, lėšų reikia ir rinkimų komisijų darbo užmokesčiui, biuleteniams spausdinti, švietimo kampanijai.

Organizuojant referendumą dėl dvigubos pilietybės išplėtimo būtų tikslinga kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) išaiškinimo, ar balsavimas su dviejų savaičių pertrauka neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, mano Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė. „Aš palaikyčiau idėją kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis tartų savo galutinį žodį ir sudėliotų taškus.

 Kitąmet per savivaldos rinkimus planuojama atsisakyti leidimo rinkėjams dovanoti mažos vertės daiktų. Tokią įstatymo pataisą rengia Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ją planuojama priimti rudenį. „Praėjusį posėdį komitete svarstėme ir praktiškai vieningai nusprendėme, kad vis dėlto rinkimai į Seimą vyko skaidriai ir be tų mažareikšmių daiktų, todėl reikėtų sulyginti Seimo ir savivaldybių rinkimus.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) aiškinsis, ar Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė nesupainiojo interesų per atostogas dalyvaudama renginyje kaip komisijos vadovė. VTEK trečiadienį nusprendė pradėti tyrimą įvertinusi gautą pranešimą.

Susipažinusi su prokurorų medžiaga Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) aiškinsis, ar partija „Tvarka ir teisingumas“ nebuvo finansuojama iš neteisėtų šaltinių. „Prokuroras informavo VRK, kad turi tokią medžiagą, ir komisijai buvo sudarytos galimybės susipažinti su jos turiniu. Vakar visi VRK nariai buvo nuvykę susipažinti su ta medžiaga“, – BNS sakė VRK vadovė Laura Matjošaitytė.

Iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) traukiasi Svajonė Šaltauskienė. Tai BNS patvirtino VRK vadovė Laura Matjošaitytė. „VRK narė S. Šaltauskienė įteikė atsistatydinimo pareiškimą. Dėl padidėjusio darbo krūvio tarptautnėse notarų organizacijose, mano žiniomis, kitų (pasitraukimo – BNS) priežasčių nėra“, – sakė L. Matjošaitytė. Anot jos, VRK narė atsistatydina nuo antradienio. Dėl atsistatydinimo pareiškimo dar turės balsuoti Seimas.

 Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Laura Matjošaitytė pagrįstai atlaikė balsavimą dėl nepasitikėjimo, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. „Atlaikė, ir pagrįstai atlaikė. Mes vis tik turime pripažinti, kad tie darbai nėra visiškai vienareikšmiškai vertinami, todėl ažiotažas didesnis kilęs“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Pranckietis.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Laura Matjošaitytė sako, jog dabar elgtųsi kitaip, spręsdama dėl išvados apie „Agrokoncerno“ paramą su Ramūnu Karbauskiu susijusiems renginiams. „Žvelgdama į praeiti pasakyčiau: aš dabar elgčiausi kitaip“, – antradienį Seime svarstant jos nepasitikėjimo klausimą sakė L. Matjošaitytė.