latvija

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pateikė Saeimai teisėkūros iniciatyvą dėl saugios aplinkos mokykloje, antradienį šalies naujienų agentūrai LETA sakė prezidento patarėjas Martinis Dregeris. Prezidentas antradienį pasirašė ir išsiuntė Saeimai dvi teisėkūros iniciatyvas – švietimo įstatymo ir valstybinių švenčių, minėjimų ir atmintinų dienų įstatymo pataisas.

Latvijos draudimo įmonių ir užsienio draudimo bendrovių filialų Latvijoje pasirašytų draudimo įmokų suma per tris metų ketvirčius, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, didėjo 8,6 proc., o bendra išmokėtų draudimo išmokų suma – 5,3 proc., pranešė Latvijos draudikų asociacija Pasirašytų draudimo įmokų suma siekė 531,663 mln. eurų, išmokėtų kompensacijų – iki 334,308 mln. eurų. Gyvybės draudimo rinkos segmentas susitraukė 20,4 proc. iki 80,013 mln. eurų, o išmokos buvo 14,8 proc.

Pasvalio rajone sulaikytus keturis migrantus pasieniečiai ketina grąžinti Latvijai. Kaip pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), trečiadienį VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos pareigūnai, kartu su Kauno teritorinės muitinės pareigūnais, vykdė neteisėtos migracijos prevenciją bei kontrolę Pasvalio rajone, magistraliniame kelyje Bauskė–Panevėžys.

Letvijoje transporto priemonės su Rusijos registracijos numeriais bus konfiskuojamos ir išsiunčiamos į Ukrainą, ketvirtadienį paskelbė Latvijos parlamentas, rašo „Kyiv Independent“. Šią Kelių įstatymo pataisą Latvijos parlamentas priėmė per galutinį svarstymą.

 Latvijos pasieniečiai Latgaloje sulaikė rusų krovininio traukinio įgulą, įtariamą cigarečių kontrabanda. Praėjusį penktadienį reaguodami į įspėjimą apie tarpvalstybinę tabako kontrabandą, pasieniečiai, bendradarbiaudami su policija, sulaikė Latvijos pilietį, kuris prie geležinkelio bėgių Veremio apylinkėje nešė paketą su kontrabandinėmis cigaretėmis, naujienų agentūrai LETA pranešė Latvijos sienos apsaugos tarnyba. Pasieniečiai iš viso konfiskavo 20 tūkst.

Energetikos ministras Dainius Kreivys penktadienį susitiko su Latvijos klimato ir energetikos ministru Kasparu Melniu ir aptarė spartesnės Baltijos šalių sinchronizacijos įgyvendinimo, glaudesnio bendradarbiavimo plėtojant atsinaujinančius energijos šaltinius klausimus. Apie tai pranešė Energetikos ministerija.

Mažmeninės prekybos apyvartos Latvijoje mažėjimą palyginamosiomis kainomis per metus nacionalinė statistikos tarnyba rugsėjį užfiksavo septintą mėnesį iš eilės – šįkart 4,1 procento. Prekyba maisto produktais susitraukė 0,4 proc., ne maisto prekėmis, neskaitant degalų – 7,2 proc., degalais – 2,8 procento. Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) mažmeninė prekyba šalyje, įvertinus sezoniškumą, palyginamosiomis kainomis sumažėjo 0,1 proc., prekybai maisto produktais augus 1,8 proc.

Latvijos Saeimos biudžeto ir finansų (mokesčių) komitetas siūlo įvesti mokestį, kurį mokėtų bankai, o jo tikslas būtų hipotekos paskolų gavėjų apsauga. Tokio mokesčio įvedimo siūlymą komitetas suformulavo svarstydamas Vartotojų apsaugos įstatymo pataisas, o jo esmė – 50 proc. nuolaida konsoliduotoms hipotekos paskolų palūkanoms vienerių metų laikotarpiui. Komitetas siūlo, kad mokestis sudarytų 0,5 proc.

Latvijos žemės ūkio ministras Armandas Krauzė Europos Sąjungos Žemės ūkio tarybos posėdyje pasiūlė pradėti diskusijas dėl Rusijos žemės ūkio produkcijos importo į ES uždraudimo. Pasak Latvijos žemės ūkio ministerijos pranešimo, per pirmadienį vykusį posėdį A. Krauzė išreiškė susirūpinimą dėl rusiškų grūdų tiekimo ES rinkai ir paragino Europos Komisiją įvertinti to poveikį su Rusija besiribojančioms Bendrijos narėms bei visai ES grūdų pramonei.

Vyriausybė netrukus turėtų priimti sprendimus, leisiančius pradėti pasirengimą tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožų nuo Kauno iki sienos su Latvija rekonstrukciją. Vykdant įsipareigojimą Europos Sąjungai darbus reikia atlikti per šešerius-septynerius metus.  Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovo patarėjas Remigijus Lipkevičius sako, kad iki 2030 metų ši atkarpa turi atitikti europinius reikalavimus magistralėms.

Latvijos pramonės produkcijos gamintojų šalyje ir užsienyje realizuotos produkcijos kainų indekso kritimas per metus rugsėjį sulėtėjo iki 7,7 proc. nuo 8,9 proc. rugpjūtį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Vidaus rinkai skirta produkcija praėjusį mėnesį buvo 12,1 proc. pigesnė nei pernai rugsėjį, o užsienio rinkoms skirta produkcija per metus atpigo 3,2 proc. (euro zonos – 4,5 proc., kitoms – 2,1 proc.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Latvijoje per metus (rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu) nukrito 27,7 proc. iki 35,07 euro už 100 kilogramų, rodo Latvijos žemės ūkio duomenų centro informacija.  Per mėnesį (rugpjūtį, palyginti su liepa) kainos išaugo vidutiniškai 6,4 procento. Tarnyba taip pat nurodo, kad rugpjūtį šalyje buvo supirkta 76,1 tūkst. tonų šviežio pieno – 0,2 proc. daugiau nei prieš metus.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius ketvirtadienį vakare pareiškė, jog paaiškėjus, kad Rusija yra atsakinga už neseniai padarytą žalą povandeninei infrastruktūrai Baltijos jūroje, NATO turėtų uždrausti laivybą Baltijos jūroje, pranešė nacionalinis transliuotojas.  E. Rinkevičius, kalbėdamas apie neseniai padarytą žalą povandeninei infrastruktūrai, sakė, kad reikia laukti tyrimo rezultatų, ir pridūrė, kad NATO po šio įvykio sustiprins patruliavimą Baltijos jūroje.

Faktinis nedarbas Latvijoje per praėjusį nukrito 0,2 procentinio punkto iki 6,3 proc., ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Moterų realus nedarbas per mėnesį sumenko nuo 4,7 iki 4,5 proc., vyrų – nuo 8,2 proc. iki 8,1 procento. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo apytikriai 60,4 tūkst. bedarbių, iš jų 21,4 tūkst. buvo moterys, 39 tūkst. – vyrai. Per mėnesį bedarbių sumažėjo 1,1 tūkst., per metus – 5,7 tūkstančio.

Vilniuje viešinti Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina sako, kad trims Baltijos šalims reikia rasti galimybių greičiau įgyvendinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektą.  „Rail Baltica“ projektas suteiks galimybę keleiviams keliauti ir kroviniams pervežti, bus svarbus karinio mobilumo klausimu. Turime surasti galimybių, kaip greičiau šį projektą įgyvendinti.

Latvijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos nuo šių metų pradžios iki vasaros pabaigos sulaukė 1,729 mln. svečių – 14,2 proc. daugiau nei pernai sausį-rugpjūtį, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Svečių iš užsienio padaugėjo 27,1 proc. iki 980,5 tūkst., vietinių klientų – 0,8 proc. iki 748,3 tūkstančio. Nakvynių skaičius augo 15,8 proc. iki 3,136 mln., iš jų užsieniečių praleistų – 27,9 proc. iki 1,828 mln., Latvijos gyventojų – 2,4 proc. iki 1,308 milijono.

Latvijoje kursuojančiais traukiniais per tris šių metų ketvirčius pervežta 13,05 mln. keleivių – 11,4 proc. daugiau nei prieš metus, pranešė nacionalinė keleivių pervežimo geležinkeliais operatorė „Pasažieru vilciens“. Jų srautai elektriniais traukiniais augo 10,4 proc. iki 11,54 mln., dyzeliniais traukiniais – 19,8 proc. iki 1,51 mln. žmonių. „Pasažieru vilcienš“ pirmojo pusmečio finansinė apyvarta ūgtelėjo 24,5 proc. iki 29,132 mln. eurų, tačiau pelnas sumenko 28,7 proc. iki 315,5 tūkst.

Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai atmeta nestabilumo tikimybę po parlamento rinkimų Lenkijoje. „Tai yra labai aiškūs terminai, kurie tiek prezidentui suteikia tam tikras galias, bet ir perkelia atsakomybę partijoms laimėjusioms arba esančioms būsimame parlamente formuojant vyriausybę“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė Lietuvos ministras Gabrielius Landsbergis.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad pasaulyje daugėjant karštų taškų, tai naudinga šalims, kurios siekia tarptautinės sistemos nestabilumo. Jis taip pat prakalbo apie istorinį šansą Ukrainai. Taip jis kalbėjo pirmadienį po susitikimo su Latvijos užsienio reikalų ministru Krišjaniu Kariniu. „Izraelis turi teisę gintis. Žinoma, tai turi vykti laikantis tarptautinės humanitarinės teisės principų.

Pirmadienį Vilniuje lankysis rugsėjo viduryje patvirtintos naujos Latvijos vyriausybės užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis. Latvijos diplomatijos vadovas su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu aptars aktualius dvišalių santykių klausimus, nuolatinės pagalbos Ukrainai užtikrinimą, paramą šios šalies euroatlantinei integracijai, saugumo padėtį Baltijos jūros regione, taip pat prieš daugiau nei savaitę įvykusį incidentą Suomijos–Estijos dujotiekyje.

Įvairioms šalies mokykloms, darželiams ir kitoms masiškai gaunant grasinimus bei perspėjimus apie padėtus sprogmenis, Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigia, kad tai koordinuota ataka siekiant sutrikdyti tarnybų darbą. Tai nėra naujiena, nes panašias atakas yra patyrusios Estija, Latvija, Lenkija, Moldova, o prieš karą ir Ukraina.

Latvių vidaus reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė parengusi projektą dėl Latvijos ir Rusijos sienos kontrolės punktų Vientuliuose ir Pededzėje uždarymo nuo kitos savaitės. Vientuliai yra mažiausias pasienio kontrolės punktas Latvijos ir Rusijos pasienyje.

Latvijos prekių eksportas sausio–rugpjūčio mėnesiais, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, sumažėjo 8,2 proc., arba 1,12 mlrd. eurų, iki 12,508 mlrd. eurų, o importas smuko 9,3 proc., arba 1,582 mlrd. eurų, iki 15,41 mlrd. eurų, parodė šalies statistikos tarnybos antradienį paskelbti duomenys. Šalies užsienio prekybos apyvarta minėtu laikotarpiu galiojusiomis kainomis sudarė 27,918 mlrd. eurų ir buvo 8,8 proc., arba 2,702 mlrd. eurų, mažesnė negu 2022 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais.

Kelios Latvijos mokyklos antradienio rytą gavo elektroninį laišką su įspėjimu apie bombą. Laiške žadama, kad 12 val. vienoje mokykloje nugriaudės sprogimas. Rūpinantis mokinių ir darbuotojų saugumu, pamokos mokymo įstaigose buvo sustabdytos, o mokiniai išsiųsti namo. „Gavome laišką elektroniniu paštu. Apytiksliai teigiama, kad vienoje iš 300 Latvijos mokyklų gresia teroro išpuolis.

Į Latviją padėti kolegoms užtikrinti pasienio su Baltarusiją apsaugą išvyksta 10 Lietuvos pareigūnų pamaina, jie pakeis čia dvi savaites dirbusius 20 kolegų. Kaip antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba, tarp išvykstančių pasieniečių yra du kinologai su šunimis. Tai bus jau trečioji VSAT pagalbos Latvijai misijos dalis, kurių kiekviena trunka po dvi savaites. Ši pagalba teikiama Latvijai pastaruoju metu susiduriant su išaugusiais neteisėtų migrantų srautais.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Latvijoje, rugsėjį mažėjusi aštuntą mėnesį iš eilės, pasiekė žemiausią lygį nuo 2021-ųjų liepos – 3,3 proc., rodo nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Vidutinė metų infliacija sulėtėjo nuo 15,6 proc. rugpjūtį iki 14 proc. rugsėjį. Mėnesio defliacija rugsėjį sudarė 0,4 procento. Maisto produktai per mėnesį pigo 0,3 proc., viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos 1 proc., o išlaidos būstui mažėjo 5,5 procento.

Nepaliaujamai lėtėjanti metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse žemiausią lygį rugsėjį pasiekė Latvijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos buvo vidutiniškai 3,7 proc. brangesnės nei pernai rugsėjį. Latvijoje vartojimas per metus pabrango 3,3 proc., Estijoje – 4,2 procento. Vien tik praėjusį mėnesį maisto prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje pakilo 0,5 procento. Latvijoje rugsėjį užfiksuota 0,4 proc.

Dėl įtariamo nuotėkio laikinai uždarius Suomiją ir Estiją jungiantį dujotiekį, Estijai dujos pradėtos tiekti iš Latvijos Inčukalno dujų saugyklos, o nedidelė dalis dujų į Latviją papildomai buvo nukreipta iš Lietuvos, teigia bendrovė „Amber Grid“.  „Dėl šio incidento buvo pakeistas Latvijos Inčukalno požeminės dujų saugyklos režimas iš dujų įleidimo į saugyklą į dujų išleidimą iš saugyklos ir dujos iš Latvijos buvo pradėtos tiekti Estijai“, – BNS pirmadienį nurodė „Amber Grid“. „Kad būtų ...

Latvijos vyriausybė pirmadienį pritarė Krašto apsaugos finansavimo įstatymo pakeitimų projektui, kuriame numatyta iki 2027 metų išlaidas gynybai padidinti iki 3 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), siekiant užtikrinti spartesnę krašto apsaugos tarnybos plėtrą. Pakeitimais numatoma iki 2027 metų laipsniškai didinti krašto apsaugos finansavimą iki 3 proc. prognozuojamo tų metų BVP. NATO šalys narės turi skirti ne mažiau 2 proc. BVP gynybai. Šiemet Latvija gynybai skyrė 986,83 mln.

Butai Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose nerenovuotuose daugiabučiuose per tris šių metų ketvirčius atpigo vidutiniškai 5,5 proc., o vien tik rugsėjį – 1,4 proc., skelbia rinkos tarpininkė „Arco Real Estate“. Tokių butų kvadratinis metras praėjusį mėnesį kainavo vidutiniškai 866 eurus. Skelbiama, jog šiemet butų kainos kai kuriuose Rygos „miegamuosiuose“ rajonuose atskirais mėnesiais demonstravo kukliai teigiamą dinamiką, tačiau bendra dinamika buvo lėtas mažėjimas kas mėnesį.

Latvijos oro erdvėje per tris šių metų ketvirčius aptarnauta 156,68 tūkst. skrydžių – 3,9 proc. daugiau nei prieš metus, pranešė valstybinė oro erdvės kontrolės ir avianavigacijos paslaugų įmonė „Latvijas gaisa satiksme“ (LGS). Skrydžių į Rygos oro uostą ar iš jo padaugėjo 13,3 proc. iki 46,01 tūkst., tranzitinių skrydžių - 0,4 proc. iki 110,67 tūkstančio. Praėjusį mėnesį iš viso aptarnauta 20,43 tūkst. skrydžių – 3,9 proc. mažiau nei prieš mėnesį, bet 12,3 proc. daugiau nei prieš metus.

Penktadienį į Vilnių pirmojo vizito atvyksta naujoji Latvijos Saeimos vadovė Daiga Mierina.  Pasak Seimo pirmininkės atstovės spaudai Ilonos Petrovės, parlamentų vadovės ketina aptarti dvišalius santykius, regioninį ir parlamentinį bendradarbiavimą, infrastruktūros projektų įgyvendinimą, paramą Ukrainai ir NATO rytinio flango stiprinimą. Tai nebus pirmas Viktorijos Čmilytės-Nielsen susitikimas su D. Mierina, jos jau bendravo rugsėjo 23-iąją Salduje, Latvijoje, minint Baltų vienybės dieną.

Rygos oro uostas pranešė per tris šių metų ketvirčius pritraukęs 5,045 mln. keleivių – 28 proc. daugiau nei prieš metus. Vien tik praėjusį mėnesį keleivių aptarnauta 14 proc. daugiau nei praėjusių metų rugsėjį – 612 tūkst., o 22 proc. jų buvo tranzitiniai (prieš metus – 17 proc.). Per mėnesį keleivių iš viso sumažėjo dešimtadaliu. Praėjusį mėnesį 59,5 proc. keleivių rinkos atsiriekė „Air Baltic“, 21,5 proc. – „Ryanair“. Per visus šiuos metus oro uostas tikisi aptarnauti 6,65 mln. keleivių.

Latvijos pilietybės ir migracijos reikalų valdyba (PMRV) 3 255 šalyje gyvenantiems Rusijos piliečiams išsiuntė laiškus su informacija, kad dėl naujų imigracijos įstatymo reikalavimų jiems gali tekti išvykti arba pateikti paraišką dėl kokio nors leidimo gyventi, ketvirtadienį per Latvijos televizijos laidą „Rita Panorama“ („Ryto panorama“) sakė valdybos vadovė Maira Rozė. Agentūra anksčiau pranešė, kad iki šių metų rugsėjo apie 3,5 tūkst.

Donecko srityje, Rytų Ukrainoje, žuvo savanoris Latvijos karys, skelbia Latvijos žiniasklaida, remdamasi kario bendražygio liudijimais. Latvijos kanalas LSM skelbia, kad savanoris per bepiločio orlaivio išpuolį žuvo netoli Lymano.  Jo vardas ir šaukinys kol kas neatskleidžiami; nėra oficialaus patvirtinimo nei iš Ukrainos, nei iš Latvijos valdžios institucijų. Tiesa, informaciją apie latvio savanorio žūtį patvirtino buvęs Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vadas Juris Dalbins.

Latvijos gerovės ministras Uldis Augulis antradienį viešai pareiškė, jog šalies darbo rinka turės būti atverta užsieniečiams, nes jau dabar šalyje trūksta darbuotojų. Pasak jo, Lenkijos ir Estijos įmonės jau naudojasi galimybėmis ir faktiškai aprūpina įvairius Latvijos ekonomikos sektorius užsienio darbuotojais, tačiau iš jų gaunami mokesčiai nepatenka į Latvijos iždą.

Per šių metų kruizinių laivų sezoną Latvijos sostinėje apsilankė 79,6 tūkst. turistų – 5 proc. daugiau nei prieš metus, pranešė Rygos uosto direkcija. Daugiausia kruizinių laivų šiemet sulaukta iš Vokietijos, JAV ir Jungtinės Karalystės, o iš viso į Rygos uostą kruiziniai laineriai atplukdė keleivius iš 126 šalių. Direkcija taip pat pažymi, kad šiemet kruizinių laivų Rygoje apsilankė mažiau nei pernai, tačiau keleivių skaičius augo – vidutinis tokių laivų užimtumo lygis pakilo nuo 53 proc.

Latvijos žvalgybos tarnybos nurodė, kad stiprėjant Rusijos konfrontacijai su Vakarų valstybėmis, didės ir Rusijos Federacijos agresyvių operacijų Latvijoje rizika. Apie tai latvių žvalgai skelbia praėjusią savaitę parlamente patvirtintoje atnaujintoje nacionalinio saugumo koncepcijoje, rašo Delfi.lv.

Latvijoje per pirmus aštuonis šių metų ketvirtį sudeginta 4,949 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 9,8 proc. mažiau nei prieš metus, skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Jų poreikis vien tik praėjusį mėnesį siekė 407,1 gigavatvalandės ir buvo 5,8 proc. menkesnis nei praėjusių metų rugpjūtį. 2022-aisiais Latvijoje sudeginta 8,887 TWh gamtinių dujų – 30,3 proc. mažiau nei 2021 metais.

Latvijos aludarių asociacija nepritaria planuojamam akcizo alui didinimui, antradienį vyriausybės posėdyje sakė asociacijos vadovas Peteris Lininis. Jis pabrėžė, kad pastaruosius penkerius metus alaus pardavimai Latvijoje mažėjo kasmet. Nepaisant didinto akcizo tarifo, nyko ir valstybės pajamos iš šio apmokestinimo.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius antradienį per susitikimą su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistorius pareiškė, kad masinio migrantų antplūdžio atveju Latvija yra pasirengusi uždaryti sieną su Baltarusija. Prezidento patarėjas Martinis Dregeris Latvijos naujienų agentūrai LETA sakė, kad susitikime buvo aptartas Vokietijos indėlis į Baltijos regiono saugumą, taip pat galimas hibridinės grėsmės pavojus NATO pasienyje.

Antradienį į Latviją išvyksta nauja 20-ies Lietuvos pasieniečių grupė, nuo trečiadienio pakeisianti čia dvi savaites sieną su Baltarusija saugojusius 17 pareigūnų, informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Anot tarnybos, ši pagalba organizuojama Lietuvos VSAT iniciatyva kaimyninės Latvijos pasienyje su Baltarusija pastaruoju metu esant ypač sudėtingai neteisėtos migracijos situacijai.

Latvijos gynybos ministras Andris Sprūdas visuomeninei televizijai pirmadienį sakė, kad pradėtas tarnybinis tyrimas siekiant nustatyti, kodėl savaitgalį per karines pratybas Latvijos ir Rusijos pasienyje dingo dronas. Ministras teigė, kad Latvijos užsienio reikalų ministerija apie šį atvejį informavo Rusijos valdžios institucijas. Pagal tarptautinę praktiką Rusija turėtų grąžinti droną Latvijai, tačiau to gali ir neįvykti, o Maskva gali panaudoti šį incidentą savo propagandai.

Baltų vienybės dienos minėjime Latvijoje dalyvaujanti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad lietuvių ir latvių brolystė ir bendradarbiavimas šiandien yra svarbesni nei kada nors anksčiau. „Rusijos karas prieš Ukrainą mums primena, kad laisvė, demokratija ir mūsų vieta Europoje nėra savaime suprantamos vertybės. Būtų naivu manyti, kad galime jaustis saugūs, kol Ukraina kenčia.

Latvių valdžiai trūko kantrybė dėl šalyje daugybę metų gyvenančių Rusijos piliečių, kurie niekaip nesugeba išmokti latvių kalbos. Dešimtys tūkstančių žmonių dabar turi išlaikyti latvių kalbos egzaminą, kuris nėra toks lengvas. Tiesa, daug kas egzamino neišlaiko ir dabar lieja ašaras.  „Dėl to, žinoma, labai apmaudu ir labai dėl to nervinuosi, aš iki dabar negaliu ramiai kalbėti“, – sako Latvijoje gyvenanti Rusijos pilietė Liudmila Larkina.

Latvijos teisingumo ministerija ketina parengti įstatymo projektą, kuriuo bus uždraustos Rusijoje ir Baltarusijoje registruotos transporto priemonės, penktadienį paskelbė teisingumo ministrė Inesė Libina-Egnerė. Planuojamais pakeitimais transporto priemonių su rusiškais ir baltarusiškais registracijos numeriais savininkai būtų įpareigoti per tam tikrą laikotarpį perregistruoti šias transporto priemones Latvijoje.

Maždaug 3,5 tūkst. Latvijoje gyvenančių Rusijos piliečių šią savaitę sulauks migracijos tarnybų laiškų, kuriuose jų bus paprašyta išvykti iš šalies. Migracijos pareigūnai ketvirtadienį pareiškė, kad tai yra asmenys, kurie nepateikė dokumentų dėl galimybės pratęsti leidimus nuolat gyventi Latvijoje ar iki rugsėjo 1 d. neužsiregistravo latvių kalbos egzaminui.

Naująja Saeimos pirmininke trečiadienį išrinkta valdančiosios koalicijos iškelta Žaliųjų ir valstiečių sąjungos (ŽVS) parlamentarė Daiga Mierina.  Iki šiol ji ėjo Saeimos viešojo administravimo ir vietos savivaldos komisijos pirmininkės pareigas, taip pat ir dirbdama opozicijoje, Krišjanio Karinio vyriausybės laikais.

Faktinis nedarbas Latvijoje per praėjusį mėnesį nepakito – 6,5 proc., trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Moterų realus nedarbas per mėnesį nepakito – 4,7 proc., vyrų – sumažėjo nuo 8,3 proc. iki 8,2 procento. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo apytikriai 61,5 tūkst. bedarbių, iš jų 22,2 tūkst. buvo moterys, 39,4 tūkst. – vyrai. Per mėnesį bedarbių sumažėjo 0,7 tūkst., per metus – 5,5 tūkstančio.